Janinos Leišienės laiškas

Yra pradžia yra ir pabaiga… Kai 1967 metais pradėjau dirbti bibliotekoje, net minties nebuvo, kad čia dirbsiu iki pensinio amžiaus. Bet metai bėgo. Nė nepastebėjau, kaip atėjo laikas ištarti „sudie”.

Per gyvenimą ne kartą keitėsi gyvenimo aplinkybės, o su jomis ir darbo pobūdis. Dešimt su trupučiu metų dirbau Suginčių ir Skudutiškio kaimo bibliotekose. Paskui persikėliau į Molėtų centrinę biblioteką, (kurioje, pakeitus pavadinimą) dirbau iki šių dienų.

Daugiau kaip 30 metų buvau metodininke-apipavidalintoja, todėl jaučiausi glaudžiai susijusi su filialų bibliotekų ir bibliotekininkių veikla. Kadangi pati buvau paragavusi kaimo bibliotekinkės darbo, visuomet stengiausi palaikyti rajono darbuotojas. Per ilgus darbo metus teko dirbti su daugybe žmonių, su kuriais patyrėme sėkmių ir nesėkmių, liūdesio ir džiaugsmo akimirkų. Gera prisiminti geranoriškas, darbščias, išradingas ir kūrybingas koleges. O kiek smagių, gražių akimirkų, prisiminimų iškyla iš kelionių, ekskursijų, sąskrydžių, mūsų kolektyvo švenčių. Aš ir dabar mielai paskaitau Jūsų žinutes, reportažus apie Jūsų bibliotekose vykstančius renginius.

Gera, smagu, malonu buvo dirbti su Jumis. Bet man jau atėjo metas pailsėti, leisti jauniems žmonėms skleisti naujas idėjas. Daug nerašydama noriu visoms padėkoti, kad buvote pakančios, atviros. Jeigu kurią nors įskaudinau, prašau atleisti, nes dirbant visko pasitaikė. Ačiū Jums visoms.

Baigdama noriu palinkėti Jums ir Jūsų šeimoms sveikatos, geros bendrystės su kaimo žmonėmis, kolegėmis, gražių idėjų, sumanymų. Manau, kad mes dar susitiksime ne kartą. Likite laimingos ir iki susitikimų!

Janina Leišienė