„Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje. 1944 – 1953“

 

 

 

 

 

 

Tai antroji knyga apie tremtį, kuri apima dešimt žiauraus teroro, prievartos,  netekčių ir praradimų okupuotos Lietuvos valstybės istorijos metų. Joje pasakojama apie 1944-1953 metų politines represijas ir jas patyrusius žmones, sovietinių valdžios institucijų valia ilgiems metams išvežtus iš gimtojo krašto ir pasmerktus sunkiems darbams, badui ir nepritekliams nuošaliuose Sovietų Sąjungos regionuose.
Represuotų asmenų ir šeimų nuotraukų galeriją papildo publikuojami dokumentai iš baudžiamųjų ir tremties bylų, laiškų, atsiminimų ištraukos – autentiški represijų vykdytojų žiaurumo, teisinių normų ignoravimo, savivalės, taip pat prievartą patyrusių žmonių vargų ir išgyvenimų liudijimai.

Šiuose puslapiuose rašoma apie tremtyje buvusius molėtiškius:

66 p.: Monika Kaušinytė iš Gališkių kaimo;  155 p.: Juozas Keršys su dukromis Ieva, Palmyra ir sūnumi Stasiu iš Vanaginės kaimo; 206 p.: Irena Plieskienė su dukra Valda iš Didžialaukio kaimo; 216 p.: Elena Juočienė su dukromis Danute, Joana ir sūnumi Algimantu iš Laičių kaimo. Vėliau pas juos atvyko ir sūnus Antanas su vyru Jonu; 370-375 p.: Steponas ir Anelė Kraujeliai su dukromis Vitalija, Anelė, Brone, Janina ir Stefanija iš Kaniūkų kaimo; Ona ir Rapolas Telksniai iš Pavirinčių kaimo; Boleslovas ir Elena Klevai su vaikais Vanda, Stanislava ir Baliu iš Pliešiškių kaimo; Antanas ir Veronika Žeguniai su sūnumis Petru, Stasiu ir Vaclovu iš Videniškių kaimo.