Naujos užsienio autorių knygos / 2019 balandis

Moteris pieno voniojeNora Ikstena

MOTINOS PIENAS

Mano pienas buvo kartus, nežinios pilnas, pragaišties pienas. Aš apsaugojau nuo jo savo vaiką.

Romanas „Motinos pienas“– tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską; ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie bandymus išlikti, nepaaukojant savo įsitikinimo ir žmogiško smalsumo, ir apie kainą, kurią tenka mokėti už tą išlikimą. Apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą. Apie tris moteris – senelę, dukrą ir anūkę. Apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

Iš pirmo žvilgsnio „Motinos pienas“ – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969–1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

Nora Ikstena (g. 1969 m.) – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Ji apdovanota daugeliu svarbių Latvijos literatūros premijų, tarp jų – Trijų žvaigždžių ordinu už nuopelnus literatūrai ir Baltijos Asamblėjos premija. Vienas garsiausių N. Ikstenos romanų – „Motinos pienas”, išverstas į vokiečių, makedoniečių ir anglų kalbas, 2015 m. įtrauktas į Latvijos Metų knygos trumpąjį sąrašą.

„Jos negalėjo palūžti, neturėjo kito pasirinkimo. Man sunku net įsivaizduoti…” – sako M. L. Bracht kalbėdama apie romane aprašomų seserų istoriją. „Susimąsčiau, kas tos moterys, kurios tai ištvėrė? Iš 200,000 užregistruotų paguodos moterų iki 1990 m. išgyveno tik 250. Tai didžiulis mirčių skaičius. Kaip iškęsti vergiją ir gyventi toliau? Kokia moterimi turi būti? Žinau. Henajo.”

pora prie vandensDiane Chamberlain

ĮLANKA VIDURNAKTĮ

Visi vaikai daro klaidų, tik kai kurios iš jų būna mirtinos.

Augau širdyje gniauždama kaltę, niekaip neišsivaduodama nuo dvylikametės prisiminimų apie tai, kas
tąkart nutiko. Kodėl mes net keturis dešimtmečius stypčiojome ant pirštų galų apie dramblį kambaryje? Negi manėme, kad jis pasiduos marinamas mūsų ignoravimu, taip sumenks, kad iš jo teliks kaulai ir oda, o tuomet pats išsmuks pro duris?

Jaukus šeimos vasarnamis Naujojo Džersio pakrantėje drąsuolei dvylikametei Džulei Bauer teikė laisvę ir ramybę. Viskas pasikeitė, kai buvo nužudyta jos septyniolikmetė sesuo Izabelė. Šis įvykis ne tik sukrėtė mergaitės šeimą, bet ir paveikė kaimynų likimus.
Nuo pražūtingosios rugpjūčio nakties prabėgo jau 42-eji metai, bet sesers žūtis Džulei vis dar kartina gyvenimą.
Netikėtai gautas laiškas verčia iš naujo viską prisiminti. Kaip vis dėlto žuvo Izabelė? Ar tikrasis jos žudikas išvengė kalėjimo? Koks toje tragedijoje Džulės vaidmuo? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus moteris vis grįžta į praeitį ir bando išnarplioti painų kelių jaunuolių jausmų rezginį, kad atskleistų tiesą.

moters veidas tinkleZeruya Shalev

SKAUSMAS

Išsiskyrimo skausmas visada pranoksta susitikimo džiaugsmą, paprastai dar sunkiai suvokiamą ir neįtikėtinai trapų.

Praėjo dešimt metų nuo teroristinio išpuolio, per kurį Irisė buvo sunkiai sužeista. Vis dėlto moterį kamuoja ne tik fizinės kančios. Netikėtai į jos gyvenimą sugrįžta jaunystės dienų mylimasis Eitanas. Jo pasirodymas pažadina giliai viduje tūnojusias nuoskaudas dėl nutrūkusių santykių, kartu priversdamas atgimti ir niekur nedingusius jausmus.

