2019 m. balandis

Ambrazas, Goda. Lietuvos istorija atsidūrė Giedriaus Kazimierėno paveiksluose // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 30, p. 13
Parodos „Istorija ir dailininkai: Giedrius Kazimierėnas“, kuri veiks Lietuvos nacionaliniame muziejuje iki birželio 16 d., pristatymas. „Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidarytoje tapytojo Giedriaus Kazimierėno kūrinių parodoje tilpo tik šešios drobės, įspūdingo dydžio kūriniuose menininkas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius Lietuvos istorijos įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.“

Jasaitis, Jonas. Prezidento rinkimų kampanija: kas renkasi iš trijų? // Mokslo Lietuva. – 2019, bal. 30, p. 3
Reaktoriaus komentaras apie prezidento rinkimų kampaniją, kur, anot autoriaus, pagrindinės televizijos stotys, lyg susitarusios, rodo tris kandidatus iš devynių: ilgametį komercinio banko darbuotoją dr. Gitaną Nausėdą, Seimo narę, buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tačiau, kaip teigia autorius, „jau pirmasis kandidatų prisistatymas – debatai apie užsienio politiką maloniai nustebino: rinktis galima tikrai nebūtinai iš nuolat linksniuojamų trijų.“ Pasidžiaugdamas, kad šįkart visi kandidatai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o trys net mokslo laipsnius bei akademinius vardus, (Gitanas Nausėda, Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas), prof. dr. Jonas Jasaitis straipsnį užbaigia: „Tarp pretendentų ir du Europos Parlamento nariai – architektas Valentinas Mazuronis ir kardiochirurgas bei istorikas, Kovo 11-osios Akto signataras Vytenis Andriukaitis.“

Lėka, Aušra. Prezidento kurpalis // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 30, p. 1-3
Klausimai: kokių gebėjimų reikia prezidentui? Ar gali juo būti negebantis laisvai kalbėti angliškai? Ar valstybės vadovui svarbi išvaizda ir būdas? Ar politikos mokslo ir Lietuvos žmonių susiformuotas prezidento etalonas sutampa? Kurie iš kandidatų devintuko atitinka prezidento standartą? Ir atsakymai – pasvarstymai iš Vlado Gaidžio, Algio Krupavičiaus ir Mykolo Katkaus. „O kas atitinka prezidento standartą iš gegužės 12-ąją besivaržysiančių de vynių kandidatų – Seimo narių Ingridos Šimonytės, Mindaugo Puidoko, Naglio Puteikio, premjero Sauliaus Skvernelio, ekonomisto Gitano Nausėdos, Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio, europarlamentarų Valentino Mazuronio ir Valdemaro Tomaševskio, filosofo Arvydo Juozaičio?“

„Lietuvos ryto“ inf. Į „Saulėgrąžą“ – ne tik paskolos, bet ir pasitarti // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 30, p. 16
Informacija apie kredito uniją „Saulėgrąža“, kuri ruošiasi tapti specializuotu banku ir jau nuo šių metų vasario 1 d. įsidiegė bankinę informacinę sistemą. „Vilniuje 2013-aisiais pradėjusi veiklą kredito unija buria 1900 narių sostinėje, taip pat Vilniaus r., Švenčionių, Trakų, Širvintų, Molėtų, Šalčininkų. Elektrėnų savivaldybių teritorijose.“

Beltienė, Rūta. Žvaigždės, gėlės ir senoji giria // Sodo spalvos. – 2019, Nr. 5, p. 10-15
Pasakojimas apie Etnokosmologijos muziejaus sodelio kūrimą. „Kaip kilo mintis įkurti sodą?“ – klausiame G. Kakaro. „Manau, kad žmogaus prigimtis yra neatsiejama nuo estetinio prado. O visi gėlynai – tai amžiną atilsį žmonos Marijos darbas. Ji buvo kilusi iš Klaipėdos, o atvykusi gyventi čia persikvalifikavo į muziejaus kraštovaizdžio architektę. Jau 4 metai, kaip jos nėra, per tą laiką daug kas buvo apnykę. Dabar man talkina sena bičiulė ir dabartinė mano žmona Rima. Želdiniai vėl atsigavo, – teigia pašnekovas. – Dažnai lankytojai, pažvelgę iš bokšto į apačioje esančius gėlynus, klausia: kokia šios kompozicijos reikšmė? Tai tiesiog natūrali estetinė evoliucija, nėra kokių nors dėsnių. Renkant muziejui akmenis teko nemažai važinėti po Lietuvą. Pamažu įsigyjant vis daugiau gėlių, gėlynai plėtėsi, juos reikėjo pratęsti, ir štai jie išaugo į tokį sodą.“

Daškevičiūtė, Dalia. Keliauti palei žvaigždes // Laisvalaikis. – 2019, bal. 27, p. 7
Informacija apie populiarėjantį astroturizmą, prie kurio prisideda ir Molėtai. „Lietuvoje matome užtemimus, dar turime galimybę matyti naktinį dangų, šviečiančias žvaigždes, taip pat turime Molėtų observatoriją ir Lietuvos etnokosmologijos muziejų, į kuriuos stebėti žvaigždžių, Mėnulio katerių, Paukščių tako, planetų ir t.t. atvyksta ir užsieniečiai.“

Kazela, Vytautas. Jonas Slapšinskas: iš politikos trauktis neketinu // Utenis. – 2019, bal. 27, p. 2-9
Į V. Kazelos parengtus klausimus atsako dvylika metų dirbęs Utenos savivaldybės administracijos vadovu J. Slapšinskas. Apie savo apsisprendimą jis sako: „Remiantis valdymo technologijomis tokio lygio vadovai negali dirbti ilgiau nei 10-12 metų. Vienos kadencijos trukmė 4 metai, todėl nesiblaškydamas užbaigiau trečiąją kadenciją. Tie darbai, kurie buvo numatyti atlikti per praėjusią kadenciją, buvo atlikti. Likti tose pačiose pareigose nebuvo nei tikslinga, nei efektyvu. Ne veltui rinkimai vyksta kas ketveri metai, todėl turi ateiti nauji žmonės.“

„Lietuvos ryto“ inf. Rungsis ir turtuoliai, ir vidutiniokai // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 27, p. 5
Informacija apie rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančias asmenis, atstovaujančius 10 partijų, 5 visuomeninius komitetus ir 1 koaliciją. „Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše pirmas įrašytas europarlamentaras Bronius Ropė nurodė 2017 metais turėjęs beveik 489 tūkst. eurų vertės turto.
Šį politiką lenkia antras tarp valstiečių kandidatų esantis buvęs garsus krepšininkas, dabar verslininkas Šarūnas Marčiulionis. Jo deklaruoto turto vertė – beveik 11 mln. eurų.‘

„Lietuvos ryto“ inf. Siūlo atimti užstatą // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 27, p. 5
Rubrikoje „Žinių srautas“ žinutė praneša, jog Seimo nariai A. Palionis ir P. Čimbaras įregistravo įstatymų pataisas, kurios nurodo, kad „rinkimuose į Seimą, savivaldybių tarybą ar Europos Parlamentą dalyvaujantiems ir išrinktiems kandidatams atsisakius eiti pareigas, į kurias jie išrenkami, sumokėti rinkimų užstatai už visą kandidatų sąrašą nebūtų grąžinami.“

„Respublikos“ inf. Istorija atgimsta G. Kazimierėno drobėse // Respublika. – 2019, bal. 27, p. 12
Informacija apie tai, jog Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda. „Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo Karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.“

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, bal. 27, p. 20
Dvi prof. Povilo Gylio citatos. „Turtą kuria ir mokytojas, ir gydytojas, nors neoliberalai tvirtina, kad turtą kuria tiks verslas.“ Ir „Jei įsiskaitytume į Konstituciją, tai teisingumas yra bazinė kategorija.“

Sakaitė, Kristina. Teismo bylų statistika: girtus vairuotojus lenkia tik smurtaujantys šeimose // Utenos apskrities žinios. – 2019, bal. 27, p. 1-3
Praėjusių metų statistika, iššūkiai ir bylos, pristatyti Utenos apylinkės teismo susitikime su žiniasklaida. „Pernai daugiausiai bylų ant teisėjų stalo gulė Utenos ir Anykščių teismo rūmuose, mažiau darbo teisėjai turėjo Molėtuose ir Zarasuose. Skirtinguose rajonuose bylos skiriasi pagal savo specifiką: Zarasų, Molėtų, Ignalinos krašte žmonės ieško teisybės dėl žemės, visaginiečiai aiškinasi dėl skolų ir neįvykdytų sutarčių.“

