Miknevičius Vaclovas, dailiosios keramikos pradininkas, nusipelnęs Lietuvos meno veikėjas.

Gimė 1910 07 26 Molėtų rajone, Zanėnuose.1928 m. baigė Giedraičių progimnaziją. 1936 metais baigė Kauno meno mokyklą. Dirbo Kauno I valstybinės amatų mokyklos mokytoju. Dėstė formavimą ir dekoravimą, vadovavo praktikos darbams. Sukūrė įvairių vazų, servizų ir kitų dekoratyvinės plastikos kūrinių. 1936 m. dalyvavo Tarptautinėje parodoje Paryžiuje, kur už servizą vynui buvo apdovanotas aukso medaliu. 1938 m. dalyvavo parodoje Berlyne, 1939 m. – Niujorke.

V. Miknevičius buvo ne tik kūrėjas, bet ir keramikos pramonės organizatorius, technologas bei eksperimentuotojas. 1940 m. su kitais kolegomis įkūrė Kauno „Dailės” kooperatyvo dailiosios keramikos dirbtuvę ir 19 metų jai vadovavo, vėliau dirbo dailininku. 1945–1946 m. buvo Kauno „Dailės” kombinato keramikos dirbtuvių technikos ir meno vadovas, 1947–1959 m. – Keramikos ateljė vyriausiasis meistras. 1954 m. su kitais dailininkais apipavidalino Lietuvos paviljoną SSRS pasiekimų parodoje Maskvoje, suprojektavo keramikos cechus Tbilisyje (1958) ir Alma Atoje (1964).

V. Miknevičius sukūrė apie 800 keramikos darbų. Kaune apipavidalino kavinės „Tulpė” (1956), centrinio knygyno (1957) interjerus. 1958 m. su kitais „Dailės” kombinato keramikais Tarptautinei parodai Briuselyje pagamino unikalių kūrinių kolekciją, kuri buvo apdovanota aukso medaliu.

Paminėtini jo darbai: sodo keramikos skulptūrų grupė „Grybų šeima” (1965), sieninis pano „Šilko” kombinato vestibiuliui (1978), Veterinarijos akademiją puošianti kompozicija „Žalgiris” (1969). 1982 m. dailininko namo kieme Vilijampolėje iškilo originalių stogastulpių kompleksas „Manoji Lietuva”, skirtas didiesiems Lietuvos miestams.

Parašė knygą „Dailioji keramika” (1970). Išleista R. Purvinaitės knyga „Vaclovas Miknevičius”.

Mirė 1989 07 12 Kaune.