Nors Irisė – sėkminga mokyklos direktorė, jos gyvenimas labiau primena pilkšvą ir netikusią tikrojo gyvenimo klastotę. Jos ir vyro santykiai prigesę, o su vaikais beveik nerandama ryšio. Gal tai nulėmė skausminga pirmosios meilės baigtis, apkartinusi Irisės gyvenimą, o gal vėliau įvykęs išpuolis, ilgam prirakinęs ją prie lovos ir atėmęs iš šeimos motiną ir žmoną. Šiaip ar taip, šiai santuokai, regis, nebuvo lemta patirti pilnatvės. Netikėtai sutiktas Eitanas priverčia moterį blaškytis tarp pareigos šeimai ir troškimo būti su mylimuoju. Viskas apvirsta aukštyn kojomis, paaiškėjus, jog, išvykusi į Tel Avivą pradėti savarankiško gyvenimo, dukra patenka į bėdą. Irisei tenka apsispręsti, kas svarbiau: iš naujo atrasta jaunystės meilė ar jos dukros gerovė?

Zeruya Shalev (g. 1959) – šiuolaikinė Izraelio rašytoja, pelnytai laikoma viena geriausių savo kartos autorių. Jos knyga “Meilės gyvenimas” („Sofoklis”, 2017) sulaukė didelio susidomėjimo, todėl lietuvių skaitytojams pristatomas antras romanas. Jame pasakojama tikru įvykiu paremta istorija, kai, nuvežusi vaiką į darželį, grįždama namo Z. Shalev buvo sužeista susisprogdinusio savižudžio.

bėgiaiEsther Hautzig

BEKRAŠTĖ STEPĖ

Sibiro platybės panašios į pasaulio kraštą. Tai vieta, iš kur negrįžtama. Vieta, į kurią sovietai negailestingai ištrėmė tūkstančius nekaltųjų, pripažintų valdžios ir žmonių priešais.

Dešimtmetė Estera buvo suimta su visa šeima ir perpildytais gyvuliniais vagonais iš Vilniaus nugabenta į bekraštes Sibiro stepes. Svetimas atšiaurus kraštas tapo jai pragariškais namais, kiekviena diena – mėginimu išgyventi. Badas, ligos, mirtys, pažeminimai, arktinis speigas – tai tik maža dalis sunkumų, su kuriais susidūrė Estera. Tačiau, nepaisant visko, šios mergaitės istorija spinduliuoja optimizmu ir yra gražus žmogaus dvasios stiprybės pavyzdys.

Skausminga tremties istorija, paremta autorės Esther Hautzig vaikystėje Sibire patirtais išgyvenimais.

Anos Frank dienoraštis ir Berniukas dryžuota pižama skaitytojams.

pelėdos akisSamuel Bjørk

PELĖDA MEDŽIOJA NAKTĮ

Pasauliniu bestseleriu “Aš keliauju viena” debiutavęs, naujosios kartos rašytoju pramintas ir lyginamas su tokiais grandais kaip Jo NesbøSamuel Bjørk grįžta su nauju dėmesį kaustančiu psichologiniu trileriu „Pelėda medžioja naktį”. 2015 m. knyga buvo nominuota Norvegijos knygų premijai.

Miške, plunksnų pataluose tarp pentagramos forma sustatytų žvakių randama negyva paauglė, prieš tris mėnesius dingusi iš našlaičių namų. Detektyvė Mia Kriuger iš karto įtaria ritualinę žmogžudystę. Tačiau vis dar kamuojama minčių apie savižudybę ji vargiai gali susitelkti tyrimui.

Dėl įkalčių trūkumo tyrimas nejuda iš vietos. Lyg iš niekur atsiradęs paslaptingasis kompiuterių genijus įneša dar daugiau sumaišties. Jo parodytame vaizdo įraše – prieš mirtį nufilmuota mergina, o šešėly išnyra mirties paukščio – pelėdos – siluetas…

Ar pavyks detektyvei Miai Kriuger įveikti vidinius demonus ir susikaupti tyrimui? Kas ta paslaptinga figūra, matoma šešėlyje? Ar jie suspės viską išnarplioti, kol pelėda nepasirinko naujos aukos?


laiptai

Care Santos 

UŽRAKINTI KAMBARIAI

Kiekviena šeima turi savų paslapčių. Visi namai turi savų vaiduoklių.

