Molėtų bibliotekai – 80: septintoji kelionė

KELIONĖS LAIKU (VII)

Naujas kultūrinis gyvenimas

Septintas – aštuntas dešimtmetis buvo pilnas daiktavardžių su priesagomis –izmas, o Molėtai pradėję naują miesto kultūrinį gyvenimą.

Mieste jau veikė penkios mokyklos. Molėtų vidurinė mokykla, kurioje mokėsi virš tūkstančio mokinių. Mokykla – internatas su 427 vietomis. Dirbantis jaunimas tęsė mokslą vakarinėje mokykloje. 1966 m. duris atvėrė vaikų muzikos mokykla, 1969 m. pradėjo veikti sporto mokykla. Mieste išaugo daug naujų namų, naujų gatvių.

1962 m. iškilo naujas kino teatro „Siesartis” pastatas. 1969 m. pastatyti Tarybų rūmai – dabartinis savivaldybės pastatas. Taip pat buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas. Atvėrė duris naujos parduotuvės bei nauja autobusų stotis. 1973 m. pastatyti kultūros namai, kur kartu įsikūrė ir rajoninė biblioteka. Gali būti, kad Valstybės šimtmetį, o ir 45-ąsias metines kultūros namai pasitiks atnaujinti, modernūs ir žymiai didesni…

Didelį auklėjamąjį ir švietėjišką darbą, kaip rašoma metraštyje, atlieka Molėtų rajoninis laikraštis „Pirmyn” (1951 m. kovo 21 d. išėjo pirmasis jo numeris, tuomet laikraštis vadinosi „Tarybiniu keliu”). Jei pirmieji jo tiražai buvo 2 tūkst, egzempliorių, tai aštuntame dešimtmetyje siekė 7500 egzempliorių, o tai reiškė, kad pasiekdavo kiekvieno namus.

Šiandien, bevartant laikraščių puslapius, daugelis tų publikacijų, faktų ir žinučių, yra neįkainojama rajono ir miesto – mūsų visų istorija.

1987 metai. Kino festivalis. Tais metais, lapkričio 13–14 dienomis mūsų rajone pirmą kartą vyko respublikinis kino festivalis „Žemė ir mes”, kai respublikoje tokie festivaliai buvo rengiami nuo 1979 metų ir vykdavo kas dveji metai, beveik, kaip futbolo UEFA…

Kino direkcijos direktorė Danutė Kulikauskienė laikraštyje „Pirmyn” rašė: „Stropiai ruošiamės kiekvienam festivalio renginiui, tikimės, kad susitikimai su režisieriais, aktoriais, dainos ir šokio atlikėjais, respublikos agropramoninio komiteto atstovais bus įdomus, susilauks didelio žiūrovų susidomėjimo”.

Kino festivalio atidarymas ir uždarymas – rajoniniuose kultūros namuose. Šiose iškilmėse dalyvaus aktoriai, režisieriai, kino kritikai, žurnalistai. Uždarymo ceremoniale šoks D.V. Kamaičių pramoginių šokių kolektyvas, dainuos solistės A. Stasilevičiūtė, R. Motuzaitė, V, Genytė ir kiti.

Didelė dalis renginių – kino teatre „Siesartis” . Čia mažieji žiūrovai susitiks su nuostabiuoju peliuku Mikiu, matys tai, kas „negirdėta” ir „neregėta”. Klausysis režisierių V. Bereznicko, Z. Šteinio.

Kino renginys „Ir vaidmenyje, ir gyvenime” skiriamas mokytojams ir aukštesniųjų klasių moksleiviams. Jame dalyvaus V. Mainelytė, J. Dapkūnaitė, J. Kisielius, V. Tomkus, A. Storpirštis. Neliks nuskriausti ir vakarinių kino seansų mėgėjai. Jie matys naujausius filmus, dalyvaus pokalbiuose su kūrybine grupe.

O štai tų pačių metų lapkričio 21 d. „Pirmyn” net du korespondentai – J. Tamašauskienė ir R. Gražys aprašė jau įvykusį kino festivalį „Kino festivalio kaleidoskopas”. Žurnalistų, festivalio lankytojų klausimuose ir aktorių atsakymuose jau „perestroikos” nuotaikos.

„Kaip jaučiamas persitvarkymas kine? N. Oželytei atrodo, kad jo tiek, kiek gyvenime. „Jau ne pirmus metus kinas nesprendžia lietuviškos problematikos. Persitvarkymo atžvilgiu esu pesimistė, nors pripažįstu, kad energingiems, sumaniems, veikliems žmonėms persitvarkymas įkvepia daugiau jėgų ir tikėjimo savo darbais. (…) Kodėl kitos kino studijos lietuvį vertina kaip ypatingos mokyklos atstovą? J. Kisieliaus nuomone – už tai, kad lietuvis mažiau kalba, o daugiau išgyvena savyje. Tai sąlygota tikėjimo. Iš kartos į kartą perduodamas nuodėmės jausmas yra susijęs su sąžinės jausmu. (…) Vytautas Tomkus tarp susitikimo dalyvių – seniausias Lietuvos kino studijos aktorius. Rodos, tik vakar Molėtų apylinkėse filmuotas „Tadas Blinda”, o laikas bėgo, ir keista savijauta, kai buvę vienmečiai partneriai kino ekrane dabar jau vadina tėveliu… Vaidmenų daugiausia neigiamų būta. „Taip prie jų įpratau, kad net gatvėje į mane ėmė žiūrėti nepalankiai, – juokauja V. Tomkus. – O man pačiam vaidmenys daro priešingą įtaką: kuo daugiau vaidinu banditų, tuo labiau norisi ginti teisėtvarką” …”

