2018 gegužė
Babkauskienė, Irena. Aktorius Remigijus Adomaitis: sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas // Respublika. – 2018, geg. 12, p. 6
Rubrikoje „Pasitinkame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį” Irena Babkauskienė kalbina Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį Regimantą Adomaitį. Nors kategoriškai aktorius R. Adomaitis netvirtina, jog reikia kurti naują sąjūdį, bet jo mintys veda link to. “Odesos kino studijoje ant sienos yra Lietuvos herbas – Vytis iš tų laikų, kai Odesa, matyt, įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Iki šiol dar legendos eina apie lietuvių valdymą kaip labai švelnų, humanišką. Lietuvos kunigaikštystė buvo didžiulė, bet mes nesugebėjome išlaikyti. Va, rusai, lenkai ten daugiau susiorganizavo, o mes per tas visas pjautynes, per tas visas tarpusavio rietenas, per pavydus visokiausius taip ir iššvaistėme viską. Ir likome dabar maža valstybėle. Užkariavimo karų laikmetis baigėsi – atėjo imperijų viešpatavimo, kažkokių didžiulių jėgų laikas. O tokiai mažai valstybėlei kaip Lietuva pirmiausia reikia baigti tarpusavio rietenas, atsikvošėti ir bandyti susigaudyti, suprasti, kas mes, iš kur mes, ir kur einame.”
Genienė, Virginija. Kanados rašytojas A. Šileika: „Man pasisekė, kad turiu dvi tėvynes” // Valstiečių laikraštis. – 2018, geg. 12, p. 17-18
Antanas Šileika, angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas ir literatūros kritikas, rašantis apie Lietuvą ir lietuvius Kanados skaitytojams. Kaip teigiama, vienas iš penkių jo romanų „Pogrindis”, kuriame pasakojama apie pokario rezistenciją, įtrauktas į geriausių Kanados knygų šimtuką. Į lietuvių kalbą išverstas apsakymų rinkinys „Pirkiniai išsimokėtinai” buvo patekęs į 2015 –ųjų Lietuvos metų knygos rinkimų penketuką. Pernai metais išleista prisiminimų knyga ir jau išversta lietuviškai – „Basakojis bingo pranešėjas”. Rašytoją stebina lietuvių knygų mugės. Jis teigia, kad lietuviams literatūra yra daug svarbesnė nei kanadiečiams. „Paklaustas, ar jam patinka lietuvių autorių knygos, rašytojas atsakė perskaitęs Sigito Parulskio, Alvydo Šlepiko, Kristinos Sabaliauskaitės kūrinius, tačiau labiausiai jam įstrigo jo tėvų kartos žmonių, kurie nėra profesionalūs rašytojai, prisiminimų knygos.
Jie rašo paprastai, nuoširdžiai… Viena tokių knygų – „Petras Rimša pasakoja”. Man įdomi toji dingusi Lietuva, dingęs tėvų pasaulis… Kadaise blaškiausi tarp dviejų tėvynių – Kanados ir Lietuvos. Dabar suprantu, kad man pasisekė – aš turiu jas abi…”
Jasinevičius, Pranas. Nepelnytai pamiršta įsimylėjėlių šventė // Valstiečių laikraštis. – 2018, geg. 12, p.
Kaip teigia straipsnio autorius, viena iš nepelnytai užmirštų švenčių – gegužę švęsta Mildos diena, kuri mūsų tėvų ir protėvių laikyta visų įsimylėjėlių ir susidraugavimo švente. Buvo tikima, kad švenčiančiuosius šią dieną – gegužės 13-ąją – visus metus lydi ir globoja Meilės deivė Milda. Pasak Giedrės Milkevičiūtės, ilgai buvusią primirštą šventę šio šimtmečio pradžioje atgaivino baltų tikėjimo bendruomenė „Romuva”. „Bene daugiausia žinių apie deivės Mildos šventę – gegužės 13-ąją – yra sukaupęs etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva” vaidila Jonas Vaiškūnas.”
