Molėtų bibliotekai – 80: dešimtoji kelionė

KELIONĖS LAIKU (X)

Išmaniųjų technologijų pranašai ir vykdytojai

Šiandien dauguma mūsų nebegali įsivaizduoti gyvenimo be telefono ir kitų išmaniųjų technologijų, o bibliotekai, kaip ir daugeliui kitų įstaigų ir organizacijų teko dirbti be jų.

iliustracija1968 metų sausio 1d. laikraštis „Tiesa”. Straipsnyje „Informeris vietoj laikrodžio” Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas, atpažinimo procesų sektoriaus vadovas, tuometinis technikos mokslų kandidatas ir mūsų kraštietis Laimutis Telksnys rašė, kaip įsivaizduoja 2017-uosius metus ir gana tiksliai nuspėjo tai, ką mes šiandien vadiname išmaniuoju telefonu, lygindamas jį su laikrodžiu. „Norėdamas sužinoti, kas vyksta pasaulyje, parašyta tuo ar kitu mokslo ar technikos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį, automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais. (…) Galima bus paprašyti, kad parodytų per individualų ar namų informerį norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą. kurioje dalyvautų mėgstami atlikėjai, dabar gyvenantieji ar anksčiau gyvenę”.

2017 metai, sausio 3 d., laikraštis „Lietuvos rytas”, straipsnis „Prieš pusę amžiaus matė šiandieną”. Aida Murauskaitė ir Adomas Rutkauskas pasakoja, kaip, būdamas 38-erių metų amžiaus Laimutis Telksnys, o dabar jau 86-erių metų profesorius iki šiol dirbantis mokslinį darbą, nuspėjo interneto amžių. „Profesorius L. Telksnys tikino, kad automatinė sporto biblioteka galės parodyti nors ir seniai įvykusias sporto varžybas, o automatiniai informacijos centrai galės pateikti duomenis apie pasaulyje esančias tos ar kitos rūšies prekes, pasakyti bet kurio pasaulio gyventojo ar įstaigos adresą, konsultuoti apie turistinius maršrutus, priimti įvairiausius individualius užsakymus ir skirstyti juos gamintojams. (…) L. Telksnys nuspėjo apie internetą, „YuoTube”, IPTV ir net elektroninių knygų paslaugą – parduotuvę „Amazon”, kuri leidžia už papildomą mokestį įsigyti tos pačios knygos audioversiją.

Arklys neėda agurkų salotų

Internete šiandien pilna žinių apie tai, kaip atsirado telefonas. Kai kuriuos įdomius faktus, skelbiamus gyvenimo būdo žurnale, parengtus Romualdo Razausko, pacituosiu tam, kad su jo sutelkta informacija, galėtume pamatyti bendrą vaizdą pasaulio istorijoje.

Kasinėdami vienų rūmų griuvėsius Peru, archeologai aptiko keistą daiktą, galintį būti telefono pirmtaku. Tai buvo du indai sujungti lynu. Tokiu „telefonu” vaikystėje esame kalbėję turbūt kiekvienas. Tyrinėtojai teigia, kad tokiam pasikalbėjimo įrenginiui apie 1000 metų.

Senovės inkai taip pat turėjo telefoną tik bevielį. Ypatingi vamzdžiai jų rūmų sienose gaudydavo ir perduodavo garsus. Sėdėdamas soste valdovas galėjo kalbėtis su savo dvariškiais, esančiais skirtingose patalpose.

1665 m. anglų diplomatas ir išradėjas S. Morlandas /1625-1695/ išranda ruporą ir pavadina tai kalbančiu vamzdžiu.

1837 m. amerikiečių fizikas Peidžas eksperimentais įrodė, kad žmogaus balsas gali būti perduotas. 1856 m. prancūzas Šarlis Burselis taip pat ieškojo, kaip garsą perduoti per atstumą. 1861 m. vokietis Johanas Filipas Raisas Frankfurte prie Maino sugalvojo net keletą aparatų, skleidžiančių įvairius garsus ir muziką. Tyrinėtojai teigia, kad jis pasakęs pasaulio istorijoje garsią frazę: „Arklys neėda „salotų iš agurkų”. Sensacinga tai, kad šią frazę jis perdavė vienu savo sukonstruotu aparatu. J.F. Raisas tą aparatą pavadinęs telefonu. 1861 m. spalio 26 d. pademonstravo jį Frankfurto fizikos draugijoje. Įdomu tai, kad telefono dar nebuvo, o žodis „telefonas” jau atsirado.

