Rašytojas Valdas Papievis nepasiduoda madų skersvėjams

Paryžiuje gyvenantis lietuvių prozininkas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis spalio 23 d. Molėtų bibliotekoje susitiko su skaitytojais.  Rašytoją vakaro metu kalbino „Odilės“ leidyklos direktorė Bartė Kuolytė. Susitikime su rašytoju išgirdome jo požiūrį į kūrybą ir gyvenimą, Paryžiuje patirtus išgyvenimus ir Lietuvos istorinio laiko refleksijas šiais metais pasirodžiusiame, bet prieš 30 metų parašytame romane „Brydė“.

Tarp Paryžiaus ir Lietuvos

Atvykęs į Lietuvą rašytojas V. Papievis įsisuka į pašėlusį susitikimų, įvairių renginių ritmą, Paryžiuje jo gyvenimo tempas kur kas lėtesnis. Ten jis mėgaujasi gyvenimu, kuris nuolat mesteli impulsų kūrybai. Mieste jis randa erdves, kuriose gali rašyti. Tekantis Senos vanduo, šmėžuojančios praeivių kojos ar pas draugą palikti žiebtuvėliai, pasak rašytojo, nebylūs mūsų gyvenimo liudininkai, yra motyvavę jo kūrinius.

V. Papievis – romanų: „Ruduo provincijoje“ (1989), „Vienos vasaros emigrantai“ (2003), „Eiti“ (2010), „Odilė“ (2015) ir „Brydė“ (2018), apsakymų knygų „Užmaršties slėnis“ (1989) ir „Žiebtuvėliai anarchistai“ autorius. Apdovanotas Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Liudo Dovydėno premijomis.

2003 m. romanas „Vienos vasaros emigrantai“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. 2010 m. romanas „Eiti“ išrinktas kūrybiškiausia metų knyga. 2010 m. romanas „Eiti“ nominuotas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje. 2015 m. romanas „Odilė, arba oro uostų vienatvė“ nominuotas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje, įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

2016 m. rašytojui V. Papieviui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką.

Rašytojo kūryba jautriai liudija egzistencines patirtis, atveria sudėtingus žmonių santykius, išgyvenamas akimirkas ir žmogui tekusio laiko grožį. Pagrindinis menininko kūrybos principas: „Įsiklausyk į save, rašyk iš savęs, nepasiduok madų vėjams ir skersvėjams“.

Gyvenantis pačioje Prancūzijos širdyje rašytojas dažnokai grįžta į Lietuvą, aplanko savo gimtinę Anykščius, mamos gimtąjį miestą Panevėžį, susitinka su artimaisiais, tačiau nežada palikti Paryžiaus. Ne kartą yra minėjęs, kad dar neaišku, kas ką atrado – ar jis miestą, ar miestas – jį.

Apie gimtąją kalbą, rašymą ir emigraciją

V. Papievis yra sakęs, kad jo namai yra ir lietuvių kalba, ir jo paties knygos, tačiau, kai jo knygą „Eiti“ į prancūzų kalbą išvertė Karolina Masiulytė-Paliulienė, pajuto, kad tie namai tapo kitokie, nauji. „Koks mano santykis su lietuvių kalba? Nėra jokio, ji – mano tapatybė, mano kalba, atvėrusi pasaulį. Prancūzų kalba – tik įrankis, bendravimo priemonė. Lietuvių kalbos ritmas „traukia“ iš manęs sakinius ir pastraipas, skyrius ir ištisus romanus. Ji – tikrieji mano namai,“ – teigia Nacionalinės premijos laureatas

Rašytojas, daugiau nei 20 metų gyvenantis Paryžiuje, viename susitikime su skaitytojais tvirtino ir mąstantis, ir sapnuojantis gimtąja kalba. Pasak jo, gali pykti ant kalbos, gali ja džiaugtis, grožėtis, gali ją keikti, bet jai vis tiek, ji vis tiek yra, ji galiausiai bus tavo patronė, o tu būsi jos vasalas.

Kaip atsiranda jo kūriniai? V. Papievio žodžiais, parašyto teksto tapimas knyga – tarsi stebuklas, aplinkybių ir to, kas tvyro ore, sutapimas. „Tai – mirksniai, kai įveikęs tuštumos baimę, tarsi savaime parašai pirmąjį sakinį. Po to – antrą ir trečią. Randasi ritmas, kuris tave ima vesti. Neturiu muzikinės klausos, nežinau, ar turiu kalbos klausą, bet kalbai aš atsiduodu, ir ieškant žodžių, sintaksės darinių ji manyje atveria tai, ko pats nežinojau savyje esant“, – taip apie rašymą yra kalbėjęs knygų autorius.

Dažnai klausiamas apie emigraciją, rašytojas apie  šią daugelio gvildenamą temą kalbėjo ir atsiimdamas Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2016 m.) „Geografinės ribos pasaulyje nyksta. Lietuva nėra maža: ji yra nuo Paryžiaus iki Čikagos. Kad ir kur gyventume, didžiąją Lietuvos dvasinę kunigaikštystę mums visiems reikia kurti kartu“, –teigė jis.

Spalio mėnesį V. Papievis susitiko ne tik su Molėtų gyventojais, bet ir surengė kūrybos vakarų maratoną Panevėžio regiono bibliotekose – Anykščiuose, Biržuose, Kupiškyje, Ignalinoje, Panevėžyje, Utenoje, Visagine. Susitikimai su iškiliu rašytoju yra projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje“ renginiai. Tai tęstinis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektas, nuo 2010 m. skatinantis Panevėžio regiono gyventojus skaityti nacionalinę literatūrą ir giliau pažinti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Virginija Januševičienė

Įžvalgos apie V. Papievio kūrybą   

„Šiuolaikiniame multikultūriniame Paryžiuje gyvuojančio autoriaus kūrybą galima laikyti modernizmo pasaulėjautos grynuoliu.“ Neringa Butnoriūtė

„Jau kitą dieną gali pamiršti apie ką buvo apsakymas, tačiau giliai į sielą nusės teksto atmosfera, tas nervas, kurio jau turbūt niekada iš sielos neiškrapštysi – liksi truputį supapievintas.“ Marijus Gailius

„Bendrumo su kitu ir pasauliu troškimas, protas, kuriuo nieko negali perprasti, tylos meditacijos – nuščiuvę daiktai, bežodystėje skleidžiantys savo prasmes. Papieviškas egzistencializmas.“ L. Buividavičiūtė apie „Brydę“

„Valdas Papievis man yra kone vienintelis šių dienų organiškas lietuvių romanistas.“ Julius Keleras

Už nuotraukas dėkojame fotografui Algimantui Pečiukaičiui

 

Verified by MonsterInsights