2018 balandis

Vasiliauskas, Saulius. Lietuvos leidėjai tarptautinėje Londono knygų mugėje // Literatūra ir menas.- 2018, Nr. 12, p. 17-20
Straipsnis apie knygų mugę, jos dalyvius ir leidėjus. Autorius teigia, kadangi ši mugė pirmiausia orientuota į leidybos specialistus, „todėl apie lūkesčius, rinką ir mažos šalies leidybines perspektyvas joje nutariau pasikalbėti su keliais Lietuvos leidėjais ir leidybos ekspertais.” Kalbindamas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorių Saulių Repečką, paklausė: ko užsienio leidėjai ieško lietuvių literatūroj, ko (ne)randa? „Bendraujant su įvairių šalių leidėjais ryškėja skirtingi interesai: vokiečiai, pavyzdžiui, ieško bendrų istorinių sąlyčio taškų, dėl to ten populiarus Alvydas Šlepikas, Leipcigo mugėje jis tikrai buvo žvaigždė. Kaip ir Undinė Radzevičiūtė: vokiečių leidėjai nori moderniosios, šiuolaikinės literatūros, atspindinčios vyraujančias tendencijas.”

Baronienė, Daiva. Kapinių skaitmenintojai įveda tvarką // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 19, p. 4
Kapinių skaitmeninimas Lietuvoje vykdomas jau 7 metus pagal Latvijoje sukurtą modelį, o šią paslaugą šalies savivaldybėms siūlo UAB „Kapinių valdymo sprendimai”, oficialiai atstovaujanti kapinių skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemai „Cemety”. Ši sistema skirta informacijai apie kapines kaupti, saugoti ir tvarkyti. Pasak straipsnio autorės, kai kurių vietovių gyventojams dabar lengviau spręsti organizacines problemas laidojant mirusiuosius, ieškant palaidojimo vietų ar tvarkant kapavietes. Kapinių prižiūrėtojams specialiai sukurtas atskiras portalas duomenims apie kapus, kur saugomi duomenys apie palaidotus žmones ir jų kapavietes prižiūrinčius asmenis. Pasak UAB „Kapinių valdymo sprendimai” atstovo Andriaus Trunovo, bendradarbiaujama su 20 savivaldybių. „Šiai bendrovei užsakyti kapinių skaitmeninimo paslaugą pirmosios ryžosi Druskininkų ir Molėtų,” vėliau – Kaišiadorių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko, Panevėžio bei Prienų savivaldybės.

Jonauskas, Linas. Kruvinas „žaliųjų” įstatymas // Žaliasis pasaulis. – 2018, bal. 19, p. 9
Aplinkosaugininko, pasodinusio ne vieną medį Molėtų krašte, mintys apie norimą įteisinti archajišką, pirmykštės bendruomenės medžioklės įrankį – lanką, anot L. Jonausko, labiau tinkantį žudyti gyvūnus savo malonumui, nei užsiimti selekcine medžiokle. „Brakonieriavimo atvejų daugės ir dėl medžioklės lanku specifikos – medžioklė lanku praktiškai negirdima aplinkiniams, o tai reiškia, kad tokių brakonierių sučiupti nusikaltimo vietoje bus neįmanoma…”

Laučkaitė, Laima. Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota trispalvė // Utenos diena. – 2018, bal. 18 (bal. 19), p. 10
Leopoldas Surgailis (1928- 2016) – moderniosios lietuvių tapybos klasikas. Kaip teigia dr. Laima Laučkaitė, jis, kartu su dailininkais Antanu Gudaičiu, Jonu Švažu, Vincu Kisarausku ir kitais septintajame XX a. dešimtmetyje atnaujino lietuvių tapybą, suteikė jai ekspresijos, dekoratyvumo, ryškių spalvų. Pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis buvo lietuvių liaudies menas. Iš medinės skulptūros sėmėsi šventųjų siužetų (Archangelas Mykolas, Šv. Jurgis, Rūpintojėlis ir kt.), jų primityvi stilistika pastūmėjo prie individualaus braižo sukūrimo, drąsios deformacijos, groteskinės ekspresijos. Alantos dvaro galerijos parodoje eksponuojamos šešios liaudiškos skulptūros iš jo kolekcijos. „Ši paroda Alantos dvaro galerijoje skirta dailininko 90-mečiui pažymėti. Kuratoriaus Vaidoto Žuko iniciatyva šioje parodoje pirmą kartą pristatoma publikai nematyta L. Surgailio meno sritis – fotografija, sukurta šeštajame- aštuntajame dešimtmečiuose. Nuotraukose – nebanalus žvilgsnis, lyriška interpretacija. Menininkas sukūrė ciklą šiltų, jautrių savo žmonos, žymios lietuvių grafikės Aspazijos Surgailienės, fotoportretų.” Utenoje gimusio ir užaugusio menininko paroda įtraukta į šių metų Santaros- Šviesos suvažiavimo programą, veiks iki birželio 29 d.

