Molėtų bibliotekai – 80: penktoji kelionė

KELIONĖS LAIKU (V)

Prieškaris, karas, pokaris….

Kaip teigiama metraštyje, Molėtų viešajai valstybinei bibliotekai metodiškai vadovavo Kauno Valstybinis centrinis knygynas. Bibliotekos materialiniais reikalais rūpinosi Lietuvos švietimo ministerija. Nežinia kodėl, bet ketvirtaisiais darbo metais, bibliotekos vedėjas Vytautas Buivydas, savo noru atsisakė pareigų ir išėjo iš darbo. Molėtų bibliotekai nuo 1940 m. sausio 1 d. pradėjo vadovauti Janina Buivydienė, galimas dalykas, jog buvusio vedėjo žmona, o gal tik paprasčiausias pavardės sutapimas…

Laikotarpis žybteli kitomis spalvomis, pradedama leisti marksizmo – leninizmo veikalai. Per 1940 metų antrąjį ir 1941 metų pirmąjį pusmetį išleista 1067 knygos ir brošiūros 7965 egz. tiražu. Pradėta jų komplektacija ir bibliotekoje. Apskritai, knygų fondą tuomet sudarė 680 egzempliorių knygų, o skaitytojų buvo – 60. Dabartiniais skaitymo tempais, tokio fondo užtektų tik penketui žmonių per metus.

1941 metų kovas. Kultūros ir politinio švietimo darbui vadovauti ir organizuoti sudaryta Politinio švietimo valdyba, turinti steigti klubus – skaityklas, kultūros namus, plėsti viešųjų bibliotekų tinklą.

KARAS. 1941 metų birželio 29 diena. Vokiečiai Molėtuose. Tų pačių metų rugpjūčio 29 dieną vokiečių nurodymu, baltaraiščiai sušaudo 2000 žydų tautybės Molėtų gyventojų.

iliustracija2016-ieji metai. Rugpjūčio 29-ąją dieną Molėtuose vyko 1941-ųjų metų rugpjūčio 29-osios dienos mirties maršo 75-osios metinės. Tai buvo istorinis įvykis Molėtams, Lietuvai, Europai, Pasauliui, parodęs, kad bendrystė moka sutelkti geriems darbams, gali atleisti ir sutaikyti…

Pagerbti žuvusiųjų atminimą, prisimenant senuosius Molėtų gyventojus – žydus, skatino ir iš Molėtų kilęs rašytojas, dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius.

Nužudytųjų atminimą pagerbė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Biblioteką sunaikino gaisrai

1941–1944 metais biblioteka taip pat veikė. Žinoma, kad J. Buivydienė karo metu nedirbo bibliotekoje ir jos likimas nežinomas. Vokiečiai „išvalė” fondą nuo netinkamos literatūros, nukentėjo ir grožinė literatūra. Kokie to meto bibliotekos lankytojai – nėra žinoma, o jei ir buvo, tai, greičiausiai, nesiviešino. Vokiečiams traukiantis, matyt, biblioteka mažiausiai rūpėjo. Nežinia, ar atsitiktinai, ar specialiai padegta, bet 1944 m. liepos pradžioje, bibliotekos pastatas sudegė, o kartu ir buvęs knygų fondas bei bibliotekos dokumentai.

1944 metų liepos 9 dieną Molėtų gatvėmis jau žygiavo rusų kariuomenė.

1977 metai. Karo atgarsiai. Rajono laikraštyje „Pirmyn” spausdinami karo dalyvių, vadavusių mūsų rajoną, prisiminimai. Vienas jų – leitenanto Serafimo Žerdevo, po karo gyvenusio Sigrų mieste, Kursko srityje. „Teiraujatės, ar teko man būti Molėtuose? – pradėjo pasakojimą S. Žerdevas. – Teko būti, ir gan dažnai. Karo metu aš vadovavau būriui 22-oje atskiroje armijos sanitarinių automobilių kuopoje. Mūsų pareigos – pervežti sužeistuosius iš medsanitarinių batalionų į ligonines. Molėtuose buvo keletas tokių 43-osios armijos ligoninių, ir šiame miestelyje man tekdavo būti beveik kiekvieną dieną… Reikėjo ir skubėti, ir kartu važiuoti atsargiai. Keliai buvo blogi, išdaužyti, išrausti. Atvežus sužeistus karius, vėl mašinos pasukdavo atgal į frontą. Tai buvo nelengvas darbas…”

