Karanauskas Stanislovas, poetas, tautodailininkas.

Gimė 1928 01 31 Šaltinių kaime (Vyžuonų valsčiuje, Utenos apskrityje). 1937 – 1940 metais baigė Būtėnų pradžios mokyklą. Mokydamasis penktoje klasėje neteko klausos ir mokslą nutraukė. Toliau lavinosi savarankiškai. 1938 – 1974 metais dirbo Panevėžio „Tulpės” drožėju, nuo 1976 m. – Utenos kraštotyros muziejuje. Nuo 2001 metų Stanislovas Karanauskas gyvena Milašiškės kaime, Inturkės seniūnijoje.

Pradžioje drožė smulkias suvenyrines ir parodines skulptūrėles, o vėliau monumentalūs ąžuoliniai antkapiniai paminklai. Stanislovas Karanauskas dar tapo paveikslus – tempera, aliejiniais dažais. Sukūrė medalių iškiliesiems Aukštaitijos rašytojams.

Kūryba eksponuota rajono dailės ir fotografijos premijos parodose (2001, 2008-2012, 2014). Šios konkursinės parodos nominantas: (2010, 2011, 2012). Surengė personalinę tapybos, medžio drožinių ir medalių iškiliesiems Aukštaitijos rašytojams parodą Utenos kraštotyros (2008) ir Molėtų krašto (2012) muziejuose.

Išleistos šios Stanislovo Karanausko knygos:

„Skiedryno dainos” (1997); „Dangvyda” (1998); „Indraja” (2003); „Medžio skulptūra” (2005) „Mėnulio ir saulės vaikai” (2007). „Kalavijas ir žagrė” (2008).

Apdovanojimai:

1976 metais liaudies menininkas apdovanotas LTSR Kultūros ministerijos I laipsnio premija, 1986 – LTSR Valstybine premija, 1998 – Utenos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija.