Laisvės istorijos mozaika ir jos kūrėjai
Akylesnis skaitytojas jau kurį laiką galėjo pastebėti reklaminį skelbimą kiekviename „Lietuvos žinių” laikraštyje, kviečiantį į susitikimą Molėtų viešojoje bibliotekoje su geriausiai istorinėmis temomis rašančiu žurnalistu Aru Lukšu bei jo knygos „Laisvės istorijos mozaika” pristatymą. Knygą išleido „Lietuvos žinios”, nes Aras jose rašo istorinėmis temomis, tad ir pristatyti teko ne kam kitam, o dienraščio „Lietuvos žinios” generaliniam direktoriui ir vyriausiajam redaktoriui Ramūnui Terleckui, kaip jis prisipažino, Antano Terlecko pagrandukui… Renginyje ir susirinko Ramūno tėvo Antano Terlecko gerbėjai, perduodami jam labų dienų, vidutinio amžiaus žmonės, neabejingi Lietuvos istorijai bei smalsūs Molėtų gimnazistai su mokytoja Skaidrina Laurinavičiene ir progimnazijos moksleiviai su mokytoja Ieva Vaicekauskiene.
Trumpai pareklamavęs solidų ir rimtą dienraštį, atsisakiusį kriminalų, bet didelį dėmesį skiriantį Lietuvos istorijai, „Lietuvos žinių” redaktorius žodį perdavė knygos autoriui. Šis, sakė, esąs maloniai nustebintas tokiu būriu jaunimo, nes kiek bevažinėjąs po Lietuvą, pirmąkart matąs vienoje vietoje tiek jaunimo… A. Lukšas džiaugėsi, kad šiam jaunimui pasisekė daug geriau, negu jam, nes jo laikais buvo daug nutylėtos tiesos… Pabrėždamas, kad jis nėra istorikas, o tik žurnalistas, susidomėjęs Lietuvos istorija ir rašantis istorine tematika, gavęs pirmąjį istorinio pliūpsnio impulsą Kaune, savo senelio garaže. Jame būta keisčiausių dalykų: nuo Kipro Petrausko muilo etikečių, iki smetoninių žurnalų ir prieškario knygų. Vaikystės įspūdžiai ir pašnekesiai, matyt, bus niekur nedingę… Tad per aštuonerius metus sukauptos istorijos, rašytos „Lietuvos žinių” puslapiuose, šiandien įsitaisė, žinoma, ne visos, knygoje „Laisvės istorijos mozaika”. Apibūdinęs knygos turinį, istorinį laikotarpį nuo 1918 iki 1935 metų su jo asmenybėmis, paskaitęs ištrauką apie du besipykstančius lietuvius (Antaną Smetoną ir Augustiną Voldemarą), atsakęs į susirinkusiųjų klausimus ir pabrėžęs nepelnytai pamirštą datą, gal net svarbesnę nei Vasario 16-oji – Gegužės 15-ąją, pakvietė pasidomėti šia knyga patiems… R. Terleckas taip pat linkėjo žinoti Lietuvos istoriją ir nesibodėti paskaityti „Lietuvos žinias”.
Jolanta Matkevičienė
