Mūsų bibliotekai – 80: dvyliktoji kelionė

KELIONĖS LAIKU (XII)

Reorganizacijų laikmetis

iliustracijaJei prie pirmojo metraščio dirbo 12 žmonių, iš kurių tik pusė buvo bibliotekininkai, o ir pagrindinė tokio kraštotyros darbo entuziastė buvo D. Šeikienė, tai prie antrojo albumo „Bibliotekos istorija” (1985–1995) darbavosi jau tik šešetas žmonių, iš kurių du nebuvo bibliotekininkai. Pagrindinį darbą atliko Nijolė Pereckienė. Pratarmėje ji rašė: „Šiandien atsisakome to, kas buvo primesta, ir norime sugrąžinti kas ištisus dešimtmečius per prievartą plėšta. Tai sunkus ir netrumpas kelias. Mokomės būti savarankiški, įsisąmoninam tiesos ir netiesos supratimą. Nors ir nelabai lengvai, bet mėginame gaivinti dvasinę kultūrą, kuri būdavo perduodama iš kartos į kartą. Vienas iš mūsų ramsčių yra knyga. Ji padės mums išbristi iš dvasinio skurdo, padės sugrąžinti prarastas vertybes. Mokėkime tą knygą pasirinkti patys, išrinkti ją kitiems.”

1986–1987 metai. Rajono centrinė biblioteka dar gyvavo, o ir rajono bibliotekų tinklas buvo gana tankus. Kaip rašoma metraštyje, net „41 kaimo masinė biblioteka”. Vienam bibliotekininkui teko 273,6 skaitytojo. 1988 m., uždarius 11 bibliotekų, vienam bibliotekininkui teko 402,3 skaitytojo.

1992 metai. Pertvarka. Kaip teigia metraštis, esminius pakeitimus rajono bibliotekų tinklo struktūroje lėmė Kultūros ministerijos ir Švietimo ministerijos reorganizacija. Išanalizavus mokyklų ir masinių bibliotekų būklę, buvo parengta rajono bibliotekų tinklo reorganizacijos programa. Balandžio 22 d. rajono deputatų taryba priėmė sprendimą „Dėl kultūros ir švietimo įstaigų reorganizavimo”. Buvo panaikinta rajono centrinė biblioteka ir įkurta Molėtų miesto biblioteka su spaudinių saugykla ir vaikų literatūros skyriumi. Prie Kultūros ir švietimo skyriaus įsteigtas naujas valdymo padalinys – Molėtų rajono bibliotekų tarnyba. Ji turėjo koordinuoti bibliotekų tinklo veiklą, literatūros komplektavimą ir tvarkymą. Tarnybos vadove dirbo Virginija Raišienė.

Kaimų bibliotekos buvo sujungtos su mokyklų bibliotekomis. Jos buvo pavaldžios mokyklų direktoriams, o tokia reforma, anot metraščio, buvo orientuota į rajono ateitį, racionalesnį lėšų naudojimą. Kaimo židiniu, kaip ir XX a. pirmoje pusėje, arba ketvirtoje KELIONĖJE LAIKU, vėl tapo mokykla.

Greta miesto bibliotekos veikė 24 masinės bibliotekos, sujungtos su mokyklų bibliotekomis, po pora vidurinių mokyklų bei nesujungtų masinių bibliotekų, po vieną – pagrindinės mokyklos ir muzikos mokyklos bei specialiosios mokyklos – internato bibliotekų, taip pat 7 pradinių mokyklų bibliotekos. 1994 m. atidaryta Švietimo centro biblioteka.

Skaitytojų poreikiai augo o bibliotekininkai ieškojo būdų, kaip tuos poreikius tenkinti. Buvo atsiradęs noras žmonėse pažinti savo tautos istoriją, papročius. Todėl bibliotekos fondas buvo pildomas tremtinių, išeivijos kūryba ir kitokia literatūra. Įdomu tai, kad atlikus studentų formuliarų analizę, paaiškėjo, jog tarp Molėtų bibliotekos skaitytojų yra net 2 studijuojantys Maskvos Lomonosovo universitete…

