2019 m. vasaris

Bruveris, Vytautas. Įžvelgė rašytojo medžioklės pavojus // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 28, p. 3
Interviu su istoriku prof. Alvydu Nikžentaičiu apie tebesitęsiantį Mariaus Ivaškevičiaus persekiojimą. „Akivaizdu, kad tai – organizuoto ir nuoseklaus persekiojimo tąsa. Ankstesni mėginimai kaip nors ant rašytojo užsiundyti teisėsaugą, atimti Nacionalinę premiją nepavyko, todėl dabar badoma kaip nors jį prigriebti bent taip. Gal sukompromituoti?
Jei nepavyks nubausti, galbūt manoma, jog rašytojas bus pagąsdintas, kad viešai nebekalbėtų daugeliu mums nepatogių temų, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo istorikas A. Nikžentaitis.“

Gerbutavičius, Ramūnas. Pirkėjų krepšiuose – labai įvairios knygos // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 26
Knygų mugės apžvalga leidyklų vadovų akimis. „Šešiolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokiomis jų leidyklos knygomis lankytojai, kurių šiemet buvo per 68 tūkst., mugėje domėjosi labiausiai?“ „Alma litera“ direktorė Danguolė Viliūnienė nė nemirktelėjusi ištarė, kad perkamiausios šios leidyklos knygos mugėje buvo Andriaus Tapino romanas „Prezidentas“ ir Algimanto Čekuolio apysakų ir apsakymų rinkinys „Kur velnias nenešioja“. „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė stebėjosi, kad mugės pirkėjų pomėgiai keičiasi, – jiems dabar esą mažiausiai rūpi romanai, populiaresnės tampa negrožinės knygos.
Perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje ji įvardijo kunigo Algirdo Toliato knygą „Šeštas jausmas yra pirmas“, kuri atveria duris į svarbiausią, pamatinę žmogiškosios būties vertybę – meilę.“

Žurnalo „Ji“ inf. Savaitės filmas „Širdys“ // Ji. – 2019, Nr. 9, p. 4
Filmo anonsas, kuriame vaidina Rolandas Kazlas. Filmą galite peržiūrėti internete www.zmonescinema.lt

Kazela, Vytautas. Ir tai praeis // Utenis. – 2019, vas. 27, p. 4
„Mūsų gyvenimo spalvose“ – prezidentinės prognozės ir kitos aktualijos. „Karalius Saliamonas ant žiedo buvo užrašęs: „Ir tai praeis“. Ir gera, ir bloga vis tiek kada nors praeina. Va baigsiu rašyti šią apžvalgą ir pradėsiu ruoštis į knygų mugę Vilniuje. Sako, ten net automobilio nėra kur pastatyti. Žmonės į mugę plūste plūsta irknygas perka. Ir tai šiek tiek paguodžia. Įkvepia vilties, kad Lietuvoje kada nors visos nesąmonės pasibaigs. Visos valdžios mus stengėsi bukinti, neskirdamos lėšų knygų leidybai, mažindamos lėšas kultūriniams leidiniams. Vietoj to pasiūlydamos mašinyčių, kaladyčių. O mes vis tiek skaitom. Tai padeda apsiginti nuo Alzheimerio, nuzombėjimo. Nuo nejautros ir nužmogėjimo.“

Lėka, Aušra. Kur Lietuvoje gyventi sočiausia // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 28, p. 3
„Ne piniguose laimė, bet vis dėlto tai labai apčiuopiamas gyvenimo kokybės rodiklis, leidžiantis palyginti, kurioje savivaldybėje gyventi geriau. Algos didesnės ten, kur daugiau investicijų. Nors tai priklauso ne vien nuo mero, bet yra ir jo darbo kokybės lakmuso popierėlis“ – teigia žurnalistė. Pateikiama lentelė visų savivaldybių, kur parodomos algos, tiesioginės užsienio investicijos ir jų pokytis per kadenciją. Molėtų r. savivaldybė – septinta nuo galo. Pernai metų algos (III k. E.) – 560.

Puklevičius, Aidas. Knygų neskaitymo nemenas // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 26, p. 2
Nuomonių puslapyje autorius stebisi, kad XXI amžiuje tebėra žmonių, tarsi ir turinčių aukštąjį išsilavinimą, tarsi ir pašauktų sergėti tvarką ir teisingumą, kurie nesugeba atskirti grožinės literatūros nuo tikrovės. „Kažką primena? Pasirodo, tęsiant M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ turinio aptarimą, kažkoks minkštaprotis apskundė policijai autoriaus radijo interviu kaip skatinantį tautinę neapykantą.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, vas. 27, p.
Iš 12 pranešimų – 1 iš Molėtų r., Alantos s. kur, įsibrovus į sodybą, pavogta lankas ir penkios strėlės.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 27, 5
Žinutėje „Smurtavo prieš motiną ir tėvą“ rašoma, jog 1991 m. gimęs vyras, būdamas girtas (2,85 prom.) Molėtuose smurtavo prieš motiną, kuriai taip pat nustatytas 2,13 prom. girtumas.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Utenos r. savivaldybės biudžetas pilnesnis nei aplinkinių rajonų // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 27, p, 1
Pranešama, jog Utenos r. savivaldybės posėdyje patvirtintas šių metų biudžetas, kuriame daugiau nei 38 mln. eurų. „Kitos regiono savivaldybės skaičiuoja kiek kuklesnius biudžetus. Anykščių r. savivaldybės biudžete šiemet turėtų atsidurti per 27 mln. eurų, Ignalinos r. savivaldybė miesto ūkio reikalams šiemet planuoja surinkti daugiau kaip 15 mln., Zarasų r. – 19 mln., o Molėtų – per 20mln. eurų.“

„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2019, vas. 27, p. 13

Žinutė „Dingo lankas“ – pranešama apie pavogtą medinį lanką su strėlėmis. (Alantos s., Svobiškėlio km.)

Čėsnaitė, Jūratė. Dzūkijos sostinėje nuvilnijo aštuntieji „Imbiero vakarai“ // Dainava. – 2018 (2019), Nr. 2, p. 38-39
Išplėstinė informacija apie Alytaus Jurgio Kunčino vardo bibliotekoje dvi dienas šurmuliavusius tarptautinius trumposios prozos skaitymus „Imbiero vakarai-2018“, vykstančius kas dveji metai. Juose dalyvavo mūsų kraštietis Alvydas Šlepikas, šioje informacijoje minimas kelis kartus.
„Labai įdomi ir įvairialypė menininkė Indra Brūvere atvyko iš Latvijos. Ji – puiki vertėja, latviškai prakalbinusi Marių Ivaškevičių, Sigitą Parulskį, šiųmečio festivalio dalyvių Alvydo Šlepiko, Andriaus Jakučiūno kūrybą, Gintaro Beresnevičiaus ir daugelio kitų lietuvių autorių tekstus.“

Jakunskienė, Audronė. (Įvadinis redaktorės žodis) // Dainava. – 2018 (2019), Nr. 2, p. 2
Dzūkų kultūros žurnalo redaktorė dalinasi gerąja naujiena, jog Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatais tapo kartu kuriantys etninės kultūros atstovai: rašytojas, gamtininkas, kraštotyrininkas Henrikas Gudavičius ir fotomenininkas Algimantas Černiauskas. „Ir A. Černiauskas, ir H. Gudavičius – aktyvūs žurnalo „Dainava“ straipsnių autoriai, stebintys, fiksuojantys Dzūkijos nacionalinio parko žmones, skubantį laiką ir jo pėdsakus. Kas jų parašyta, atspausdinta, parodyta – tai tarsi maldaknygė, kurią reikėtų kiekvieną dieną paskaityti. Tai atgaiva sielai ir širdžiai.“
Žurnalas iliustruotas brolių Černiauskų nuotraukomis.

Gudavičius, Henrikas. Atlaidų varpams gaudžiant // Dainava. – 2018 (2019), Nr. 2, p. 55-62
Dzūkiškasis dienoraštis, iliustruotas Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotraukomis: Varpai Marcinkonyse (2010),Merkinės varpas (2008), Juozas Kvaraciejus (2013), Varpai Puvočių kaime.

Mičiulienė, Jūratė. Henrikas Gudavičius: vis ratu aplink Kriūčių // Dainava. – 2018 (2019), Nr. 2, p. 78-79
Pristatoma H. Gudavičiaus ir brolių Černiauskų knyga „Klaidžioja kažkas prie Kriūčiaus“. Tai – gamtininko ir publicisto diemoraščiai, papildyti brolių Černiauskų fotografijomis – laiškais iš kaimo. „Kaip per knygos pristatymą sakė H. Gudavičius, jo ir fotomenininkų brolių Černiauskų panašus požiūris į pasaulį, panašus matymas. Prisimindamas, kaip Algimantas kartą apleistame vienkiemyje prie Grūdos fotografuodamas nukrito nuo tvarto lubų, Henrikas paaiškino: „Jam ir man apleista aplinka nėra tik apleista aplinka, tai – žmonių gyvenimas. Tie, kurie renka tautosaką, tyrinėja etnografiją, juos domina ir apleistos daržinės, ir tvartai, todėl mes ir susikalbame be žodžių.“

Skaržinskas, Česlovas. Kelionė // Dainava. – 2018 (2019), Nr. 2, p. 63-71
Esė. Teksto iliustracijos – brolių Černiauskų: Rodyklė (2013), Česukų piramidė (2011), Mokytojas Petras Žėkas; Kelyje (2009), Laukimas (2009).