Šiandien galima žiūrėti su nostalgija, kad Molėtai nebeturi kino teatro, tačiau naujųjų technologijų pagalba kiekvienas galime turėti kino teatrą namuose ir žiūrėti filmus bet kuriuo paros metu. Tiesa, pora vyrukų iš Vilniaus demonstruoja naujausius lietuviškus kino filmus kultūros namuose, ir tuomet, sėdėdamas su paltu šaltoje kino salėje, nes vyksta renovacija, gali nusikelti į gūdžius (dabar) sovietinius laikus ir pajusti didelę kultūros pažinimo dozę, kuria džiaugėmės ir žavėjomės anuomet… Kas kita, jei žiūrėtume į kino teatrą, kaip į pramogą ir laisvalaikio praleidimą, tačiau, daugeliu atvejų, matyt, tai galėtų rastis tik sezoninis verslas Molėtuose, o pirmumas išliktų Vilniui arba Utenai su kino teatrų repertuarais ir kitomis pramogomis.

2016 metai. Šiandienos biblioteka. Tarybiniais metais biblioteka, rašydama savo veiklos ir su ja susijusių asmenų, įvykių, istorijų aprašus, buvo bene vienintelė kraštotyros saugotoja, formuotoja, savotiška krašto istorijos dalelė. Atsiradus Molėtų krašto muziejui, bibliotekos kraštotyros fondo veikla sumenko kiekybiškai, o ir tai, kas buvo sukaupta anomis dienomis, nekalbant jau apie šias, vargu, ar užtektų viso bibliotekos darbuotojų kolektyvo kelių metų triūso, kartu sudėjus, kad turima medžiaga būtų aprašyta ir sudėliota taip, kaip priklauso. Tačiau žmonės dirba: kaip moka, kaip spėja, kiek leidžia žinios, jėgos ir galimybės. Greta šio, sakyčiau, būtino bet kuriame amžiuje ar jo dešimtmetyje, istorinės medžiagos sisteminimo, radosi kitas – kur kas naujesnis, greitesnis ir patrauklesnis šiandienos kartai – skaitmeninimas.

Molėtų viešoji biblioteka, apmąsčiusi, ką turi vertingiausio ir labiausiai dylančio, ir kas labiausiai domina šio krašto žmones, dar 2015 metais priėmė sprendimą – pradėti skenuoti rajono laikraštį. Labai nesigarsino, nes nebuvo nei žmonių, nei aparatūros, gebančios daryti šį darbą, bet buvo noras pamėginti. Informacijos skyriaus bibliotekininkė Neringa Kerienė nuvažiavo į kursus respublikinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir prasitarė, kad biblioteka turi tokį sumanymą, ir jau yra pradėjusi jį vykdyti. Taigi, buvome pirmieji respublikoje, pradėję tokį darbą, aplenkę ir Nacionalinę biblioteką, todėl buvome pagirti ir savotiškai paskatinti tą darbą tęsti. Juolab, kad darbo eigoje prireikė ir pačios Nacionalinės bibliotekos paslaugų, nes, pradėjus skenuoti laikraštį „Tarybiniu keliu”, kai kurių numerių nebuvo mūsų bibliotekoje, teko užsakinėti iš M. Mažvydo bibliotekos ir už tą paslaugą mokėti pinigus. 2016 metų spalio – lapkričio mėnesiais Alvydas Balanda pavertė matomais ir prieinamais visus 1951 metų laikraščio „Tarybiniu keliu” numerius, skenuotus Neringos Kerienės, patalpindamas juos Molėtų viešosios bibliotekos svetainėje, skyrelyje „Virtuali biblioteka”. Neužilgo Neringa baigs skenuoti dar vienus laikraščio metus, bet, anot jos, laukia ilgas, kurio negali paskubinti, kad ir labai norėtum, darbas, nes rajono laikraštį teks skenuoti bent jau iki 2009 metų, iki tol, kol atsirado jo elektroninė versija redakcijoje…

2016 metų rugsėjis. Ar galite patikėti? Kino festivalis – bibliotekoje!

22-asis VILNIAUS KINO FESTIVALIS „Kino pavasaris” kvietė įsilieti į karavano virtinę ir Molėtų bibliotekos lankytojus.

Jau trečius metus kino festivalis vykdė projektą „Kino karavanas”, lankydamasis įvairiuose Lietuvos regionuose, pristatydamas labiausiai pamėgtus žiūrovų ir pripažinimą pelniusių režisierių filmus.

Šįmet pirmąkart „Kino karavanas” lankėsi ir mūsų bibliotekoje, nes bibliotekos direktorės Virginijos Raišienės iniciatyva Molėtai tapo vienu iš šio projekto miestų – ambasadorių. Molėtiškiams buvo parodytas islandų režisieriaus Grimur Hakonarson filmas AVINAI, pelnęs sėkmę ir Kanų kino festivalyje.

Verified by MonsterInsights