Leišienė, Vaiva. Ar lengva žodžiui? // Utenis. – 2018, geg. 12, p. 1-2
Straipsnyje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos mintys, apdovanojamieji ir apdovanotojai, jų žodžiai, linkėjimai ir straipsnio autorės retorinis klausimas – ar lengva žodžiui? Turint poetą – rajono merą, tikriausiai ne taip ir sunku… „”Kartais matant tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, norisi pasakyti skrajojančią frazę: „Popierius tiek viešoje erdvėje, tiek tualete dažnai naudojamas tam pačiam tikslui.” Labai gaila. Gerai, kad tai nėra taisyklė. Bet net ir iš aukštų pareigūnų lūpų išsprūta tokie žodžiai kaip „šunauja”, „sklalikai”. Utenoje iškilus konfliktams tarp Utenos valdžios ir žurnalistų būtų galima vartoti žodį „katinpalaikiai” ar net „katindvėsos”. Bet aš tikrai tikiu, kad mes to nesulauksime.
Nelengva kalbai, bet, laimė, esate jūs –knygų leidėjai, spaustuvininkai, žurnalistai, laikraščių leidėjai, redaktoriai, radijo laidų kūrėjai, rašytojai, poetai, bibliotekininkai… Tai jūs esate žodžio garbės ir orumo sargyboje. Mes pelnytai galime save laikyti kalbos, žodžio ir žmogiškosios kultūros kraštu. Ačiū jums už tai.” – sakė Utenos rajono meras A. Katinas.
„Respublikos” inf. Savaitės sūpuoklės // Respublika. – 2018, geg. 12, p. 5
Mūsų kraštietis literatūrologas Petras Bražėnas nusipelnė „Savaitės sūpuoklių” pliusą už tai, kad ryžtingai kritikuoja tuos, kurie „reikalaudami griauti paminklą Petrui Cvirkai, temato jame kolaborantą, tačiau ignoruoja rašytojo talentą.”
Talutis, Marius. Dangaus Vartai // Lietuvos žinios. -2018, geg. 12, p. 4
Punsko parapijos vikaras, kun. Marius Talutis , pradėdamas sielovadinį komentarą nuo Evangelijos pagal Morkų, atvesdina į Trakus, kur iškilmingai švenčiame garbingą Trakų Marijos – Lietuvos Globėjos paveikslo 300 metų karūnacijos jubiliejų. Lietuvos vyskupai, prieš pat Vasario 16-ąją , drauge su tikinčiųjų bendruomene paaukojo Lietuvą Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies globai. Kun. M. Talutis pateikia įdomybę, kad Trakų Marija turi „sesę dvynę” – Latvijos Agluonos Marijos atvaizdą, nutapytą pagal Trakų Marijos atvaizdą. Primena, jog Latvijoje kunigavo ir Teofilius Matulionis– palaimintasis kankinys vyskupas. „Šeštinių – Kristaus Žengimo į Dangų iškilmės Evangelija mums praneša, kad Viešpats veikia drauge, kad nesame palikti ir vieni, Savo draugystę ir nuolatinį artumą, gausius malonių ženklus Viešpats ypač parodo per Motiną Mariją. Tai liudija daugybės žmonių gyvenimo patirtis ir mūsų tautos istorija. Iš naujo atrasdami, pažindami Trakų Mariją – Lietuvos globėją, atveriame Dangaus Vartus: mūsų sielose ir mūsų Tėvynėje atsiranda daugiau pagarbos ir savigarbos, tiesiog daugiau Dangaus.”
Tavorienė, Vida. Vasaros poilsis: nuo vandens pramogų iki ryšio su kosmosu // Valstiečių laikraštis. -2018, geg. 12, p.22-23
Rytų Aukštaitijoje , kur tyvuliuoja daugybė ežerų ir akį glosto gamtovaizdžiai, buvo pristatytas turizmo sezonas. Tai padaryta buvo Anykščiuose, kur suvažiavę Molėtų, Ignalinos, Zarasų, Utenos ir Anykščių atstovai pristatė turizmo sezono objektus. Molėtiškiai kvietė stebėti žvaigždžių, aplankyti aukščiausią „Eifelio” bokštą Labanoro regioniniame parke. „Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė siūlė užsukti į Alantos dvarą, kur įsikūrusi Vaidoto Žuko meno galerija, Balninkus, kur galima aplankyti Stiklo muziejų ir paveikslų galeriją, taip pat paskraidyti oro balionu ir neaplenkti „Kamastos žiedo” Giedraičių seniūnijoje.”
