Mūsų bibliotekai – 80: ketvirtoji kelionė

KELIONĖS LAIKU (IV)

O buvo taip…

Jei mūsų gyvenimas, anot Rainerio Marijos Rilkės, – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys, tai pats metas ją praskleisti.

Ar žinote, kad pirmąjį lietuvišką spektaklį molėtiškiai suvaidino 1913 metais dvaro klojime, ir tai buvo R. Keturakio „Amerika pirty”…

Ar girdėjote apie renesansinį laikotarpį Molėtuose, kurį kūrė ne kas kitas, o mokytojai…

1918 metais Molėtuose įkurta Lietuvių mokytojų sąjunga, kuri vadovavo visos apskrities mokytojų veiklai. Sąjungos tikslas buvo žmonių švietimas visose mokslo srityse, tautinės savimonės kėlimas, vietos mokyklų rėmimas. Taip pat ji rengė įvairius vakarus.

1917 metais Levaniškiuose vyko vakaras, kur mokytojos E. Raibaitės ir vietinio viršilos A. Valaišos rūpesčiu buvo suruošta Eglutė vaikams, vaidinta „Gintarai”.

1918 metais Inturkės mokykloje buvo suvaidinta Br. Sumeliškiečio drama „Mariutė – vargonininko duktė” bei Vaižganto vienaveiksmė komedija „Tiktai niekam nesakyk”.

1918 metais Molėtuose lietuviško kinematografo programa buvo keičiama du kartus per savaitę.

Kompozitorių J. Gruodžio ir J. Karoso įžiebta ugnelė paliko kibirkštėlę ir alantiškiams, nes 1918 metais Alantos jaunimas suvaidino dvi komedijas: „Ekspropristoriai” ir „Girkalnio Užgavėnės”.

1918 metais Molėtuose nebuvo nė vieno nuolat veikiančio, profesionalaus meno kolektyvo, viskas vyko tik entuziastų dėka…

Nuo 1923 metų Molėtų kultūros centru buvo progimnazija, kur muzikos pamokas vedė vargonininkas Antanas Makačinas. Iš pradžių buvo rodomi mokinių paruošti vaidinimai, po to dainuodavo choras.

1928 metais spalio 28 d. Molėtų progimnazijoje vyko šeimyninis vakarėlis beturčių vaikams. Vaidinta Pšibilovskio komedija „Nesipriešink”.

1932 metais sausio 1d. pasirodė šokių rateliai. Šokta „Baltuolė”, „Lėlių krautuvė”, o juos kūrė Valerija Taškūnienė, progimnazijos direktoriaus žmona, muziką pritaikydavo P. Martikonis.

Svarbiausias kultūrinis įvykis Molėtų gyvenime vyko 1935 metais vasario 16 d. – M. Petrausko operos „Birutė” pastatymas. To ėmėsi V, Taškūnienė ir P. Martikonis. Birutės partiją atliko Vanda Vižinytė-Giraitienė, o Kęstučio – jos brolis Petras Vižinis. Senio Vaidilos vaidmeniui atvažiuodavo iš Inturkės Stasys Kleniauskas, į operos veiklą įtrauktas buvo ir miestelio jaunimas.

Pasisekimas buvo stulbinantis. Po to dar pastatyta operetė „Trys viengungiai”, kur pagrindinis Irenos vaidmuo vėl teko V. Giraitienei.

Apie 1932–35 metus buvusiame dvaro klojime gimnazijos mokytojai ir miesto inteligentija pastatė 5 veiksmų G. Landsbergio – Žemkalnio pjesę „Tadas Blinda”.

1937 metais Molėtuose pastatyti Šaulių namai tapo jaunimo susibūrimų vieta.

1938–39 metais, vadovaujant P. Martikoniui ir V. Taškūnienei, buvo pastatytos dar trys M. Petrausko operetės: „Conailium Facultatis”, „Vestuvės per prievartą”, „Adomas ir Ieva”. Pagrindinius vaidmenis vėl atliko V. Giraitienė, J. Vižinis , S. Kleniauskas. Vaidinimams drabužius iš Kauno operos teatro parveždavo P. Martikonis.

Visa tai, ir dar daugiau – Molėtų menų mokyklos direktoriaus Kazimiero Tučinsko diplominio darbo „Molėtų rajono kultūrinis gyvenimas” puslapiuose. Pasak K. Tučinsko, jis trejetą metų rinko medžiagą iš įvairių archyvų, iš žmonių pasakojimų, kurių šiuo metu jau nėra tarp gyvųjų. Todėl šis darbas, atmetus kai kuriuos būtinus ano meto „partinius perliukus”, turi dar didesnę išliekamąją vertę ir yra saugomas Molėtų viešosios bibliotekos kraštotyros fonde.

Suprantama, kad turint tokią kūrybingą bei neabejingą menui ir kultūrai visuomę, pribrendo būtinybė bibliotekos atsiradimui.

Bibliotekos įkūrimas

Kaip rašoma metraštyje, miestelio visuomenei pareikalavus, po didelių rūpesčių, 1937 metais buvo įkurta Molėtų viešoji valstybinė biblioteka. „Lietuvos ponas švietimo ministeris 1937 m. balandžio 24 d. įsakymu paskelbė, kad nuo tų pačių metų gegužės mėn. 1d. laisvai samdomų tarnautojų teisėmis į Molėtų viešąją biblioteką samdomas bibliotekos vedėjas Vytautas Buivydas.”

