Dovanota knyga – puiki proga parodyti save

Regis, tokį būdą papasakot apie save pasirinko įdomus žmogus, daugiau poetas nei prozininkas – Darius Rekis, padovanodamas pora savo kūrybos knygelių Molėtų viešajai bibliotekai su faksimiliniu įrašu: „Molėtų bibliotekos skaitytojams, 2017, rugpjūčio 18 d.”.

Knyga 2

Tokios dovanos visada priverčia pasidomėti dovanotojo asmenybe. Kas gi tas D. Rekis? Pasirodo, prieš penkerius metus jis yra išleidęs eilėraščių knygą „Pasislėpusios saulės šviesoj”, kurią ir padovanojo mūsų skaitytojams. Prieš pora metų išleido pasaką „Viską susapnuoti dar kartą”. Viename interviu D. Rekis sake: „Poeziją rašiau nuo mokyklos laikų, tad pirmajame rinkinyje – mokyklos ir studijų metais parašyti eilėraščiai. Antroji – apysaka vaikams ir jaunimui. Tai, galima sakyti, studijų Klaipėdos universitete rezultatas, nes rašyti vaikams paskaitų metu auditoriją paskatino dėstytojas Romualdas Skunčikas. Tada ir atsirado mintis pabandyti, o vieną nemigos naktį pakilau iš lovos ir parašiau pirmą skyrių…”

Klaipėdoje gyvenantis, parašęs ir apsigynęs edukologijos daktaro disertaciją, aktyvus visuomenininkas, socialdemokratas, Klaipėdos universiteto Studentų reikalų skyriaus vedėjas, ganėtinas nenuorama ir fantastikos žanro gerbėjas. Pernai metais jis išleido dar vieną poezijos knygelę „Pražydusios klumpės”, kurią taip pat padovanojo mūsų skaitytojams. Knygynas „Pegasas” skelbia, kad jau išpardavė visą šios knygelės tiražą, o aš, pavarčiusi ją, dar nežinodama autoriaus, būčiau įsigijusi ją dėl Vytauto Bikausko iliustracijų…

Kaip skelbiama naujausios knygelės anotacijoje, Darius Rekis įrodo, jog ir šiais laikais galima gyventi be sumaišties, rašyti suprantamai, bet ne paprastai. Jo kūryba rekomenduojama skaityti tiems, kurie jau nebeskaito poezijos, teisindamiesi, jog nesupranta šiandieninių autorių.

Būti žmogumi

Tyloje supranti, jog nustoji svajot,

Jog gyvenimas akmeniu dūla.

Tas, kas klausia, – nenori žinoti –

Visokių atsakymų būna.

Vieniši minioje ieškome tiltų –

Nesinori paskęst tamsoje.

Jei pasaulis prabudęs sekundei nutiltų –

Išsigąstum, suradęs save.

Išmintis užrašyta į smėlį

Ne todėl, kad ieškot būt sunkiau

Amžinai pats savęs klausinėji,

O atsakymai tinka tik tau…

Šis eilėraštis iš pirmosios D. Rekio poezijos knygos „Pasislėpusios saulės šviesoj”. Jei jus sudomino šio autoriaus kūryba, neabejoju, kad pasidomėsite, nes autorius moka vilioti:

„Gyvenu, nes gyventi patinka

Nes mylėti, ieškot ir atrast

Tiko vakar ir šiandien dar tinka…”

Jolanta Matkevičienė