Staražinskytė-Račienė, Teresė. Broliams Vileišiams // Gintaro gimtinė. – 2018, bal. 19, p. 4
Eilėraštis, išspausdintas Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos leidinyje

Uktveris, Augustas. Prie kalbančio vandens // Žaliasis pasaulis. – 2018, bal. 19, p. 1-7-12
Leidinio redaktoriaus įspūdis, pasivaikščiojus Jurkiškio upelio pažintiniu taku nuo Dubingių karčiamos, kur įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras. „Prisėdęs greta akmens klausaisi gamtos didžiojo muzikanto atliekamos vandenų simfonijos, paskui atloši galvą aukštųjų šlaitų link, matai juose nuostabų audinį – įvairiaspalvius pavasarinių gėlių žiedus, tarp kurių regi ir mielas besiskleidžiančias plukes. Ir pajauti, jog miesto žmogaus kūnui ir dvasiai visa tai yra nuostabioji terapija.”

Vaitkūnienė, Genė. „Knygnešys mano šeimoje” // Gintaro gimtinė. – 2018, bal. 19, p. 9
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės kaimo padalinio vyresniosios bibliotekininkės pasakojimas apie Stasės Kairytės-Čirbienės šeimos istoriją. Mūsų kraštietė Stasė, ieškodama savo giminės šaknų, surado nuotrauką, kurioje prosenelio sesuo Ona Kulevičiūtė, buvusi knygnešė ir daraktorė. „Savamokslė, mokėjo tik skaityti. Žiemą prgyvendavo tik iš mokymo, vasarą uždarbiaudavo pas ūkininkus. Platino lietuvišką spaudą… mokė vaikus Balninkų ir Alantos parapijų kaimuose. Turėdavo 7-22 mokinius (7-15 m. amžiaus). Mokė iš elementorių ir maldaknygių, taip pat poterių. Kursas trukdavo 1-3 žiemas. Buvo du kartus areštuota už vaikų mokymą… Buvo tik viena krata pas ūkininką Balninkuose, bet lietuviškos spaudos nerado… Nustojusi daraktoriauti, nuo 1917 m. gyveno Balninkuose.” (Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904, V. 2004, p. 242). Greta straipsnio spausdinami ir S. Kairytės-Čirbienės eilėraščiai knygnešiui ir spaudos atgavimo 100-mečiui.

„Žmonių” inf. Trumpai // Žmonės. – 2018, Nr. 16, p. 10
Žinutėje „Šypsenos galia” kraštietis aktorius Audrius Bružas (38) pataria: „Gali būti vangios nuotaikos, apsimiegojęs, tingus, pavargęs, išsiblaškęs, piktas, bet apgauni save, kad esi geros nuotaikos, ir, žiūrėk, nuotaika pasitaiso. Kartais užtenka tiesiog dirbtinai šypsotis.”

Kazela, Vytautas. Kaip vargšas buvo pakviestas į turtingųjų puotą // Utenis. – 2018, bal. 18, p. 3
Tradicinėje rubrikoje „Gyvenimo spalvos” redaktorius Vytautas Kazela apžvelgia Lietuvos įvykius. Vienas jų – Lietuvos priklausymas turtingųjų klubui, t. y. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. „Kaip teigia Užsienio reikalų ministerija, derybos dėl biudžeto vyksta labai sudėtingai, galima preliminariai prognozuoti, kad Lietuvos įmoka galėtų sudaryti 2,5 – 3,5 mln. Eurų per metus. O gal 5 milijonus? Niekas nežino. Bus, kaip bus. Tik ar ne per brangu? Primena kažkur skaitytą pasaką, kaip vargšas, norėdamas patekti į turtingųjų puotą, turėjo parduoti namus, kad nusipirktų fraką.” Lietuva gegužės mėnesį taps 36-ąja šios organizacijos nare. Apžvalgoje minimas skandalas dėl sulaikytos Nacionalinio kraujo centro vadovės J. Bikulčienės, įtariamos piktnaudžiavimu ir prekyba poveikiu bei Stambulo konvencija. „Prisidengiant smurtu prieš moteris bandoma įteisinti vienos lyties santuokas ir, kas baisiausia, suteikti tokioms šeimoms teisę įsivaikinti vaikus. Nuomonių yra įvairių.”