iliustracija2016 metai. Leidykla „Aukso žuvys” išleido Aurimo Švedo knygą „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus.” Poetas, vertėjas ir kultūros tyrinėtojas Tomas Venclova apie šią knygą rašė, jog ilgojo pokalbio žanrui priklausanti knyga būtina kiekvienam skaitytojui, kurį domina pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorija. Ir sunku būtų su juo nesutikti. O Irena Veisaitė, anot jo, yra vienas šviesiausių mūsų krašto žmonių, tolerancijos ir sveiko proto įsikūnijimas. Ją miniu ne todėl, kad dalyvavo Molėtuose per rugpjūčio 29-osios dienos mirties maršo 75-ąsias metines, o todėl, kad savo knygoje ji pasakoja, kaip sunku būdavo patekti į bibliotekas jos studijų metais. 1948–1953 metais ji mokėsi Lomonosovo universitete ir norint patekti į Maskvos bibliotekas bei jų skaityklas tekdavo labai anksti keltis, stoti į eilę ir užsiimti vietas. O jei kas vidury dienos išeidavo iš bibliotekos, tai sugrįžti atgal būdavo neįmanoma. Savaitgaliais į Lomonosovo universiteto biblioteką ar Užsienio literatūros bibliotekas patekti taip pat būdavo neįmanoma…

Beje, Molėtų bibliotekoje ši knyga yra.

Kaip rašoma metraštyje, bibliotekos vertę tarp skaitytojų lėmė knygų fondas. „Nuo 1990 metų darbas su fondais atsidūrė savotiškoje kryžkelėje. Leidinių kainos auga, esami fondai skurdūs, spaudiniams įsigyti skirtos lėšos mažėja”

1992 metai. Sujungus kaimo bibliotekų ir mokyklų bibliotekų fondus padidėja spaudinių skaičius.

Nesenstanti kraštotyra. „Bibliotekos uždavinys – rinkti, atskleisti ir propaguoti literatūrą apie savo kraštą. – rašoma metraštyje. – Kraštotyra atspindi krašto praeitį, gamtą, žemės ūkį, kultūrą bei įžymiuosius rajono žmones. Šiuo metu ji yra viena aktualiausių darbo barų. Jaučiamės skolingi tiems, kurie buvo ištremti.” Bibliotekoje yra surinkta medžiaga apie tremtinę, literatę Aleksandrą Ivonytę, organizuojamos kraštotyros parodos, seminarai, susitikimai, kraštiečių knygų pristatymai.

1990 metai. Seminaras Naujasodžio bibliotekoje. Bibliotekininkai susipažino su ten įkurtu Elvyros Satkūnaitės kraštotyros muziejumi. Antanas Pivoras papasakojo apie Alantos apylinkių istorinę praeitį ir dabartį. Kitą dieną surengta išvyka į Rumšiškių liaudies buities muziejų.

1995 metai. Paskelbtas kraštotyros darbų konkursas. Paruošta 15 įvairaus pobūdžio darbų. Jie eksponuojami rajono kraštotyrininkų konferencijos metu surengtoje parodoje.

Apie kraštotyros fondą metraštyje sakoma, jog jis nėra didelis. „Naujai gautos knygų siuntos yra peržiūrimos, atrenkama literatūra šiam fondui. Iš įvairių šaltinių aprašomi straipsniai apie Molėtų rajoną. 1955 m. kraštotyros kartoteka pertvarkyta pagal UDK.”

Šiuo metu, manyčiau, kai kurios kraštotyros sritys yra praplėstos, kai kurios jau apmirusios, tačiau dar ne pernelyg vėlu, kad nebūtų galima prie to sugrįžti…

1991 metai. Įvyko vakaras kraštiečio Kazio Umbraso 75-osioms gimimo metinėms paminėti „Ir širdimi, ir plunksna su tėviške sava”. Dalyvavo literatūrologė, K. Umbraso duktė Rimantė, profesoriai J. Riškus ir V. Galinis.

Tais pačiais metais susikūrė rajono literatų brolija, o 1993 m. išėjo pirmasis literatų brolijos almanachas „Akimirkos”.

1994 metai. Vyko tradicinis literatūrinis vakaras „Umbrasinės”. Buvo įteikta rajono literatūrinė premija. Renginyje dalyvavo prof. V. Zaborskaitė, doc. Ž. Jackūnas ir rašytojo dukra R. Umbrasaitė.

