Graikijoje bibliotekas gaivina savanoriai

Kaip Graikija, išgyvenanti valstybės skolos krizę,  dėl jos – valstybės finansavimo visoms sritims sumažinimą, apribojusi knygų pirkimą viešosioms bibliotekoms ir negalinti pasigirti nei naujais kompiuteriais, nei bibliotekininkų gausa, sugebėjo per pastaruosius metus ne tik neprarasti skaitytojų, bet pritraukti jų daugiau?

„Atsakymas – aktyvi savanorystė.  Graikijos bibliotekose vyksta daugybė renginių – koncertai, filmų peržiūros, mokymai, skaitymai, praktiškai visas veiklas bibliotekoje organizuoja savanoriai“ , – sako Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė, viena iš trisdešimties savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų spalio pirmąją savaitę lankiusių Graikijos bibliotekas.

Bibliotekų vadovų vizitas vyko įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) projektą „Bibliotekų tvarumui: tarptautiniai tarpinstituciniai dialogai tarp Lietuvos ir Graikijos kultūros, švietimo ir turizmo sektorių“.

Susitikimuose su Graikijos bibliotekininkų ir informacijos mokslininkų asociacijos nariais Lietuvos atstovai išgirdo apie graikų bibliotekų permainas ir ambicijas, dalyvavo konferencijoje, pristatė savo patirtį.

Atėnai šiais metais paskelbti Pasaulio knygų sostine, o kitąmet rugpjūtį tūkstančiai bibliotekininkų dalyvaus Atėnuose vyksiančioje Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) generalinėje asamblėjoje – Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese.

Atėnai didžiuojasi išradę demokratiją ir davę pasauliui šį žodį, ne mažiau svarbus ir mokslo bei filosofijos vystymasis Graikijoje, o su juo – bibliotekų raida. Pirma viešoji biblioteka Graikijoje veikė dar IV a. prieš mūsų erą. Filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.) buvo ir bibliotekininkas – jis žinomas kaip vienas pirmųjų surinkusių privačią knygų kolekciją ir mokęs Egipto valdovus, kaip teisingai tvarkyti bibliotekas.

Pirmosios bibliotekos Graikijoje nebuvo specialūs pastatai, skirti knygų laikymui ar skaitymui, knygos buvo sudėtos lentynose tam skirtose namų patalpose ar sandėliuose, o skaitydavo jas žmonės lauke vaikštinėdami ar sėdėdami pavėsinėse. Tiek senaisiais laikais, tiek dabar knygos ir bibliotekos yra neatsiejama graikų kasdienio gyvenimo dalis.

Biblioteka kūdikiams

Nuo kelių metų vaikas galėtų lankyti biblioteką? „Nuo nulio“, – atsako V. Raišienė, kaip ir graikai įsitikinusi, kad bibliotekoje skaitytojas turėtų būti laukiamas dar prieš gimimą. Dauguma bibliotekų renginių Graikijoje skirtos būtent mažiesiems, dalis jų orientuota į vaikus iki trejų metų ir jų mamas bei tėčius, su bibliotekomis bendradarbiauja leidėjai, rašytojai, vaikiškų knygų iliustratoriai, pedagogai, muzikantai, teatro menininkai. Bibliotekos yra erdvė, kur vaikai gali fantazuoti, skaityti, žaisti, vaidinti, kurti ir pasinerti į nuotykius.

Atėnuose veikia atskira biblioteka kūdikiams ir darželinukams. Atidaryta 2016 m. mažųjų biblioteka turi du skyrius, pirmojo skaitytojai – atėniečiai nuo pirmos dienos iki trejų metų, antrasis skyrius skirtas vyresniems 3–6 metų vaikams.

Paklausite, kam gi tokiems mažiams biblioteka, jie gi dar neskaito? Pagrindinis bibliotekos tikslas – prisijaukinti vaikus, sutekti jiems kuo ankstyvesnę ir malonesnę lankymosi bibliotekoje ir draugystės su knygomis patirtį.

Kūdikių bibliotekoje sukurta jauki, švelni atmosfera, draugiška mažyliams ir jų šeimoms. Siekiama, kad vaikas biblioteką jaustų kaip smagią vietą, kur galima saugiai ropoti, vaikštinėti, galima paimti knygą, ją vartyti ir žaisti su ja. Vietos vaikų vežimėliams ir erdvė maitinančioms mamoms bibliotekoje taip pat numatytos.

Greta veikia ir vyresniems, pradinukams ir paaugliams skirta biblioteka, kur galima ne tik pasiskolinti knygų, bet ir smagiai praleisti laiką – bendrauti, žaisti stalo žaidimus, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.