Žinomo XX a. Ispanijos dailininko Amadėjaus Lakso anūkė Violeta iš Čikagos grįžta į Barseloną. Vietos valdžia nusprendė restauruoti namus, kur iki paskutinės dienos gyveno ir tapė jos senelis, ir įkurti čia muziejų. Tačiau vos pradėtus darbus sustabdo kraupus radinys – užmūrytame sandėliuke, nuėmus Amadėjaus žmoną Teresą vaizduojančią freską, aptinkami moters palaikai su grandinėle ir žiedu ant kaklo.

Iki smulkiausių detalių ištyrinėjusi senelio, kurį prisimena tik iš jo laidotuvių dienos, kūrybą, Violeta ryžtasi išsiaiškinti tikrąją savo giminės istoriją. Atskleisdama nemalonias ir gėdingas šeimos paslaptis moteris keliauja nuo vieno užrakinto kambario prie kito ir tik ji pati turi nuspręsti, ar atverti jų duris. Koks iš tiesų buvo jos senelis? Kokia senelės Teresos lemtis? Kodėl visi kalbėjo, kad ji pabėgo į Ameriką su meilužiu? Kas iš tiesų buvo tie Laksai? Ir, svarbiausia, kas yra Violeta Laks?

Pasakodama XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Barselonos ir vienos įtakingiausių miesto šeimų istoriją rašytoja Care Santos sukūrė neįtikėtinai spalvingą ir įvairiapusį romaną. Neišsakytos mintys, nutylėtos tiesos, šešėliai, kurie klausosi pasislėpę užuolaidų klostėse, intrigos ir užrakinti kambariai pamažu atskleis šiurpią šeimos istoriją ir sykiu pakvies į nuostabią literatūrinę kelionę po gyvybingą, augantį ir nuolat kintantį miestą – Barseloną.

Tai didinga istorija apie aistras, paslaptis ir emocijas, bet labiausiai – apie moteris.

Clara Sánchez

PoraAraminta Hall

AMŽINAI MANO

Aistra, apsėdimas ir tamsioji meilės pusė. Jausmai, temdantys protą ir atimantys gebėjimą mąstyti racionaliai. Veiksmai ir jų pasekmės. Plonytė linija tarp objektyvios tiesos ir įsivaizduojamos realybės. „Amžinai mano” – niūri, tamsi ir šiurpulį kelianti meilės istorija.

Maikis ilgai nežinojo, kas yra meilė. Jo gyvenimas buvo ramus, paprastas, gal netgi pilkas. Tačiau viskas pasikeitė, kai universitete jis sutiko Veritę. V – kaip jis ją vadino – išmokė Maikį mylėti ir vaikino gyvenimas įgavo prasmę. Maikis susirado gerai apmokamą darbą, sukūrė jaukius namus, ėmė lankytis sporto salėje ir darė viską, kad V būtų laiminga. Nes Veritė buvo jo gyvenimo moteris.
Gyvenimas buvo nuostabus. Ypač Geismas – jų susikurtas žaidimas. Naktiniame klube, stovėdamas nuošaliau, Maikis palaukdavo, kol Veritė užkaitins kraują kokiam nors seilę varvinančiam vaikinui, ir, jai davus ženklą, netikėtai išdygdavo šalia, kad ją apgintų. Jų aistra niekuomet nebūdavo tokia stipri, kaip tokiomis akimirkomis.

Tačiau kartą suklydusį ir praradusį pasitikėjimą Maikį Veritė atstumia. Maža to, ji rengiasi tekėti už kito. Ši žinia vaikinui – tarsi žaibas iš giedro dangaus.Atsipeikėjęs po pirmojo šoko, Maikis nusprendžia, kad tai negali būti tiesa. Nesvarbu, kad Veritė neatsakinėja į jo laiškus ir neatsiliepia į skambučius. Vyras įsitikinęs, kad visa tai – tik žaidimas. Jam tereikia atidžiai stebėti Veritę ir pamatyti jos siunčiamus ženklus. Sekti kiekvieną jos žingsnį ir nepraleisti slapto signalo, rodančio, kad atėjo laikas ją išgelbėti.