Šlepikas, Alvydas. Didžioji motina // Dainava. – 2018 (2019), Nr. 2, p. 49-51
Už šį kūrinį Alvydui Šlepikui buvo skirta Publikos premija per „Imbierinių vakarų“ skaitymus.
„Peizažas pasikeitė, visai nebeliko medžių, nebeliko ir smėlio, visa plynė buvo apžėlusi skystomis smilgomis, pilkomis, prie pat žemės prisiplojusiomis bevardėmis žolelėmis, takažolėmis, siauralapiais gysločiais ir smulkutėmis, dar vis nežydinčiomis aguonėlėmis.“

Trainys, Vygandas. Kai patriotizmas menininkams tampa balastu // Mokslo Lietuva. – 2019, vas. 18, p. 7
Mintijimai apie patriotizmą per M. Ivaškevičių ir jo „Žalius“. „Patriotizmą paversti nuvalkiota sąvoka tampa madinga. Antai rašytojas, 2017 metų Tolerancijos žmogumi išrinktas Marius Ivaškevičius pareiškė, kad mene jo akcentuoti nereikia. „Tikras menininkas ir patriotizmas – neturintys susidurti dalykai“, – rėžė jis. Vargšai Bernardas Brazdžionis ir Jonas Aistis – nesuprato, kaip reikia rašyti.“

„Aukštaitiško formato“ inf. Alantos akiračiai // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p.
Žurnalo puslapyje, skirtame VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklai, pasakojama apie mokyklos absolventą Gytį Nemeiką, dalyvavusį projekte „Tarptautinė patirtis pereinant prie modulinės virėjo mokymo programos įgyvendinimo“ pagal Erasmus + programą. „Be darbo restorane Gytis dar spėjo sudalyvauti ir mieste organizuotame virėjų meistriškumo konkurse, iš kurio grįžo su medaliu ir diplomu už gerą pasirodymą. Per tuos tris mėnesius Gytis įprato bendrauti su italais jų kalba, nesivaržyti, mat, anot dalyvio, patys italai labai draugiškai vertino kalbos gerai nemokantį praktikantą, visaip stengėsi padėti susikalbėti, reikalui esant, pasitelkdami ir vertimo programėles.“
Kitoje informacijoje pristatomi mokymai Lietuvos ūkininkams, kuriuos pagal projektą „Tvarus ūkininkavimas“, įpusėjo vykdyti Alantos technologijų ir verslo mokykla. Su šiuo projektu planuojama aplankyti 31 šalies rajoną, vedant mokymus pagal šešias mokymo programas.

Aleksiejūnas, Robertas. Muzikantai į regionus jau kraustosi, ko delsia valdininkai? // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr.1, p. 5
Rubrikoje „Be diktofono“ ironiški mintijimai apie šių dienų aktualijas, kai Žemės ūkio ministerija perkeliama į Kauną, tai kodėl tokiu pačiu principu nepamėginus šį tą perkelti ir į Utenos regioną? Autorius siūlo: Utenoje įkurti Kūno kultūros ir sporto departamentą, Anykščiuose – Valstybinį turizmo departamentą, Ignalinoje – Energetikos ministeriją, Zarasuose – Užsienio ministeriją. Į Visagino miestą, anot autoriaus, reiktų perkelti patį Virgį Stakėną, „O į Molėtus nereikėtų nieko kelti. Visos ežerų pakrantės pirtelėmis ir vilomis jau seniai apstatytos. Na, nebent kokią seniūniją būtų galima pabandyti gaivinti. Vyriausybė galėtų pasiūlyti, pavyzdžiui, Turkijos ambasadai Lietuvoje atstovybę atidaryti… Inturkėj.“

Aleksiejūnas, Robertas. 13 klausimų Ivetai Svilainytei // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p. 40
„X faktoriaus“ finalistės iš Molėtų Ivetos Svilainytės atsakymai į paprastus žurnalo klausimus. Po dainininkės nuotrauka yra prierašas, jog molėtiškė –„antro kurso studentė, studijuojanti kūrybines industrija. Artimiausią pusmetį Iveta studijas tęs Portugalijoje, ji yra užmezgusi ryšius su vienu Belgijos duetu, todėl viliasi, kad iš svetur sugrįš su naujai įrašytais kūriniais.“

„Aukštaitiško formato“ inf. Anykštėnai kūrybingiausi // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p. 6
Žinutė skelbia, kad kultūros ministerija paskirstė lėšas Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose projektams. Daugiausiai – 106 350 Eur skirta Anykščių r. savivaldybės projektams, Molėtų – 26 700 Eur.

„Aukštaitiško formato“ inf. Daugiausiai žuvusių Molėtų rajone. // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p. 6
Pateikiama informacija, jog per pernai metus Utenos apskrityje įvyko 102 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo 126 asmenys, t.y. 24 proc. daugiau nei 2017 m. Molėtų r. sužeisti 28 žmonės.

„Aukštaitiško formato“ inf. Komisarų rotacija // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p. 6
Informuojama, jog pasikeitė net 4 iš 5 Utenos apskrities vyriausiojo komisariato rajonų komisariatų vadovai. „V. Kutkauskas jau vadovauja Molėtų policijai, A. Masevičius – Ignalinos, D. Šidlauskas – Zarasų, R. Čepulis paskirtas Rokiškio rajono policijos komisariato viršininku. Anykščių rajono policijos komisariato laikinuoju viršininku paskirtas Valdas Palionis.“

„Aukštaitiško formato“ inf. Pliusai ir minusai // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p.6
Pliusas skiriamas Mariui Ivaškevičiui, iš Molėtų kilusiam dramaturgui, už „Žalius“. „Pernai perleistas romanas apie Lietuvos partizanus sulaukė ultrapatriotų isterijos. Kreiptasis net dėl nacionalinės Kultūros ir meno premijos neskyrimo jo autoriui. Bet M. Ivaškevičius atsilaikė, o „Žali“ kilo į geriausiai perkamų knygų viršūnę.“

„Aukštaitiško formato“ inf. Prospektas // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p.
Į klausimą: „Ar siūlytumėt jaunam žmogui apsigyventi kaime?“ teigiamai atsako ir molėtiškė, viešosios bibliotekos bibliotekininkė Janina Nariūnienė.

Cibulskienė, Lijana. Brolių avantiūrizmas grąžino dvarui gyvenimą // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 23, p. 9-11
Laikraščio priede apie aplinkos tvarkymą, augalus ir jaukius namus – Taujėnų dvaras, kurį prikėlė trys broliai Stackevičiai. „Taujėnai kartu su dvaru pirmą kartą buvo paminėti 1595 metais. Kurį laiką jie priklausė įvairioms giminėms, iš kurių žymiausi buvo Radvilos, dvarą valdę iki 1939 metų. Taujėniškiai didžiuojasi ne vien nuostabaus parko apsuptu dvaru, bet ir bažnyčia, kuri yra tikra Vilniaus arkikatedros kopija, tik 25 kartus mažesnė.“

„Lietuvos ryto “inf. Reitingai: vienam iš trijų pirmūnų rinkėjai pasiuntė nerimo signalą // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 23, p. 8-9
Informuojama, kad dalyvauti prezidento rinkimuose pretenduoja 15 asmenų, o „Vilmorus“ apklausa ne visiems favoritams yra džiuginanti. Skelbiami vasario aštuntos – septynioliktos laikotarpio apklausos rezultatai. Minimas ir Molėtuose gimęs V. Mazuronis.