1876 m. vasario 14 d. Belas į patentų biurą atnešė paraišką užregistruoti telefono išradimą. Po dviejų valandų į tą patį biurą su tokia pat paraiška atėjo kitas išradėjas – Eliša Grėjus. Tai nebuvo apgaulė ar plagiatas – jie nepriklausomai vienas nuo kito įgyvendino jau brendusią idėją. Išradimas buvo užregistruotas Belo vardu. Daug metų išradėjai vaikščiojo po teismus, tačiau dvi valandos nulėmė, kad kompanija „Bel” gyvuoja ir šiandien.

Misteri Vatsonai, ateikite čia…

iliustracija1876 m. kovo 10 d. Belas netyčia ant savo kelnių užsipylė rūgšties ir sušuko: „Misteri Vatsonai, ateikite čia, padėkite man!” Šis buvo kitame kambaryje ir išgirdęs savo telefonu Belo balsą atskubėjo padėti. Tai ir buvo pirmasis telefono skambutis. Argi ne simboliška, kad pirmąkart telefonas suskambo prašant pagalbos. – teigia R. Razauskas.

Ne visi įvertino šio skambučio praktinę reikšmę. Kada Belas, ignoruodamas plačios publikos pajuokas, ėmė savo telefono aparatą pardavinėti arba išnuomoti, laikraščiai Bostone ragino policiją atkreipti dėmesį į tą beprotį, „kuris iš patiklių žmonių vilioja pinigus, rodydamas jiems aparatą, lyg galintį per atstumą metaline viela perduoti žmogaus balsą”.

1876 m. Filadelfijoje vyko pramonės paroda. Belas, į ją atvežęs savo telefoną, tikėjosi triumfo. Tačiau publika jo dėže nesidomėjo. Pro šalį ėjo aukštas svečias – Brazilijos imperatorius Pedru II. Jo didenybė sutiko prie ausies prisidėti ausines ir nustebęs sušuko: „Viešpatie! Šis daiktas kalba!” Pagaliau amerikiečiai įvertino, kad tai patogu ir kad šis daiktas gali sutaupyti laiko, o laikas – pinigai! Netrukus prie Belo ausinių išsirikiavo eilė. Taip prasidėjo telefono triumfas.

1878 m. gruodžio 1 d. Baltuosiuose rūmuose įrengiamas pirmasis telefonas. Netrukus tokie aparatai buvo įrengti svarbiausiuose valstybiniuose Amerikos pastatuose ir turtingų žmonių namuose.

A. Belo išradimui ilgai nepritarė gydytojai. 1880 m. Amerikos, Vokietijos ir kitų kraštų gydytojai spaudoje tvirtino, kad telefonu kalbantys žmonės miršta tris kartus dažniau už juo nesinaudojančius.

Prieš mirtį Belas nebesidomėjo savo „kūdikiu”, augino avis. Jis pasakęs: „Aš niekada nebūčiau išradęs telefono, jeigu būčiau buvęs fizikas. Tiesą sakant, iki šiol nesuprantu, kaip galima viename gale kalbėti, o kitame – girdėti!”

Aleksandras Grehemas Belas mirė 1922 m. rugpjūčio 2 d. Bedene /Kanada/. Nuleidžiant į duobę karstą, jo garbei minutei buvo nutrauktas telefono ryšys.Vieną minutę tylėjo trylika milijonų Šiaurės Amerikos telefonų.

Europoje ir JAV

Pirmieji telefonai pasirodė Berlyne 1878 m. o Maskvoje – 1882 m. Tačiau 1886 m. laikraštis „Slovo” rašė: „Telefonas užims garbingą vietą tarp šio amžiaus išradimų, bet šiandien jo nauda nedidelė. Viešbučiuose ir turtinguose namuose telefonas naudojamas tik iškviečiant tarnus, o kanceliarijose – viršininkui pasikalbėti su pavaldiniu”.

Pirmąjį telefoną automatą, pranešantį tikslų laiką, suprojektavo astronomas, Paryžiaus observatorijos direktorius Ernestas Ekslangonas /1876–1954/ Prancūzijos pašto ir telekomunikacijų ministerijos užsakymu. Tas automatas pradėjo veikti Paryžiaus rajone 1933 m. vasario 14 d., pranešdamas laiką ištisą parą be pertraukos.

1927 m. pradėjo veikti pirmoji treansatlantinė telefono linija Londonas – Niujorkas.

1937 m. Londone pirmą kartą pradedamos teikti 999 pagalbos telefono paslaugos. Pirmoji paskambino ponia Beard, po jos skambučio už mėginimą įsilaužti suimamas Thomas Dufys.

Pirmasis pasitikėjimo telefonas atsirado 1953 m. lapkričio 2 d. Londone, šv. Stefano bažnyčios klebono Čado Varacho dėka kaip gelbėjimo tarnyba savižudžiams.