Vos išleistas, Didžiosios Britanijos rašytojos Aramintos Hol (Araminta Hall) romanas „Amžinai mano” iš karto sulaukė daugybės palankių atsiliepimų. Skaitytojai knygą šluoja nuo lentynų, o kritikai vadina puikiu psichologiniu trileriu ir crime-noir bei suspense žanrų pavyzdžiu. Tinklalapis „CrimeReads” romaną išrinko geriausia 2018 m. knyga.

„Vienas nejaukiausių ir žiauriausių trilerių, kiek yra tekę skaityti. Trumpai tariant – nuostabi knyga iki pat paskutinės kraują stingdančios eilutės.” –Gillian Fllyn (romanų “Dingusi”, “Tamsumos” ir  “Aštrūs pjūviai” autorė)

moters veidas po paukščio sparnuKati Hiekkapelto

BEJĖGIAI

Nuožmi Suomijos imigrantų ir vietinių gaujų kova, narkotikai ir kraupios žmogžudystės.
Galbūt kalėjimas – vienintelis būdas ištrūkti iš šio užburto rato?

Nuošaliame ir užpustytame miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės jį tiriančiai Anai Feketei atrodo įtartinos. Automobilį vairavusi mergina tikina, kad senukas gulėjo vidury kelio dar prieš jį partrenkiant, be to, nelaimės vietoje nėra aukos pėdsakų. Tyrimą dar labiau apsunkina netoliese aptiktas kruvinas peilis ir didžiulis raudonai nusidažiusio sniego plotas…

Tuo pat metu Anos partneris Eskas tiria Suomijoje pasirodžiusios tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą. Kaip su šia gauja susijęs jaunas nelegalus imigrantas iš Pakistano, sulaikytas narkomanų lindynėje reido metu? Keista, kad buto, kuriame jis buvo suimtas, kaimynystėje gyveno ir partrenktas senukas… Ar Anai ir Eskui pavyks išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, ir sustabdyti pagreitį įgaunančias imigrantų ir vietinių gaujų kovas?

Žmogaus siluetas naktinėje gatvėjeJohn Grisham

„GAIDŽIO“ BARAS

The New York Times bestselerių autorius John Grisham pristato naujausią teisinį trilerį, suteikiantį skaitytojams progą iš vidaus pažinti juridinę firmą, kuriai gresia bet kada žlugti.

Markas, Todas ir Zola stojo į teisės mokyklą ketindami pakeisti pasaulį, norėdami jį paversti geresne vieta. Visi užsivertė sunkią paskolų naštą, kad galėtų baigti komercinę menkavertę mokslo įstaigą, kurios studijų kokybė tokia prasta, jog retas kuris absolventas išlaiko advokatūros egzaminą, ką jau kalbėti apie galimybes gauti padorų darbą. Mokykla tėra viena iš jų tinklo, priklausančio įtartinam Niujorko verslininkui, ribotos rizikos fondo savininkui, kuris, negana to, dar valdo studentams paskolas dalijantį banką. Ir tai išsiaiškinę visi trys suvokia, kad jie įtraukti į didžiąją teisės mokyklų aferą.

Bet trijulei galbūt pavyktų rasti išeitį. Galbūt pavyktų išsisukti nuo gniuždančio įsiskolinimo, demaskuoti banką ir suktybes bei tuo pat metu užsidirbti kažkiek dolerių. Tačiau mėginant įgyvendinti savo planus pirmiausia reikėtų mesti studijas. Apleisti mokslus, kai iki diplomų teikimo lieka keli trumpi mėnesiai? Taip elgtis beprotiška, tiesa? Na, ir taip, ir ne…

Knygos viršelisLisa Gardner

TREČIOJI AUKA

Praeitis nesibaigia…

Nenusakomo blogio įvykis sudraskė idiliško Beikersvilio miestelio Oregone ramybę, ir kadaise buvę taikūs jo gyventojai reikalauja teisingumo. Ir nors vienas berniukas prisipažino įvykdęs siaubingą nusikaltimą, įkalčiai pasėja abejonių dėl jo kaltės.