Šuminienė, Asta. Utenos apskrities policija toliau vykdo tarptautinį projektą. Baigėsi ketvirtasis projekto įgyvendinimo etapas // Utenos apskrities žinios. – 2019, bal. 27, p. 6
Informacija apie projekto „Sinerginės saugumo platformos sukūrimas Rytų Latvijos ir Lietuvos pasienyje“ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sėkmingą įgyvendinimą su Latvijos valstybine pasienio valdyba, Lietuvos valstybės pasienio rinktine, Utenos, Molėtų rajonų, Karsavos ir Kraslavos savivaldybėmis. „Ketvirtajame projekto periode vyko du tarptautiniai seminarai. Seminaras „Nelegalus akcizinių prekių gabenimas ir prevencijos metodai“ Molėtuose, kurio tikslas užkirsti kelią tolesniam šios nusikalstamos veiklos vykdymui Lietuvos–Latvijos pasienyje.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 27, p. 11
Iš 5 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono. Giedraičiuose, namo kieme, moteris pastebėjo prie durų stovinčias tamsaus gymio moteris, paskui kambaryje pasigedo 1600 eurų. Joniškio seniūnijoje, Alkūniškių kaime vyras pastebėjo, kad pavogti trys savadarbiai pantoniniai plaustai, buvę šalia Ožkalupio upelio. Giedraičių seniūnijos Dienavagių I k., kilus gaisrui, išdegė apie 1,7 ha vyrui priklausančio įveisto miško ir apie 1 ha pievos.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, bal. 27, p. 2
Renginių anonsai. Informuojama, kad balandžio 27 d. Mindūnuose, nuo Ežerų žvejybos muziejaus 10 val. prasidės pėsčiųjų žygis „Malėtų kelaliais“ bei balandžio 27-28 dienomis Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje vyks XXIII pirmosios pavasario žalumos šventė „Jorė“.

„Tremtinio“ inf. Ilsėkitės ramybėje // Tremtinys. – 2019, bal. 26, p. 7
Nekrologas. Informuojama, jog „ balandžio 17-ąją sunkios ligos įveiktas iškeliavo Amžinybėn skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla“, gimęs 1945 m. birželio 25 d. Čivuose, Kupiškio rajone. Jis sukūrė kelias dešimtis portretų ir antkapinių paminklų žymiems Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjams. „Jo sukurtais paminklais, memorialinėmis lentomis ir kitais paminkliniais ženklais įamžinta daugelis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvių, sovietinio ir nacių režimo aukų visoje Lietuvoje“ ir kt. 2017 m. sukūrė paminklą ir Palaimintajam Teofiliui Matulioniui Sankt Peterburge.

Voverienė, Ona. Virš gimtinės nutilo vieversiai // Tremtinys. – 2019, bal. 26, p. 8
Jono Laurinavičiaus knygos „Virš gimtinės nutilo vieversiai“ pristatymas. Profesorė, nors ir neminėdama pavardės, „iškoneveikia“ tuos, kurie skiria, ir tą, kam skiriama nacionalinė premija, išaukština Dzūkijos krašto partizanus ir Onuškio miestelį, apie ką ir rašoma J. Laurinavičiaus knygoje. Pati gi, rašo, kad „1945-01-10 buvo suimtas ir atvežtas į Trakų areštinę Onuškio klebonas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Po kurio laiko jis buvo paleistas. Mano pažįstamų rate sklido gandas, kad jis buvo NKVD užverbuotas. Tačiau istorija tyli, ar jis tapo išdaviku.“

„Utenio“ inf. „Visos žvaigždės“ sugrįžta į Utenos areną // Utenis. -2019, bal. 24, p. 7
Informacija apie Utenos arenoje tradicinį „Juventus“ globojamą mokinių krepšinio turnyro „Visų žvaigždžių“ renginį, kuriame „Juventus“ komandos krepšininkai aikštelėje susigrums su jaunaisiais Utenos regiono talentais. Beveik 4000 balsavusiųjų nusprendus, kas turėtų žaisti talentų komandoje, tarp 4 uteniškių, 2 ukmergiškių, 2 rokiškėnų, 1 švenčioniškio, 1 visaginiečio, 1 anykštėno, laimė nusišypsojo ir molėtiškiui – Eimantui Višumirskui.

Kaminskaitė, Aušra. Juokinga – tai komplimentas // Nemunas. – 2019, Nr. 4, p. 4-9
Interviu su aktore Rimante Valiukaite. „Vis dėlto, šalyje, kurios tautosaka stipriau remiasi raudomis, nei juokais, jos kūrybinė biografija atrodo įspūdingai. Nuo pat studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradžios Rimantė vaidina istoriniais tapusiuose komiškuose spektakliuose (nors ne kiekvienas jų oficialiai vadintas komedija) ir profesionaliose televizijos laidose „Pagauk kampą“ bei „Dar pažiūrėsim“, daugybei žmonių virtusiose retais gero lietuviško humoro pavyzdžiais )net nekalbant apie dar retesnį reiškinį – kokybiškas televizijos laidas).“
Aktorė, minėdama jai patinkantį Herkaus Kunčiaus humorą ir jo pjesę „Genijaus dirbtuvė“, režisuotą 1998 m. A. Nako, sako, kad ji vaidinusi Izadorą Dunkan, o Alvydas Šlepikas – Rainerį Mariją Rilkę.

Spurga, Saulius. Kandidatų debatai gynybos tema // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 25, p. 2
Mykolo Riomerio universiteto docento Sauliaus Spurgos komentaras apie balandžio 18-ąją LRT televizijoje vykusius kandidatų į Lietuvos prezidentus aktualia gynybos tema. Jo nuomone, „svarbiausių kandidatų strateginė kryptis buvo gana vieninga, tad po prezidento rinkimų didesnių pokyčių nereikėtų laukti.“ Tačiau apie mūsų kraštietį jis sako: „V. Mazuronis tariasi atstovaująs rinkėjams, pasigendantiems savarankiškesnės Lietuvos vizijos ir labiau socialiai orientuotos politikos, tačiau jo minčių dėstymas buvo prieštaringas, o fragmentiškas pamokslavimas kažin ar gali daryti įspūdį.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Trumpai // Žmonės. – 2019, Nr. 17, p. 14
Penketas žinučių, iš kurių trečioji praneša, kad „Velykų išvakarėse rašytojas Mindaugas Valiukas (42) priėmė krikštą. Reikšminga diena pasirinkta neatsitiktinai – tai vienintelė diena metuose, kai krikštijami suaugusieji.“

Kazela, Vytautas. Ką skelbia Velykų varpai // Utenis. – 2019, bal. 24, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius aprašo tuštėjančias Lietuvos bažnyčias, merdėjančią kultūrą ir profesionalųjį meną bei skirtingai kartų vertinamas kultūros paveldo vertybes. Taip pat apie krikščionybę ir degančią Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą. „Mes daug ko netekome, daug ką praradome, bet kol turime tikėjimą, kol turime viltį, daugelį dalykų dar galima susigrąžinti.
Velykų varpas neskelbia mirties. Jis skelbia prisikėlimą…“

Kazela, Vytautas. Sodų bendrijų keliai gali tapti seniūnų galvos skausmu // Utenis. – 2019, bal. 24, p. 6
Straipsnio autorius aiškinasi pagrindines bėdas sodų bendrijose bei „kas yra sodininkas mėgėjas, mėgėjų sodininkystė ir kokia ūkinė-komercinė veikla yra galima mėgėjų sodo teritorijoje, siūloma reglamentuoti Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektu.“

Lapėnienė, Laima. Žiūrovai žavėjosi ir palaikė gestų kalba atliktą dainą // Akiratis.- 2019, Nr. 4, p. 10
Išplėstinė informacija apie kovo 16-osios vakarą LRT TV projekte „Dvi kartos“ žiūrovams staigmeną pateikusį duetą: žinomą dainininką Vaidą Genytę ir jaunosios kartos atstovą Dainotą Varną, atlikusius SEL dainą „Aš žiūriu į tave, pasauli“ ir gestų kalba. „Atlikdama dainą Vaida tikino, kad jautėsi taip, lyg šoktų rankomis. Ji buvo pakerėta gestų kalbos grožio ir plastiškumo. Dainininkė džiaugėsi iš vertėjos išgirdusi, kad gestų kalba tikrai turi kažkokios magijos. Ja vis labiau domisi visuomenė, girdintieji, norintys išmokti šią kalbą, nebetelpa į organizuojamas grupes.
Vaida apgailestavo, kad anksčiau, šios kalbos niekas nemokė. Ji prisiminė savo vaikystės vasaras Molėtuose pas močiutę, kur matydavo pas kaimynus su mama atvykstančią jos amžiaus kurčią mergaitę. Labai norėjosi kalbėtis, bendrauti, deja, tada būsimoji dainininkė nežinojo kaip.“

„Lietuvos ryto“ inf. Fotografijose – žinomi veidai // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 24, p. 17
Informacija apie tai, jog sostinės meno galerijoje „Kunstkamera“ atidaryta išskirtinė Lietuvos fotomenininkų darbų paroda „Veidai“, kurioje garsius menininkus yra užfiksavę šeši autoriai, iš kurių net du – turintys sąsajų su Molėtais: Kazys Daugėla (1912-1999), Juozas Kazlauskas (1942-2002).
„Kinematografiškasis J. Kazlauskas žavi humanistiniu žvilgsniu į aplinką.“ Taip pat „ne vieną garbingą apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje pelnęs K. Daugėla – tam tikrą gyvenamojo meto dokumentiką fiksavęs fotografas, romantinis realistas, turėjęs didžiulę meninę jėgą.“

Ridikas, Vytautas. Utenos apskrities politinė padangė padangė nusidažė įvairiomis spalvomis // Utenos diena. – 2019, bal. 24, p. 10
Straipsnis apie naująsias rajono tarybas apskrityje. „Utenos politikai vieni pirmųjų Lietuvoje susirinko į rajono savivaldybės tarybos posėdį. Jų pavyzdžiupo dienos pasekė Zarasų ir Ignalinos, o praėjusią savitę tarnauti rajono žmonėms prisiekė anykštėnai bei Visagino savivaldybės tarybos nariai. Šią savitę pirmasis naujos kadencijos rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko Molėtuose.“

„Utenio“ inf. Utenos apskriries vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 24, p. 7
Iš 13 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono: apie sumuštą neblaivų vyrą, viešėjusį pas motiną Mindūnų s., apie Suginčių seniūnijoje gyvenančios moters, vairavusios automobilį „Opel Vectra“ sukeltą avariją, kur buvo sužaloti žmonės.

Byčienė, Dalia. Tauta stipri šaknimis, kurias būtina pažinti // Respublika. – 2019, bal. 20, p. 9
Pokalbis-pasakojimas apie Velykas su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu. „Ką reiškia šios šventės simbolis kiaušinis, kokia per tūkstantmečius atėjusių Velykų esmė? Kaip turėtų būti marginami margučiai? Kai iš visų kraštų plūsta keisčiausios margučių dažymo technikos, regis, nelabai svarbu, kaip kiaušinis bus nudažytas. Anot etnokosmologo Jono Vaiškūno, kad kiaušinis turi atrodyti puošniai, tai tik viena tiesos pusė. Tačiau margindami ne senoviniais simboliais, atimame iš kiaušinio senojo lietuvių tikėjimo galias. Prapuola esmė ir dvasinis tūkstantmečių ryšys su protėviais.“

Jakavonis, Gediminas. Urėdijų reforma: valstybiniai miškai pavojuje // Respublika. – 2019, bal. 20, p. 10-11
„Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ priede diskusija prie apskritojo stalo apie problemas valstybiniuose miškuose. Diskusijoje dalyvavo buvęs Valkininkų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas, Miško darbų rangovų asociacijos valdybos narys Audrius Radvilavičius, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gediminas Kniukšta bei diskusiją vedęs žalgirietis Gediminas Jakavonis. „G. Kniukšta: Aš važiuoju per Lakajos draustinį, dienos metu kerta mišką. Stabdau traktorių ir klausiu, kas čia vyksta, o jie man sako, kad turi leidimą. Ateina buvusi girininkė ir teigia, kad čia ne tik Lakają naikina, bet visą mūsų valstybę sunaikins. Atsitiko taip, kad nėra miške priežiūros. Miško savininkui valstybė tikrai būtų sumokėjusi pinigus, bet būtų nedarkiusi draustinio kraštovaizdžio. Ir į ką kreiptis? Pas Marių Pulkauninką, vadovaujantį valstybinei įmonei, nepakliūsi, o tai yra mūsų mokesčių mokėtojų išlaikoma įmonė ir mes turime teisę paskambinti ir paklausti, kas ten vyksta. Bet čia yra valstybė valstybėje. Ne kartą esame kreipęsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, bet nė karto nesulaukėme jokios reakcijos. Kartais pajuokauju, kad nors jos patarėjai būtų atvėrę langą ir šūktelėję: „Ė, jūs ten, kas jums nepatinka tuose miškuose?“ Bet visiškai nepasidomėjo. Juk galėjo nuvažiuoti į Labanoro girią ir pasižiūrėti. Galų gale galėjo paprašyti medžiagos, kaip atrodo mūsų miškai iš palydovo. Lietuva tikrai yra kertama ir visiškai be jokios kontrolės.“

„Laisvalaikio“ inf. Festivalyje Molėtuose – „Lea Porcelain“ // Laisvalaikis. – 2019, bal. 20, p. 11
Informacija-anonsas apie ketvirtus metus iš eilės prie Molėtų observatorijos kupolų įsikursiantį festivalį POSTCOSMOS ir birželio 8 dieną muziką, mokslą, meną vienijančiame renginyje pasirodysiantį duetą iš Berlyno „Lea Porcelain“. „Iš viso per dvi dienas „Postcosmos“ klausytojai išgirs beveik dvi dešimtis įvairaus muzikos žanrų atlikėjų. Tradiciškai vyks dangaus tyrinėjimo ekskursijos, poetiniai pasirodymai, mokslines žinias gilinančios paskaitos, meninės šviesos instaliacijos bei kitos kūrybinės atrakcijos.“

„Laisvalaikio“ inf. Pristatė vaizdo klipą // Laisvalaikis. – 2019, bal. 20, p. 4
Informacija apie Rolando Kazlo ir „Pakeleivių“ sukurtą dainą ir vaizdo klipą pagal Alvydo Valentos eilėraštį „Svetimas, II“. „Šis eilėraštis galbūt tiksliausiai atspindi poeto būseną, jauseną šiame pasaulyje. Svetimumo, laikinumo, nepritapimo tema atsikartoja daugumos poetų kūryboje, eilėse, jų gyvenimuose ir likimuose“, – sako R. Kazlas.“

Žurnalo „Miškai“ inf. Salos Lakajų ežere // Miškai. – 2019, Nr.4, p. 70-71
Rubrikoje „Gražiausios Lietuvos vietos“ – spalvota Jono Barzdėno fotografija: Salos Lakajų ežere.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 20, p.11
Iš 10 pranešimų – 1 iš Molėtų rajono. kad „Giedraičių sen., Žvangučių I kaime buvo įsibrauta į grūdų sandėlį ir iš jo pavogta automobilio „Ssangyong Actyon Sports“ dvi greičių dėžės su paskirstymo dėžėmis, priekinis važiuoklės tiltas, radiatorius, automobilio „Iveco Eurostar 440“ aušinimo radiatorius, ekskavatoriaus „Case“ priekinis važiuoklės ratas, ekskavatoriaus „Case“ važiuoklės palaikymo atraminiai ritiniai bei įvairaus metalo.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Pavasario talkoje savivaldybės darbuotojai tvarkė aplinką ir Pastovėlio šlaitus // Utenos apskrities žinios. – 2019, bal. 20, p. 6
Informacija apie aplinkos tvarkymo talką, kurioje dalyvavo Molėtų r. savivaldybės darbuotojai. „Išgenėti peraugę ir menkaverčiai krūmai, juosę Savivaldybės teritoriją, surinktos šakos ir tvarkyti šlaitai ties Pastovėlio ežeru bei Molėtų progimnazija. Talkoje dalyvavo Savivaldybės vadovai, dalis padalinių vedėjų ir specialistų.
Visi molėtiškiai taip pat kviečiami į pavasario talkas ir tradicinę akciją „Darom“, kuri šiais metais bus rengiama balandžio 27 dieną.“

„Lietuvos ryto“ inf. Pradėjo rinkti aukas // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 19, p. 3
Žinutė skelbia, jog pradėta rinkti aukos gaisro metu nusiaubtai Paryžiaus Dievo Motinos katedrai atstatyti. „Sąskaitą paramai rinkti jau atidarė Marijos Dangun Ėmimo sesrų vienuolynas ir Vilniaus Palaimintojo T. Matulionio gimnazija.“

„Lietuvos žinių“ inf. Aukos Paryžiaus katedrai // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 19, p. 6
Identiška žinutė.