Kazela, Vytautas. Padėkojo už Lietuvos ir Utenos garsinimą // Utenis. – 2018, bal. 18, p. 1
Pasakojimas apie aukštaūgį Šarūną Kezį, nuo 14-os metų užsiimantį motoakrobatika ir įkūrusį motoakrobatų klubą „Utena Stuntrides”. „Šių metų kovo mėnesio pabaigoje uteniškis Š. Kezys pagerino pasaulio Gineso rekordą. Iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusių varžybų jis parsivežė naują titulą ir pasiekimą – tapo daugiausiai apsisukimų ant vieno rato per minutę (36) padariusiu pasaulio motoakrobatu.”

Matkevičienė, Jolanta. Rytai – Vakarai // Utenos apskrities žinios. – 2018, bal. 18, p. 5
Straipsnyje primenama projekto, vykusio Utenos apskrityje, Molėtuose taip pat, „Rytai – Vakarai” dvidešimtmetis ir siūloma atgaivinti šią projekto idėją, praveriant „Protakų” duris ir leidžiant skaitytojui įvairiais kampais žvilgtelti į aukštaičius, gyvenančius ir kuriančius Klaipėdos krašte, ir žemaičius bei Mažosios Lietuvos atstovus, pamilusius Aukštaitiją. Pirmasis šio projekto dalyvis – Mindaugas Valiukas. Jis – poetas, aktorius, režisierius, vertėjas, muzikantas, fotografas… “Poezija, muzika, fotografija – trys mūzos, kurios tą vakarą kėlė įvairias emocijas, persipindamos su tuo, kas buvo, yra ir dar bus… „Iššūkis, – sakė poetas, – geltoną klevo lapo pirštinę pakeliu… Jau ruduo – jau kojinės per naktį neišdžiūsta…” Vyrams renginio metu kilo siautulingas noras išgerti alaus. Kaltas buvo M. Valiuko „Dausprungas” bei „Mona Liza”. Moterims norėjosi meilės. „Kad žinau tik mylinčią bitę”, – sumišo autorius, pakartodamas eilėraštį „Mylinti bitė”. Žodžius pasitaupė pokalbiams Vilniaus mažajame teatre…”

„Utenio” inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, bal. 18, p. 7
Tarp aštuonių žinučių tik viena yra iš Molėtų rajono, kur Alantos seniūnijoje sūnus smurtavo prieš motiną.

„Valstiečių laikraščio” inf. A. Toliatas: „Nebuvau pamaldus, bet privalėjau sau atsakyti, ar Dievas yra” // Valstiečių laikraštis. – 2018, bal. 18, p. 16
Straipsnis apie kunigą, Lietuvos policijos kapelioną, knygų autorių Algirdą Toliatą, kuriam pažintis su Dievu įvyko gimtojoje Alantoje (Molėtų r.), kai kartu su močiute eidavo į bažnyčią. „Paklaustas, kaip įsivaizduoja šiuolaikinę bažnyčią, A. Toliatas pabrėžia bendrystės svarbą. „Bažnyčia priima visus, jai neturėtų rūpėti, esi tikintis ar ne. Pats ėjau į tikybos pamokas netikėdamas, bet buvau priimtas, išklausytas ir palydėtas. Taip įsivaizduoju ir dabartinę Bažnyčią – kaip tautų kiemą, kur susirenka visi”, – teigia kunigas.”

Žemulienė, Laima. Lietuvių režisierius, geriantis arbatą su Vladimiru Putinu // Stilius. – 2018, Nr. 13, p. 20-24
Žurnalo „Stilius” rubrikoje „Stiprioji lytis” pristatoma žmogus – asmenybė, pelnęs tarptautinį pripažinimą lietuvių režisierius Rimas Tuminas jau vienuoliktus metus gyvenantis Maskvoje, neseniai viešėjo Lietuvoje. Anot žurnalistės, vertinimų būta labai keistų – atvažiavo R. Tuminas į Maskvą rusiškos kultūros griauti… „Taip, tai buvo. Geltonoji spauda tai pabrėžia ir dabar. Bet teko pripažinti ir nutilti, kad švara, tvarka, drausmė atsirado be ypač griežtų reikalavimų. Aš nė vieno žmogaus neišmečiau iš teatro. Nė vieno. Visus pakviečiau dirbti, juos į darbo sūkurį įsukau. Ir visa karta, kuri jau buvo save nurašiusi ir pasitraukusi į amžinąjį šešėlį, staiga pajuto, kad jie gali, kad yra reikalingi. Ir jie grįžo į sceną. Tai tapo teatro švente visoje Maskvoje.”.