Pareigūnė Reinė Koner, vadovaujanti žmogžudystės tyrimui, atsiduria prieštaravimų sūkuryje. Viskas pernelyg pažįstama; naktimis ją vėl ima lankyti košmarai, grasinantys paviešinti slaptas nuodėmes. Bet, berniuko gyvybei kabant ant plauko, Koner, ieškodama tikrojo žmogžudžio, pasiryžta jokioms aplinkybėms neleisti savęs stabdyti.

Padedama Federalinio tyrimų biuro profilių sudarymo eksperto Pirso Kvinsio, Reinė prieina prie mirtinos tiesos kur kas arčiau, nei pati suvokia. Kadangi netoliese, pasislėpęs šešėliuose, ją stebi vyras ir mąsto apie savo kitą žingsnį. Jis žino apie jos paslaptis. Jis žudo dėl smagumo. Jis jau atnešė mirtį į Beikersvilį, jau suskaldė jo bendruomenę. Bet čia jis atvyko išties tik dėl Reinės — ir niekur nedings, kol jos nesunaikins…

Įtampos kupinas romanas žiemos vakarams. Šis trileris pasižymi gausa gyvų, tikroviškų dialogų ir žavesį keliančių personažų.

Publishers Weekly

Dėmesį kaustanti, kvapą gniaužianti įtampa.

Iris Johansen

knygos viršelisPeter James

ABSOLIUTUS ĮRODYMAS

Tiriamosios žurnalistikos reporteris Rosas Hanteris vos nenumojo ranka į telefono skambutį, kuris amžinai pakeis jo — o galbūt ir viso pasaulio — likimą.

Pagyvenusio vyriškio balsas per ragelį skambėjo keistai, tačiau nuoširdžiai: „Pone Hanteri, nesu beprotis, prašau, išklausykite mane. Girdėjau, kad esate žmogus, padėsiantis pasauliui priimti mane už gryną pinigą. Aš gavau absoliutų Dievo buvimo įrodymą. Man reikia su jumis susitikti. Reikalinga jūsų pagalba.”

Kuo būtų galima įrodyti Dievo buvimą? Ir kokias tai sukeltų pasekmes?

Šis klausimas ir atsakymas į jį slypi tarptautinio bestselerių autoriaus Peterio Jameso trilerio „Absoliutus įrodymas” esmėje.

Iškyla grėsmė milijardieriaus evangelininko apsimestiniam tikėjimui, garsaus ateisto viso gyvenimo darbui, didžiųjų pasaulio religijų patikimumui. Žinoma, jei tik Rosas Hanteris išgyvens ir spės pateikti įrodymą.

Šis didelės įtampos romanas „Absoliutus įrodymas” nuo pirmo iki paskutinio puslapio prikausto skaitytoją daug žadančia intriga ir pasaulinio masto sąmokslo teorija.

Knygos viršelisMaja Lunde

VANDENS ISTORIJA

Kol turėjome vandens, viskas buvo gerai.

Maja Lunde (g. 1975 m.) – norvegų scenaristė, knygų vaikams ir jaunimui autorė. “Bičių istorija” – pirmoji jos knyga suaugusiems, tučtuojau pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu. Pasakojimas apie bičių dingimą tapo pirmuoju iš Majos Lundes suplanuoto kvarteto. Antroji knyga „Vandens istorija” – apie elementą, reikalingą mums visiems kaip gyvybė.

Norvegija, 2017-tieji. Signei septyniasdešimt. Visą gyvenimą ji kovojo už ledynų išsaugojimą, tačiau ką gali vienas žmogus prieš galingą industriją, parduodančią jos gimtųjų kalnų ledą pietų šalims? Vis dėlto ji labai atkakli: atšiauri, vieniša moteris leidžiasi į kelionę savo burine jachta. Ji nori pasiekti Prancūzijos krantus. Jachtoje – nepaprastas krovinys, turintis išgelbėti pasaulį.