Markevičius, Gintaras. Rinkimai prasidėjo – kandidatai apsikeitė smūgiais // Tremtinys. – 2019, bal. 19, p. 3
Įspūdis apie kandidatų į prezidentus pirmuosius debatus Lietuvos televizijoje. „Ir ką gi – šitas Kremliaus smegenų plovimo paplavas su malonumu pilstė kai kurie „pretendentai“ į LR prezidentus! Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis bei Valdemaras Tomaševskis atrodė gatavi su gėlėmis ir raudonomis vėliavėlėmis sutikti „išvaduotojų“ tankus.“

Ragelskienė, Ingrida. Nykstantys personažai iš arti // 7 meno dienos. – 2019, bal. 19, p. 5
Recenzija Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pamatytam Vytauto Rumšo spektakliui „Scenos iš vedybinio gyvenimo“. „Dailininkė Virginija Idzelytė „Scenas iš vaidybinio gyvenimo“ įrėmina santūriai prabangiomis , standartinį made in Scandinavia atspindinčiomis scenovaizdžio linijomis. Ant lakoniškų, spalviškai grynų paviršių matoma kiekviena dėmelė. Ir tai pretekstas šeimos galvai – Povilo Budrio vaidinamam Johanui – tapti dėmes valančiu, baldus perstatančiu, su gražia aplinka humaniškai bendraujančiu individu. Vyras, organiškai čiumpantis šluostę į rankas, bent lašui nukritus ant šeimos kilimo, vertas išsamesnės analizės. Jam siaubingai nepasisekė dėl gyvenimo partnerės. Kodėl tobulam, jautriam, išmintingam, jausmingam, subtiliu humoro jausmu pasižyminčiam gražuoliui teko šita nerangi, nesimpatiška, nervinga, neatsipalaidavusi, nuobodi ir net infantiloka 46-erių metų moteris?“

Bruveris, Vytautas. Pirmasis devyneto debatų blynas – prėskas // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 17, p. 3
Pokalbis su Generolo Jono Žemaičio karo akademijos politologu Giedriumi Česnaku apie pirmuosius debatus televizijoje kandidatų į LR prezidentus. „Reikia būti politologu, kad visus debatus ištvertum. Abejoju, ar rinkėjas galėjo dvi valandas išlaikyti dėmesį, kai buvo taip nuobodu“, – taip savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vakar debatus įvertino G. Česnakas.“

Gailius, Bernardas. Skiepai ir dievai: valdžios pasaulėžiūra // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 17, p. 4
Straipsnis, nagrinėjantis „sveikos gyvensenos“ sąvoką. Sveikos gyvensenos komisijai Seime vadovauja „valstietis“ Dainius Kepenis, kuris „nėra naujokas sveikos gyvensenos lauke, kuriame mitybos, sporto ir medicinos temos nuolat persipina su labiau mistiškais poreikiais ir potyriais. Vos išrinktas į Seimą jis pagarsėjo pareiškimais apie mediciną ir keistokais poelgiais, pavyzdžiui, inicijuotu susitikimu su ajurvedos gydytoju iš Indijos.“ Straipsnyje minimi ir aktyvūs sveikuolių bendradarbiai. Viena jų yra Anykščiuose vadovaujanti sveikos gyvensenos klubui „Anykščių vaivorykštė“ bioenergetikė Svetlana Smertjeva. „Tikriausiai ne atsitiktinumas, kad dar maždaug 2008-aisiais S. Smertjevos klubo nariai organizavo kelionę į Audronės ir Petro Ilgevičių sodybą Molėtų rajone. Panašiu metu ši pora pagarsėjo kaip antropoteosofų bendrijos kūrėjai.“

Kazela, Vytautas. Kodėl netikiu referendumo sėkme // Utenis. – 2019, bal. 17, p. 3
Tradicinėje rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ aktualijų tema – politika. „Tai, kad šiuose rinkimuose dalyvavo daug rinkimų komitetų, pavyzdžiui, Zarasų rajone net 4, iš esmės nieko nekeičia todėl, kad ir pačios partijos neturi nei ideologijos, nei tradicinių vertybių Kai pasižiūri, kokios partijos viename ar kitame rajone sudarė valdančiąsias koalicijas, baisu darosi. Kas atrodė neįmanoma Algirdo Brazausko ir net Andriaus Kubiliaus laikais, dabar tampa norma. Tai į valdžią einančių žmonių grupės, susibūrusios po tam tikromis vėliavomis. Sukeisk vėliavas, ir nieko neatsitiks.“

„Utenio“ inf. Keliomis eilutėmis // Utenis. – 2019, bal. 17, p. 2
Žinutė skelbia, jog Utenos r. savivaldybėje vyko seminaras „Mobilizacijos planų rengimo metodikos pristatymas“, kur dalyvavo ir Molėtų savivaldybės administracijos atstovai.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 17, p. 7
Iš 21 pranešimo – 2 iš Molėtų rajono: apie nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į atitvarą, neturintį vairuotojo pažymėjimo ir neblaivų (2,78 prom. girtumo) asmenį bei Videniškiuose neblaivų (3,01 prom.) vyrą, smurtavusį prieš sugyventinę.

„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2019, bal. 17, p. 13
Žinutėje „Eismo įvykis“, aprašomas balandžio 6 d. kelio Vilnius_ Utena 75 km, Molėtų rajone, įvykęs dviejų automobilių susidūrimas, kur būta sužeistųjų.

„Valstiečių laikraščio“ inf. Ar Didžioji savaitė išties ypatinga? // Valstiečių laikraštis. – 2019, bal. 17, p. 6
Šio laikraščio žurnalisčių Lijanos Cibulskienė ir Jolitos Žurauskienės apklausa apie Didžiąją savaitę: ar dar gyvi senieji Didžiosios savaitės papročiai, ar Didžioji savaitė mums tebėra ypatinga? Apklausoje dalyvavo ir Algirdas Toliatas, vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas. „Šios savaitės liturgija yra ypatinga. Vienas dalykas – ką patiriame protu, kitas – ką patiriame širdimi ir gyvenimu. Jeigu mes leistumės, dalyvautume, priimtume, išgirstume, labai tikėtina, kad mūsų širdys neliktų abejingos.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Į žvaigždėtą naktį // Žmonės. – 2019, Nr. 16, p. 122
Anonsas. „Gal šįkart pabėkime romantiškai pasižvalgyti į Mėnulį ir žvaigždes? Jei taip, pats metas plaanuoti išvyką į Molėtų astronomijos observatoriją (MAO), kur gegužės 10 dieną vyks „Žvaigždėtosios Naktys 2019“, skirtos observatorijos įkūrimo 50-ečiui.“ Astronomas, ekskursijų vadovas Saulius Lovčikas sako, kad pabėgti į MAO galima ir nelaukiant gegužės 10-osios, tik į ekskursijas būtina registruotis iš anksto.

Žurnalo „Žmonės“ inf. Kas užims geležinį sostą? // Žmonės. – 2019, Nr.16, p. 110-112
Rubrikoje „Žmonės objektyve“ – žinutė apie pasaulinę aštuntojo „Sostų karų“ serialo sezono premjerą, vykusią „Forum Cinemas Vingis“. Tarp gerbėjų buvo ir aktorius Audrius Bružas su drauge Aiste Andrijauskaite.

Deksnys, Vakaris. Be 5 minučių viduramžiai // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 16, p. 2
Rubrikoje „Nuomonės“ aktualijų apžvalga su tam tikra ironijos doze. „2019 metais, kai Marijos žemėje jau seniai buvo panaikinta mirties bausmė ir linčiavimas, sugebėjo atgimti inkvizitoriai. Be tamsių mantijų, ispaniškų batų ar geležinių mergelių, užtat su liepsnojančiais laužais, tegul ir virtualiais. Naujieji inkvizitoriai, apsiginklavę klaviatūromis ir išmaniaisiais telefonais, feisbuke jau suplėšė, sudegino ir kitaip suniokojo prieš keliolika metų parašytą ir išleistą tokį išties žaloką romaną „Žali“, o jo autoriui, lyg tyčia tapusiam Nacionalinės premijos laureatu, paskyrė ir mirties bausmę..“

Ramelienė, Raimonda. Norinčių daug, galinčių – mažai // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 16, p. 1-2
Apžvalginis straipsnis apie artėjančius rinkimus į prezidento postą, informacija, kiek ir kokių asmenų per tris dešimtmečius yra siekę šios pareigybės ir kaip jiems sekėsi. „Keturi iš kandidatų jau yra mėginę siekti prezidento posto, V.P. Andriukaitis ir V. Tomaševskis rinkimuose dalyvauja trečią, V. Mazuronis ir N. Puteikis – antrą kartą.“

