2018 gegužė
Matulevičienė, Saulė. 1918 metai: Lietuvos valstybės atkūrimas, arba šiuolaikinės Lietuvos tautinės valstybės gimimas, istorijos ir geopolitikos kontekste // Liaudies kultūra. – 2018, Nr.2, p. 1-9
Apie valstybės gimimą, jos konfliktus su lenkiškojo nacionalizmo šalininkais, valstybingumo praradimą ir valstybės atkūrimą, ir daugybė kitų klausimų, į kuriuos atsako istorikas ir politologas, XIX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanas Kulakauskas. Į vieną iš klausimų – kas buvo šiuolaikinės Lietuvos valstybės, kurios šimtmetį švenčiame, tėvai gimdytojai platesne istorine ar istorine sociologine prasme? – profesorius atsako: „Į taip ar panašiai formuluojamus klausimus esu atsakinėjęs ne vieną kartą. O ir mano rašytose XIX a. Lietuvos istorijos sintezėse tam skiriamas didžiausias dėmesys. Bendriausias atsakymas būtų toks – etninių lietuvių tautinis sąjūdis. Kodėl etninių, o ne, kaip įprasta, tiesiog lietuvių tautinis sąjūdis? Todėl, kad XIX a. ir net XX a. pradžioje lietuviais save vadino ir tie LDK tradicijos puoselėtojai bei mylėtojai, kurie su etnine lietuvybe nesusitapatino, nors dažniausiai žiūrėjo į ją su simpatija, pavyzdžiui, Adomas Mickevičius, Teodoras Narbutas, Adomas Honorijus Kirkoras, Liudvikas Kondratovičius (Vladislovas Sirokomlė), o vėliau ir Juzefas Pilsudskis. Ir aš nelinkęs teigti, kad toks „lietuviškumas” yra nesąmonė ar istorijos klaida.”
Šorys, Juozas. Gyvasis sąrašas // Liaudies kultūra. – 2018, Nr. 2, p. 37-50
2017 m. gruodžio vidury dešimt mūsų tradicinės kultūros reiškinių buvo įrašyti į Lietuvos nacionalinio nematerialaus kultūros vertybių sąvadą. Apie tai, kaip toks sąvadas sudaromas, ir ką jis aprėpia ir yra šis pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstove ir ekspertų komisijos nare Vida Šatkauskiene. Kalbama ir apie neeilinius reiškinius, nusipelniusius garbės „ant visos Lietuvos” , pavyzdžiui, stintelių ir seliavų gaudymą žiemą, sukant bobas prie Baltųjų Lakajų ežero Mindūnų k., Molėtų r. Anot pašnekovės, šią tradiciją geriau galėtų pakomentuoti vyrai, išmanantys žvejybos būdus. „Žinoma, kad panašiai žvejota ir kitur Aukštaitijoje, bet tai beveik niekur nebeišliko. Tokia įdomi ir sudėtinga poledinė žūklė su tinklais, bobomis (tinklų vyniojimo priemonėmis), su kita specialia įranga ir įvairiomis gudrybėmis. Mindūnuose veikia ir muziejus, rengiamos šventės, tad čia akivaizdžiai matomos pastangos tradiciją išsaugoti. Ir kiti mūsų žvejybos būdai galėtų būti pristatomi, juolab, kad ir susidomėjimo iš platesnio pasaulio pasigirsta.”
„Utenos dienos” inf. Darbdavių dėmesiui // Utenos diena. -2018, geg. 5 (geg. 8), p. 1
Rubrikoje „Trumpai” skelbiama, jog Utenos teritorinė darbo birža skelbia darbo ieškančių asmenų, registruotų Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino, Zarasų skyriuose, sąrašus pagal profesijas (atsižvelgiant į asmens pageidaujamą darbą) ir kviečia darbdavius pasirinkti reikiamus darbuotojus.
„Utenos dienos” inf. „Mokyklų mainai” – tik pagiriamųjų žodžių nusipelnanti jaunimo iniciatyva // Utenos diena. – 2018, geg. 5 (geg. 8), p. 6
Informacija apie tai, kaip buvo surengtas ir vyko Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Utenos mokinių savivaldų informavimo centro ir Molėtų rajono mokinių tarybos iniciatyva Utenos ir Molėtų rajonuose balandžio 25-27 dienomis buvo surengti „Mokyklų mainai 2018″. „Tai – iniciatyva, kurios metu devintų klasių mokiniai iš Molėtų, Utenos ir Alantos tris dienas praleido kitame mieste: molėtiškiai ir alantiškiai – Utenoje, uteniškiai – Molėtuose ir Alantoje.”