Prancūzija, 2041-ieji. Europa dūsta nuo karščio, išsekę žmonės palieka išdžiūvusius miestus. Naujieji pabėgėliai reikalauja nebe teisių ir laisvių, ieško nebe politinio prieglobsčio, jiems reikia vienintelio dalyko – vandens. Jie bėga į šiaurę. Kaip ir Davidas su dukrele Lou – palikę degančius namus juodu suranda pabėgėlių stovyklą. Ten laukia Davido žmonos Anos su kūdikiu. Laukimas alkanas ir kankinantis; žmonės pasiruošę perkąsti vieni kitiems gerkles dėl maisto kąsnio ir ypač – dėl vandens. Tačiau Davidas su Lou pilni vilties. Jie turi sulaukti Anos. Lietaus. Ir tada išdžiūvusiame sode suranda… laivą. Signės laivą.

Majai Lundei vanduo – visos gyvybės pagrindas ir romano veikėjus jungianti gija. „Vandens istorija” –du susipynę pasakojimai apie katastrofą, kuri gali tapti netolima ateitimi, romanas–distopija, romanas–perspėjimas. Knyga apie meilę ir viltį išsigelbėti.

 

Knygos viršelisAnne Swärd

VERA

Sederių šeimos ir nematomos žmonos istorija…

1945 m. gruodis. Aristokratų Sederių šeima ruošia prabangias vestuves vyriausiam sūnui. Nors aplinkui stingdanti žiema, ceremonija vyks jiems priklausančioje saloje Stokholmo archipelage.
Pirmame knygos skyriuje Sandriną, būsimą nuotaką ir šios istorijos pasakotoją, Sederių šeimos moterys ruošia tuoktuvėms. Ji turi pereiti skausmingą transformaciją – iš stipriai nėščios tapti nekaltai liekna, kad galėtų žengti prie altoriaus. Sandrina nedera prie santūrių, išsilavinusių ir elegantiškų jos būsimos šeimos moterų. Ji kilusi iš visai kitokio pasaulio ir turi paslaptį, kurią bet kokia kaina nori išlaikyti.

Sederių sala užversta sniegu, spigina baisus šaltis. Tokia pat šalta atmosfera ir Sederių šeimoje, kuriai po tėvo mirties vadovauja valdinga motina. Šeimoje penki sūnūs, o Sandrina išteka už mylimiausio – gydytojo Ivano, kuris dukart už ją vyresnis. Sandrinai tik septyniolika, o už Ivano būtų troškusi ištekėti bet kuri moteris, kokios tik jis būtų panorėjęs. Visi įtaria, kad ši santuoka kažką slepia.
Vestuvių metu saloje įsišėlsta galinga pūga ir šventės dalyviai negali grįžti namo. Kita staigmena – nėriniais išpuošta nuotaka bešokdama ima gimdyti. Dar dienai neišaušus gimsta mergaitė Vera… Ir pradeda aiškėti tiesa.

Švedijoje garsios ir apdovanotos rašytojos Anne Swärd romanas „Vera” yra didingas epinis pasakojimas apie vienatvę, bėgimą ir išgyvenimą, apie motinas ir dukras, apie karta iš kartos perduodamą kaltę ir meilę. Preciziškas, nepriekaištingas tekstas. Niekur neišgirsite net mažiausios netikslios natos.

 

Knygos viršelisJaume Cabré

ŠEŠĖLIS

2016 m. Lietuvoje išleistas žymaus Katalonijos rašytojo Jaume Cabré romanas “Prisipažįstu” užkariavo skaitytojų širdis ir Lietuvos vertėjų sąjungos tais pačiais metais buvo įtrauktas į vertingiausių verstinių knygų sąrašą. Abejingų nepaliks ir naujausias šio rašytojo kūrinys – „Eunucho šešėlis”.

Paskutinis senos ir kilmingos Žensanų giminės palikuonis Mikelis netikėtai atsiduria savo vaikystės namuose, kurie dabar virtę madingu ir prabangiu restoranu. Pietaudamas su žavinga jauna moterimi Mikelis aštriai pajaučia visą gyvenimą jį lydėjusių praradimų skausmą. Nejučiomis jis leidžiasi į kelionę savo atsiminimų labirintais, ieškodamas atsakymo į klausimą – kada gi sugriuvo jo gyvenimas?
Jaume Cabré romanas „Eunucho šešėlis” – graudi ir savaip sąmojinga istorija, sukrečianti įvykių griūtimi bei įsimintinais veikėjų paveikslais. Šis romanas – taip pat ir savotiška pagarbos duoklė austrų kompozitoriui Albanui Bergui, jis parašytas pagal jo Koncertą smuikui ir orkestrui, kurį kompozitorius paskyrė savo mylimosios prisiminimui.