Tracevičiūtė, Roberta; Ramelienė, Raimonda. Prezidentės laiškai: ką atskleidžia leksika // Lietuvos žinios. – 2018, geg. 12, p. 3
Kaip teigia straipsnio autorės, Prezidentės Dalios Grybauskaitės bendravimas su politikais elektroniniais laiškais atskleidė, kokiais būdais iš S. Daukanto aikštės rūmų valdoma valstybė. Šalies vadovams įprasta raštu bendrauti su Vyriausybės nariais ar parlamentarais, tačiau D. Grybauskaitės stilius – savitas. Jį komentuoja ir mūsų kraštietis, etiketo ir procedūrų žinovas Arminas Lydeka. „Visi norime, kad mūsų lyderiai būtų mandagūs, kultūringi, kad laikytųsi etikos, etiketo principų. Tokie visuomenės lūkesčiai yra labai teisingi. Politikai, juolab aukščiausiojo lygio, turėtų stengtis juos pateisinti.”
„Utenio” inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, geg. 12, p. 11
Iš 17 įvykių tik du iš Molėtų rajono – Joniškio (dėl sukelto fizinio skausmo) ir Luokesos (dėl dingusio be žinios vyro) seniūnijose.
„Utenos apskrities žinių” inf. Lydekos // Utenos apskrities žinios. – 2018, geg. 12, p. 1
Skiltyje „Trumpai” informuojama, jog „Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupė kartu su Asvejos regioninio parko specialistu gegužės 3 d. lydekų paaugintais jaunikliais įžuvino Asvejos ir Baluošų ežerus.”
Vaiškūnas, Jonas. Gegužės danguje ryškiai spindės Jupiteris // Lietuvos rytas. – 2018, geg. 12, p. 28
Kaip teigia J. Vaiškūnas, šįmet gegužės orai itin palankūs nakties danguje ryškiosioms spingsulėms stebėti. Didžiausią įspūdį šį mėnesį turėtų palikti Jupiteris ir jo palydovai. „Gegužės 17 d. Jaučio žvaigždyne užgimęs jauno Mėnulio pjautuvas taps geru gegužės dangaus vadovu, supažindinančiu su Zodiako žvaigždynais.”
Vaiškūnas, Jonas. Gegužės danguje išsiskirs Jupiteris // Utenis. – 2018, geg. 12, p. 12
Gegužė – palankiausias metas šios didžiausios Saulės sistemos planetos – Jupiterio stebėjimams. „Net ir paprasti lauko žiūronai leis pasigrožėti keturiais ryškiausiais Jupiterio palydovais, pasirodančiais iš abiejų planetos disko pusių, o kartais ant jo net užslenkančiais. Pasitelkus vidutinio dydžio mėgėjišką teleskopą bus galima įžiūrėti ir šios planetos milžinės atmosferos darinius: tamsias jos debesynų juostas ir dryžius.”– teigia J. Vaiškūnas.
„Ateities” inf. Dvynukų mama Ieva atsitiesė po nelaimių ir kuria tinklaraštį jaunoms mamoms // Ateitis. – 2018, Nr. 3, p. 63
Ateitininkų federacijos žurnalas „Ateitis” pristato buvusią molėtiškę, bibliotekininkės Auksuolės Nazarovienės dukrą Ievą, auginančią dvi dvynukų poras: dvi mergaites ir du berniukus. Kai Ieva laukėsi dukryčių, jos vyras Vokietijoje papuolė į avariją, kurios metu sveiki liko tik širdis ir skrandis. „Tada pasakiau sau: nuo dabar gyvenime nebebus jokių blogybių, sieksiu savo tikslų, niekada nepasiduosiu, kad ir kas bebūtų, tik geros mintys ir tik pirmyn”, – šypsosi Ieva. Dabar jauna mama turi savo tinklaraštį ir padeda kitoms mamoms puošti savo vaikučius.”