Bareikis, Jonas. Molėtiškiai sutelktomis pajėgomis – į pagalbą šeimoms // Utenos apskrities žinios. – 2018, bal. 14, p. 6
Straipsnyje pasakojama apie projektą „Kompleksinių paslaugų šeimai prieinamumo didinimas Molėtų rajono savivaldybėje”, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų lėšų. „Molėtų rajono socialinė darbuotoja, atsakinga už paslaugų šeimai teikimo organizavimą ir koordinavimą, Janina Siminkevičienė akcentavo, jog kompleksines paslaugas gavo 57 gyventojai. Jiems buvo teikiama psichologinė pagalba, vedami pozityvieji tėvystės mokymai, veikė „Šeimos sietyno” klubas, buvo organizuojama vaikų priežiūra tėvams, kurie dalyvavo projekto veiklose. Projektas įgavo pagreitį ir kompleksines paslaugas šeimai gauna jau 131 asmuo.”

„Europos laiku” inf. Aš myliu Lietuvą! // Europos laiku. – 2018, Nr. 27, p. 8-9
Laimos Andrikienės interviu „Lietuvos ryto” projektui „Aš myliu Lietuvą”. Mėgstamiausiais Lietuvos istorijos veikėjais L. Andrikienė įvardina du didžiuosius kunigaikščius – Gediminą ir Vytautą. „O jei reikėtų įvardinti moterį, nė akimirką nesudvejojusi sakyčiau – Barbora Radvilaitė. Net jei tai, kas pasakojama apie ją, tėra per šimtmečius mus pasiekusi graži legenda, linkėčiau, kad ji liktų gyva ir nesupurvinta. Barboros Radvilaitės ir Augusto Žygimanto meilės istorija, tikiu, ne mane vieną paauglystėje kėlė ir nešė tarsi ant sparnų. Barboros monologus, Radvilų monologus iš J, Grušo „Barboros Radvilaitės” mokykloje mokėjau mintinai. Nemažai metų nuo to laiko praėjo, bet jų nepamiršau. Juose – labai daug tiesos, aktualios visoms kartoms, visoms santvarkoms.”

Genienė, Virginija. M. Novikas: „Ir šįryt užrašiau melodiją” // Valstiečių laikraštis. – 2018, bal. 14, p. 17-18
Pasakojimas apie muzikos pedagogės, chormeisterės Irenos ir kompozitoriaus Mikalojaus Novikų šeimą, neseniai atšventusią auksines vestuves, jų gyvenimo būdą ir pomėgius. Jie abu susipažino Vilniaus Juozo Tallat- Kelpšos konservatorijoje besimokydami. Ten vėliau ir dirbo dėstytojais… Ponia Irena, būdama chorvedė ir vokalo mokytoja, pasakoja: „Mokiau dainavimo ir TV3 konkursų „Dangus” bei LNK dainų duetų atlikėjus: Vaidą Baumilą – jis tuomet buvo dvyliktokas, žurnalistą Giedrių Leškevičių, laidų vedėją Liviją Gradauskienę, dainininką Alaną Chošnau, kai iširus „Naktinėms personoms” jis pradėjo solinę karjerą…”

Jonauskas, Linas. Seimo medžioklių pramogos dėl azarto // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 14, p. 2
Socialdemokrato, aplinkosaugininko Lino Jonausko komentaras dėl Seimo medžioklių ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos įregistruotų Medžioklės įstatymo pataisų, kuriomis norima leisti Lietuvoje gyvūnus, anot komentuojančiojo, galabyti, naudojant medžioklinius lankus. „Kol pseudožalieji registruoja kruvinus įstatymus, Aplinkos ministerija tyli. Suprantu, kad nėra kaip prieštarauti ministrui, kurio partijos kolegos diktuoja „žaliąsias” madas, tačiau džiaugiuosi buvusiais ministro Kęstučio Navicko kolegomis, kurie demonstruoja principingumą ir atvirai sako NE šiam žiauriam projektui. Prie jų prisidedu ir aš. Kviečiu visus neabejingus žmones pasirašyti tikrų aplinkosaugininkų parengtą peticiją prieš medžioklę su lankais.”