1956 m. JAV išrandamas videotelefonas.

1966 m. vienos anglų firmos inžinieriai Čarlzas Kao ir Džordžas Chokchemas išranda stiklo pluošto telefono kabelį.

1968 m. vasario 16 d. Haleivilio mieste /Alabamos valst.,JAV/ atsirado pirmoji gelbėjimo tarnyba telefonu.

1978 m. Čikagoje iškilmingai įdiegta pirmoji mobiliojo telefono tinklo sistema, nors pirmosios komercinės mobiliojo radiotelefono paslaugos buvo pradėtos teikti dar 1947 m. Švedijoje.

1981 m. pradėjo veikti pirmasis Europoje mobiliojo telefono tinklas. Pirmasis „mobiliukas” svėrė 785 gramus ir turėjo ištraukiamą anteną ir krauti jį reikėjo triskart per dieną. 1983 m. toks telefonas kainavo 3995 JAV dolerius. 1988 m. pirmąkart pradedamos teikti integruotos skaitmeninio tinklo paslaugos.

Lietuvoje

Telefono atsiradimas sietinas su grafo Tiškevičiaus vardu. 1882 m. jis iš savo rūmų Vilniuje į dvarą Vokėje įvedė telefoną – tai bene ir bus pirmasis telefonas Lietuvoje. Pirmoji telefono linija tarp Kretingos – Plungės – Rietavo nutiesta 1882 m. Pirmoji telefono stotis buvo įrengta 1896 m. Vilniuje /Šv. Jono ir Didžiosios gatvių kampe, buvusiuose Radvilų rūmuose/. Ji turėjo 150 abonentų, aptarnavo ją 12 darbuotojų. Tai buvo viena pirmųjų telefonų stočių Rusijos imperijoje. Kaune telefono stotis atsirado 1903 m. Pirmasis viešas telefonas Vilniuje įrengtas 1913 m. sausio 1 d. pašte.

1963 m. buvo pradėtas ir 1970 m. baugtas tarpmiestinių ryšių automatizavimas.

Kasmet į eksploataciją buvo įvedama maždaug po 60 000 numerių miestuose ir po 15 000 numerių kaimuose. Nuo 1991m. Lietuvoje pradėjo kurtis mobilaus ryšio operatoriai. Pirmoji bendrovė pasiūliusi mobilų NMT ryšį Lietuvoje buvo bendra Lietuvos ir Liuksemburgo kompanija “Comliet”. Nuo 1995m. komercines mobilaus GSM ryšio paslaugas pradėjo teikti “Omnitel”. Šiek tiek vėliau “Bitė”. O nuo 1999m. – Tele2.

1992 m. šalyje fiksuoto telefono ryšio laukė per 200 tūkst. gyventojų. Su Vakarų Europos šalimis buvo galima susijungti tik per Maskvos centrinę stotį. Tarptautinių pokalbių su JAV, Australijos, Kanados ir kitų šalių abonentais reikėdavo laukti kartais net savaitę. 1992-aisiais rugpjūčio 7 d. Kaune buvo pradėta eksploatuoti skaitmeninė tarptautinė komutacinė stotis. Per ją buvo galima tiesiogiai susisiekti su 13 Europos valstybių, JAV, Kanados abonentais.

Molėtuose

Remiantis Molėtų bibliotekos metraščiu, kuriame aprašytas Centrinės bibliotekos metodikos skyriaus darbas, galima daryti išvadą, jog telefonas buvo reikalingas darbo įrankis.

Skyriuje dirbo 3 darbuotojai ir padėdavo naujai priimtiems darbuotojams susipažinti su bibliotekininko darbu. Metodininkai vykdydavo 15 dienų pradinį apmokymą. „Apmokymų metu kaimo bibliotekininkams suteikiamos pagrindinės žinios, kaip tvarkyti bibliotekos dokumentaciją, dirbti su skaitytojais bei naudotis bibliografiniu aparatu. Mokymų metu pratybas veda ir kitų skyrių darbuotojai: skaitytojų aptarnavimo, bibliografinio – informacinio, vaikų literatūros bei knygų tvarkymo ir komplektavimo skyriai.

Teikiamos kaimo bibliotekininkams konsultacijos ir telefonu. Šiuo metu dauguma kaimo bibliotekų jau telefonizuotos. Konsultacijos teikamos ir kitų žinybų bibliotekoms. “

Telefonas, pakeitęs išvaizdą ir funkcijas nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos, tebėra svarbus bibliotekininko darbui ir XXI–ojo amžiaus antrame dešimtmetyje. Vadinasi, mokslininkams ir išradėjams buvo verta eksperimentuoti…

Pirmieji kompiuteriai bibliotekoje

iliustracija1999 metai. Kaip teigia bibliotekos direktorės pavaduotoja N. Stančikienė, pirmąjį kompiuterį biblioteka gavo iš LR kultūros ministerijos, antrąjį – 2000-aisiais metais. Abu jie buvo skirti darbuotojams.