Jaume Cabré kūrinys taip pat skirtas visiems kada nors mylėtiems, bet prarastiems žmonėms, jo kompozicija atitinka Bergo koncerto struktūrą, o pastraipos – muzikines frazes. Tai įtraukianti ir užburianti jautraus žmogaus išpažintis, skambanti lyg jo requiem.

 

Lagaminas moters rankoseDonatella Di Pietrantonio

SUGRĄŽINTOJI

Yra romanų, kurie užkliudo giliausias žmogaus egzistencines stygas. Romanas „Sugrąžintoji” – kaip tik toks. Mergaitė su lagaminu vienoje rankoje ir batų krepšiu kitoje yra priversta paskambinti į nepažįstamųjų duris. Jas, spiginančiomis akimis ir išsidraikiusiomis kasytėmis, atidaro… jos sesuo Adrijana, nors anksčiau juodvi niekada nebuvo susitikusios. Taip prasideda pasakojimas apie Sugrąžintąją, kuri vieną dieną neteko visko: patogių namų, geriausių draugių ir besąlygiškos tėvų meilės.

Norint susitaikyti su dvigubu atsisakymu ir dviguba našlaityste, turint dvi gyvas motinas, jai tenka grįžti prie savo pačios šaknų. Ir Donatella Di Pietrantonio puikiai žino, kokiais žodžiais tai išsakyti, ji moka papasakoti apie motinystę, atsakomybę ir rūpestį.

Donatella di Pietrantonio debiutavo 2011 m. romanu „Mano motina kaip upė” – jis laimėjo Tropėjos literatūrinę premiją. Antrasis romanas, „Mano gražuolė” (2013), laimėjo „Brancati” premiją ir pateko tarp premijos „Strega” finalistų. 2017 m. pasirodęs romanas„Sugrąžintoji” buvo apdovanotas „Campielo” premija ir sulaukė didelės sėkmės Italijoje.

 

Miestas moters su rožine suknele foneChanel Cleeton

KITAIS METAI HAVANOJE

– Pasek man pasaką.

– Kai buvau jauna Kuboje…

Havana, 1959 metai. Fideliui Castrui užėmus valdžią, visa Elisos Perez šeima priversta palikti per kelias kartas puoselėtą ištaigingą gyvenimą Kuboje ir sprukti į JAV. Pasimetę ir netekę įprasta vaga tekėjusio gyvenimo, su savimi jie išsineša didžiausią turtą – niekad neišblėsiančius prisiminimus.

Majamis, 2017 metai. Marisolė užaugo klausydamasi nesibaigiančių senelės Elisos pasakojimų apie Kubą: apie pokyliuose besisukančias poras, ugningas muzikantų dainas ir svajingai į vandenyną besileidžiančią saulę. Jos vaizduotė metų metus kūrė savitą Havanos paveikslą. Dabar, kai senelė mirė, Marisolė privalo įvykdyti paskutinį jos norą – išbarstyti jos pelenus gimtojoje žemėje. Merginos laukia kelionė į išsvajotą kraštą ir vis dar gyvą šeimos praeitį.

Persmelkta žaižaruojančių Kubos spalvų ir odon besismelkiančių kvapų, ši istorija atskleidžia ne tik dešimtmečiais saugotas šeimos paslaptis, bet ir klausia, ką reiškia priklausyti, kaip šeimos tradicijų valdomoje kasdienybėje rasti savo kelią ir visa, kas gyvenime nutinka, priimti atvira širdimi.