Paulikaitė, Remigija. Vienu kąsniu // Žmonės. Legendos. – 2018, Nr. 2, p. 110-112
Straipsnio autorė teigia, kad ne cepelinais ir šaltibarščiais reikia vaišinti atvykusį užsienietį, o koldūnais, nes maistu besidomintys istorikai sutaria, kad ant lietuvio stalo jie yra nuo neatmenamų laikų. „Kulinarijos istorikas Rimvydas Laužikas svarsto, galbūt dalis jų, gaminamų iš kvietinių miltų tešlos, atkeliavo kartu su pirmaisiais kviečiais prieš tūkstančius metų. Pasak jo, neabejotinai dalis receptų perimti iš XIV- XV amžiais į Lietuvą atvykusių totorių, karaimų, žydų. Panašiai kaip „koldūnas” skambantis totoriškas žodis „kundum” išvertus reikštų „šventinį patiekalą”.”
Ražkovskytė, Jūratė. Esu čia tik traukinio keleivis… // Žmonės. Legendos – 2018, Nr. 2, p. 15-28
Interviu su 68–erių metų teatro ir kino aktoriumi Vidu Petkevičiumi. Besidalinantis savo gyvenimo filosofija, pasiekimais, džiaugsmais ir liūdnomis akimirkomis, jis mini savo kolegas menininkus – mūsų kraštiečius: Povilą Budrį, Balį Bratkauską, Juozą Kazlauską, Regimantą Adomaitį…
Pasakodamas apie vieną didesnių vaidmenų kine – Erkiulį Puaro („Endhauzo paslaptis”, rež. B. Bratkauskas), sako, klausęs B. Bratkausko, kodėl jis pasirinkęs jį šiam vaidmeniui. B. Bratkauskas tik nusišypsojęs… „Žinai, aš jau nesugebėčiau atsiminti tų ilgų monologų ir išsakyti gražiai visos minties iki galo…” O dabar, kai aš esu maždaug tokio pat amžiaus kaip jis tada, suprantu jį… Taip, patirtis reikalinga, bet ne mažiau vertinga jauno žmogaus jėga, tas troškimas dirbti, ypatingas lankstumas. Su metais šitai turbūt prarandi.”
„7 meno dienos” inf. Dailė // 7 meno dienos. – 2018, geg. 11, p. 14
Rubrikoje „7md” rekomenduoja” skelbiama, jog Alantos dvaro galerijoje (Naujasodžio k., Alantos s.) „veikia galingo tapytojo paroda „Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota trispalvė”, skirta dailininko devyniasdešimtmečiui pažymėti.”
Tumanovičiūtė, Ieva. Dvyliktokai, vartojantys tėvų kokainą //7 meno dienos. – 2018, geg. 11, p. 7
Lietuvos rusų dramos teatro „Erdvėje A-Z” spektaklis „Kreida” užbaigė LRDT projektą „Mokyklinė drama”, kuriame lietuvių ir rusų mokyklų mokiniai, aktoriai bei dramaturgai dalijosi patirtimi ir kūrė trumpas pjeses. Pasak straipsnio autorės, projekte dalyvavo dramaturgas Mindaugas Valiukas, parašęs pjesę „Kreida”, kurioje gausu dramatiškų ir komiškų scenų iš šiuolaikinių dvyliktokų ir jų tėvų gyvenimo. Pjesės personažai nėra suskirstyti į teigiamus ir neigiamus – „kiekvienas jų pasielgia neteisingai ir juos visus gali išteisinti praeitis.”
Vitkauskaitė, Ilona. Konfliktai su tikrove // 7 meno dienos. – 2018, geg. 11, p. 11
Kaip teigia straipsnio autorė, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „Skalvijos” kino centre vyksta nepriklausomybės kino rinktinės „Nojaus arka” peržiūros. Kino rinktinėje taip pat buvo galima pamatyti permainų laikotarpiu debiutavusios vadinamosios lūžio kartos filmus, tarp kurių ir Šarūno Barto „Trys dienos” (1991). „Akivaizdu, kad siužetas Bartui nėra svarbus, jis tik minimalus karkasas. Svarbesnis čia tampa melancholiškas bastymasis po yrantį miestą. Šioje nuovargio ir radikalios rezignacijos erdvėje veikia pavargę, išsekę, pasyvūs ir gyvenimo prasmės netekę personažai, tarp kurių pozityvus bendravimas ar santykiai neįmanomi. Kiekvienas šioje apleistoje, nesvetingoje terpėje yra atskira sala, žmonės, įkalinti privačiuose gyvenimuose.”