„Lietuvos žinių“ inf. VDU leista parduoti pastatus // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 16, p.5
Žinutė praneša, jog Vyriausybė suteikė Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) teisę parduoti buvusio Aleksandro Stulginskio universiteto pastatus. „Iš viso perduoti 47 pastatai Kaune, Kauno rajone, Kazlų Rūdoje, Kėdainių rajone, Molėtų rajone. Palangoje, Šilutėje. Bendra jų rinkos vertė – 1,95 mln. eurų.“

Cibulskienė, Lijana. Kaip sukurti šventinę Velykų nuotaiką // Valstiečių laikraštis. – 2019, bal. 13, p. 9-11
Straipsnis apie Velykų laukimą nepervargstant, kur savo mintimis dalinasi psichologėi Ilona Diržytė, floristė Vijolė Tamulienė, etnologas Jonas Vaiškūnas. Pasak. Jono Vaiškūno, „svarbu, kad prieš Velykas būtų ne tik namai sutvarkyti, bet ir grąžintos skolos, susitaikyta su draugais ir artimaisiais. „Prieš Velykas būdavo valomi ir vėdinami namai, krečiami kaminai, prausiamasi pirtyje, naikinami įvairūs kenkėjai, – priminė tradicijas etnologas. – Iš bažnyčios atsineštu šventintu vandeniu buvo apšlakstomi visi namiškiai, sodyba ir jos pamatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur būdavo supilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.““

Kazela, Vytautas. Uteniškių pamėgta parduotuvė persikėlė į naują vietą // Utenis. – 2019, bal. 13, p. 1-2
Pasakojimas apie gerą parduotuvę, kurioje pardavėja dirba Jūratė Šakalinytė. „Jūratė rodo atskirą sveikatos skyrelį, kuriame ras ką nusipirkti ne tik tradiciškai sveikai besimaitinantis uteniškis, bet ir vegetaras ar veganas. Gausu kruopų, sėklų, prieskonių, papildų. Išskirčiau kaimyniniame Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, šaltalankių ūkį turinčią ir šaltalankių produktus gaminančią „Sveikatos saują“. Pirkėjams siūloma šaltalankių tyrė arbatai, ekologiškas šaltalankių aliejus, šaltalankių uogienė, arbata su šaltalankiais, prieskoniai su šaltalankiais.“

Kazela, Vytautas. Verbomis papuošti gyvenimai // Utenis. – 2019, bal. 13, p. 4
Pasakojimai apie verbų rišėjas: Zėnę Karvelienę ir Audrą Udrienę. „Augalų rinkimas ir džiovinimais – taaip pat menas. Reikia žinoti, kada ir kokias žoles skinti ir kaip džiovinti. „Verboms tinka visos gėlės, kurios sausoms puokštėms tinka. Bet reikia žinoti kada skinti. Suskinsi nesubrendusias – negerai, pavėluosi – irgi blogai. Šlapių, praėjus lietui, taip pat negalima rinkti. Surenki, ir džiovini pavėsyje, kur saulė neužeina, žemyn galvom sukabinus.“

„Lietuvos ryto“ inf. 9 kandidatai // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 13, p. 8
Informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtą oficialų 9 kandidatų į prezidentus sąrašą. „Kandidato portretas toks – lietuvių tautybės, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs vyras, kuriam tuoj sueis 55 metai ir kuris yra deklaravęs vidutiniškai 243 tūkst. eurų vertės turto“, – apibendrino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.“

Ridikas, Vytautas. Rajono savivaldybės tarybos nariai jau pirmajame posėdyje perspėjo, kas yra kas // Utenos diena. – 2019, bal. 13, p. 1-3
Straipsnis apie balandžio 11 d. įvykusį naujosios Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdį. Tarp patyrusių politikų yra ir mūsų kraštietis, „Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Utenos skyriaus lyderis Vytautas Kazela.“

Sakaitė, Kristina. Naujoje Taryboje valdančioji dauguma – minimalia persvara // Utenos apskrities žinios. – 2019, bal. 13, p. 1-3
Išplėstinė informacija apie ketvirtadienį prisiekusią naujai išrinktą Utenos rajono savivaldybės tarybą. „Iš 25 tarybos narių daugiau nei pusė – perrinkti praėjusios kadencijos politikai.“ Tarp jų ir mūsų kraštietis Vytautas Kazela.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 13, p. 11
Iš 9 pranešimų – 2 iš Molėtų: Ąžuolų gatvėje vyras mažamečio vaiko akivaizdoje stūmė buvusią žmoną ir jai sulaužė plaštaką, o kelyje Utena –Pakalniai–Alanta, nuvažiavus nuo kelio ir apvirtus traktoriui VTZ T-25A, žuvo vairuotojas.

„Utenos dienos“ inf. Rolandas Kazlas Utenoje surengs naujo albumo pristatymo koncertą // Utenos diena. – 2019, bal. 13, p. 7
Renginio anonsas, kuriame organizatoriai pristato naująjį muzikinį Rolando Kazlo ir „Pakeleivių „ albumą „Poetai ateina“, įvyksiantį balandžio 23 d., Utenos kultūros centre. „Koncertas-spektaklis „Poetai ateina“ – tarsi įrodymas, kad mūsų krašte yra tikrai gausu poetų ir jų kūrybos. „Daugelio poetų jau nebėra, tačiau jų eilės šiandien skamba, vadinasi, jų poezija išlieka gyva ir tai yra mažas stebuklas“, – sakė R. Kazlas.“

Vaiškūnas, Jonas. Tarp balandžio žvaigždžių – trys planetos ir lyridų meteorų strėlės // Utenis. – 2019, bal. 13, p. 10
Dangaus žemėlapio žinovas supažindina su naujienomis: trauksis žiemos žvaigždynai, Sietynas pasislėps vakaro žaroje, vakarais žibės Marsas, paryčiais – Jupiteris ir Saturnas, Lyros žvaigždynas paskleis meteorų. „Balandžio 16-25 d. tarp pavasarinių žvaigždžių sužibs ir lyridų meteorų srauto strėlės. Šis meteorų srautas vadinamas lyridais todėl, kad meteorų skriejimo kryptys kryžiuojasi Lyros žvaigždyne. Daugiausia meteorų turės pažirti naktį iš balandžio 22 į 23 d. Tikimasi iki 20meteorų per valandą. Geriausias laikas šiemet stebėti lyridus bus nuo balandžio 22 d. 21 val. vakaro iki 1 val. balandžio 23-iosios, kai patekėjusi dylanti Mėnulio pilnaties šviesa apšvies rytų padangę ir nustelbs silpnesnių meteorų švytėjimą.“

Baranskaja, Skaidrė. Nacionaliniai baletai ir tautos tapatybė // Krantai. – 2019, Nr. 1, p. 50-53
Straipsnis, pasakojantis apie lietuviškojo baleto pradžią ir kaip keitėsi jis bei požiūriai į jį per šiuos tris dešimtmečius. „Taigi Lietuvoje jau pačioje reiškinio užuomazgoje formuojasi du skirtingi požiūriai į nacionalinį baletą. Vienas, aiškiai susijęs su tautiškumu, paremtas garsiais liaudies naratyvais ar atspindintis skirtingų laikotarpių ideologijas. Kitas – globalus, lietuviškumą siejantis su viso pasaulio kultūra.
Gal dėl šios priežasties mums dar ir šiandien sunku apibrėžti nacionalinio baleto sąvoką?
O ar galime užtikrintai apibrėžti nacionalinės dramos sąvoką? Ar operos? Ar Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas“ mažiau nacionaliniai nei Justino Marcinkevičiaus „Katedra“, o Onutės Narbutaitės „Kornetas“ ne toks didžiai lietuviškas kaip Vytauto Klovos „Pilėnai“?“

Baužaitė, Elvina. Aktoriaus galia // Krantai. – 2019, Nr. 1, p. 58-61
Teatrologės mintys apie teatro meną postmodernaus pasaulio tikrovėje, kur aktualizuojama aktoriaus raiškos ypatybės. „Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2015 metais Arpado Schillingo pastatytas spektaklis „Didis blogis“ , grįstas pjese, rašyta dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus, pačiam režisieriui ir aktoriams bendradarbiaujant, kelias savaites drauge gyvenant sodyboje. Teatriniame kūrinyje aktualizuojama karo, terorizmo, skirtingų tautų, ideologijų susidūrimų grėsmė, įtaka žmogui, jo kasdienybei, būčiai, mąstant vertybes ir antivertybes. Šį spektaklį galima įvardyti reikšmine postdraminio teatro apraiška Lietuvoje.“