Radvilavičiūtė, Giedra. Kaip pereiti gatvę daltonikams? // Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 4, p. 10-13
Publicistika, arba nuomonė apie nuomones dėl romano „Žali“. „Rašytoją nuo „rėksmingų patriotų“ ir vieno profesoriaus apgynė: 1) Lietuvos rašytojo sąjunga; 2) Scenos meno kritikų asociacija; 3) Lietuvos nacionalinis dramos teatras; 4) kultūros savaitraštis „Šiaurės atėnai“; 5) žurnalas „Literatūra ir menas“; 6) Kremliau ruporas „sputniknews.lt“; 7) toks pat – „baltnews.lt“; 8) žinomi intelektualai. Gynėjai tokie įvairūs, kad nebūčiau nustebusi šioje eilėje išsirikiavus „Gintarinę vaistinę“ bei „Vilniaus vandenis“. Nelaikau savęs drąsiu žmogumi, tačiau vis dėlto užspeisto žvėries persekiojimą įsivaizduoju kiek kitaip…“

Šmigelskas, Vidmantas. Utenos regiono rajonus valdys žmonės iš praeities // Aukštaitiškas formatas. – 2019, Nr. 1, p. 8-11
Rinkimų situacijų apžvalga. Molėtai: konservatorius prieš konservatorių – tokia autoriaus prognozė. „Tikėtina, kad kiti keturi kandidatai į merus bus tik statistai. Tiesa, socialdemokratus į rinkimus veda ir į mero postą pretenduoja į septintąją dešimtį įkopęs buvęs rajono vicemeras, didelį politinį įdirbį turintis H. Ivickas, tačiau Molėtuose socdemai nei savivaldos, nei Seimo rinkimuose solidžių rezultatų niekada nebuvo pasiekę. (…) Priežasčių, kodėl Molėtų mero rinkimai galėtų būti sėkmingi „valstiečių“ kandidatei – Molėtų rajono paslaugų centro vyr. buhalterei V. Meilūnienei, taip pat nerandame.“

Tamkevičius, Sigitas. Sunkus įsakymas // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 23, p. 4
Arkivyskupas S. Tamkevičius ragina mylėti savo priešus, kaip kad Jėzus ragino daryti gera tiems, kurie mūsų nekenčia… „Mes turime du palaimintuosius – arkivyskupą Jurgį Matulaitį ir arkivyskupą Teofilių Matulionį, palikusius labai šviesų pavyzdį, koks iš tikrųjų turi būti Jėzaus mokinys. Palaimintasis Jurgis net savo vyskupiškajame herbe įrašė šūkį: „nugalėk blogį gerumu“, o palaimintasis Teofilius, išgyvenęs ilgus tardymus bei kalinimus, nė karto nesusvyravo. Tai gražiai atspindi jo užuojauta tardytojui, kad dėl jo, kalinio, šis turi pakelti bemieges naktis.
Kristaus įsakymas mylėti, atleisti, neteisti iš tikrųjų gali daryti stebuklus tiek mūsų, tiek kitų gyvenime, tik reikia šį įsakymą vykdyti.“

„Valstiečių laikraščio“ inf. Vaidiname žemdirbiams // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 23, p.
Reklaminė informacija, skelbianti, jog Rokiškyje kovo 5 d. prasideda, o 24 d. baigiasi XXXV Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams: TEATRAS KAIP DUONA“ Festivalį užbaigs Lietuvos Rusų dramos teatro spektaklis pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Rusiškas romanas“ (rež. Oskaras Koršunovas).

Čepėnienė, Daiva. Žolininkė Regina Rabcevičienė ligas mato delne, bet neniekina modernėjančios medicinos // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 20, p. 2-4
Laikraščio priede „Šeimai ir namams“ pasakojama apie žolininkę R. Rabcevičienę iš Molėtų rajono ir jos gydymo būdus: užkalbėjimus, vaistažoles, žolelių arbatas… „Tokios žolelės, kuri pakeltų nuotaiką ar galėtų išgydyti depresiją, o žmogus išgėręs arbatos išeitų pasišokinėdamas iš laimės, nėra. Nuolatinis skubėjimas, bėgimas, stresas, nerimas verčia ir žemę suktis greičiau. Žmonėse dabar daug veidmainiškumo, labai trūksta gerumo, supratimo, užuojautos. Jeigu mes daugiau šypsotumėmės, tai ir pasaulis būtų šviesesnis“, – tikino žolininkė.“

ELTOS inf. Kultūros paveldo vertybės – ir Molėtų bei Visagino krašte užgimusios tradicijos // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 20, p. 2
Informacija apie ekspertų komisijos, įvertinusios paraiškas, sprendimą – įtraukti į Nematerialaus kultūros vertybių paveldo sąvadą dar devynis reiškinius. Tarp jų ir Skudutiškio šventvietės lankymą. „Tad šiandien sąvade – 22 vertybės, priskaičiuojant 10įrašytų 2017 m., ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas-sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.“

Kazela, Vytautas. Gydyti reikia ne tik kūną // Utenis. – 2019, vas. 20, p. 4
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – mintijimai apie šventes ir ligas, ir tuos, kurie jas gydo…
„Bendruomenė sensta. Pašauktųjų kunigystei mažėja. Kunigai vos spėja važinėti į laidotuves. Jiems paprasčiausiai nebeužtenka laiko, kad padėtų mums susitvarkyti savo sielose. Artimieji? Jeigu jie neišvykę iš Lietuvos, turi labai daug dirbti. Jie lyg ir atlieka savo pareigą: nuveža į ligoninę, sumoka už viską. Ir palieka. Ir pasiteisinimas sau ir kitiems paprastas: padariau viską, ką galėjau, arba – jis vis tiek miršta, ką aš galiu jam padėti? O padėti visada galima. Jei jau viską padarei, sėdėk ir melskis. Juk būna stebuklą! O ko labiau nei vaistų, kvalifikuotos medikų pagalbos sunkiai sergančiam reikia? Bendravimo, kalbėjimo. Buvimo su artimu žmogumi.“

Kazela, Vytautas. Mokytis nebėra kada. Reikia dirbti // Utenis. – 2019, vas. 20, p. 3
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Utenos skyriaus pirmininko, kandidato į Utenos rajono savivaldybės narius politinė reklama. „Padarėme daug. Aišku, tie, kurie sugeba tik kritikuoti, niekada to nepripažins. Man malonu, kai jaunos šeimos sako, kad Utena – geriausias miestas auginti vaikus. Kad mūsų mieste niekada netrūksta vaikų darželių, o vaikai gali bėgioti ne ant grindinio, o ant žolės.“

Ridikas, Vytautas. Maestro kūrybinis kelias nestokoja staigmenų // Utenos diena. – 2019, vas. 20, p. 2-5
Pasakojimas apie mūsų kraštietį Adolfą Driuką, gyvenantį ir kuriantį Utenoje, nors maestro jau devyniasdešimt pirmi… „Neseniai A. Driuką pagerbė rajono visuomenė, o jis atsidėkodamas surengė koncertą „Mano skambantis gyvenimo kelias“ su savo vadovaujamais keturiais Utenos kultūros centro kolektyvais.
Praėjusiais metais 90-metį paminėjęs choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, Lietuvos kultūros žymūnas, Utenos miesto garbės pilietis, Lietuvos chorų sąjungos narys, apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu A. Driukas gimė 1928 m. gruodžio 18 d. Tiesiūniškių kaime, Molėtų rajone, šalia Alantos.“

Savickaitė, Dalia. Laukiame tolygių galimybių // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 20, p. 7
Išplėstinėje informacijoje samprotaujama apie Lietuvos kultūros tarybos veiklos darbą regionuose, vertinant projektinę veiklą, skelbiami vietos kultūros ir meno bendruomenių bei savivaldybių deleguoti atstovai į RKT (mūsų rajone – G. Matkevičius ir I Narušienė), lėšas, skirtas projektų įgyvendinimams. „Pirmą kartą Lietuvos kultūros administravimo istorijoje Lietuvos kultūros taryba (toliau LKT) projektinę veiklą regionuose finansavo remdamasi 2018 m. sukurtų Regionų kultūros tarybų (toliau RKT) patarimais. Tai 10Lietuvos apskričių pagrindu prie LR KM veikiančių kolegialių patariamųjų organų, atliekančių meno ir kultūros ekspertų bei konsultantų funkcijas. Aptariamu atveju – Utenos RKT.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, vas. 20, p. 7
Iš 13 pranešimų – 1 iš Molėtų r., kur kelyje Giedraičiai – Bekupė – Želva „Audi 100“ automobilio neblaivus vairuotojas „išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Ford Fiesta“.“ Šio automobilio vairuotojas dėl krūtinės traumos paguldytas į VšĮ Respublikinės Vilniaus ligoninės Reanimacijos skyrių.

Klusas, Mindaugas. Signataro moterys ir jo giminaičio akibrokštas sovietų imperijai // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 19, p. 14-15
Straipsnis apie Vasario 16-osios akto signatarą Steponą Kairį. Jo gyvenimo istorija, kurią pasakoti padėjo giminaitė Lina Kriščiūnaitė-Gerbutavičienė. „Jo asmenybė visada labai inponavo. Tuščiai nekalbėjo, o darė. Darė Lietuvai. Šalinosi pinigų, premijų, apdovanojimų. Tai pats tikriausias socialdemokratas. Nėra ko nė lyginti su dabartiniais“, – tokiais žodžiais Lina Kriščiūnaitė-Gerbutavičienė pradėjo pasakojimą apie savo garsųjį giminaitį.“

„370“ inf. Knyga „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje valgė povus“ // 370. – 2019, vasaris
Anonsas. „Iki šiol nedaug kas žinojo apie 600 metų trukusį Lietuvos ir Anglijos gastronominį romaną, bet pernai Londono knygų mugėje savo grožybes pademonstravo dviejų istorikų, vieno virtuvės šefo ir septynerių dizainerių sukurta knyga, gavusi „n“ apdovanojimų. Prieš kurdami knygos abėcėlę, dizaineriai perskaitė ją 138 kartus ir kiekvienas iliustravo pasakojimus apie karalių Henriką Bolingbroką, Vilniuje valgiusį povą, vertą šešių karvių, angliškus sausainius „Albertas“ kepusią Kavoliškio dvaro manufaktūrą; Radvilų zrazus, nuodėmingais pravardžiuotus svarainius – tai iš viso net 26 istorijos su atkurtais receptais.“