Ivaškaitė, Laura. Galiūną pakirto traumos // Lietuvos rytas. – 2018, geg. 10, p. 12
Interviu su galiūnu Žydrūnu Savicku, kuris pasaulio čempionate Filipinuose dėl patirtų traumų liko 10-oje vietoje. „Nors varžybų pradžia buvo gera, autobuso tempimo rungtyje vėl susižeidžiau achilą ir man liko tik tikslas patekti į finalą. Su viena koja ten nėra ką veikti, bet patekus į jį pirmose trijose rungtyse norėjosi bent pabandyti.
Galiausiai dar susižeidžiau ir bicepsą, tad patyręs dvi traumas neturėjau ką daryti – teko tenkintis minimaliu planu.”
Paulauskas, Vacys. Meti kabliuką – iškeli tinklą?.. // Žaliasis pasaulis. – 2018, geg. 10, p.1-8
Atšilus orams – atkuto ir žuvys, ir meškeriotojai. Kaip teigia Mėgėjų žvejybos tarybos narys V. Paulauskas, žvejus džiugina po neršto gerai kimbančios lydekos ir karpinių šeimos žuvys. Todėl pavasarį aptariamos ir žuvininkystės aktualijos. Apie jas ir dėl to susirinkusius Žuvininkų sąjungos narius – šis straipsnis. „Molėtų rajone yra gražus ežeras Makys. Jisai tuščias ir po šiai dienai, todėl, kad jį be saiko tinklais „rovė” ir liko jame tik pūgžliai. Tačiau visiškai sunaikinti verslinę žvejybą nėra teisinga pakrantės gyventojų atžvilgiu. Kaip žmogus, turintis meškeriotojo interesų, aš nepasisakau už verslinę žvejybą, nei už, nei prieš. Man per gyvenimą teko matyt labai daug neteisybės ir kadaise tie verslininkai buvo tikras pasiutimas”, – atviravo žuvininkystės specialistų ir meškeriotojų pagarbą pelnęs Vytautas Radaitis (8 kartus muselinės meškerės Lietuvos čempionas) bei piktinosi, kad prieš tris metus Stirnių ežere negalėjo užmesti spiningo, nes trukdė jame sumerkti tinklai.”
Paulikaitė, Remigija. Visi mes ieškome tikrų dalykų // Žmonės. – 2018, Nr. 19, p. 21-31
Pradedant žurnalo „Žmonės” viršelio istorija ir tęsiant ją per 12 puslapių, gali susidaryti nuomonę apie „Eurovizijos” dalyvę, dainininkę Ievą Zasimauskaitę. „Į jos šypseną negali neatsakyti tuo pačiu. Kai dainuoja, atrodo, kad pasakoja pačios išgyventą istoriją, kuria netikėti gali tik didžiausias skeptikas. Na, o ar šią savaitę Lisabonoje ja patikės Europa, niekada net nebandė spėlioti. „Aš jau laimėjau. Ir be galo daug”, – iš širdies taria.”
Redos Mickevičiūtės ir Tautvydo Stuko nuotraukos, Austėjos Jablonskytės stilius, stilistės asistentė Lauryna Skrebytė, Neringos Čukinienės makiažas ir šukuosena, fotografuota Dubingių žirgyne.
Puteikienė, Nika. Gydoma net 14 rastų ruoniukų // Žaliasis pasaulis. – 2018, geg. 10, p. 12
Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja (mūsų kraštietė) pasakoja apie Jūrų žinduolių ir paukščių skyriuje gydomus 14 ruoniukų. Ir visi jie iš Rygos įlankos. „Tradiciškai ruoniukai vardus įgydavo pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę. Arūnas Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas), Bujus, Lotas.”