Atėnų centrinė ir vaikų biblioteka taip pat rengia vaikams šviečiamąsias programas, ypatingas dėmesys šioje bibliotekoje skiriamas pabėgėlių vaikams. Graikijos ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, jog neapibrėžtumą ir dėl to kylantį nerimą patiriantiems žmonėms biblioteka gali tapti saugia sala, kur knygos ir bendros veiklos padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, įgyti daugiau žinių apie naują aplinką ir lengviau tapti bendruomenės dalimi.

Biblioteka-muziejus, biblioteka-autobusas, biblioteka-švietimo centras

Lietuvos bibliotekų vadovai aplankė Atėnų priemiestyje Agios Paraskevi įsikūrusią biblioteką, veikiančią nuo 1984 m. Tai unikali biblioteka, kuri kartu yra dailininko ir mąstytojo Alekos Kontopoulos (1904-1975)  muziejus ir švietimo centras, veikiantys namuose-dirbtuvėse, kur dailininkas gyveno 1964-1975 m.

Dailininko palikimą jo našlė perdavė su sąlyga, kad kuriant muziejų šalia atsiras ir biblioteka. Viešojoje bibliotekoje, kurios fondų dalį sudaro asmeninė dailininko biblioteka, vyksta ne tik knygų pristatymai, bet ir helenistinės kultūros puoselėjimo programos, retorikos mokymai ir meno festivaliai, veikia  vertėjams ir pedagogams skirtos skaityklos.

Biblioteka turi ir lietuvių autoriaus knygą – iš prancūzų kalbos verstą Sauliaus Tomo Kondroto romaną „Žalčio žvilgsnis“.

Livadeijos miesto viešojoje bibliotekoje daug dėmesio skiriama fotografijai, „O Palamidis” viešoji  Biblioteka didžiuojasi specialiąja kolekcija, kurią sudaro reti XVIII–XIX  a. leidiniai iš dovanotų privačių bibliotekų. Seniausia bibliotekos turima knyga išleista 1504 m.

„O Palamidis” viešoji biblioteka, kaip ir Livadeijos, turi ir keliaujantį skyrių – biblioteką ant ratų, kuri skirta pirmiausiai jauniesiems skaitytojams, o „Anthos” biblioteka, įsikūrusi buvusiame cigarų fabrike, privačiame meno centre, yra privati, veiklų joje netrūksta, veikia galerija, kavinė, kūrybos erdvės, galima dalyvauti ir skolintis knygas, jeigu turite skaitytojo bilietą, kurio kaina metams – 40 EUR.

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos narių vizitą Graikijoje vainikavo apsilankymas naujoje Nacionalinėje bibliotekoje.

Generalinis nacionalinės bibliotekos direktorius Filippos Tsimpoglou pristatė bibliotekos istoriją, viziją, tikslus ir siekius, paskui buvo galima apžiūrėti naujas erdves, į kurias perkeliami fondai iš senosios bibliotekos. Biblioteką supa parkas, o nuo stogo atsiveria Atėnų panorama.

Kaip bibliotekos gelbėja graikus, o graikai – bibliotekas

Gali susidaryti įspūdis, kad bibliotekos Graikijoje turi geras sąlygas klestėti. Tačiau per pastaruosius septynerius metus Graikijos nacionalinė biblioteka dėl lėšų stygiaus neįsigijo nė vienos knygos iš užsienio. Graikijoje leidžiamos knygos, kaip ir Lietuvoje, į biblioteką patenka, nes leidyklos turi pristatyti privalomus egzempliorius.

Daugumoje Graikijos bibliotekų, ypač mažesnėse, regioninėse, kompiuteriai tokie senučiukai, kokių Lietuvos bibliotekose seniai nebesurasi. Bibliotekininkų dirba mažai, per krizę dalis jų atleisti. Karpant valstybės išlaidas sumažintas finansavimas viešosioms įstaigoms iki šiol neatstatytas.

Tai, kad kultūros sritis nukentėjo nuo valstybės skolos krizės, paradoksaliai padeda bibliotekų suklestėjimui – darbus praradę aktyvūs, išsilavinę žmonės savanoriauja bibliotekose. Vasaros metu bibliotekose mielai savanoriauja ir su vaikais dirba mokytojai.

Pasaulio istorijoje yra pavyzdžių, rodančių, kad jei žmonės yra linkę bendradarbiauti, tokioje visuomenėje net ekonomika krizės metu gali funkcionuoti toliau, tik perėjusi į kitą dažnį  – visiems trūksta pinigų, bet visi ką nors moka, aš tave nukirpsiu, o tu man už tai iškepsi duonos.

Panašiai ir kultūroje. Kai žmonių perkamoji galia smunka, niekas nebeišgali mokėti už koncertus, teatrą ar kiną, bibliotekos tampa vieta, kur bendruomenė sukuria kultūrines veiklas atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ar socialinio statuso. Taip bibliotekos tampa erdve, kur viešųjų finansų stoka ir kapitalo stygius gali paskatinti kultūrinio ir socialinio kapitalo augimą.