Tovianskis Andžejus,filosofas, mistikas.

Gimė 1799 01 01 Molėtų rajone, Antašventės kaime. 1815–1818 metais Vilniaus universitete studijavo teisę. 1840 m. gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Skelbė ypatingą lenkų tautos paskirtį istorijoje. A. Tovianskio pažiūros buvo grįstos formule: „Dievo apvaizda – genialus individas – tauta”. 1843 m. jis įsteigė Paryžiuje religinę mistinę sektą ir iki 1848 metų jai vadovavo, o save laikė pranašu. 1841 m. susipažinęs su žymiu rašytoju A. Mickevičiumi, įtraukė jį į savo sektą, tačiau 1846 m. A. Mickevičius pasitraukė iš sektos ir įsteigė literatūrinės visuomenės būrelį kaip atsvarą A. Tovianskio sektai.

Svarbiausi jo darbai:

„Pokalbiai“ (Paryžius, 1842), „Didysis Laikotarpis“(1844; išleista Varšuvoje 1921 m.), „Paaiškinimų rinkinys“ (1863; išleista Turine 1882m.) ir „Susirinkimų atsiminimai“ (1870; išleista Turine 1882 m.).

Mirė 1878 05 13.