Sinkevičienė, Zita. Roberto Šarknicko knygos „Šarkos sielos šauksmas” pristatymas // Gintaro gimtinė. – 2018, geg. 1-31, p. 10
Akmenės viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė aprašo pirmąjį renginį suaugusiesiems naujojoje konferencijų salėje Tai – literatūrinis autorinis vakaras su rašytoju, LR Seimo nariu, režisieriumi Robertu Šarknicku. „Rašytojo R. Šarknicko išsakyta mintis: „Žmogaus siela matoma darbuose, apkabinimuose. Tai yra mūsų dvasios bažnyčia. Šarkos sparnai apkabina visus skaitytojus,… šarka neturėjusi meilės dovanoja ją Jums” sugraudino ne vieną skaitytoją.”
Knygoje minima ir Molėtų krašto žmonės bei vietovės.
Šatkuvienė, Audinga. Utenos rajone pradedama 2018 m. pavasarinė laikinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutimo ligos // Utenos diena. – 2018, geg. 9 (geg. 10), p. 5
Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja –inspektorė informuoja, jog vakcinavimo darbai vyks iš trijų aerodromų: Trakų, Molėtų, Kauno. „Utenos rajone jaukai su pasiutligės vakcina iš lėktuvo bus mėtomi balandžio 30- gegužės 21 dienomis. Lėktuvas kils iš Molėtų aerodromo. Per numatytą laiką vakcina bus visiškai apdirbami šie plotai: Zarasų r,. sav., Ignalinos r. sav., Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Ukmergės r. sav., Širvintų r. sav., Kaišiadorių r. sav., Elektrėnų r. sav., Vilniaus r. sav. Plotai. Jaukų kiekis apytikriai 22 960 dozių.”
„Utenos dienos” inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2018, geg. 9 (geg. 10), p. 13
Informacijoje „Girti prie vairo” minimi penki įvykiai, kai Utenos apskrityje per trejetą dienų sulaikyti girti vairuotojai, vienas jų Molėtų rajone, Mindūnuose. Žinutėje „Grasinimas susidoroti” rašoma, jog „iš matymo pažįstamas neblaivus (nustatytas 0,78 prom. girtumas) grasintojas (gim. 1992 m.) iš Ukmergės rajono sulaikytas ir uždarytas į Utenos AVPK areštinę.” Grasinta moteriai Pusnės kaime, gimusiai 1978 m.
„Utenos dienos” inf. Šventė kalbos, žodžio ir knygos puoselėtojai // Utenos diena. – 2018, geg. 9 (geg. 10), p. 1-2
Informacijoje rašoma, jog „kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Rajono žiniasklaidos atstovai, leidėjai, bibliotekininkai bei radijo ir televizijos darbuotojai savo profesinę šventę iškilmingai paminėjo Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis”. Šventės metu buvo apdovanoti 14 labiausiai savo kūrybine veikla rajonui nusipelniusių žmonių, tarp kurių Vytautas Kazela, Vytautas Ridikas, Dalia Savickaitė ir kt.
Kazela, Vytautas. Gyvenimo druska // Utenis. – 2018, geg. 9, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos” redaktorius apžvelgia Lietuvos įvykius iš žurnalisto pozicijų. “Aš dažnai kalbu su paprastais, pagyvenusiais žmonėmis. Šie žmonės nekeikia Lietuvos. Jie neskaito žiniasklaidos banginių valatkų, paleckių, makaraityčių rašinių. Jie skaito geras knygas, eina į gerus spektaklius ir džiaugiasi gyvenimu. Jų veidai spinduliuoja gerumu, jų akys žiūri į visus su meile. Jie žino, kas yra gyvenimo druska.”
Leišienė, Vaiva. Kiekvienai kartai reikia savo knygų // Utenis. – 2018, geg. 9, p. 6
Knygų mugės, šurmuliavusios balandžio 26 d. Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje jau penktąjį kartą, apžvalga. Tarp 12 minimų leidyklų – dvi yra kraštiečių leidyklos: „Kamonada” ir „Charibdė”. „Leidyklos „Obuolys” atstovas tikino, kad į mugę atvažiuoja ne dėl prekybos, o norėdami palaikyti bibliotekų iniciatyvą.”