Genienė, Virginija. S. Balandis: „Atkurdami istorinius įvykius ir asmenybes visiems neįtiksime‘ // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 15, p. 1-2
Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi S. Balandžiu apie istorinės temos svarbą jo kūryboje. Minima Rolandas Kazlas ir Alvydas Šlepikas. „S. Balandis su kūrybine komanda jau pradėjo kurti ketvirtąją televizijos filmo dalį „Laisvės kaina. Sąjūdis.“
„Kai baigėme filmuoti pirmąsias dvi „Laisvės kainos“ dalis, padariau pertrauką, ilsėjausi. Per tą laiką Alvydas Šlepikas pastatė filmą „Laisvės kaina. Disidentai“, kuris šiuo metu rodomas per LRT sekmadienio vakare. Turiu visas šio filmo serijas kompiuteryje – tai labai stiprus psichologinis filmas.“

Kauzonas, Ferdinandas. Nepavydėtina prezidentės rytdiena // Respublika. – 2019, vas. 15, p. 3
Kauzoniškos mintys Nacionalinių kultūros ir meno premijų tema. Pagrindinis herojus ir vėl Marius Ivaškevičius, tiesa, buvęs jo kolega F. Kauzonas M. Ivaškevičiui surado kolegą ir tarp premijų nominantų – Artūrą Railą… „Pasirodo, jau seniai jokios sklaidos, jokių pristatymų… Tai sakau, bent jau už kokius kūrinius laureatų regalijos bus įteiktos netrukus Mariui Ivaškevičiui ir Artūrui Railai duokite – bent tokia bus sklaida kūrinių, įvertintų Nacionaline premija. Bent galėsite sakyti, kad ir šie nuostatų reikalavimai vykdomi. Ne – rašykite oficialų raštą!“- dėstė žurnalistas, negavęs norimos informacijos iš Kultūros ministerijos.

„Laisvalaikio“ inf. Dainuos su Amerikos lietuviais // Laisvalaikis. – 2019, vas. 15, p.11
Informacija – anonsas apie tai, jog balandžio 3 d. Kaune įvyks populiariausio lietuviško miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ istorinis – tarptautinis – parodymas, kur pirmą kartą scenoje kartu su Lietuvos trupe pasirodys ir JAV choras „Dainava“– 60 dainininkų į „Žalgirio“ areną atvyks tiesiai iš Amerikos. „Dainuoti pačioje Lietuvoje – svajonės, apie kurią net garsiai nedrįsdavome prasitarti, išsipildymas“, – sakė „Dainavos“ choro vadovas Darius Polikaitis.“

„Lietuvos ryto“ inf. Giedraičiai // Lietuvos rytas.- 2019, vas. 15, p. 24
Žinutė praneša apie žiemos laikotarpiu užsiliepsnojusią pievą. „Atviroje teritorijoje degė durpinga pieva, ji smilko apie savaitę. Tai parodo, kad nepasirinkus saugios vietos laužui kūrenti net žiemą galima sukelti gaisrą.“

„Lietuvos ryto“ inf. Vaikšniūnai // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 15, p.24
Žinute pranešama, jog Molėtų rajone rastas sausio pradžioje be žinios dingusio 25 metų Vytauto Prunskaus, mįslingai dingusio po Naujųjų metų šventės, kūnas. „Jauno vyro kūnas aptiktas kaimo laukuose. Jis buvo rastas be išorinių smurto žymių.“

„Lietuvos ryto“ inf. Vardai ir veidai // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 15, p. 21
Foto žinutėje – Algimantas Čekuolis, išleidęs knygą „Kur velnias nenešioja“. „Lietuvių žurnalistikos legendos ir rašytojo dvidešimtoji knyga – ne dokumentinė proza, o grožinė literatūra. Apysakų ir apsakymų rinkinyje atsispindi ne tik gyvenimo blaškomo autoriaus patirtis, bet ir jo kelionių metu sutiktų žmonių istorijos.“
Kitoje foto žinutėje – Henrikas Gudavičius ir Algimantas Černiauskas. Jiems trečiadienį įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. „Kartu kuriantiems kraštotyrininkui ir fotomenininkui premija skirta už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, taip pat už Dainavos krašto savimonės ugdymą.“

Šnurova, Genovaitė. Žygis už Lietuvą // Utenis. – 2019, vas. 15, p. 1
Reportažas apie netradicinį žygį už Lietuvą, sugalvotą Tauragnų seniūno Danausko, kur buvo pagerbtos dvi svarbios datos – Lietuvos ir Šaulių sąjungos šimtmečio sukaktys. Draugystės žygis truko tris dienas. „Čia, miesto prieigose, jų jau laukė Utenos apskrities plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadė Asta Tidikienė su dideliu būriu šios sąjungos narių ir palaikančiųjų, atvykusių net iš Molėtų, Dusetų (Zarasų r.).“

Tamkevičius, Sigitas. Laimingi žmonės // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas, 15, p. 4
Arkivyskupo komentaras apie laimingus žmones pagal evangeliją (plg. Lk 6, 17-26), kur žodis „palaiminti“ kaip tik ir reiškia „laimingi“. „Jėzus kenčiančius vadina laimingais ne todėl, kad pats skausmas ar vargas teiktų džiaugsmą, nes tai būtų grynas mazochizmas, o dėl to, kad kryžiaus kelias veda į amžinąjį gyvenimą. Mūsų kankinio palaimintojo Teofiliaus vyskupiškajame herbe skaitome šūkį: Per crucem ad astra – „Per kryžių į žvaigždes“. Šiame šūkyje telpa visas palaimintojo gyvenimas. Fizinė kančia dažnam žmogui padeda praregėti ir savo vilčių nesutelkti į pinigus bei malonumus.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, vas. 15, p. 11
Iš 5 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono: apie kelyje sustabdytą girtą vairuotoją ir laukuose rastą vyro, dingusio be žinios, kūną.

„Valstiečių laikraščio“ inf. Tarybose sumažės narių skaičius // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 15, p. 24
Informacija apie tai, jog į savivaldybių tarybas Lietuvos gyventojai rinks 1524 politikus – 22 tarybos nariais mažiau nei prieš ketverius metus. „Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, renkamų tarybos narių penkiose savivaldybėse mažėja atsižvelgus į gyventojų registro pateiktus duomenis dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Kupiškio, Molėtų ir Skuodo rajonų savivaldybėse bus renkama nebe po 25, o po 21 tarybos narį, Panevėžio mieste vietoje 31 bus 27 tarybos nariai, Pagėgių – 17 narių vietoje 21.“

Zumerytė, Sigita. Tautos patriarcho premija // Respublika. – 2019, vas. 15, p. 8
Informacija apie tai, jog Kultūros ministerijoje rašytojui, gamtininkui ir kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui bei fotomenininkui Algimantui Černiauskui įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. „Premiją teikdamas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žadėjo, kad šiemet yra paskutinis kartas, kai premijos teikiamos atskirai, kitais metais J. Basanavičiaus premija esą bus teikiama prezidentūroje kartu su kitomis Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis.“

Baronienė, Daiva. Alantoje lauks palaimintojo muziejus // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 14, p. 6
Informacija apie tai, kaip buvo kuriamas palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus Alantoje ir kuris bus vasario 16 d. atidarytas Alantos dvare. „Muziejų kūriau tokį, kad lankytojai suprastų, jog Bažnyčios hierarchai yra tokie pat žmonės, kaip visi kiti, kad jie – ne kokie nors išskirtiniai, ypatingi, o tiesiog žmonės“, – dėstė Palaimintojo T. Matulionio muziejaus Alantos dvare kūrėjas, dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas. Jis pabrėžė, jog muziejus įkurtas už pinigus, skirtus Kultūros ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės.“

Kaikarytė, Daiva. Kada, jei ne dabar // Žmonės. – 2019, Nr. 7, p. 20-31
Pokalbis su aktore Inga Jankauskaite. „Mama yra rusė, iš tų šaknų jūsų romansai? Dabar toks jautrus politinis kontekstas, susijęs su Rusija. Buvote patekusi į nepatogią padėtį?
– Nepatogioje padėtyje buvau atsidūrusi daug kartų, juk gyvenome Kaune. Ypač Atgimimo laikais mane pasivydavo įžeidūs rėkavimai. Nors šeimoje visada kalbėjome lietuviškai – duok Dieve, daugumai kalbėti kaip mes. Bet tokia istorija. O šiandien su tuo nesusiduriu, tik stebiu, kaip taršo kolegas, ir besąlygiškai juos palaikau. Tarp kitko, absoliutinti – idioto požymis. Rusų kalbą myliu kaip fonetinę mantrą. Kai Lietuvos rusų dramos teatre Mariaus Ivaškevičiaus „Rusiškame romane“ sakau Anos Kareninos monologą, ši būsena man arti fonetinio orgazmo. Kai kalbu rusiškai, tarsi išgaunu kitokias vibracijas. Tai kraujo šauksmas, tuo reikia tik didžiuotis.“

