Stanislovas Abromavičius, „Vaikystė Sibiro toliuose”

 

 

 

 

 

 

 

Tai šilti, tikroviški, ir istoriškai vertingi pasakojimai apie tremtį. Istorinės vertybės yra knygos nuotraukos, to laikmečio autentika. Knygoje surinkti mažųjų tremtinių jautriausi vaikystės prisiminimai. Tarp jų ir Jono Puodžiaus, gyvenusio Alantos valsčiuje, prisiminimai. Jis [jam buvo šešeri metukai] ir jo brolis Valensas [trys metukai] su tėvais mokytojais Jonu ir Katre Puodžiais 1941 metų birželio 14-ąją dieną buvo ištremti į Altajų, vėliau Jakutiją. „Mes karo nematėme, jutome tik badą, ligas, šaltį ir beprasmį gyvenimą tolimose Rusijos šiaurės salose, kur du mėnesius nematydavome saulės, o vasarą nebūdavo nakties. Mums karo pabaiga siejosi su viltimi grįžti į Lietuvą”. 20-22 p. Antra istorija irgi iš Alantos krašto, Laičių kaimo. Kur 1948 metų gegužės 22 d. Elena Jočienėsu keturiais mažais vaikais: dešimtmete Danute, aštuonerių Joana, šešiamete Leonora ir dviejų mėnesių Algirduku buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą… 138-139 p.

Verified by MonsterInsights