Ateitis – mūsų rankose?

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė – tradicinis Molėtų viešosios bibliotekos renginys, kuriame ji dalyvauja jau devynioliktą kartą, nors Šiaurės šalyse šis projektas, kuruojamas Šiaurės šalių asociacijų „Norden” federacijos yra jubiliejinis, dvidešimtas. Kasmet jame dalyvauja daugiau nei 2000 dalyvių, o labiausiai šis projektas yra pamėgtas Lietuvoje, ir šįmet išsiskyręs dalyvių gausa – 593, kai tarp Šiaurės šalių dalyvių daugiausia turi Švedija – 324.

Pagrindinė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja nesikeičia: tamsiausiu metų laiku uždegti žvakes ir skaityti knygą. Tačiau kasmet keičiasi tema Šįkart Šiaurės šalys pasiūlė kalbėti apie Ateitį.

Pirmadienis, kaip įprasta, prasidėjo skaitymų balsu diena. Jaunieji Molėtų bibliotekos bičiuliai – pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos, atvykę į konferencijų salę, buvo pasveikinti Vaikų literatūros skyriaus vedėjos Janinos Vyšniauskienės, supažindinusios su šiųmete Šiaurės šalių bibliotekų savaite ir viešniomis iš Ateities – Molėtų kultūros centro „Magiškos žaidimų akademijos” narėmis – Indre ir Laisve, kurios ir skaitė Norvegų rašytojo Stiano Hūlės knygelę „Garmano vasara”. Po skaitymų vaikai turėjo piešti Ateitį. Molėtai tapo dangoraižių miestu, spalvotų debesų dangumi, iš kurio lyja saldainiais ir skaniu limonadu… Viešnios buvo parengusios ir judesio, ir loginius žaidimus. Sumaniai „Pasivaikščioję debesimis”, vaikai, vis dėlto, turėjo nusileisti ant žemės ir prisiminti, kad bibliotekoje reikia skaityti knygas, o jei skaitysi, tai nesunkiai atspėsi, ir kas parašyta ant tavo nugaros….

Skaitymus balsu pirmadienio vakarą tęsė ir suaugusieji. Abonemento vedėja Daiva Devicijonienė šįkart, sakė, skirianti dėmesį Suomijai. Skyriuje veikė suomių autorių knygų paroda, o aktorius Rimvydas Kalvelis perskaitė ištrauką iš suomių rašytojos Emi Iterantos romano „Vandens skonis”, kuris dar tik verčiamas į lietuvių kalbą.

Ateities vizija po šios ištraukos skaitymo, anot vakaro dalyvių, labai slogi žmonijai. Tai gal nebepirkim ir nebepalikim ateinančioms kartoms „suplėkusių plastikinių maišelių draikalų”…?! – garsiai ištarė aktorius R. Kalvelis, pasėjęs vakaro apmąstymų mintį.

Ir tik čiobrelių arbata, surinkta iš lietuviškų pievų, obuolių pyragas, keptas pačių bibliotekininkių, grąžino susirinkusiuosius į realybę, kurioje, laimei, dar yra vietos ir knygoms, ir kelionėms… O jos juk turi mokyti gerųjų patirčių. Apie jas, pamatytas keliaujant po Suomijos bibliotekas ir pasidalino rugsėjo mėnesį keliavusi bibliotekos direktorės pavaduotoja Nijolė Stančikienė savo pranešime „Biblioteka šiuolaikinio verslo erdvėse”. Atrodo, kad dabartis Suomijoje mums vis dar tebėra toloka ateitis…

O štai ką apie Ateitį Šiaurės šalyse mąsto suomių iliustratorius Ville Tietavainen, sukūręs plakatą šių metų savaitei pagal Emi Iterantos romaną „Vandens skonis”.

„Smėlio laikrodžio viršus simbolizuoja dabartines grėsmes klimatui, o apatinė dalis – aliuzija į šviesią ateitį. Smėlio laikrodis – tai laikas ir jo tėkmė. Kylantis vanduo po truputį pildo smėlio laikrodį, viršutinėje dalyje dominuojantis objektas – ledkalnis. Vanduo kapsi ir laikrodžio inde vandens po truputį daugėja. Tačiau dar ne viskas nugrimzdę. Vandens paviršiuje plūduriuoja knygų valtis. Tai simbolis to, kad mes, dalindamiesi žiniomis, išmintimi ir fantazija dar galime išgelbėti civilizacijos ateitį.”

Juk mūsų pačių veikla lemia pokyčius ir biosferoje, ir klimato kaitoje….

Jolanta Matkevičienė

Skaitymai mažiesiems