2018 balandis

„Utenos apskrities žinių” inf. Molėtuose ir Zarasuose gelbėti skęstantys vyrai // Utenos apskrities žinios – 2018, bal. 11, p. 2
Informacijoje, parengtoje pagal Utenos apskrities PGV pranešimus, informuojama, jog Molėtuose pavyko išgelbėti vyrą, skęstantį Pastovio ežere, o Zarasuose išgelbėtasis reanimacijos skyriuje mirė.

Vaiškūnas, Jonas. Balandžio danguje – ryški Vakarinė, šviesėjantis Marsas ir uodeguoti meteorai // Utenis. – 2018, bal. 11, p. 3
Dangaus ženklų „skaitytojas” Jonas Vaiškūnas dalinasi informacija su regiono skaitytojais, informuodamas, jog lyridų meteorai išsiskirs įspūdingomis uodegomis, ypač naktį iš 22 į 23 d. „Visą žiemą danguje švytėjęs Tauro žvaigždynas šį mėnesį glausis vakarų horizonto link, kol galų gale balandžio 23 d. įslinks į vakaro žaras ir ims slėptis Saulės spinduliuose iki pat liepos pradžios. Šis Sietyno dingimas nuo seno laikytas tikrojo pavasario pradžios ženklu. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti”, „Sietyno žaroje – kumelė vagoje”. Šiuo laiku mūsų protėviai nuo seno švęsdavo gamtos atbudimo ir pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę, pradėdavo pavasario darbus.”

Žemaitytė, Aida. Balys Latėnas: mano darbas yra pasakoti istorijas // Sveika šeima. – 2018, bal. 11, p. 1-8
Aktorius pasakoja apie darbą ir laisvalaikį. Kalbėdamas apie teatro žanrus, sako, jog yra išbandęs jų tikrai nemažai, bet išskirti norėtų improvizacijos žanrą. „Didžiuojuosi būdamas vienintelio profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas” dalimi, ir džiaugiuosi, kad jau beveik dešimt metų su kolegomis skleidžiame improvizacijos virusą ir dalinamės su žiūrovais teigiamomis emocijomis.” Straipsnis iliustruotas nuotraukomis. Viena jų su kolega Audriumi Bružu improvizacijos teatre „Kitas kampas”.

Čiuladaitė, Gintarė. Į gerumo liūną neriame to nežinodami // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 10, p. 1
Kunigas, Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas Algirdas Toliatas neseniai pristatė pernai išleistą „Gerumo liūną”. Tai – antra jo knygos „Žmogaus ir Dievo metai” dalis. Leisti trečią knygą planuojantis autorius savo skaitytojus įtraukia į gerumo liūną. „Jei mišios baigėsi, o mes išėjome tokie, kokie buvome, – tai tuščiai sugaištas laikas. Išgirdome Dievo žodį – kaip jį įkūnysime savo kasdienybėje? Sutikę mielus arba nemielus žmones? Kai važiuosiu namo ir kas nors užkiš automobilio „nosį”? Kai ateisiu į darbą, o kas nors bandys mane įskaudinti, pažeminti ar paniekinti? Nepateisinu šuniško gyvenimo. Bet dažnai kitas kanda dėl to, kad tokiu (nors ir neteisingu) būdu sprendžia savo problemas. Gali jam spirti atgal, aploti arba susimąstyti: kur slypi bėda? Nepulti – pamatyti kitą žmogų ir save jo akyse”, – paaiškino A. Toliatas.

„Lietuvos ryto” inf. Pristatė programą // Lietuvos rytas. – 2018, bal. 10, p. 3
Rubrikoje „Žinių srautas” informuojama, jog europarlamentaras V. Mazuronis, pirmasis iš ketinančių kandidatuoti prezidento rinkimuose, pristatė savo programą „Laisva. Teisinga. Klestinti”. Joje akcentuojami trys žingsniai – stiprinti tautinę valstybę, atsisakyti perteklinių draudimų, mažinti socialinę nelygybę.

Ramelienė, Raimonda. Į rinkimus – su tautiškumo vėliava // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 10, p. 2
Prezidento posto 2019 metų rinkimuose pasiryžusio siekti europarlamentaro Valentino Mazuronio ateities vizija – stipri tautinė valstybė ir pilietinė visuomenė, perteklinių draudimų atsisakymas, korupcijos mažinimas, politinių intrigų nebuvimas. „Tautinės valstybės pagrindas – keturi stulpai: istorija, kalba, kultūra ir švietimas. Šiandien jie gerokai išklibę. Privalome atkurti ir stiprinti institucijas, kurios daro tvirtesnį mūsų valstybingumą, – lietuviškus bankus, lietuviškas oro linijas, geležinkelius, laivybą, miškus, žiniasklaidą”, – dėstė V. Mazuronis.

