Zarembaitė-Kriaučiūnienė Zita, mokytoja, muziejininkė.

iliustracijaGimė 1935 05 13 Ukmergės apskrityje, Giedraičių valsčiuje, Piliakiemio kaime. Mokėsi Giedraičių pradžios mokykloje, vėliau progimnazijoje, nuo 1947 metų – Širvintų vidurinėje mokykloje. 1955 metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. Čia studijavo gimtąją kalbą ir literatūrą. 1960 metais pradėjo dirbti Želvos vidurinėje mokykloje. Nuo 1976 iki 1991 metų šios mokyklos direktorė. 1997 metais pradėjo vadovauti mokyklos muziejui.

Parašė šias knygas:

„Piliakiemis” (2001), „Kviečiame į Želvos vidurinės mokyklos muziejų” (2003); „Piliakiemio istorijos” (2010).

Kartu su dukra Rasa Povyliene išleido šias knygutes:

„Pasakojimai apie Želvą” (2005); „O širdy dar skambučiai aidi…”(2008); „Kai nebelieka vardų…: žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje” (2009); „Antrasis medžio gyvenimas: Želvos krašto medinė architektūra” (2011); „Senieji Želvos krašto kaimai” (2012); “Želvos kraštas: istorija ir žmonės” (2014).

Kartu su Gabriele Povyliūte parašė knygą “Kai tėvynė buvo toli…” (2015).

Kartu su Rasa Povylienė sudarė „Želvos legendos“ (2017).

Apdovanojimai:

Z. Kriaučiūnienė yra 1990 metų Rytų Aukštaitijos literatų konkurso laureatė , apdovanota II laipsnio diplomu. Yra pelniusi eilę padėkų: Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimų komiteto padėką už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje, Švietimo ministerijos, Ukmergės ir Molėtų rajonų savivaldybių padėkos. 2013 metais Zita Zarembaitė – Kriaučiūnienė tapo Vlado Šlaito literatūrinės premijos laureatė. 2019 metais suteiktas Ukmergės Garbės piliečio vardas.