Andrikonytė, Vaida. Audrius Bružas: nustokime būti nabagėliais // TV publika. – 2018, geg. 5, p.1-7
Kaip teigia autorė, kalbinusi mūsų kraštietį aktorių Audrių Bružą– vienintelio profesionalaus improvizacijos teatro Lietuvoje „Kitas kampas” aktorius ir vadovas A. Bružas (38) grįžo iš Berlyno, kur atstovavo Lietuvai unikaliame improvizacijos festivalyje „Our lives” („Mūsų gyvenimai”), kur 10 dienų trukęs projektas sujungė improvizacijos profesionalus iš 28 ES šalių. Apie pirmą kartą rengtą tokį festivalį, paklaustas, kaip apie save pasauliui galime prabilti garsiau, jo dalyvis A. Bružas atsakė: „Pirmiausia laikas nustoti lietuviams vaizduoti save nabagėliais. Reikia pradėti save laikyti drąsiais, būti oriems, savimi pasitikintiems europiečiams. Būnant Berlyne mano savivertė buvo kur kas aukštesnė už daugelio europiečių. Nors mano gimta šalis maža. bet aš ją myliu, man ne gėda dėl jos ir aš randu, kuo joje didžiuotis. „Mūsų gyvenimai” projekte įsitikinau, kad pasaulis yra toks, koks esu aš. Ne šalis yra kalta, kad tu nabagėlis, o tu pats pavertei šalį nabagėlių šalimi, jausdamasis tokiu. Per tokią istorinę raidą išlaikėme savo kultūrą, kalbą, tradicijas. Tuo ir didžiuokimės, pamirškime nuoskaudas.”
Kazela, Vytautas. Uteniškiai – geri ir malonūs žmonės // Utenis. – 2018, geg. 5, p. 4
Kad uteniškiai – geri žmonės, sako, ne tik straipsnio autorius, bet ir jam tą patį tvirtinę Pavasarinės mugės prekiautojai Utenio aikštėje. Paklausiausi, anot autoriaus, mugėje buvę vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukai. Tačiau tarp mugės dalyvių buvusi ir Inga Vyšniauskienė iš Inturkės, profesionali siuvėja. „Dvidešimt penkerių metų amžiaus sūnus mezga, o ji siuva, gamina papuošalus. Perka tik lininius siūlus. Papuošalus bando gaminti ir Ingos sesuo. Mūsų žmonės retai įvertina natūralias medžiagas ir rankų darbą. Vokietijoje už tą patį gaminį būtų galima prašyti kelis kartus brangiau.”
Kibickas, Antanas. Apie kitus ir save // Utenos apskrities žinios. – 2018, geg. 5, p. 1-3
Mintimis apie „Utenos apskrities žinių” ištakas dalinasi jo steigėjas Antanas Kibickas, sveikindamas žurnalistus ir kitus darbuotojus bei skaitytojus ne tik su leidinio 25-ečiu, bet ir su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, linkėdamas gražių, šviesių gyvenimo akimirkų, sveikatos, laimės. Straipsnyje minimas ir pirmasis šio leidinio redaktorius Vytautas Kaziela. „Kūryba, darbas suartina žmones. Kartą uteniškių literatų klube „Verdenė” sutikau jau anksčiau pažįstamą sparčiai populiarėjantį poetą Vytautą Kazielą. Talentingas žmogus. Pasišnekėjome apie žinomus rašytojus, naujus leidinius, publicistiką. Šis susitikimas tapo lemtingu. Nutarėme leisti naują laikraštį. Jo steigimui lėšų turėjau, rašančiųjų į laikraščius buvo nemaža. Tad kliūčių jokių nebuvo. Taip 1993-iaisiais metais dviejų tūkstančių egzempliorių tiražu pasirodė pirmasis „Utenos žinių” numeris. Redaktorius – Vytautas Kaziela.”