„Stiliaus” inf. Pavasaris kine baigėsi // Stilius, – 2018, Nr. 12, p. 38-39
Vilniuje iškilmingai uždarytas 23-iasis tarptautinis festivalis „Kino pavasaris”. Raudonu kilimu žengę puošnūs svečiai (tarp jų ir aktorius Rolandas Kazlas su žmona Sigita) džiaugėsi, kad turėjo galimybę pamatyti gausybę palankių įvertinimų sulaukusių kino filmų.

Jakavonis, Gediminas. Buksuojanti žadėtoji regionų gaivinimo politika // Respublika. – 2018, bal. 7, p. 10-11
ŽALGIRIO nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusija apie politinių jėgų rūpestį regionais tik prieš rinkimus. o šiandien „provincija beviltiškai nyksta, sensta, o jaunos šeimos bėga į didžiuosius miestus. Ar įmanoma sustabdyti šį procesą?” Diskusijoje dalyvauja ir Europarlamento narys Valentinas Mazuronis. Jo nuomone, šiandien vyksta Lietuvos, kaip regioninės valstybės naikinimas, net ne žlugdymas, o sisteminis naikinimas.

Joteikaitė, Evelina. Netinkamai valgydamas šaukštu gali išsikasti duobę // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 7, p. 14-15
Pasakojimas apie Ritos Šilenskienės gyvenimo būdą ir parašytą knygą „Pirmas šaukštas”. Moteris yra maisto ekspertė praktikė, ir subalansuotos mitybos akademijos vadovė, TV sveikatos laidos rubrikos apie mitybą vedėja, ir pamėgusi Molėtų kraštą. Jos knyga buvo pristatyta ir Molėtų viešojoje bibliotekoje.

Kasperavičienė, Vilma. Į Pažaislio festivalį nėrė protu ir širdimi // Lietuvos žinios. – 2018, bal. 7, p. 15
Straipsnyje pristatoma ne tik Pažaislio festivalis, bet ir jo vadovė Giedrė Mikaitienė, įsitvirtinusi tarp stipriausių šalies vadybininkų. „Pernai „Barborą Radvilaitę” režisavo Vytautas Rumšas jaunesnysis ką tik pastatytame amfiteatre. Daug kam iš šalies šis brangiausias festivalio projektas atrodo keistas: stipriausi aktoriai keletą mėnesių repetuoja dramą, kuri bus parodyta vos vieną kartą!Tęstinumas tik toks, kad renginį filmuoja Lietuvos televizija ir jį transliuoja”, – pasakojo direktorė.”

Kazela, Vytautas. Saugi senatvė? Misija neįmanoma // Utenis. – 2018, bal. 7, p. 1-10
Redaktoriaus žvilgsnis į Utenos socialinės globos namus ir gyvenimą juose. „Šiuo metu globos namuose gyvena apie 300 senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių , iš Utenos apskrities ir kitų šalies regionų. Daugiausia iš Utenos rajono, Įdomu, kad arti šimto gyventojų čia atvyko iš Vilniaus. Daug atvykusiųjų iš Molėtų ir Anykščių rajonų.”

„Lietuvos ryto” inf. Molėtai // Lietuvos rytas. – 2018, bal. 7, p. 10
Rubrikoje „Krašto žinios” – Kas, kur, kada: nuo Visagino iki pajūrio, žinutėje „Molėtai” apie tai, kad Pastovio ežere priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir greitoji medicinos pagalba išgelbėjo skendusį vyrą apie 30 metų amžiaus.

Leišienė, Vaiva. Pasaulis pro ašaros lašą // Utenis. – 2018, bal. 7, p. 4-9
Jaudinantis susitikimas Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje su teatro ir kino aktoriumi, režisieriumi ir rašytoju, LR Seimo nariu Robertu Šarknicku ir dar labiau jaudinanti jo istorija, papasakota knygoje „Šarkos sielos šauksmas”. R. Šarknickas mokėsi Alantoje, ten ir buvo pastūmėtas rinktis aktoriaus profesiją. Šiandien jis įvairių projektų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į globos namus ir juose gyvenančius vaikus, autorius ir iniciatorius. „Kai auklėtoja skirstė, kas kuo bus, kuo mokysis – traktorininku, mechanizatoriumi, operatore-melžėja… “O tu, Šarknickai,– agronomu…”– padvejojusi nusprendė ir nuvežė mus du į Molėtų rajoną, Alantos žemės ūkio mokyklą. Pradėjau ten mokytis, tik rugiai kaip nesiūbuoja, taip nesiūbuoja… Ne mano pašaukimas buvo.”