„Nuostabus pasakojimas, kupinas uždraustų aistrų, šeimos paslapčių, drąsos ir besąlygiško pasiaukojimo.“
Reese Witherspoon

„Užburiantis priminimas, kad pasaulyje nieko nėra brangiau už šeimą, meilę ir viltį.“
„FIRST for Women Magazine“

„Pasakojimas gražus kaip pati Kuba!“
Jennifer Robson

Chanel Cleeton (Šanel Klyton) gimė Floridoje, JAV, Kubos išeivių šeimoje. Politikos ir istorijos žinias gilino Didžiojoje Britanijoje, Tarptautiniame Amerikos universitete Londone, ir Pietų Karolinos teisės universitete. Didžiausias jos pomėgis – kelionės, kurių įspūdžiai nugula į gyvybingus tekstus. Romanas „Kitais metais Havanoje“ 2018 m. įtrauktas į Reese Witherspoon knygų klubo sąrašą.

 

Vanduo, kalnai, miškai Kristin Hannah

SUGRĮŽIMAS Į ALIASKĄ

Aliaska, 1974 m.
Nenuspėjama. Nedovanojanti. Neprijaukinta.
Kraštutinis išgyvenimo išbandymas krizės ištiktai šeimai.

Kora Olbrait su vyru Erntu, neseniai grįžusiu iš Vietnamo karo, išsiveža trylikametę dukterį Lenę į naujojo gyvenimo paieškas Aliaskoje. Olbraitai atvyksta nepasiruošę nei orui, nei gyvenimui vienumoje, vis dėlto su glaudžiai sugyvenančios bendruomenės palaikymu įsikuria atšiauriame, gražiame laukinės gamtos kampelyje.

„Sugrįžimas į Aliaską” yra epas apie žmogaus gebėjimą išgyventi ir meilę. Tai intymus milžiniškus išbandymus ištvėrusios šeimos portretas, atskleidžiantis Amerikoje nykstantį gyvenimo būdą.

Kristin Hannah jai būdingu stiliumi derindama elegantišką prozą ir sudėtingus veikėjų charakterius, sukuria itin paveikią istoriją, šlovinančią žmogaus dvasios stiprybę ir neįtikėtiną, neišsemiamą moters jėgą. Romanas „Sugrįžimas į Aliaską“ apie sunkiausius šeimai tenkančius išbandymus ir ryšius, galinčius suskaldyti bendruomenę, yra toks pat įspūdingas ir galingas kaip pati Aliaska. Jis puikiai iliustruoja Kristin Hannah gebėjimą supinti išskirtinai asmeniškus ir universalius išgyvenimus.

 

suplėšyta širdis

Amélie Nothomb

PLAK, ŠIRDIE

Jų pasaulis sudėliotas iš kasdienybės stereotipų: grožis, pinigai, profesija, sėkmė.

Mari žinojo esanti graži. Prieš akis jai klostėsi nuostabus gyvenimas. Deja, per patį jaunystės žydėjimą ji susilaukė dukters.

Diana būtų laikiusi save Pelene. Deja, jai skaudžiai pavydėjo ne nuožmi pamotė, o tikroji motina, vystanti gražuolė Mari. Tačiau Diana išmoko tvirtybės. Įsiminusi Alfredo de Musset eilėraščio žodžius „Plak, širdie, tavy juk slypi dvasia”, ji ryžosi studijuoti kardiologiją ir siekti karjeros.

Romane „Plak, širdie“ veikia moterys: Diana ir jos motina, pavydžioji Mari, Diana ir jos draugė, lipšnioji Elizabeta, Diana ir jos dėstytoja, savanaudė Olivija, Diana ir jos sesuo, motinos labiau mylima Selija. Jas priešina konkurencija ir vienija moteriškas solidarumas. Jų pasaulis sudėliotas iš kasdienybės stereotipų: grožis, pinigai, profesija, sėkmė – taip įsivaizduojama laimė. O jais naudojantis meistriškai atskleidžiama tai, kas iš tiesų slypi po šia išorine gerove.

Belgų kilmės prancūzų rašytoja Amélie Nothomb gimė 1967 m. Japonijoje. Tolimieji Rytai, kur ji praleido vaikystę, padarė jai didelę įtaką. Rašytoja apdovanota daugybe literatūrinių prizų, tarp jų – Prancūzų akademijos premija. Intelektualioji kūrėja visada stebina išradingumu, drąsa ir netikėtomis idėjomis. A. Nothomb romanai išversti į 40 kalbų, keletas jų išleista ir lietuviškai.

Verified by MonsterInsights