„Utenio” inf. Dėl apdovanojimo Utenos rajono savivaldybės atminimo ženklais ir padėka // Utenis. – 2018, geg. 5, p. 11
Skelbiamas Utenos rajono savivaldybės mero potvarkis, kuriuo pranešama, ką apdovanoja atminimo ženklias ir padėkomis. Tarp 14 apdovanojamųjų galima rasti ir sąsajų su Molėtais. Vytautas Ridikas yra dirbęs Lino Medelio komandoje laikraštyje „Molėtų žinios”. V. Ridikas – žurnalistas, laikraščio „Utenos diena” vyriausias redaktorius apdovanotas už bendrovės „Utenos diena” įkūrimą, kūrybingą vadovavimą laikraščiams, interneto portalui ir kitiems struktūriniams bendrovės padaliniams bei visai Utenos krašto bendruomenei skirto kultūros žurnalo „Indraja” ilgamečių tradicijų tęstinumą ir puoselėjimą. Apdovanotas ir jau gerai žinomas kraštietis Vytautas Kazela – žurnalistas, poetas, UAB „Kamonada” direktorius – už svarų indėlį, puoselėjant Utenos krašto literatūrinį gyvenimą, jaunų kūrėjų ugdymą, profesionalumą ir aktyvią pilietišką visuomeninę veiklą.
„Utenio” inf. Utenos policija prašo gyventojų pagalbos // Utenis. – 2018, geg. 5, p. 11
Gyventojus, ką nors žinančius apie Alvydo Miškinio, g. 1965 m., gyvenusio Molėtų r., Luokesos sen. Raupiškio k. , kuris balandžio 28 d. išėjo iš VšĮ Utenos ligoninės (Aukštakalnio g. 3) ir iki šiol negrįžo, buvimo vietą, ar jį mačiusius, prašo informuoti Utenos apskrities vyriausiojo komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Rimantę Navikienę. Telefonai – 8 389 62775, +370 686 13783, el.p. Rimante.navikiene@policija.lt arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Utenos apskrities žinių” inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2018, geg. 5, p. 10
Anonsuojami renginiai Molėtų viešojoje bibliotekoje. Gegužės 10 d. 17.30 val. Izraelio kino vakaras.
Puteikienė, Nika. Jūrų nuziejuje – naujieji pingvinai // Žaliasis pasaulis. – 2018, geg. 3, p. 12
Mūsų kraštietės, Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos išplėstinė informacija apie tai, kad balandžio 25-ąją dieną, minint Pasaulinę pingvinų dieną, Jūrų muziejus Klaipėdoje pristatė naują pingvinų bandą – Humbolto pingvinus. „Gyvasis pirkinys muziejui kainavo arti 800 tūkst. Eurų. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, tai – vienerių metų jaunikliai: penki patinėliai ir trys patelės.”
Uktveris, Augustas. Geologai – tikriausi žmonės // Žaliasis pasaulis. – 2018, geg. 3, p. 1-11
Laikraščio redaktoriaus straipsnis apie Geologo dienos paminėjimą Vilniuje, kur gausiai susirinkusi geologų bendruomenė aptarė šiandienos problemas Tarp geologų ir mūsų kraštietis Jonas Satkūnas – Europos geologinių tarnybų asociacijos Vykdomojo komiteto narys, anot straipsnio autoriaus, dažnai einantis prieš vėją… Jo pranešimas ir dėstė problemas. „Lietuvos geologijos tarnyba yra tarsi ant trijų banginių: geologijos informacinė sistema, valstybiniai tyrimai, žemės gelmių naudojimo reguliavimas. Tie banginiai yra glaudžiai susieti ir neatskiriami. Tiesa, žemės gelmių naudojimo reguliavimas tampa vis sudėtingesniu – esama daug teisių aktų (apie 70), teisininkų esama tobulų, tad…” – kalbėjo Jonas Satkūnas, primindamas, jog dabar esama sunkumų ir dėl leidimo išdavimo požemio vandeniui, reikia registruoti ir geotermines sistemas, derinti gręžinių projektus…”
„Utenos dienos” inf. Deganti žolė – ne vienintelis ugniagesių rūpestis // Utenos diena.- 2018, geg. 3 (geg. 4), p.13
Nors pavasarinių orų sausasis periodas eina į pabaigą, pernykštės sausos žolės gaisrai dar nesibaigia. Pagal Utenos APGV informaciją pateiktoje lentelėje galima palyginti, kiek gaisrų ir kokioje savivaldybėje kilo nuo 2014 metų iki 2018 metų balandžio 23 d. Taip pat kiek gaisrų kilo gyvenamuose pastatuose ir jų priklausiniuose arba atvirose teritorijoje.
Vasiliauskienė, Irena. Širvintų filialo susirinkimas // Tremtinys.- 2018, geg. 4, p. 2
Balandžio 20 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų filialo nariai dalyvavo ataskaitiniame –rinkiminiame susirinkime. Apie tai ir pasakoja LPKTS Širvintų skyriaus pirmininkė Irena Vasiliauskienė, pristačiusi ataskaitą už 2016-2017 metus. Taip pat apžvelgiami 2017 m. vykę renginiai, tarp jų ir „tradiciniu tapęs žygis Didžiosios Kovų apygardos partizanų mūšio vietomis, sutraukęs virš 150 dalyvių ne tik iš Širvintų rajono, bet ir Molėtų, Vilniaus, Ukmergės, kitų Lietuvos vietų.”
