Kraujelis Antanas, paskutinis Lietuvos partizanas.

Antanas Kraujelis, paskutinis Lietuvos partizanas

Gimė 1928 10 25 Utenos apskrityje, Aluntos valsčiuje,  Kaniūkų kaime. Mokėsi Aluntos progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. Įsitraukė į aktyvią pasipriešinimo kovą. Iš pradžių buvo partizanų ryšininku. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus, Antanas Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948 m. rudenį išėjo į mišką.

1948 metais A. Kraujelis, pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono-Liepos būryje. Jau 1949-1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. Apie 1951 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu.

1952 m. pradžia būrio vyrams buvo sunki ir tragiška, daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. A. Kraujeliui, nors MGB jo paieškoms ir likvidavimui metė dideles pajėgas, iš surengtų pasalų pavykdavo pabėgti. Nuo 1954 metų jis liko vienas. Nuo 1955 m. Antanas Kraujelis pradėjo slapstytis pas ištikimus žmones.  Apie A. Kraujelio žygdarbius sklido legendos. Tačiau jėgos buvo nelygios: iš vienos pusės – galingas KGB, o iš kitos – vienišas partizanas. 1965 m. kovo 17-osios rytas buvo lemtingas. Saugumiečiai apsupo A. Kraujelio svainio Antano Pinkevičiaus namus ir surado juose įrengtą bunkerį. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, Antanas Kraujelis nusišovė.

Įvertinimas:

Atkūrus Nepriklausomybę paskutiniojo Aukštaitijos partizano gyvenimas ir veikla sulaukė įvertinimo. 1997 metais gruodžio 17 d. Antanui Kraujeliui-Siaubūnui buvo pripažintas Kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. jis buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, o 1998 m. birželio 10 d. jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).

Apie Antaną Kraujelį parašytos knygos:

Janina Šyvokienė „Gyvenimą paaukojęs Tėvynei“.- 2006, 2011

Janina Šyvokienė „Nenugalėtas ir neužmirštas“.- 2018