Kazela, Vytautas. Utenoje – naujos parduotuvės, galbūt net viešbutis, bet kepama duona nekvepės // Utenis. – 2018, bal 14, p. 1-10
Straipsnio autorius dalinasi pastebėjimais ir faktais apie statybvietes – būsimų didžiulių ir modernių prekybos tinklų vietas, tarpusavio prekybininkų konkurenciją ir tokių centrų reikalingumą Utenos ir aplinkinių regionų vartotojams. „Jei dėl „Maximos” reikalingumo galima ir suabejoti, tai „Ermitažo” uteniškiai jau senokai laukia. (…) Gera naujiena ta, kad visos parduotuvės prisijungs prie centralizuotos šilumos, vandens tiekimo tinklų. Bloga – Utenoje jau šį mėnesį uždaroma bendrovė „Utenos duona”. Duonos ir pyrago gaminiais garsėjusi Utena nei duonos, nei puragų, nei riestainių nebekeps.”

Klusas, Mindaugas. Signataro J. Vileišio dukra: „Kalbu taip, kaip kalbėjome Kaune” // Lietuvos žinios. – 2018, bal 14, p. 12-13
Pašnekesys „Lietuvos žiniose” su Signataro J. Vileišio, įsteigusio šį laikraštį, dukra Rita Vileišyte-Bagdoniene. Ji ne tik pasakoja savo šeimos istoriją, bet ir Lietuvos istoriją, įspūdį tuometinės, dabartinės ir sovietinės Lietuvos. Ir pasakoja apie savo parašytą prisiminimų knygą „Tolimi vaizdai”. „Kalbu taip, kaip kalbėjome Kaune. Iš pradžių augau Girstaitiškio dvare, nes į Kauną persikėlęs mano tėvelis neturėjo buto. Buvo tokio būdo, kad nenorėjo ko nors išmesti ir pats pasiimti. Pamenu, su mama važiuodavome jo aplankyti.”

„Respublikos” inf. Ar žinojote? Socialinė parama mokiniams // Respublika. – 2018, bal, 14, p. 20
Paskutinio puslapio informacija, kurioje pateikti duomenys pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimus skaičius. Molėtų rajono savivaldybėje nuo 2012 metų išlaidos nemokamam mokinių maitinimui sudarė 208,1 Eur., 2015 m. – 134,6 Eur., 2017 m. – 88,5 Eur. Mokinių, gavusių nemokamą maitinimą skaičius 2012 metais buvo 1072, 2015 m. – 632, 2017 m. – 404.

Rudavičius, Vytas. Į uždarą salą – literatų pilnu ledlaužiu // Lietuvos rytas. – 2018, bal. 14, p. 22
Straipsnio autorius, prieš vykdamas į milžinišką „Olympia” parodų centrą, kuriame 3 dienas vyko Londono knygų mugė, parodžiusi dėmesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūrai, užėjo į 5 įvairaus dydžio knygynus Londono centre, bet šių šalių knygų, nerado. Vis dėlto viename buvo latvių autorės Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas” („Soviet Milk”). Pasak straipsnio autoriaus, šiam projektui, skirtam trijų valstybių laisvės šimtmečiui, buvo ruošiamasi kelerius metus. „Lietuviškas knygas ir keturis rašytojus – Undinę Radzevičiūtę, Tomą Venclovą, Alvydą Šlepiką, K.Sabaliauskaitę – Londone pristatė dvylika mūsų šalies leidyklų ir Lietuvos kultūros ministras.”

Rutkauskienė, Roma. Žydėjimas linų mėlynų visuose Lietuvos kraštuose vienodas // Utenis. – 2018, bal. 14, p. 9-10
Straispsnis apie poetinio žodžio gerbėjams skirtą renginį, vykusį Utenos A. Ir M. Miškinių bibliotekoje, kuriame dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas ir Punsko krašto lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštininkas Sigitas Birgelis, pristatęs 11-ąją eilėraščių knygą „Ožkiniai linų mėlynų”. Renginį vedė poetas Vytautas Kaziela. Renginyje kalbėta ne tik apie poeziją, lietuvybę, bet ir skaudulius. Pasak S. Birgelio, skaudi problema yra bažnyčia. „Pas mus dirba jaunas kunigas Marius, atvykęs iš Molėtų, labai geras kunigas, labai veiklus, atsidavęs savo ganytojiškai misijai. Tik jis nelabai gali pasireikšti pas mus, nes kraštas lietuviškas, o valdžia lenkų. Vyskupas neleidžia jam veikti. Pradžioje kunigas Marius buvo labai veiklus, o dabar kažkas atsitiko, matyt, jam uždraudė veikti taip, kaip jis norėtų ir galėtų.”