„Lietuvos ryto“ inf. Įteikta premija // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 14, p. 4
Žinutė skelbia, jog „vakar Kultūros ministerijoje premjeras S. Skvernelis įteikė Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui H. Gudavičiui ir fotomenininkui A. Černiauskui.“ Premija (30,4 tūkst. Eurų) skirta „už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje.“

„Lietuvos ryto“ inf. Paveldo vertybės // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 14, p. 6
Žinutė skelbia, jog į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ekspertų komisija įtraukė 9 tradicijas: „lietuviškas ristynes, tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimą Vilniaus krašte, muzikavimą bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventę „Sabantui“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymą, Biržų krašto sutartinių atlikimą, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimą Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimą.“

Ražkovskytė, Jūratė. Meilė Lietuvai manyje užkoduota // Žmonės.- 2019, Nr. 7, p. 44-48
Pokalbis su tremtinių anūku, grįžusiu į Lietuvą su šeima, aktoriumi Andriumi Darela. Apie tai, kaip pavyko įsitvirtinti lietuviškame meno pasaulyje, aktorius pasakoja, jog ir jis buvo atvykęs į Lietuvą, ir O. Koršunovas buvo nuvykęs į Krasnojarską. „Vienas pirmųjų pamačiau ir jo darbą „Išvarymas“. Jaučiausi šiek tiek pažįstantis lietuvišką kultūrą. Kai su šeima persikraustėme į Lietuvą, vieną dieną susikaupiau ir pasibeldžiau į Rusų dramos teatro direktoriaus duris. Sužinojau, kad Oskaras Koršunovas stato spektaklį pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Rusiškas romanas“. Tiesiog atėjau ir pasisiūliau – noriu vaidinti. Štai jau beveik tris mėnesius esu etatinis šio teatro aktorius ir trupės administratorius. Turiu vaidmenų spektakliuose „rusiškas romanas“, „Idiotas“, „Kreida“. Žmona Tatjana – tapytoja ir visažistė. Kai Rusų dramos teatre atsirado laisva vieta, įsidarbino grimuotoja.“

Sakaitė, Kristina. Žvejams stintų sezoną reguliuoja ne leidimai, o gamta // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 14, p. 1-3
Straipsnis apie stintų žvejybą Aukštaitijoje. „Verslinė stintelių žvejyba leidžiama Tauragno ežere (Utenos r.), šios traukiamos ir Molėtų bei Zarasų rajonuose. Vis tik Lūšių ežere, nepaisant sezono, šios žuvies pagaunama daugiausia.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministgerijos duomenimis, 2018 m. Ignalinos r. Lūšių ežere sugauta 4909 kg stintelių. Asalnų ežere – 2011 kg, Baltuosiuose lakajuose (Molėtų r.) – 630 kg, Šakarvų ežere – 1316 kg, o kukliausias laimikis buvo Tauragno ežere – 763 kg. Užpernai stintelės gaudytos ir Zaraso ežere, ištraukta per 300 kg.“

Spurga, Saulius. Kas suvienys valdžią ir žmones? // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 14, p. 2
Mykolo Romerio universiteto docento komentaras apie tai, jog ne politinės partijos gali padaryti žmonėms valstybę sava, o pati pilietinė visuomenė, kuri yra patikima jungtis tarp valdžios ir žmonių. „Viena pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Tai neseniai priminė Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, reaguodama į grupės visuomeninių organizacijų viešą pareiškimą, kuriame jos išreiškė pasipiktinimą Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu nacionalinę premiją skirti prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui. Rašytojas patyrė spaudimą dėl romano „Žali“, parašyto prieš 16 metų.
Vis dėlto, nors nemalonus, Lietuvoje tai viso labo – epizodas. Bet jis gali priversti susimąstyti, kiek mes vertiname laisvę.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Baigtas paslaptingos vagystės tyrimas // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 14, p. 4
Informacija apie tai, jog Utenos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjai, vadovaujami prokuroro Gintaro Čekuolio ir į teismą perduota baudžiamoji byla, kurioje Molėtų rajono gyventojas kaltinamas didelės vertės turto vagyste. „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas policijai gavus garbaus amžiaus Molėtų rajono gyventojo pareiškimą dėl vagystės. Su ligota seserimi atokiame vienkiemyje gyvenęs vyras 2017 metų gruodį susirgo. Jie abu buvo išvežti į ligoninę, o vėliau, kelis mėnesius, gydomi slaugos ligoninėje.
Pernai kovą grįžęs į namus, senukas pasigedo sodyboje slėptų – 18 tūkst. Eurų ir kreipėsi į policiją.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 14, p.
„Laisvalaikio gido“ priede anonsuojami renginiai. Molėtuose informuojama apie renginius, vyksiančius vasario 16 dieną. 12 val. Alantos dvare atidaromas Teofiliaus Matulionio muziejus, o 16.30 val. akcija „101 vėliava Lietuvai“. Eisena ežero pakrante nuo Molėtų miesto paplūdimio – į Vasaros estradą, „kurioje visų lauks grupė „Lietuvaičiai“, laužai, arbata ir tikras Laisvės pojūtis.“

Kazela, Vytautas. Šių dienų raganavimai // Utenis. – 2019, vas. 13, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – priešrinkiminės aktualijos. „Linksmai Lietuvoje gyvenam. Žiūri posėdžių transliacijas lyg absurdo teatrą. „Diskriminuoja moteris. Nė vienos ministrės nebeliko.“, – rėkia vieni, nors neseniai patys laužą paskutinei šios Vyriausybės ministrei buvo sukrovę. „Siūlau ministrę“, – sako premjeras. Bet kai siūlo – ima ir nepatvirtina. Sako, per jauna ir nepatyrusi. Ir vėl jokio nuoseklumo. Prieš dvidešimt metų Estijoje visa Vyriausybė buvo sudaryta iš 30-40 metų amžiaus ministrų. Dabar mes pavydžiai į Estiją žvairuojam. Estija nuo mūsų taip nutolo, kad mums beliko uždusus Latvijai į nugarą šnopuoti.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, vas. 13, p. 7
Iš 15 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono. Vienas praneša apie Joniškio sen. Arnionių I k. įvykdytą juvelyrinių dirbinių vagystę iš buto, kitas – apie kelyje Vilnius-Utena Molėtų r. sustabdytą „Opel Vectra“ automobilį, kurio vairuotojui nustatytas 2,69 prom. girtumas.

„Utenos dienos“ inf. Memorialinis kompleksas Antanui Kraujeliui atminti – paminklas visiems Lietuvos partizanams // Utenos diena. – 2019, vas. 13, p. 2
Informacija apie Kario – partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo iniciatyvą įkurti memorialinį kompleksą ir kvietimas šiam tikslui prisidėti aukomis.

Baronienė, Daiva. Partizano muziejus įsikurs išpirktame name // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 12, p. 6
Informacija apie tai, jog paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio atminimo puoselėtojai ragina aukoti lėšas namui, kuriame žuvo „šis kovotojas už mūsų šalies laisvę, įsigyti. Jame žadama įkurti muziejų, kokio Lietuva dar neturi.“

Klusas, Mindaugas. V. Martinkus: dabar toks postmodernas – klasikų užmaršties metas // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 12, p. 14-15
Interviu su rašytoju, filosofijos mokslų daktaru, literatūros tyrinėtoju, pernai pelniusiu Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją – Vytautu Martinkumi. „Kadangi literatūros daug ir įvairiausios, ir ji visa turi savo autorius ir skaitytojus, linkėčiau jai vieno: kuo giliau nerti į gyvenimą ir išgelbėti nuo vienatvės ar liūdesio bent vieną skaitytoją. Suteikti jam skaitymo džiugesio. Turiu pripažinti, kad elitinės ir populiariosios literatūros dvilypumas man palieka tik vieną viltį: visada išliks autoriai ir skaitytojai, kaip ir Autoriai ir Skaitytojai.“
Tarp 8 nuotraukų, iliustruojančių akimirkas su artimaisiais ir bičiuliais, yra ir „su bičiuliu literatūrologu Petru Bražėnu.“

Tamkevičius, Sigitas. Dievo bendradarbiai // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 9, p. 4
Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus komentaras apie tai, jog Dievas kūrė pasaulį be pagalbininkų, bet Jo meilė rinkosi kitokį veikimo būdą. Anot arkivyskupo, iš Šventojo Rašto pasakojimų matome, kaip Dievas savo planams įgyvendinti rinkdavosi žmones ir renkasi juos dabar…
„Kai palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis slapta konsekravo vyskupu kunigą Vincentą Sladkevičių, sovietinės valdžios pareigūnai pabandė jį palenkti į savo pusę, kad tarnautų ne Bažnyčiai, o okupacinei valdžiai. Tačiau vysk. Vincentas griežtai atsisakė bet kokio bendradarbiavimo ir tuomet buvo išsiųstas į ilgą tremtį. Tik po daugelio metų jam buvo leista eiti Kaišiadorių ganytojo pareigas.“