Bernotienė, Gintarė. Švelnioji entomologija: 2018-ųjų metų knygos // Metai. – 2019, Nr. 4, p. 81-91
Apžvalginis straipsnis. „2018-ieji, Lietuvos valstybingumo šimtmečio metai, teikė progą atsigrįžti būtent į istorijos klausimą. Būta, kas šimtmečiu didžiavosi, – tai atsispindi kad ir žurnalo „Metai“ anketose, būta, kas didžiausiu stebuklu pripažino įkvepiantį nepriklausomybės faktą ir svaigų jausmą, kad išliko lietuvių kalba, buvo ir tokių, kurie nuo „didžiosios“ metų temos nusigręžę reikšmingesniu laikė žaismės klausimą mūsų literatūroje – kaip „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojai. Tačiau ir jie (Mindaugo Valiuko eilutėmis) šventinio akcento , kad ir su ironiška rezignacija, neišvengė: „Tikrasis Gedimino sapnas // naktiniai baubliai / gegutės ir varlės – / čia bus mano sostinė!“

Grybauskas, Almis. Spiralinis ūkas // Metai. – 2019, Nr. 4, p. 156-159
Literatūrinė – antikičinė, „spirališkai ūkanota“ apžvalga. „Toksai spartietis yra ir Silvestras Gaižiūnas, šiandien jau tolimais 2005-aisiais „Litmenio“ puslapiuose stojęs prieš spektaklį „Madagaskaras“. Kadangi parašyta gerai, telieka pacituoti:“(…) vadovaujasi taisykle: kuo primityviau, tuo geriau. Turinys yra pakeičiamas išoriniais efektais, dėmesys nukreipiamas į trečiaeilius dalykus, pasitelkiamas popstilius. „Madagaskaras“ konstruojamas kaip bulvarinis vaidinimas, kuriame Ivaškevičiaus nulipdytų kaukių monologai bei dialogai gali tęstis iki begalybės kaip blogame sapne. Oskaras ir Pokštas, Dainius ir Gerbutavičius, Salė ir Helė – lyg pagal vieną trafaretą sukonstruotos lėlės, vogruojančios tuo pačiu žargonu, stulbinančios tuo pačiu kvailumu.“ Manau, čia nurodomi būdingiausi literatūrinio kičo bruožai. Manding dar ryškesni jie spektaklyje „Mistras“, – personažai žinomesni „plačiajai“ publikai, galima stilizuoti daug daugiau populiarių sentencijų, karpyti figūras, kurias ir sukarikatūrintas lengviau atpažinti, nors jos ir netikrais dažais tapomos.“

Mičiulienė, Jūratė. Paminklas partizanų vadui Vanagui stovės Čikagoje // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 12, p. 1-20-21
Pokalbis su Lietuvoje viešėjusia JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininke Austėja Sruoga. Nors pokalbio pagrindinė tema yra kaip ir kodėl rengiamasi gegužės 4 d. Čikagoje atidengti paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, tačiau, jos vizitas sutapo su miuziklo „Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto legenda“ premjera Kaune. „Kaip pasakojo spektaklį stebėjusi Austėja, visus buvo apėmusi tokia nenusakoma nuotaika, atrodė, tarsi būtų susirinkusi didžiulė šeima. „Jūs neįsivaizduojate, ką choristams reiškė dainuoti šiame miuzikle. Pernai, Lietuvos šimtmečio proga, miuziklas buvo rodytas prestižinėje 127 metų senumo Čikagos teatro „Auditorium“ salėje. Į ją ne bet kas pakliūva, labai didelė atranka. Džiaugėmės, kad salė, kurioje telpa 4 tūkst. žiūrovų, buvo sausakimša. Jau tada visi kalbėjo, kad tai buvo daug daugiau nei spektaklis, kažkas nenusakomo tvyrojo ore – meilė Lietuvai, bendrystė“, – kalbėjo Austėja.“

Stančienė, Kristina. Goyos sakramentai // 7 meno dienos. – 2019, bal. 12, p. 9
Pristatoma Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės ir Sauliaus Mažylio paroda, veikusi iki balandžio 6 d. Pamėnkalnio galerijoje. „Naujausioje kolektyvinėje parodoje pasakodami, kaip du atskiri tampa vienu, bendru, jie išlaiko ir nepriklausomumą, o kartais susilieja, ištirpsta vienas kitame, žaisdami, šėliodami ir liedami skaudžius prisiminimus. Parodą persmelkia nuoširdumas, nuolat besikartojančios aliuzijos į biblinius į vykius ir dailės istorijos ikonografiją, kuri kreipia mintį ne tik į kankinystę, kovą už tikėjimą, bet ir į kasdienybę kartu. Tai ne vien džiaugsmas ir palaima, bet ir auka, mokėjimas klausytis, nuolatiniai kompromisai, sąmoningas, o kartais ir visai netrokštamas tapsmas kitu ir visos iš to išplaukiančios pasekmės…“

Šatkauskienė, Nomeda. (Ne)kintantys dramaturgijos dėsniai // Krantai. – 2019, Nr. 1, p. 62-67
Pokalbis su žinomais Lietuvos dramaturgais: Sauliumi Šalteniu, Herkumi Kunčiumi, Mindaugu Nastaravičiumi. Teatrologės Nomeda Šatkauskienė ir Daiva Šabasevičienė mini Marių Ivaškevičių, sietiną su šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos pakilimu, o Mindaugas Nastaravičius teigia: „Tačiau praktika rodo, kad pjesės, kurios turėjo pasisekimą scenoje, yra skaitomos. Pirko išleistas Čepauskaitės, Parulskio, Ivaškevičiaus dramas.“ Herkus Kunčius prisimena rašymą dviese Su Alvydu Šlepiku, „kaip geriausią ir maloniausią patirtį. Bet mano sąlyga yra kiek kitokia – reikia būti labai gerais draugais, nebijančiais sakyti nesąmones vienas kitam net nepaisant, katras yra silpnesnis, katras stipresnis. Mūsų kolektyvinis rašymo procesas atrodė maždaug taip: vienas dirba kaip mašininkas, kitas – diktuoja, vėliau, kai išdžiūva gerklė, apsikeičiama vietomis. Taip mes rašėm, o mano žmona Sigutė virdavo kavą. Kitą dieną peržiūrim, taisom, braukom ir judam tolyn.“

„Tremtinio“ inf. Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos // Tremtinys. – 2019, bal. 12, p. 2
Skelbiama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXVI suvažiavimo rezoliucija, kurioje sakoma, jog „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXVI suvažiavimo dalyviai nepritaria nekompetentingam Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos sprendimui skirti Mariui Ivaškevičiui nacionalinę literatūros ir meno premiją ir reikalauja nedrįsti menkinti tautos didvyrių, nes nuvainikavę didvyrius demoralizuosime visą tautą.“

Vaiškūnas, Jonas. Romualdas Ozolas ir paveldosaugos sąjūdis // Nepriklausomybės sąsiuviniai. -2019, Nr. 1, p. 23-25
Žvilgsnis į visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos 30-ąsias metines, aptariant paveldosaugos reiškinį ir jo vaidmenį lietuvių tautos žygyje į laisvę. „Žvelgdami per trijų dešimtmečių filtrą pažymime, kad paveldosaugos sąjūdis ir į nepriklausomybę atvedęs pilietinis-politinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – neatskiriami dalykai. Galime šių sąjūdžių nueitą kelią įvertinti peržvelgę istorines datas ir įvykių chronologiją, tačiau galime šį kelią perteikti ir per vieno žmogaus gyvenimo kelią. Toks žmogus buvo Romualdas Ozolas, į kurį Lietuvos paveldosauga, paveldosaugos sąjūdis ir Persitvarkymo Sąjūdis buvo giliai įsismelkęs ir kuris buvo šių reiškinių kojos, rankos, širdis ir galva.“ – teigia J. Vaiškūnas.

Budnikienė, Monika. Mylėti žmogų, kuriam dainuoji // Ji.- 2019, Nr. 15, p. 12-13
Interviu su dainininke, LRT projekto „Dvi kartos“ dalyve (dalyvauja su dainininku Dainotu Varnu) Vaida Genyte. „Būna, kad žmonės užkalbina. Tai kur kas dažniau įvyksta rajonuose negu didesniuose miestuose. Miestiečiai santūresni, jie mieliau parašys žinutę pamatę mane, negu gyvai prieis ir pasakys tą patį. Miestelyje žmogus visiškai nesijaudindamas prieis, pagriebs už rankos ir sakys: “Genyte, na, kokia tu graži“ .(juokiasi). Dažnai važinėju taksi, todėl beveik kasdien girdžiu, kad gyvenime esu gražesnė negu televizoriaus ekrane.“ – atsako Vaida į klausimą apie sulaukiamą klausytojų ir gerbėjų atsaką.