Biveinis, Petras. Kultūros laimėjimai Nepriklausomoje Lietuvoje [1918-1940 m.] // Tarp knygų. – 2018, Nr. 4, p. 32-35
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacijos mokslų departamento Bibliotininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas dr. Petras Biveinis rubrikoje „100 Atkurtai Lietuvai” pasakoja apie tautos kūrybines galias: gimnazijų ir aukštųjų mokyklų steigimą, rūpinimąsi suaugusiųjų švietimu, lietuvių kalbos ir literatūros suklestėjimą ir prie to prisidėjusius rašytojus, spaudą ir knygų leidybą. Užsimenama apie bibliotekas ir požiūrį į skaitymą, kas dar lauktų atskirų tyrimų. Anot straipsnio autoriaus – Nepriklausomos Lietuvos kultūros laimėjimai turi didžiulę išliekamąją vertę. „Tuomet buvo suvokta egzistencinė kultūros reikšmė. O šiandien?” – klausia ir retoriškai atsako straipsnio autorius „ar tapo kultūra šalies strategine raidos kryptimi?”
Atskiroje straipsnio dalyje pasakojama apie profesionalų teatrą ir dailę. Čia minimi Kipras Petrauskas ir Juozas Gruodis. „Operos teatras tapo vienas garsiausių Europoje. Visame pasaulyje Lietuvos operą išgarsino Kipras Petrauskas. Jis gastroliavo Lotynų Amerikoje, pagrindines partijas atliko Milano „La Scala”, Stokholme, Maskvoje, Rygoje, Taline. 1925 m. Kaune suburta profesionali baleto trupė. Buvo organizuoti simfoniniai orkestrai.
Juozas Gruodis sukūrė daug originalių kūrinių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Daugelis Lietuvoje dainuojamų dainų buvo sukurtos Stasio Šimkaus. Kompozitorius daug prisidėjo organizuojant dainų šventes 1924 ir 1928 metais. Rengiamos visuotinės dainų šventės liudijo sustiprėjusią chorinę kultūrą.”
Čiginskaitė, Laura. Kokia ilgaamžių santykių paslaptis? // IQ. – 2018, Nr. 4-5, p. 15-18
Fredericas Beigbederis savo bestseleriu į galvas įkalė posakį, kad meilė trunka trejus metus. Tačiau Lauros Čiginskaitės pašnekovai, tarp kurių ir mūsų kraštietis aktorius Jonas Braškys, turi savų metodų, kaip prailginti jausmo galiojimo laiką. Anot aktoriaus, ilgaamžio ryšio pradžia turbūt yra pagarba vienas kitam. „Mes kažkodėl įpratę, kad žodis „pagarba” siejamas su senjorišku amžiumi, bent jau antrąja gyvenimo puse. Bet iš tiesų pagarba būtina nuo pat jaunų dienų, nuo pirmosios meilės. Kalbant apie šeimos santykius, būtina ne tik pagarba, bet ir supratimas, kad kitas žmogus turi savo lauką, savo autonomiją. Nereikia eiti į kito žmogaus autonomiją, jeigu jis tavęs nekviečia, o jeigu atidaro vartelius, prašom bendrauti. Šeimoje neturime mąstyti vienodai – tada išeina tik tarškanti siuvimo mašina.”
Čiuladaitė, Gintarė. Knygnešiai Londone ir Bolonijoje: mažos šalys dideliame turguje // Lietuvos žinios.- 2018, geg. 2, p. 11
Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje šiemet dalyvavo Nacionalinės bibliotekos darbuotojai Roma Kišūnaitė ir dr. Kęstutis Urba. „Į šią mugę vaikai neįleidžiami, o šunys – taip. Daugelis tai išgirdę atsisėda iš nuostabos, – pasakojo vaikų literatūros žinovas K. Urba. – Londono mugėje buvau pirmą ir – atvirai pasakysiu – paskutinį kartą. Mūsų Vilniaus knygų mugė – geriausia: čia vyksta ir prekyba, mainai, ir kultūros renginiai.” Kaip jau supratote – tai įspūdžiai iš knygų mugių. Straipsnio pastraipoje „Knygos trumpėja” minima ir Alvydo Šlepiko knygos leidėja Meike Ziervogel. „Buvo įdomu klausytis, kaip leidėjai atrado, pristato, pozicionuoja knygas. Sveika išgirsti tokias pastabas – ir mes galime kitaip pažvelgti į savo literatūros kanoną”, – pabrėžė D. Cidzikaitė.