Matkevičienė, Jolanta. Vydūniškos dvasios skleidėjas – mokytojas Mykolas Šeduikis // Respublika. – 2019, vas. 9, p.12
Nacionalinių vertybių rinkimų puslapyje pristatomas Alantos krašto šviesuolis – Mykolas Šeduikis, „mokytojavęs 1926-1971 metais, dėstęs piešimą, braižybą, muziką, psichologiją, vadovavęs mokyklos orkestrėliui, mokinių chorui, organizavęs parodas, dainų šventes, piešęs dekoracijas saviveiklos kolektyvams, grimavęs artistus… Ir kiekviename žingsnyje skelbęs Vydūno mintis.“

Sinica, Vytautas. Štai šeštoji kolona – visu gražumu // Respublika. – 2019, vas. 9, p. 4
Anot politologo V. Sinicos, šeštoji kolona slepiasi po kūrybos, saviraiškos, žodžio ir visokia kitokia laisve, sąmoningai laviruodama ties meno ir realybės riba, rinkdamasi realius istorijos veikėjus ir kurdama realybei priešingus jų paveikslus. „Rašytojų sąjunga teisingai pastebėjo, kad šeštosios kolonos teisę kurti antivalstybinį, o neretai ir amoralų purvą saugo žodžio laisvė. Vanagaitė turėjo teisę parašyti „Mūsiškius“, Ivaškevičius – „Žalius“, o Banionis – filmą apie partizaną –žydšaudį, t.y. pagal kultinį, geriausią ir faktiškai beveik niekuo nepagrįstą sovietinės istoriografijos stereotipą „banditai/fašistai/žydšaudžiai“. Bet jeigu tai toleruotina meno vardan, tai neturėtų būti nei finansuojama, nei valstybės apdovanojami kūrėjai. Šią skirtį patogiai nutyli kūrėjų laisvės gerbėjai.“

Šnurova, Genovaitė. Nelaimėmis paženklinta metų pradžia // Utenis. – 2019, vas. 9, p. 11
Nelaimių ir nusikaltimų apžvalgoje autorė mini net penketą kartų Molėtų rajoną. „Į mano darbo sritį įeina ir nuolatinis, kasdienis policijos pateiktų suvestinių nagrinėjimas. Tai darau nebe pirmą dešimtmetį. Suprantama, nelaimių visada buvo ir vargu ar kada nors pavyks jų išvengti, bet kad jos, kaip jau sakiau, vyktų kasdien – tokių metų neprisimenu“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Memorialinis kompleksas Antanui Kraujeliui atminti – paminklas visiems Lietuvos partizanams // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 9, p. 11
Informacija apie tai, jog Utenos rajono savivaldybė, kartu su Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondu bei verslo žmonėmis siekia įamžinti paskutinio Lietuvos partizano atminimą. „Utenos rajono savivaldybė kreipiasi į Utenos rajono gyventojus, verslininkus, bendruomenių atstovus paremti Fondo iniciatyvą nupirkti namą, menantį paskutinio Lietuvos partizano žūtį. Kaip teigė Fondo direktorius Vilius Maslauskas, visų paaukojusių pavardės (ar įmonių pavadinimai) bus įamžintos garbingoje vietoje.“

Indrašius, Vytautas. Reginos Abukauskienės „Praeities versmelės“ // Gintaro gimtinė. – 2019, vas. 8, p. 12
Informacija apie knygos autorę, knygą ir jos pristatymą. „Knygoje 180 puslapių, tačiau ji svari savo turiniu, vaizdinga kalba, mitologine, ne kiekvienam pasiekiama praeitimi. Nepasiekiama todėl, kad nuo 1970 m., su melioruojamais kaimais, su miestuose mirusiais senoliais, dingo gyva kalba, vietovardžiai, legendos, sakmės, dingo visa mitologinė praeitis.“

Ivinskytė, Rita. Tikrovė ir jos antrininkai M. Ivaškevičiaus romane „Žali“// Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 3, p. 24-26
Recenzija-teksto aiškinimas apie romaną „Žali“. „Apmaudu, bet tenka pripažinti, ir prieš 16 metų, ir dabar reakcija į „Žalius“ bei jų vertinimas įstrigęs „galima-negalima“ opozicijoje. Manau, literatūrą pirmiausia derėtų aptarti kaip literatūrą, o ne tam tikrą socialinį ar politinį įvykį. Pasiginčijusi, ar nusikalto kuo nors M. Ivaškevičius, kritika nutils ir išsiskirstys palikusi itin nedaug įžvalgų ir minčių apie romaną, kaip apie literatūros kūrinį. Dažnai mano dėmesį patraukia tai, kas vertinama prastai arba visai neįvertinama (nors, atrodytų, turėtų būt priešingai), išliaupsinti darbai lyg ir savaime postuluoja vertę: jie geri, nes viskas dėl jų aišku. O štai nuvertinamieji reikalauja tikrinimo, kodėl čia blogai ir ar blogai iš tikrųjų. Tad tikiuosi padaryti bent dalelę to, kas per tuos 16 metų lyg ir liko nepadaryta – pamėginti perprasti romaną pirmiausia kaip literatūros kūrinį: ne atkurtą, o sukurtą.“

Jakučionis, Povilas. Marius Ivaškevičius tyčiojasi iš laisvės kovotojų // Tremtinys. – 2019, vas. 8, p. 2-4
Straipsnis straipsnyje, arba komentaras pagal M. Ivaškevičiaus straipsnį „Delfyje“ 2019-01-26 „Medžioklė žvėries akimis“. „Žvėris – tai jis pats – laisvas rašytojas, norėjęs parašyti knygą apie partizanus, skirtą šių dienų jaunimui. Medžiotojai – partizanai, laisvės kovų dalyviai ir jų palikuonys. Kodėl medžiotojai? Gal todėl, kad Zurofas pagarsėjo kaip nacių medžiotojas? Tačiau jis diskutuoja nepagarbiai ir neetiškai. Išaukština pats save, skundžiasi nepelnytai medžiotojų puolamas. Jis mano, kad pateko į medžiotojų nemalonę, dėl, jų akimis, pernelyg laisvo ir įžūlaus elgesio. Esą tremtinius ir laisvės kovotojus vienija marginalumas ir aistra medžioti. Juos suerzino akibrokštas, kai žvėriui buvo skirta Nacionalinė premija (30,4 tūkstančio eurų).“

Landsbergis, Vytautas. Žali žali panemuniai // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 8, p. 2
Komentaras, kuriame autorius išvengia M. Ivaškevičiaus pavardės. „O vis dėlto žmogiškoji pusė egzistuoja.
Antai kaip lengvai kritika verčiama kankinyste! Tikrieji kankiniai tolumoj, bet po truputį artėja. Paduoda ranką.
Autoriaus apologijoje su legenda apie pjudomą žvėrį atsirado ir empatijos kitiems nukentėjusiems dėl jo darbo.
– Supraskite, puolėjai, kad ir man skauda! – Tąsyk net gaila, išties. Apsisvilinęs vaikas. Ypač kai matome kiek prašvitusį supratimą. „Dabar taip nerašyčiau“.
Dabar nevartočiau tikrų vardų.
Gerai, bet tąsyk nebūtų provokacijos – atrakcijos, tiražo ir pelno.“

Kazokaitė, Deimantė. Vida Garunkštytė: „Nemėgstu melagių, todėl kartais turiu problemų“ // Utenos diena. – 2019, vas.6 (7), p.6
Interviu su Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos direktore Vida Garunkštyte, pernai metais pelniusia Utenos krašto garbės piliečio titulą. Į klausimą, ką ji mieliau renkasi– knygą ar filmą, V. Garunkštytė sako, jog sunku vienareikšmiškai atsakyti – „viskas priklauso nuo žmogaus, kuris sukūrė filmą ar parašė knygą. Būna, kad kad pažiūri filmą ir atsimeni jį daug metų. „Žmogaus širdies žemėlapis“, „Anglas ligonis“ – vieni iš tų filmų, kuriuos sunku pamiršti. Rusai iki dabar stato puikius serialus. Kažkada labai žavėjausi rašytoju Erichu Marija Remarku, iš lietuvių autorių man patinka Laura Sintija Černiauskaitė, Alvydas Šlepikas, Gintaras Bleizgys. Paskaitau portalą bernardinai.lt, kartais klausausi „Marijos radijo“ laidų. Rasti perliuką padeda socialiniai tinklai: kažkas ima ir pasidalija įdomiu straipsniu, knygos anonsu, radijo laida. Utenoje veikia kino teatras, kuris galėtų būti pavyzdžiu daugeliui miestų. Tai – puiki kino erdvė su geru repertuaru ir normaliomis kainomis.“

„Lietuvos ryto“ inf. Paskirtos premijos // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 7, p. 4
Žinutė praneša, jog Vuriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos 12 kūrėjų – po beveik 13 tūkst. Eurų gaus Molėtų bibliotekai pažįstamas dailininkas, knygų vaikams autorius K. Kasparavičius, tapytoja S. Maslauskaitė- Mažylienė ir kiti.

