Tarmių metais senjorai lankėsi Anykščiuose

Šiemet, Tarmių metais, Molėtų viešoji biblioteka vykdo projektą „Tarmės – gyvoji kalbos versmė“,

Išvykoje

kurio pagrindinis tikslas – sudominti  rajono bendruomenę  tarmėmis, daugiau dėmesio skiriant aukštaičių tarmei. Projekte dalyvaujantys senjorai nutarė vykti į Anykščius ir pabendrauti su anykštėnais tarmiškai ir pajausti tarmių panašumus ir skirtumus. Susitikimas vyko viešojoje bibliotekoje, naujose, moderniose patalpose. Maloniai visus sutiko bibliotekos kolektyvas ir šio krašto senjorai. Bendravome ilgai ir šiltai, dalinomės darbo patirtimi, kalbėjome savo tarmėm. Mūsų senjorė Olė Kimbartienė specialiai šiam susitikimui tarmiškai sukūrė eilėraštį. Pabendravę, palyginę savo tarmę su anykštėnų, patraukėm Anykščių lankytinų vietų link. Pabuvojome Antano Žukausko – Vienuolio memorialiniame muziejuje. Šio muziejaus- namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, kuri atspindi rašytojo gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą. O antrajame aukšte yra memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje ir A. Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip buvo paskutinę rašytojo gyvenimo dieną. Muziejaus lankytojams atverti ir Vienuolio kabinetas, žmonos Leokadijos kambarys, augintinių kambarėlis bei nedidelė virtuvėlė. Patalpose išlikę memorialiniai baldai bei daiktai. Literatūrinių vietų lankymą tęsėme Antano Baranausko klėtelėje. Juk šioje klėtelėje XIX a. viduryje 24-erių metų poetas A. Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis”. Pastogėje, iš kurios pasklido geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių literatūros kūrinys, dabar saugomi ir eksponuojami autentiški A. Baranausko ir jo šeimos baldai, buities daiktai, knygos. Dar aplankėme Bronės Buivydaitės (Tyrų dukters) namą – muziejų. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties. Daug metų tarp keturių žalio namelio sienų, net ir netekusi regėjimo, iki gilios senatvės nepadėjo plunksnos. Muziejuje yra memorialinė ekspozicija, rašytojos asmeniniai daiktai, saugoma autentiška, įrengta literatūrinė ekspozicija. Besigrožėdami Anykščiais, ėjome Šv. Mato bažnyčios link. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (statyta 1899–1909 m.)  ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Ši bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia beveik 80 m (iki Pirmojo pasaulinio karo buvo 84 m). Bažnyčioje gausu meno paminklų: stiklo blokų vitražas „Šv. Matas” (autorė A. Mackėlaitė), granitinis vyskupo A. Baranausko biustas (autorius H.Rudzinskas), kunigo K.Sirvydo biustas (skulptorius J. Meškelevičius), kunigo K. Kairio bareljefas (skulptorius L. Žuklys). Šalia bažnyčios veikia Angelų muziejus. Tai kol kas vienintelis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Pasigrožėję Angelais, vykome į Niūronis, kur lankėme Arklio muziejų ir dalyvavome edukacinėje ,,Duonos kepimo” programoje. Kaimiškoje sodyboje patys gaminome ir stebėjome, kaip daroma ir kepama duona, po to ragavome pačių pasigamintos šviežios duonos ir kaimiškų vaišių. Namo grįžome kupini įspūdžių, su puikia nuotaika ir pasižadėję šiais Tarmių metais kuo daugiau kalbėti sava šnekta.

Už išvyką dėkingi Kultūros ministerijai ir Molėtų rajono savivaldybės administracijai.

Auksuolė Nazarovienė

Verified by MonsterInsights