Vaikų literatūros skyrius pakvietė mažuosius skaitytojus į susitikimą su „Genio” darbuotojais. Žurnalo redaktorius V. Račickas ir jo pavaduotojas J. Kriščiūnas atvyko ne tuščiomis. Mažiesiems molėtiškiams jie padovanojo daug mįslių, linksmų ir rimtų pasakojimų, užduočių, suvenyrų.

iliustracijaTai rodo, jog bibliotekoje visada vyko literatūrinis gyvenimas. 2016 metų kovo 11 d. naujoje konferencijų salėje vyko Kazio Umbraso 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.

1996 metai. Vėl reorganizacija – įkurta Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos vadove paskirta Virginija Raišienė, vadovaujanti bibliotekai iki šiol.

„Šiuo metu viešoji biblioteka yra moderni ir atvira kiekvienam bendruomenės nariui, teikianti informacines ir mokymosi visą gyvenimą paslaugas, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. – skelbia bibliotekos elektroninė svetainė.

2001 metai. Įkurtas modernus VB informacijos skyrius, įdiegtos naujos technologijos, išplėstos vartotojams teikiamos paslaugos: organizuota prieiga prie interneto, paieška duomenų bazėse, dokumentų spausdinimas, kopijavimas ir kt.

Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 24 kaimo filialus. 6 filialai sujungti su bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekomis. Dirba 39 specialistai, iš jų – 19 su aukštuoju išsilavinimu.

2016 metai. Savivaldybės viešosios (VB) ir kaimo bibliotekų paslaugomis naudojosi:

5367 skaitytojai, 140783 lankytojai. Iš jų VB lankytojai – 35236, išduota literatūros – 166896, iš jų VB – 40857.

Fonduose sukaupta 154534 knygos, (iš jų VB – 40208) 30128 pavadinimais.

iliustracija2017 metai. Kovo 11-oji – su Prezidentės padėka

Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos skyriuje parengta paroda „Atgimstanti tauta – nemirštanti kalba” – skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir LR Seimo paskelbtųjų Lietuvių kalbos kultūros metų paminėjimui. Joje – knygos, spaudiniai, pasakojantys apie Pirmąją 1990-1991 metų Vyriausybę, kelio į Nepriklausomybę ištakos, straipsnių rinkinys iš šios šventės 10-mečio paminėjimo, naujausia spauda ir rajono laikraštyje „Vilnis” spausdintos mintys. Taip pat Lietuvių kalbos enciklopedija, Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos kilmė” bei etnologės Gražinos Kadžytės mintys apie tarmę – tapatybės kortelę.

Simboliška ir prasminga, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Molėtų viešąją biblioteką pasiekė laiškas iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos su Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka. Joje rašoma: „Gerbiamieji Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vadovai ir darbuotojai, nuoširdžiai dėkoju Jums, kad aktyviai įsijungėte į skaitymą ir bendravimą skatinančią akciją „Knygų Kalėdos”. Bendromis pastangomis kuriame pažangią, skaitančią, kūrybingą ir atsakingą Lietuvą. Sėkmingų Jums tolesnių darbų!”

2017 metai. Kovo 30 d. Rajono tarybos posėdžio metu meras Stasys Žvinys skaitė darbo ataskaitą ir užsiminė apie būsimą pertvarką kultūros įstaigose. Taigi, biblioteka, švęsdama solidų gimtadienį, regis, vėl stovi ant permainų slenksčio.

Dėl to nevertėtų jaudintis. Juk biblioteka atlaikė karus, politines nesantaikas ir gaisrus, bet išliko. Tik čia dirbantis žmogus žino, jog šiandien nėra taip paprasta ir lengva būti bibliotekininku. Nenustebčiau, jei bibliotekoje dirbtų psichologai, sociologai, edukatoriai, pedagogai, andragogai, mediatoriai, dantų technikai ir kirpėjai, bet tik ne bibliotekininkai… O jie, regis, bus savo darbo pranašai, įrašę mintį metraštyje prieš 20 metų „Tik bibliotekininko jėgomis keliama biblioteka prisikels, atras savo tikrąją vertę. Daug kūrybinių jėgų ir sveikatos reikės įveikti nusistovėjusioms normoms, kasdienybės rutinai, natūralioms ir dirbtinėms kliūtims. Turbūt niekas negali suteikti tiek pasitenkinimo, kaip įsitikinimas, kad mūsų kasdieninis darbas – tai mūsų pačių rytdiena”.