Žurnalo „Žmonės“ inf. Lieknėti išmintingai // Žmonės. – 2019, Nr. 6, p. 18
Žurnalo „Žmonės“ ir TV3 televizijos kuriamos laidos „Visi mes žmonės“ (sekmadienį 17.30 val.) anonsas. „Šios laidos pašnekovai prisipažįsta įminę paslaptį, kaip suvaldyti svorį ir jaustis lengviems bei laimingiems.“ Tarp dalyvių – teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė.

Genienė, Virginija. Radvilų palikuonė įkvepia pokyčiams // Valstiečių laikraštis. – 2019, vas. 6, p.13-14
Pasakojimas apie doc. dr. Janiną Radvilę, ilgus metus dėsčiusią informatiką Vilniaus Gedimino technikos universitete, o vyresniame amžiuje įgijo dar vieną specialybę – tapo ugdomojo vadovavimo, lyderystės, asmeninio tobulėjimo lektore. Anot straipsnio autorės, savo paskaitose ji įkvepia ir padrąsina gyvenimo pokyčiams, motyvuoja atrasti džiaugsmą teikiančią veiklą ir dalijasi savo patirtimi bei žiniomis, kaip tai padaryti praktiškai. „O ateities nebijau. Nesureikšminu savo veiklos. Be to, tikrai žinau, kad visada rasiu įdomių užsiėmimų – daug minčių, planų yra, tik neužtenka laiko jiems įgyvendinti – mėgstu rašyti, laukia krūvos dokumentų, iš giminės archyvų, kuriuos reikėtų išversti, aprašyti. Jei to nepadarysiu aš, nežinau, ar kas nors to imsis“, – optimizmo nestokojo ponia Janina.
J. Radvilė 2017 metais išleido knygą „Niekada nevėlu gyventi. Svajok. Planuok. Išdrįsk“, kurioje dalijasi savo patirtimi, patarimais.“

Kazela, Vytautas. Vasario ledas // Utenis. – 2019, vas. 6, p. 4
„Mūsų gyvenimo spalvose“ – aktualijos: apie sergamumą gripu, vasario paslydimus, Sartų lenktynes, ledo skulptūras Druskininkuose, politiką ir Aušros Maldeikienės pasitraukimą iš prezidentinės kovos bei Didžiojo lietuvių kalbos klaidų sąrašo panaikinimą.. „Politikoje, kaip ir gatvėje, svarbu nepaslysti. O mūsų visų šiais metais laukia treji rinkimai. Slidžiausi, aišku, bus savivaldos rinkimai. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis. Iš rinkiminių sąrašų jau braukiami teisti, bet apie savo teistumą pamiršę kandidatai. Ir tie, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę vienoje savivaldybėje, o į valdžią pretenduoja kitoje. Kad politikai slidinėja – nieko baisaus. Jų daug, tad liks iš ko pasirinkti. Svarbu mums nepaslysti ir išsirinkti geriausius, kurie ne tik kalbėtų, bet ir dirbtų visų mūsų labui. Kad paskui nereikėtų už galvos susiėmus rėkti: aš jų nerinkau! Pats neatsakingiausias apsisprendimas yra nebalsuoti. Nerinksi tu – išrinks kiti. O tada ką kaltinsim? Vėl teks nesijotų miltų duoną valgyti…“

Sakaitė, Kristina. Kandidatų į Utenos merus vizijose – nuo pramonės parko kūrimo iki alaus švenčių organizavimo // Utenos apskrities žinios. – 2019, vas. 6, p. 1-3
Apžvalginis straipsnis pateikia informaciją, kad Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtuose sąrašuose – 13,7 tūkst. pretenduojančiųjų į Tarybas, ir 411 – į merus. Apžvelgiama padėtis Utenos apskrityje, kur, išskyrus Molėtų r. savivaldybės merą Stasį Žvinį, kitų rajonų merai mėgins šį postą išlaikyti ir kitą kadenciją. „Molėtų rajone vietos valdžia po rinkimų pasikeis – dabartinis meras Stasys Žvinys užleidžia šią poziciją, bet lieka kandidatų į savivaldybės tarybą sąraše. Į mero vietą pretenduoja 6 politikai: Nacionalinėje mokėjimų agentūroje dirbantis Audrius Ilgevičius (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)), vadybininkas Henrikas Ivickas (Lietuvos socialdemokratų partija), savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika (Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai), mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius (Visuomeninis rinkimų komitetas „Molėtai kartu“), buhalterė Valė Meilūnienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir verslininkas Darius Stankevičius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija).“

„Utenio“ inf. Memorialinis kompleksas Antanui Kraujeliui atminti – paminklas visiems Lietuvos partizanams // Utenis. – 2019, vas. 6, p.6
Informacija apie Utenos rajono verslo atstovų, Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo direktoriaus Viliaus Maslausko, Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo katino, mero patarėjo Gintauto Petravičiaus bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo direktoriaus Jurgio Dambravos susitikimą Utenos savivaldybėje, kur buvo tariamasi dėl paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio (1928-1965) atminimo įamžinimo. „Kario- partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas buvo įsteigtas 2008 m. Fondas vykdo įvairialypę veiklą švietimo ir kultūros srityse, prisidėjo prie paskutiniojo partizano gimtosios sodybos Kaniūkų kaime (Molėtų r.) tvarkymo. 2014 m. Fondo iniciatyva 9-ajame kelio Utena – Vilnius kilometre, ties posūkiu į žūties (1965 m. kovo 17 d.) vietą, Papiškių kaime, buvo pastatytas ženklas-paminklas A. Kraujeliui atminti.
Dar viena Fondo iniciatyva, prie kurios prisijungė ir Utenos rajono savivaldybė, – nupirkti namą Papiškių kaime, atstatyti name bunkerį, kuriame slapstėsi paskutinis Lietuvos partizanas, ir taip sukurti vientisą memorialinį kompleksą (namas, atminimo ženklas-paminklas), įmažinantį A. Kraujelio atminimą. Kartu, kaip teigė Fondo direktorius V. Maslauskas, tai būtų paminklas visam Lietuvos partizaniniam karui, trukusiam daugiau kaip 20 metų ir neturinčiam analogų pasaulyje.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, vas. 6, p. 7
Iš 14 pranešimų – 1 iš Molėtų rajono, kur Joniškio seniūnijos Bendžiukų kaimo gyventojas neblaivus (3,34 prom.) vairavo „savadarbį (nustatyta tvarka neįregistruotą, be techninės apžiūros, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) traktorių, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į elektros stulpą.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Biudžetas // Utenos apskrities žinios.- 2019, vas. 6, p. 1
Žinutėje informuojama apie Molėtų rajono savivaldybės 2019 m. biudžeto projektą, kur planuojama, kad biudžeto pajamos sieks 21,1 mln. Eur. „Rajono biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos bei kitose įstaigose ir patalpų nuomą bus 403 tūkst. Eur.“

Mičiulienė, Jūratė. Visą gyvenimą ėję į Lietuvą // Lietuvos žinios. – 2019, vas.5, p. 14-15
Pasakojimas apie fotomenininkus Algimantą ir Mindaugą Černiauskus ir jų III-iąją knygą „Fotografija“. „Broliai tremčių laikotarpio neįstengtų ištrinti iš savo atminties dar ir dėl to, kad ši istorija išgyventa ir jų pačių. „Vežė mus 1948 metų gegužės 22 dieną. Anksti ryte mūsų namą apsupo stribai, – šalia autoportreto rašo Mindaugas, kuriam tada buvo šešeri. – Broliuko Vyto nebuvo. Jis buvo paslėptas pas tetą Uršulę. Pabaldiškyje, su viltimi – gal išliks gyvas. Užaugo Lietuvoj svetima pavardę, bet vis tiek valdžiai buvo „bandito vaikas“. Prisikentėjo ir jis, ir teta Uršulė. Kai stribai eidavo į kaimą, tai teta mūsų broliuką Vytą ant nugaros užsikėlusi į pelkynus bėgdavo, slėpė, kad neatimtų į vaikų namus.“
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis, minimi Giedraičiai, Didžiokų kaimas.

Trainys, Vygandas. Bėglę rado Anykščiuose // Lietuvos rytas. – 2019, vas. 5, p. 4
Informacija apie tai, jog beveik tris savaites ieškota šeima su trimis vaikais, slėpusis nuo teisėsaugos Snežana P., iš Molėtų rajono pirmadienį buvo surasta Anykščiuose. Šeima buvo jau nekart pakliuvusi į tarnybų akiratį dėl nesirūpinimo mažamečiais. „Motina Snežana P. tvirtino, kad šeima yra persekiojama. Slapstymosi laikotarpiu ji parašė gramatinių klaidų kupiną laišką „Lietuvos rytui“, kuriame žadėjo vaikams samdyti korepetitorius, gintis iki galo ir netgi prašyti politinio prieglobsčio užsienyje.
Joniškio seniūnas R. Verbaitis sakė, kad tėvų elgesys kelia nerimą: „Tomas yra neprognozuojamas, kaimynai jo šalinasi. Pavyzdžiui, apimtas įniršio jis mūsų apylinkėse išvartė keturis medžiotojų bokštelius.“

„Utenos dienos“ inf. „Pegaso“ perkamiausių knygų TOP 10 // Utenos diena. – 2019, vas. 2 (5), p. 2
Autorių ir knygų sąraše Nr. 10 yra Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“.