Kazela, Vytautas. Kaip Albino kareivėliai per Vokietiją eina // Utenis.- 2018, geg. 2, p. 6-7
Pasakojimas apie pensininką Albiną Skrebį, pamėgusį medžio drožybą ir dešimt metų tuo amatu beužsiimantį. Anot meistro, „Rūpintojėlius perka ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas, maždaug pusė su puse. Netiesa, kad jaunimui tik blizgučiai rūpi.” O jo moteris atskleidė: „Yra čia toks žmogus – po pusšimtį kareivėlių užsako. Vaikams žaidimus daro, į Vokietiją veža. Stato pilis, o prie jų kareivėlis reikalingas. Aukščio jisai vos 7 centimetrai, veidelis – gal tik kiek daugiau nei centimetras. Dar skydas ir kalavijas rankoj. Sunku tokį padaryti. Ateina supjaustytom rankom. Nors maži, bet po visą Vokietiją pasklido…”
Kazela, Vytautas. Kaip spręsime problemas, kurių nėra? // Utenis. – 2018, geg. 2, p. 3
Tradicinėje redaktoriaus rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos” apžvelgiama landos savivaldybės ir Seimo įstatymuose, kodėl jauni žmonės išeina iš valstybės tarnybos ir emigruoja į užsienį ir kodėl šiomis dienomis linksniuojami kunigai… „Beprotiški krūviai, didėjanti atsakomybė, maži atlyginimai – štai pagrindinės priežastys, kurios verčia jaunus žmones palikti darbą valstybės tarnyboje ir emigruoti.”
Navikienė, Nijolė. Stabtelėjimai // Utenis. – 2018, geg. 2, p. 3
Literatūriniai apmąstymai, kuriuose persipina vidinio ir išorinio pasaulio analizė, skaitytoją iš tiesų turėtų priversti stabtelt… „Keistas mūsų pasaulis. Ir žmonės keisti. Pripažindami daugumos valią mažumai kažin ar jie išsprendė prieštarą, kaip veikia demokratija, kai milžino tiesa susikerta su šimtu nykštukų tieselių?”…
Pangonytė, Rasa. Unija lėkštėje // IQ. – 2018, Nr. 4-5, p. 78-79 (80-81)
Artima kaimynystė ir bendra valstybių istorija neišvengiamai paveikė Lietuvos ir Lenkijos gastronomijos kultūrą – teigia straipsnio autorė, o abiejų tautų gastronomijos skirtybes ir panašumus jai padeda išnarplioti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas. Jis atkreipia dėmesį, kad „ XVII- XIX a. receptų knygose jau gausu geografinių nuorodų, kurios netiesiogiai leidžia spręsti apie patiekalo kilmę ir suprasti jo įvaizdį ano meto žmonių sąmonėje. Tarp tokių jis pamini XVII a. Radvilų virėjo užrašų knygelėje užfiksuotą „Lydeką, paruoštą lenkišku būdu” ir Liudo Giros atliktame Vincentinos Zavadzkos gastronomijos knygos vertime (1907 m) minimus „Varšuvinius pleckus”, „Lenkiškąją bobelę” ar „Karpį lenkiškai sutaisytą”. Profesorius juokauja, kad ieškodami lenkiškiausio patiekalo galėtume kalbėti apie Mozūrus ir mozūrėlius. Mokslininkų teigimu, praeityje šis žodis lietuvių kalboje buvęs lenkų tautos pavadinimo sinonimu.”
„Utenio” inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, geg. 2, p. 7
Iš 12 pranešimų – 5 iš Molėtų rajono. Dviejų Vilniaus rajono gyventojų konfliktas prie Juodųjų Lakajų ežero baigėsi muštynėmis. Neblaivus vyras vairavo tėvui priklausantį automobilį ir Stacijavos k., nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Alantos seniūnijoje, Migiškių kaime apvogta sodyba. Molėtuose, M. Apeikytės gatvėje, apgaulės būdu telefoniniai sukčiai iš vyro išviliojo 4000 eurų. Luokesos s., Raupiškio k. gyvenantis vyras buvo paguldytas į VšĮ Utenos ligoninės Vidaus reikalų skyrių, o po gydymo išleistas namo, dingo be žinios.