Stundys, Valentinas. Kas laukia pensijų sistemos ir pensininkų: istorija, valdančiųjų ketinimai ir veiksmai // Apžvalga. – 2018, Nr. 3-4, p. 23-32
Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto vadovas V. Stundys pateikia išsamią pensijų sistemos apžvalgą tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Deja, jo prognozės yra liūdnos. „Panašu, kad su skurdu senatvėje teks susitaikyti didžiajai daliai visuomenės. Visai neseniai ES statistikos tarnyba „Eurostat” paskelbė naujausius duomenis apie mokesčių apimtis ir lėšas socialinei apsaugai. Pagal mokesčius Lietuva yra trečia nuo galo sąraše…”
„Utenio” inf. „Mokyklų mainai” – tik pagiriamųjų žodžių nusipelnanti jaunimo iniciatyva // Utenis. – 2018, geg. 9, p. 2
Informacija apie Utenos, Molėtų ir Alantos moksleivius, kurie, svečiuodamiesi vieni pas kitus, dalyvavo įvairiose veiklose ir liko patenkinti gražia mainų iniciatyva.
„Utenos apskrities žinių” inf. „Mokyklų mainai” – tik pagiriamųjų žodžių nusipelnanti jaunimo iniciatyva // Utenos apskrities žinios. – 2018, geg. 9, p. 6
Identiškas straipsnis apie LMS ir Utenos mokinių savivaldų informavimo centro ir Molėtų rajono mokinių tarybos iniciatyva organizuotus mainus tarp devintų klasių mokinių.
„Utenio” inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, geg. 9, p. 7
Iš 20 užregistruotų įvykių – 5 iš Molėtų rajono. Smurto (Luokesos ir Giedraičių seniūnijose.), išgertuvių ir muštynių (Čiulėnų s.), neblaivus vairuotojas (Mindūnų s.), skenduolis (Joniškio s.).
„Utenio” inf. Utenos krašto bendruomenės kviečiamos dalyvauti šimtmečio bendruomenių konkurse // Utenis. – 2018, geg. 9, p. 5
Prekybos tinklas „Maxima” jau ketvirtus metus organizuoja konkursą „Mes – bendruomenė”, o šįmet įsteigė rekordinį 70 tūkst. eurų fondą bendruomenių iniciatyvoms, skatinančioms skirtingų kartų bendravimą, įgyvendinti ir finansuoti. Bendruomenės vėl kviečiamos registruotis į šiųmetį konkursą. Kaip skelbia „Maxima” – Utenos apskrities, Anykščių Užupiečių mikrorajono bei Molėtų rajono bendruomenės triumfavo pastarųjų metų konkursuose. „Vaida Miltenienė, programos „Mes – bendruomenė” dalyvė, drauge su vietiniais gyventojais Molėtų rajone atidarė vaikų žaidimų aikštelės kompleksą.” Ateityje, pasak jos, planuojama plėsti aikštelę ir gerinti gyvenimo sąlygas Amatų kvartale.
„Utenos apskrities žinių” inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. – 2018, geg. 9, p. 5
Iš 5 žinučių, parengtų pagal Utenos apskrities VPK, vienoje minimas Molėtų rajonas – „Apvirtus automobiliui sužaloti keturi žmonės”, kai avarija įvyko gegužės 6 d. 01. 30 val. kelyje Anykščiai – Molėtai.
Žurauskienė, Jolita. Lietuviai jau lepinami smidrais // Ūkininkų žinios. – 2018, geg. 9, p.
„Valstiečių laikraščio” priedas Nr. 37 apie žemės ūkį, ekonomiką, rinką, pristato smidrų sezoną, prasidėjusį dviem savaitėmis anksčiau, ir ūkininką iš Molėtų rajono – Simoną Klimavičių, auginantį trijų spalvų smidrus. „Penktą sezoną šiuos lelijinių šeimos augalus auginantis vyras teigė, kad smidrai – labai perspektyvi ankstyva pavasario daržovė. Rinkoje jų paklausa yra gana didelė, todėl jaunas vyras smidrų plotus kasmet plečia.”