Žurnalo „Ji“ inf. Lankytini Lietuvos objektai // Ji.- 2019, Nr. 15, p. 38-39
Kauno Kolpingo kolegijos dėstytojos, turizmo įmonės „Mūsų odisėja“ vadovės doc. Reginos Navickienės mintys apie „Tamsųjį turizmą“, kuriame galima ne tik pamatyti, bet ir patirti bei pajausti. Greta publikuojama informacija apie lankytinus objektus Lietuvoje, tarp kurių yra ir Etnokosmologijos muziejus, šalia prierašas: „Tamsiuoju paros metu observatorijoje galima stebėti žvaigždes.“
Gaila, bet dauguma žmonių painioja tuodu objektu… (J.M. pastebėjimas).

Kazela, Vytautas. Ar Lietuvai reikalinga prezidento institucija // Utenis. – 2019, bal. 10, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius mintija apie artėjančius prezidento rinkimus, apžvelgia realiausius kandidatus į šį postą, o pabaigoje retoriškai klausia: „Sakote, ir vėl nėra iš ko rinktis? Tai gal pataisykime Konstituciją ir neberinkime visai. Arba bent jau padarykime taip, kaip yra kitose pasaulio valstybėse, – išrinktas prezidentas tampa Vyriausybės galva. Mažiau riesimės tarpusavyje, mažiau juokinsim pasaulį.“

Kazela, Vytautas. Mugė su velykinėm nuotaikom ir rytietiškom spalvom // – 2019, bal. 10, p. 1-2
Velykinės mugės įspūdis su šventiniais ir negatyviais pastebėjimais. „Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad mugėje labiausiai jautėsi Velykų nuotaika. Net trys prekiautojai varžėsi verbų spalvingumu. Man papriekaištavus, kad verbos dažytos, alytiškė verbų pynėja aiškino: “Verbos ir turi būti ryškios! Juk pavasaris, artėja Velykos! Po žiemos akys pasiilgę spalvų“ Pačios spalvingiausios buvo kauniečių verbos, o santūriausios – atvežtos iš Šiaulių. Tos tai nematytos, dygliuotos, šiurkščios, vyriškos… (…) Jau kelintą mugę pastebiu, kad į Lietuvą veržiasi rytietiškos virtuvės gardumynai. Šios mugės naujiena – turkiški saldumynai ir desertai. Kai kas atvežta iš Turkijos, kai kas pagal turkišką receptą pagaminta. Paragavau – burnoje tirpsta. Kainos? Maždaug 3,5 euro. Ne, ne už kilogramą, o už 100 gramų. Ek, tas prekybininkų išmanumas!“

Kisielienė, Sonata. Molėtų žemdirbiai susitiko su ministru // Valstiečių laikraštis. – 2019, bal. 10, p. 10
Informacija apie molėtiškių susitikimą su Žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu, kurį organizavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė – Molėtų rajono žemdirbių asociacija. Susitikime aptarti smulkiesiems, vidutiniams ir ekologiniams ūkiams aktualūs klausimai, į kuriuos atsakė kartu su ministru atvykę įvairių institucijų tarnautojai. “Susitikime dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys, administracijos direktorius Saulius Jauneika, Molėtų VMVT viršininkas Paulius Juknevičius bei molėtiškis Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras, ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.“

„Lietuvos ryto“ inf. Starte – ir 5 naujokai, ir 4 jau patyrę // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 10, p. 3
Informacija apie tai, jog Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino galutinį kandidatų į prezidentus sąrašą ir jiems bus įteikti pažymėjimai. Kartu jie įgis ir teisinę neliečiamybę. Informacijoje pateikiamos statistinės žinios. „Po kartą savo laimę prezidento rinkimuose yra išbandę V. Mazuronis ir N. Puteikis. Pirmasis 2009 metais buvo trečias, o antrasis 2014 metais – ketvirtas.“

„Lietuvos ryto“ inf. Seime – dvi priesaikos // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 10, p. 3
Žinutė skelbia, kad Seime prisiekė aplinkos ministras K. Mažeika bei „taip pat prisiekė naujas Seimo narys A. Mazuronis, pakeitęs liberalą A. Gelūną, kuris tapo Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi ir atsisakė parlamentaro mandato.“

Narčienė, Lina. Teisėjai: kiekvienas rajonas turi atskirą nusikaltimų specifiką //Utenos diena. – 2019, bal. 10, p. 4
Informacija iš susitikimo su Utenos apylinkės teismo teisėjais: pirmininke Irena Vapsviene, pavaduotojais – Kristina Latožiene ir Giedriumi Avinu, prie kavos puodelio pristačiusiais pagrindines teismo aktualijas spaudos atstovams. „Kiekvienas rajonas turi atskirą nusikaltimų specifiką. Štai Visagino rūmuose sulaukiama daugiausia bylų, susijusių su įsiskolinimais už komunalines paslaugas, mat yra nemažai įmonių, kurios nesilaiko sutarčių vykdymo. Anykščiuose, Molėtuose, Ignalinoje yra nemažai bylų, susijusių su žemės sklypais. O Utena – apskrities centras, tad teismą iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pasiekia bylos, susijusios ir su sunkesniais nusikaltimais.“

Ridikas, Vytautas. Švedijos grožis ir narsusis „Titanikas“ // Utenos diena. – 2019, bal. 10, p. 10
Metų pradžioje pradėjęs pasakojimą apie kelionę – kaip patogiai ir pigiai pakliūti į karališkąjį Stokholmą, šioje publikacijoje pasakoja apie garsųjį „Vazos“ muziejų, veikiantį Švedijos sostinėje nuo 1999 metų. „Iš vienos pusės skirtas vieninteliam eksponatui, iš kitos – tūkstančiams eksponatų ir artefaktų, susijusių su minėtu laivu. 1961 m. balandžio 24 d. laivas „Vaza“, pragulėjęs jūros dugne 333 m., buvo iškeltas ir nutemptas į sausąjį doką. Atlikus archeologinius tyrimus buvo rasta apie 26 tūkst. įvairių artefaktų. Laivas buvo išvalytas nuo nuosėdų, atlikti restauravimo darbai ir laivo mediena įsodrinta polietilenglikoliu. Dabar restauruotą laivą sudaro 95 proc. originalo dalių.“ Straipsnyje minimi Drottningholmo Karalienės rūmai, kuriuos Švedijos karalius Jonas III Vaza pastatė savo žmonos Kotrynos Jogailaitės garbei, primenama jos giminė: sesuo Ona Jogailaitė, brolis Žygimantas Augustas, vedęs Barborą Radvilaitę. Giminystės ryšiai – sąsaja su Lietuva, Vazų dinastija (Gustavas II Adolfas, kilęs iš Vazų giminės ir įsakė pastatyti laivą) ir nuskendusiu bei prikeltu laivu.

Šnurova, Genovaitė. Teisingumas turi būti matomas ir girdimas // Utenis. -2019, bal. 10, p. 1-2
Publikacija apie teismų reformos pliusus ir minusus, praėjus metams, teismo veiklos apžvalga, gautų ir išnagrinėtų bylų statistika, išgirsta susitikimo metu su Utenos apskrities teismo pirmininke Irena Vapsviene, pirmininkės pavaduotoja baudžiamosioms byloms Kristina Latožiene bei pirmininkės pavaduotoju civilinėms byloms Giedriumi Avinu. Kaip teigė Irena Vapsvienė, 2018 metai Utenos apylinkės teismo veikloje buvo „pirmieji metai po 2018 m. sausio 1 d. įvykusios teismų reformos, todėl gan sudėtingi įvairiomis prasmėmis: pasikeitė Utenos apylinkės teismo veiklos teritorija (šiuo metu veikla vykdoma šešiuose teismo rūmuose: Utenos. Zarasų, Visagino, Anykščių, Molėtų ir Ignalinos); darbuotojų skaičius (t.y. teismo personalo sudėtis, atsirado naujų pareigybių, pavyzdžiui, teismo kancleris); sukurti nauji struktūriniai padaliniai (Archyvo skyrius, Informacinių technologijų skyrius), todėl teko priimti nemažai naujų vidaus teisės aktų ir keisti esamus.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 10, p. 7
Iš 17 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono. Suginčių seniūnijoje įvyko konfliktas tarp dviejų neblaivių vyrų. Kelyje Vilnius – Utena, 75 kilometre, Molėtų r. susidūrė du automobiliai, būta sužeistų. Balninkų seniūnijoje iš sodybos pavogtos dvi benzininės savaeigės vejapjovės „Alpine“ ir „Makita“ bei dvi benzininės žoliapjovės.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Skyrius // Utenos apskrities žinios. – 2019, bal. 10, p. 1
Informacija apie tai, kad Molėtų ligoninėje atidarytas atnaujintas ir modernizuotas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. „Sudarytos sąlygos molėtiškiams ir svečiams gauti II lygio ambulatorines fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas, kokių Molėtuose iki šiol niekada nebuvo. Naujosios paslaugos kol kas bus mokamos. Vasario mėnesį savivaldybė patvirtino jų kainas: druskų kambarys 30 min. suaugusiems – 4 Eur, vaikui – 2 Eur, perlinė vonia 15 min. – 5 Eur (su aromaterapija – 6,50 Eur), 15 min. povandeninio masažo procedūra – 7 Eur.“

