Radvila Jonušas VI, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas.

Gimė 1579 07 22 Vilniuje. Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų – Dubingių giminės, Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus.
1600 m. spalio 1 d. vedė Sofiją Slucką iš Olelkaičių, Slucko ir Kopylio paveldėtoją ir tapo turtingiausiu Lietuvos didiku. Vos sulaukęs 16 metų kartu su broliu buvo išsiųstas į Vokietiją mokytis. Jaunystėje su tėvu dalyvavo Infliantų kampanijoje. Nuo 1599 m. LDK taurininkas. Nuo 1603 m., mirus tėvui, kartu su broliu Kristupu Radvila tapo Radvilų giminės politiniais vadovais. 1606 m. susipykęs su karaliumi Žygimantu Vaza dalyvavo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio rokoše, Lietuvos ir Lenkijos šlėktos maište prieš karalių. 1607-1608 m. Lietuvoje privačiai kariavo su karaliaus šalininku Jonu Karoliu Chodkevičiumi. Siekė į karaliaus sostą pasodinti Transilvanijos kunigaikštį Gaborą Betlenemą. 1607 m. liepos 6 d. karaliaus šalininkams pralaimėjus mūšį prie Guzovo pasitraukė iš politinės kovos, tačiau liko opozicijos rėmėjas. Išvykęs į užsienį gyveno Prancūzijoje ir Šveicarijoje, grįžo tik 1610 m. 1612 m. netekęs pirmosios žmonos, 1613 m. liepos 3 d. Berlyne vedė Brandenburgo elektoriaus dukrą Elžbietą Sofiją Hohencolern ir apsigyveno Gdanske. Vėliau įsigijo Lichtenbergo pilį Frankonijoje.
1616 m. protestuodamas prieš Vazų rytų politiką ir pradėtą karą su Maskva, emigravo į Vokietiją. Tačiau, kai 1618 m. buvo paskirtas Vilniaus kaštelionu, vėl apsigyveno Vilniuje. Tačiau dažnai būdavo ir Gdanske. 
            Mirė 1620 m. lapkričio 6 d. Šarline. Palaidotas Dubingių kalvinų bažnyčios kriptoje.