Milerytė, Rasa. Maestro Adolfas Driukas: vis dar įsimylėjęs muziką // Utenos apskrities žinios. – 2018, bal. 7, p. 6
Straipsnis apie dirigentą ir kompozitorių Adolfą Driuką, kuriam ne už kalnų ir devyniasdešimt, o jis tebėra energingas ir „vis dar įsimylėjęs muziką…” Pasak straipsnio autorės, pirmasis jo kaip muzikanto darbas buvo armijoje, šešioliktoje divizijoje. Po armijos norėjo įsidarbinti Molėtuose, tačiau ten jo nepriėmė.

Sakaitė, Kristina. Žuvų augintojai labiau nei gamtos stichijų baiminasi biurokratų ir kormoranų // Utenos apskrities žinios. – 2018, bal. 7, p. 1-3
Pokalbis su UAB „Vasaknos” direktoriumi Algirdu Šiukščiumi, kuris kalba ne tik apie gamtos išdaigas, bet ir biurokrat, ir ūkį niokojančius vagis. Straipsnyje nurodomi ir žuvų pardavimo maršrutai, kai „žuvų augintojai turi 5 mašinas su vitrinomis, šaldytuvais, vadinamus akropolius, iš jų prekiauja Panevėžyje, Molėtuose, Rokiškyje, Zarasuose.”

„Utenio” inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, bal. 7, p. 11
Iš trylikoje žinučių skelbiamų įvykių trys yra iš Molėtų rajono: Luokesos, Suginčių, Giedraičių seniūnijose.

„Utenos apskrities žinių” inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2018, bal. 7, p.10
Reklaminėje informacijoje skelbiama apie renginius apskrityje. Anonsuojami renginiai Molėtų viešojoje bibliotekoje: spaudinių paroda „Jovitas Jankauskas – Skudutiškio krašto metraštininkas”, edukacinis užsiėmimas, Aldonos Dirmaitės kūrybos darbų pristatymas ir Biblijos skaitymai.

Abromavičius, Stanislovas. Skaudi šeimos istorija // Tremtinys. – 2018, bal. 6, p. 5
Pasakojimas apie Antaną Jočį, kuris pirmajame (1988 m.) tremtinių ir politinių kalinių suvažiavime buvo išrinktas į „Tremtinio” klubo tarybą . Jis buvo Kauno skyriaus nariu, Šilainių poskyrio pirmininku, o 2007-2009 metais vadovavo visam Kauno filialui, grojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestre „Ąžuolynas”, dainavo tremtinių chore „Ilgesys”, Atgimimo metu aktyviai dalyvavo „Sąjūdžio” veikloje. Apdovanotas I laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai”. „Antanas Jočys gimęs Juočių šeimoje. Tiesiog išrašant dokumentus pavardėje įsivėlė klaida… Aukštaitijoje, netoli Alantos, kur bėga upelė Virinta, yra Laičių kaimas, iš ten ir ateina Juočių giminės šaknys. 1948 metų gegužę, šeimos tremties metu, Antanukui ėjo penkiolikti, tačiau mamos sumanymu paauglys pasislėpė nuo šeimos. Vėliau vienas gyveno Alantoje, Ukmergėje. Po kelių metų į Sibirą pas savus išvyko pats.”

Dikmonienė, Jovita. Tuminas karalius // Literatūra ir menas. – 2018, Nr. 11, p. 33-34
Straipsnio autorė yra stebėjusi ir prieš 20 metų R. Tumino pastatytą „Edipą karalių” , ir šiandieninį. kuris jai paliko dvejopą įspūdį. „Spektaklis sužavėjo grakščia aktorių vaidyba, apgalvota antikinės dramos interpretacija, nuostabia Fausto Latėno ir Theodorio Abazio muzika, bet pats režisierius nuvylė pasisakymais spaudoje. Liko įspūdis, kad „Edipas karalius” – tai dar ir kūrinys apie talentingą menininką, išdidų lyderį, atsiskyrusį nuo savo tautos. Kyla mintis, kad aklasis Edipas, – siekęs šlovės, įtikėjęs savo nepaprastu protu ir teisumu, – yra pats režisierius.”