Pasak amžininkų, biblioteka užėmė 2 mažus kambarėlius. Viename buvo skaitykla, kitame – sukrautos knygos. Dirbama buvo 3 kartus per savaitę: nuo 10 iki 12 val. ir nuo 15 iki 18 val. Dirbo ir sekmadienį, nuo 13 iki 16 val., nes buvo duotas nurodymas, jog būtina dirbti turgaus dienomis.

Pirmasis bibliotekos pastatas nėra išlikęs. Manoma, kad jis buvo ten, kur stovėjo knygynas, bet sudegė per 1944 metų gaisrą. Apie pirmąjį bibliotekos vadovą žinių taip pat nėra, išskyrus tai, jog, prasidėjus karui, jis su šeima išvyko iš Molėtų. Buvo jaunas, šaukiamojo amžiaus, dažnai vykdavo į karines pratybas, o biblioteka tuomet nedirbdavo…

Įdomu tai, jog skaitytojai, norintys naudotis biblioteka, turėdavo įnešti 5 litų abonentinį mokestį. Kaip teigiama metraštyje, bibliotekoje daugiausia lankėsi lietuviai. „Žydų tautybės gyventojai, nors jų miestelyje gyveno maždaug tiek, kiek lietuvių, mažai lankė biblioteką, nes buvo netinkamas fondų komplektavimas kalbiniu požiūriu – knygos buvo tik lietuvių kalba.”

Bibliotekoje daugiausia lankėsi moksleiviai ir valstiečiai. Palyginus 1938 metų II ketvirčio rezultatus ir 1939 metų IV ketvirčio rezultatus, aiškiai matyti, kad lankytojų skaičius ne augo, o mažėjo. Viena iš priežasčių, metraštyje nurodoma ta, jog netinkamai sukomplektuoti fondai ir masinių renginių stoka. Tačiau knygų skaitymas didėjo. Žmonės daugiausia skaitė grožinę literatūrą ir istorijos mokslo knygas.

2015 metai. Molėtiškiai: ir skaitantys, ir išprusę…

Diskusija apie knygų skaitymą, kaip procesą, tęsiasi jau gerą dešimtmetį. Mirties nuosprendį popierinei knygai jau senokai yra pateikę ir elektroninių knygų leidėjai, bet popierinė knyga vis dar gyva. „Atsisakydami knygose esančios išminties, mes tarsi renkamės kitą kelią, kuris veda toliau nuo civilizacijos, kurią mes taip stengiamės išsaugoti” – teigė Kanados literatūros profesorius Marshallas McLuhanas. Profesoriaus mintis tarsi ir paaiškina, kodėl dar yra skaitančių žmonių…

Įdomiausia – Landsbergių išgyvenimo istorija

Atsinaujinusi Molėtų viešoji biblioteka, regis, sulaukia vis daugiau skaitytojų. O euro įvedimo metai, pasak Abonemento skyriaus vedėjos Daivos Devicijonienės, skaitytojų skonio nepakeitė, kaip buvo ištikimi detektyvams, taip ir liko, o kas skaitė meilės romanus, tai ir skaito…

Tačiau, galima sakyti, kad molėtiškiai mėgsta būti „ant bangos”. Mat, nežinia kas, ar politinė situacija, kai atsistatydinus TS – LKD pirmininkui A. Kubiliui buvo renkamas naujas partijos pirmininkas, ar žurnalistė R. Janutienė bei jos liga pastūmėjo skaityti molėtiškius Rūtos Janutienės knygą „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija” (išleista 2014m.), bet knyga buvo graibstyte graibstoma, per savaitę skaitoma po du ar tris kartus…

Antroji vieta, pagal skaitomumą, atitenka meilės romanams. Tai Bronės Buivydaitės „Takas per jūrą” (2004 m.) ir „Padovanok man savaitgalį” ( 2008 m.). Be šios autorės molėtiškiai vis dar mėgsta erotiškąją trilogiją E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių” (I d.), „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių” (2 d.) ir „Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių” ( 3 d.) – pasirodžiusios 2013 m. Ši autorė pateko ir į žurnalo „Time” sudarytą įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Greta šių autorių lyderio pozicijų nepaleidžia ir kita JAV autorė, buvusi mokytoja ir boksininkė – Jude Deveraux su romanu „Tas, kurį myli” ( 2008 m.).

JAV autorės, žurnalistės, Sandros Brown molėtiškiams pristatyti jau nereikia. Ji tebėra pirmaujanti tarp detektyvų ir trilerių mėgėjų. Ypač romanai: „Šalčio faktorius” (2007 m.), „Rikošetas” (2010 m.), „Baltasis karštis” ( 2006 m.).

Įdomu tai, kad tarp dviejų dešimčių populiariausių knygų autorių tėra tik du vyrai. Pirmame dešimtuke James Patterson ir jo romanas „Merė Merė” ( 2008 m.), antrame dešimtuke Harlan Coben ir jo detektyvinis romanas „Dingęs visam laikui” ( 2012 m.). Abu autoriai yra amerikiečiai, o Harlan Coben pabrėžia, kad jis gimęs žydų šeimoje.

Molėtiškiams patinka amerikiečių literatūra. Tačiau moterys nepaleidžia iš akiračio gyvenimiškos istorijos, mokančios, kaip elgtis su neištikimu vyru –„ Frančeskos vakarėlis”. Šio romano autorė yra airių rašytoja Patricia Scanian. Antrame dešimtuke dar yra skaitoma italų literatūra – Gabriellos Magrini romanas „Tarsi deimantas”, o į pirmąjį dešimtuką yra įsimaišiusi ir vokiečių literatūra – Lauros Walden romanas „Didžiųjų geizerių slėnyje”.

Verified by MonsterInsights