2000 metais biblioteka rašė projektą ALF „Molėtų viešoji biblioteka – rajono nevyriausybinių organizacijų narių mokymosi ir savišvietos vieta”. Gavo finansavimą, bet tais metais lėšos nepanaudotos.

iliustracija2001 m. buvo įkurtas modernus VB informacijos skyrius, įdiegtos naujos technologijos, išplėstos vartotojams teikiamos paslaugos: organizuota prieiga prie interneto, paieška duomenų bazėse, dokumentų spausdinimas, kopijavimas ir kt. Pagal projektą vartotojams nupirkti 2 kompiuteriai.

2001 m. gegužės 28 d. – birželio 8 d. grupė bibliotekininkių stažavosi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje ir mokėsi MS WORD, MS EXCEL ir INTERNETO pagrindų, susipažino su LIBIS programine įranga.

Nuo 2001 metų viešoji biblioteka gaudavo po kelis kompiuterius iš LR kultūros ministerijos, tam, kad darbuotojai galėtų dirbti su LIBIS programine įranga.

2003 metais pagal projektą „Viešieji interneto prieigos taškai1″, atstovaujant LR vidaus reikalų ministerijai, 10 kaimo bibliotekų gavo 36 kompiuterius baldus, techninę ir interneto įrangą.

2007 metais pagal projektą „Viešieji interneto prieigos taškai2″, atstovaujant LR vidaus reikalų ministerijai, 11 kaimo bibliotekų vėl gavo baldus, techninę ir interneto įrangą bei 36 kompiuterius.

2009 metais dalyvaujant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir LR Kultūros ministerijos vykdomame projekte „Bibliotekos pažangai” VB ir 24 kaimo bibliotekos gavo techninę ir interneto įrangą bei 25 nešiojamus kompiuterius, 38 stacionarius kompiuterius, 13 daugiafunkcinių įrenginių ir kitą kompiuterinę įrangą.

2006 metais LR kultūros ministerijai pateiktą paraišką kompiuterinei įrangai gauti, 2007 m. rugsėjo mėn. iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos, patikėjimo teise, valdyti, naudoti ir disponuoti, perduotas turtas: lazerinis spausdintuvas ir 4 asmeniniai kompiuteriai.

Pagal 2007 metais LR kultūros ministerijai pateiktą paraišką kompiuterinei įrangai gauti, 2007 m. spalio mėn. iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos, patikėjimo teise, valdyti, naudoti ir disponuoti, perduotas turtas: 2 lazeriniai spausdintuvai ir 6 stacionarūs kompiuteriai, 1 nešiojamas asmeninis kompiuteris ir 1 skaitmeninis vaizdo projektorius.

Pagal 2007 metais LR kultūros ministerijai pateiktą paraišką kompiuterinei įrangai gauti, 2008 m. spalio mėn. iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos, patikėjimo teise, valdyti, naudoti ir disponuoti, perduotas turtas: 4 asmeniniai kompiuteriai.

2008 metais Molėtų rajono savivaldybė perėmė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos valdomą turtą: 2 asmeninius kompiuterius, 3 brūkšninio kodo skaitytuvus ir 2 spausdintuvus.

iliustracija2008 metais biblioteka gavo kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtą viešosios bibliotekos veiklai bei kompiuterinei darbo vietai akliesiems ir silpnaregiams įrengti, pagal projektą „Bibliotekos pažangai”, kurį įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir LR Kultūros ministerija. 2009 metais projekto „Bibliotekos pažangai” įgyvendinimui biblioteka neatlygintinai gavo Microsoft programinę įrangą.

Išeitų, kad kompiuterius Molėtuose pirmieji įsigijo patys molėtiškiai – kompiuterininkai, o tarp organizacijų pirmoji buvo „Vilnies” redakcija, pirkusi nenaujus, bet gerus kompiuterius 1991 – 1993 metais. Lietuvos bibliotekos, tarp jų ir Molėtų, tapo matomos ir modernios, kai Bilo ir Melindos Geitsų fondas skyrė lėšų, o prie jų prisidėjo Lietuvos vyriausybė, savivaldybės bei bendrovė „Microsoft”, kad Lietuvos žmonės mokėtų naudotis informacinėmis technologijomis. Kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir LR Kultūros ministerijos vykdomu projektu „Bibliotekos pažangai”, daugelyje sričių prasidėjo atgimimas, kitoks požiūris arba „aukso amžius”…