Miestelis buvo sudegęs, tačiau 1944–1945 metais pirmiausia pradėjo veikti gimnazija. „Savo kelią vidurinė mokykla pradėjo su 11 klasių komplektu ir 398 mokiniais”.

Tais pačiais, 1945 metais, vėl buvo atidaryta biblioteka. Kaip rašoma metraštyje, įsikūrė ji sušaudytųjų žydų name, kur buvo skirtas vienas kambarys. Gaila, kad nenurodoma konkrečiau… Bibliotekoje dirbo 1 žmogus, pavardė nenurodoma, knygų fondas siekė apie 4 tūkstančius egzempliorių. Tiesiog stebėtina! Iš kur taip staiga buvo galima surinkti pakankamai didelį fondą?

Ir mano klausimui metraštyje yra atsakymas: knygos buvo surinktos iš apylinkėse panaikintų dvarų bibliotekų bei suneštos iš gyventojų. Manau, fondas turėjo būti vertingas. Bet, kaip sakoma, svetimu geru – sotus ilgai nebūsi. 1947 metais biblioteka sudegė antrąkart…

Kultūros – švietimo įstaigų komitetas prie Lietuvos TSR LKT buvo informuotas apie įvykusį gaisrą ir paprašyta paramos. 1948 m. lapkričio 6 d. gautas atsakymas, jog „sudegus Molėtų bibliotekai, jai skiriama 500 egz. knygų siunta.”

1949 m. prasidėjo „sodybų tuštėjimo metas” – kolektyvizacija. Pasak amžininkų, per porą metų ji buvo baigta ir 1951 m. rajone veikė 43 kolūkiai.

1950 m. Molėtai tapo rajono centru, tad biblioteka turėjo vadintis rajonine.

Naujas rajoninės bibliotekos gyvavimas

iliustracijaGalima pamanyti, jog į bibliotekos naująjį etapą buvo pažiūrėta kaip į paslaugų teikimą rajono gyventojams. Ji buvo patalpinta Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate ir turėjo du nedidelius kambarius. Viename buvo Abonementas, kitame – skaitykla. Kartu veikė ir Vaikų skyrius. Bibliotekoje dirbo 3 darbuotojai. Plėtėsi bibliotekų tinklas rajone. 1952 m. buvo 10 bibliotekų, o 1958 m. – 21, 2017 m. – 24. Skaitytojų kiekviena biblioteka turėjo apie 150, o knygų būdavo perskaitoma apie 200 per metus.

Kaip teigiama metraštyje, bibliotekoje buvo vedami masiniai renginiai, skaitomos paskaitos švenčių progomis, itin populiarūs buvo garsiniai laikraščių skaitymai, nes, matyt, dar ne visi mokėjo skaityti patys. Tačiau, gali būti, kad jų garsinis skaitymas galėjo turėti ir propagandinį tikslą, nes, kaip teigiama metraštyje, garsiniai skaitymai vykdavo 10 kartų per mėnesį, o po to vykdavo karštos diskusijos įvairiais klausimais.

Palyginimui galima pateikti duomenų apie knygų fondą. Jei 1952 m. jį sudarė tik 564 knygos, tai 1958 m. jau buvo 11709 knygos, o šiandien bibliotekoje yra 40208 knygos. Skaitytojų 1952 m. tebuvo 727, 1958 m. – 843, 2017 m. – 5367. Visais laikais didesnę skaitančiųjų dalį sudarė moterys, nei vyrai, tačiau būta ir išimčių. 1958 m. Molėtų rajoninėje bibliotekoje daugiau skaitė vyrų – 273, o moterų – 201.