Žurnalo „Artuma“ inf. Kad mūsų sienose atsivertų vartai // Artuma. – 2019, Nr. 2, p. 8-11
Redakcijos pokalbis apie popiežiaus Pranciškaus kalbą Aušros Vartuose. Pokalbyje dalyvauja dr. Irena Eglė Laumenskaitė, kunigas Algirdas Akelaitis, diakonas Darius Chmieliauskas. „Ši kalba yra tarsi tąsa jo minčių, pasakytų prie Prezidentūros, o sykiu ir atsakas į tai, ką Pranciškus išgyveno eidamas gatve Aušros Vartų link, kur jo laukė žmonės, turintys negalią, be šeimos, įvaikinusios ar globojančios vaikus. Prisilietęs prie šių žmonių Šventasis Tėvas akivaizdžiai atgijo, pradžiugo, nušvito anksčiau saulė, kuri pasirodė virš apsiniaukusio Vilniaus jam išvykstant iš Aušros Vartų!“
Mūsų bažnyčios kunigas A. Akelaitis pokalbį pradėjo nuo simbolių, kuriuos vartoja Pranciškus – tiltas, vartai. „Biblijos pasaulyje vartai yra ir įstatymų leidimo, ir teismo vieta. O šiuose Vartuose Marija yra ne teisėja, bet Gailestingumo Motina. Gailestingumas nėra pasigailėjimas. Parodyti gailestingumą – tai rasti ar net sukurti būdą, kaip išsaugoti gyvybę tam, kuris pagal teisingumo raidę turėtų mirti dėl nuodėmės.. Ateinantysis prie šių Vartų yra nenuteisiamas: jam suteikiama galimybė žengti iš nuodėmės atsiveriant Gailestingumui. Gailestingoji meilė yra ne jausmas, bet sprendimas, veiksmas.“

Kauzonas, Ferdinandas. Kodėl žemė dreba po Lietuva? // Respublika. – 2019, vas. 2, p. 1-3
Kauzoniškos mintys apie Žemės drebėjimą, kurį sukėlė Nacionalinių premijų komisija, skirdama premiją Mariui Ivaškevičiui. „Rašydamas žodį „karas“, turiu galvoje visai ne tą karą, kurio dalyviai, septyni seni partizanai, Sausio 13-ąją buvo apdovanoti Laisvės premija. Nors ir jų karas buvo provokuotas ir iš vidaus, ir iš svetur, tad jame irgi visko buvo, nes angelai paprastai nekariauja… Kalbu apie tą karą, kurį sukėlė Nacionalinės premija Mariui Ivaškevičiui.
Drįstu garsiai manyti: Marius Ivaškevičius čia niekuo dėtas. Ir jo romanas „Žali“ – nedėtas.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2019, vas. 2, p. 20
Paskutinio puslapio klausimas: Ar žinojote, kaip Seimo nariai 2018 m. leido parlamentinei veiklai skirtus eurus? Deja, jis nepateikia atsakymo į šį klausimą, o tik parodo po kiek eurų Seimo nariai išleido parlamentinei veiklai. Iš 144 parlamentarų tik Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė nėra išleidę parlamentinei veiklai nė vieno cento, o mažiausiai – 244, 49 Eur. Linas Antanas Linkevičius. Daugiau nei po 10 tūkstančių eurų yra išleidę 96 parlamentarai, tarp jų ir Petras Čimbaras.

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, vas. 2, p. 20
Tarp 4 citatų yra ir prof. Povilo Gylio diagnozė: politinės valios nebuvimas – ne vien šios valdančiosios daugumos problema. „Kad korupcija, kaip visuomeninis puvėsis, būtų neutralizuota, reikalinga politinę galią turinčiųjų valia.“

Joteikaitė, Evelina. Tremtinio anūkas laukia grįžtančio tėvo // Lietuvos žinios. – 2019, vas.1, p. 1-18
Pasakojimas apie teatro ir kino aktorių, režisierių ir dramaturgą Andrių Darelą, pasiryžusį, anot autorės, drąsiam žingsniui: iš tolimo Krasnojarsko krašto, kur gimė ir augo tremtyje, parvažiuoti gyventi į Lietuvą – savo senelių kraštą, kartu atsivežant ir žmoną Tatjaną bei tris vaikus. „Per 1948-aisiais vykdytą trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), į Sibirą išvežta daug lietuvių, tarp jų – ir A. Darelos seneliai bei prosenelė. Andriaus artimieji atsidūrė Narvos gyvenvietėje taigoje, 120 km nuo Krasnojarsko. Tremties kaime pas senelius prabėgo būsimo aktoriaus vasaros. „Mama sakė, kad esu panašus į senelį Juozą, nes jis mėgdavęs pokštauti. Galima sakyti, rengdavo spektaklius visam kaimui“, – prisiminė A. Darela. (…) Žiūrovų dėmesio jau sulaukė pirmieji A. Darelos vaidmenys Lietuvos rusų dramos teatro scenoje – Čertkovas (rež. Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“ pagal Marių Ivaškevičių) ir Direktorius (rež. Georgijaus Surkovo spektaklyje „Kreida“ pagal Mindaugą Valiuką), o naujausias aktoriaus vaidmuo – generolas Jepančinas spektaklyje „Idiotas“ pagal Fiodorą Dostojevskį (rež. Agnius Jankevičius).“

Gudavičius, Henrikas. Nedejuok. Žiūrėk, kad blogiau nebūtų // Lietuvos žinios. – 2019, vas. 1, p. 20-21
Redakcija, prieš publikuodama naujausius jo laiškus – dienoraščius, pristato Henriką Gudavičių – gamtininką, kraštotyrininką, rašytoją, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatą, Dzūkijos nacionalinio parko, leidžiamo laikraščio „Šalcinis“ redaktorių, žemaitį, į Dzūkiją persikėlusį 1990-aisiais metais, nepripažįstantį mobiliojo telefono ir iš savo vienkiemio netoli Liškiavos rašantį „Laiškus iš kaimo“, kurie jau sugulę į dvi knygas. Laikraščio puslapiuose telpa sausio 15,16, 18, 21, 24 dienos. Sausio 18-oje rašoma: „Šiandien iš Merkinės iki Liškiavos keliauju su druskininkiečiu Alvydu Truska. Liškiava jam labai pakeliui. Ir abu stebimės, kokių keistų atsitiktinumų šiame gyvenime pasitaiko. Gamtininkas Mindaugas Lapelė prieš savaitę jam pasakęs, kad naujoje Brolių Černiauskų fotografijos knygoje yra didelis skyrius apie lietuvių tremtį Krasnojarsko kraštą, į Rešotus. O juk jis, Alvydas Truska, gimė būtent Rešotuose. Gimė tada, kai Stalino jau nebebuvo, kai lietuvių į Sibirą jau nebevežė. Sugrįžo į Lietuvą tebūdamas vienų metų vaikas, o pačiais pirmaisiais atkurtos Lietuvos metais pradėjo tarnauti pasieniečiu, įstojo į Šaulių sąjungą. Šiandien Merkinėje Algimantas ir Mindaugas Černiauskai su Alvydu Truska tą atsitiktinumą ir išsiaiškino: taip, naujoje knygoje atgiję tie patys Rešotai, kur buvo ištremta daug molėtiškių, todėl patriotiškas Molėtų krašto jaunimas į tą tolimą Sibiro kaimą ir nuvažiavo 1989-aisiais metais. Ką jie ten pamatė, ką išvydo – užfiksuota brolių Černiauskų nuotraukose.“
Knyga ir straipsnis iliustruoti brolių Černiauskų nuotraukomis.

Pipinytė, Živilė. Moterys ir aukštakulniai // 7 meno dienos. – 2019, vas, 1, p.11
Kino kritikės pastebėjimai apie naująjį Donato Ulvydo filmą „Ir visi jų vyrai“. „Vyrai filme – kaip ir kitose lietuviškose komedijose, skirtose liaudžiai: jie primityvūs, neištikimi mačo ir kartu visaip moteris aptarnaujantis personalas, beje, dar ir mėgstantis gaminti maistą. Juos vaidinantys Savickas, Audrius Bružas, Bialobžeskis atrodo lyg trumpam atbėgę į šios juostos filmavimo aikštelę iš kitų ir todėl nespėję atsisveikinti su ankstesniais savo personažais. Tik debiutantas Šarūnas Januškevičius vaidina taip mėgėjiškai , kad net pradedi gailėtis jo nuoširdaus Lauros vaikino Jokūbo.“

„7 meno dienų“ inf. „7md“ rekomenduoja // 7 meno dienos. – 2019, vas. 1, p.14
Žinutėje „Dailė“ pranešama, jog galerijoje „Kunstkamera“ iki vasario 16 d. veiks Sigitos Maslauskaitės – Mažylienės personalinė paroda „Kartotės ir pirmavaizdžiai“, kur menininkė „tradicijos kartojimosi aspektą naudoja konceptualiai, sulieja simbolius su dabartimi, taip religinis turinys įgyja gyvasties.“