„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2019, bal. 10, p. 13
Žinutėje „Eismo įvykis“ informuojama, jog neblaivus ir neturintis vairuotojo pažymėjimo Alantėlės k. gyventojas (g. 1990 m.) „nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio – audinė apvirto. Eismo įvykio kaltininkas nukentėjo, todėl buvo paguldytas į Utenos ligoninės Traumatologijos skyrių.“

Gudavičius, Henrikas. Kai nutolsta šviesos pavasaris // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 9, p. 16-17
Gamtininko, kraštotyrininko, rašytojo, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, Dzūkijos nacionalinio parko leidžiamo laikraščio „Šalcinis“ redaktoriaus laiškas-dienoraštis.
„Šiandien – Teatro diena, sakau katinui, o jis nė mur mur… Snigti pradėjo vakar, smarkiai krito didelės šlapios snaigės, ir minkštas sniegas greitai užklojo laukus, nulenkė medžių šakas. Naktį atšalo, o rytą – žiūrėk, kokia saulė ir šiluma! Tikras teatras.“ Prie teksto – brolių Černiauskų nuotraukos.

Kasperavičienė, Vilma. Plastiko gamintojai lipa ant kulnų europiečiams // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 9, p. 11
Straipsnis apie plastiko gamintojus, tarp kurių yra ir mūsiškė „Hoda“. „Molėtų rajone veikianti bendrovė „Hoda“ savo produkto neturi. Ji gamina plastikines detales pagal užsakovų pageidavimus ir yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų bei eksportuotojų Lietuvoje. (…) Pastaruoju finansiniu laikotarpiu molėtiškiai įgyvendino net penkis ES iš dalies finansuojamus projektus. Keturi jų jau baigti. Bendrovei teliko įsirengti 800 kW galios saulės fotovoltinę elektrinę. Ji bus montuojama įmonei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir ant gamybinių pastatų.
Bendra visų projektų vertė, anot R. Gražio, siekia 5 mln eurų, iš jų ES parama sudaro tik 26 procentus. Daugiausia „Hodoje“ investuota į gamybos robotizavimą, įsigyta modernių plastiko liejimo mašinų, ekstruderis, įdiegtos centralizuotos žaliavų padavimo ir pakavimo sistemos, įrengti tiltiniai kranai. Įmonė ir iki tol didžiavosi turėdama net 55 liejimo mašinas, o dabar jų skaičius siekia jau 72.“

Lėka, Aušra. Rinkimų sistema – iš afrikietiškos į europietišką // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 9, p. 1-4-5
Pokalbis su rinkimų geografu, prieš 2016-ųjų rinkimus parengusį rinkimų žemėlapį, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentu dr. Rolandu Tuču. Į klausimą – ar prieš 2020-ųjų rinkimus apygardų žemėlapio perbraidymas bus ne toks kardinalus kaip prieš ketverius metus, jis atsakė: „ Reforma bus mažesnė. Dabar 16 apygardų neatitinka reikalavimų: aštuonios per mažos, tiek pat yra per didelių. Už vidurkį (34 732 rinkėjai) Prienų-Birštono apygarda mažesnė 11,5 proc., Molėtų-Širvintų – 11, o Raudondvario didesnė 16,6, Vilniaus Karoliniškių – 14,9, Antakalnio – 13,1 procento. Akivaizdu, kad iki rinkimų leistinas ribas (į vieną ar į kitą pusę) peržengs dar kelios apygardos.“

„Lietuvos ryto“ inf. Liepsnojo žolė // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 9, p. 4
Žinutės apie gaisrus. „Šeštadienį Molėtų rajone degė 100 arų žolės ir sudegė apleistas pastatas, apdegė du mūriniai pastatai, malkinė ir dirbtuvių durys.“

„Lietuvos žinių“ inf. Pievos skęsta gaisruose // Lietuvos žinios. – 2019, bal. 9, p. 5
Informacija apie gaisrus. „Per tris savaitgalio dienas ugniagesiai beveik 400 kartų vyko gesinti degančios žolės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 393 gaisruose iš viso išdegė 363 ha atvirų teritorijų . Iš viso nuo metų pradžios užgesinti 1429 žolės gaisrai, jų metu išdegė 1,7 tūkst. hektaro.“ Minimas ir gaisras Molėtų rajone.

„Stiliaus“ inf. Parodyk save // Stilius. – 2019, Nr. 13, p. 58
Nuotraukos su prierašais. Vienoje jų – rašytojas Algimantas Čekuolis ir lenktynininkas Benediktas Vanagas, po nuotrauka parašęs: „Kai reikia išminties, žinau, kur eiti arbatos!“.

„Stiliaus“ inf. Suplazdėjo drugeliai // Stilius. – 2019, Nr. 13, p. 44-49

Fotoreportažas apie kasmetinį dizainerės Agnės Kuzmickaitės kolekcijos pristatymą, vykusį Vilniaus kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“. Kūrėja, vadinama Drugelių karaliene, žavėjosi ir mūsų kraštietė, renginių planuotoja Inga Budrienė.

„Respublikos“ inf. Valstybės įmonė turto bankas // Respublika. – 2019, bal. 6, p. 16
Skelbimai. Valstybės įmonės turto bankas skelbia valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešąjį nuomos konkursą 24 objektams, tarp kurių du yra Molėtuose, Inturkės g. 53: garažo, šaldymo kameros patalpos (pradinis įnašas – 30, 47 Eur ) ir garažo patalpos arba jų dalis (pradinis įnašas – 60,56 Eur).

„Santaros“ inf. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkės profesorės Viktorijos Daujotytės žodis // Santara. – 2019, Nr. 2 (pavasaris), p. 8-9
Kalba, pasakyta vasario 16 d. Vilniuje, įteikus Nacionalines kultūros ir meno premijas. „Dramaturgas Marius Ivaškevičius, drąsiai ir kūrybiškai perduoda teatro scenai sudėtingus ir prieštaringus žmogiškuosius likimus, įdomius ir už Lietuvos.“

„Santaros inf. Rolandas Kazlas ir „Pakeleiviai“ // Santara. – 2019, Nr. 2 (pavasaris), p. 77
Rubrikoje „Pavasario premjeros“ pristatomas naujas muzikinis albumas „Poetai ateina“ , kuriame 13 kūrinių pagal Lietuvos poetų eiles. „Jų eiles Rolandas Kazlas ir „Pakeleiviai“ įvilko į muzikos rūbą ir sudėjo į albumą. O koncertinę programą dar papildė Tomo Arūno Rudoko, Vytauto P. Bložės, Algirdo Verbos, Jurgio Kunčino, Almos Karosaitės, Roberto Danio bei Antano Masionio eilėmis.“

Šepetytė, Danutė. Joks karinis aljansas neapsaugo nuo savų // Respublika. – 2019, bal. 6, p. 3
Pokalbis su Kovo 11-osios Akto signataru, 1993-1998 metų Valstybės saugumo departamento direktoriumi Jurgiu Jurgeliu apie tai, nuo ko negali apsaugoti NATO. „Yra dalykų, nuo kurių ir NATO negali apsaugoti. Sakysim, ji negali apsaugoti nuo emigracijos. Kai Lietuvoje neliks lietuvių, nei nelabai kam, nei nelabai ką bebus ir ginti. Sakome normalu, kai tam tikras procentas žmonių atvažiuoja, išvažiuoja, keičiasi, bet kai tas procentas peršoka kritinę ribą, prasideda nykimas. Kaip sakė mano a.a. bičiulis iš Toronto, pokario emigrantas Juozas Balsys, labai šviesus žmogus: emigracija – tautiškumo kapinės. Juk kai kurių emigravusių lietuvių vaikai jau nebekalba lietuviškai, o jau anūkai – tik vienas kitas. NATO negali apsaugoti nuo mūsų pačių silpnėjimo. Nuo visapusiško silpnėjimo.“

Brazdžiūnas, Kazimieras. PT (Požiūrio taškas) // Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 7, p. 34-36
Apžvelgiamos keturios dailininkų parodos, tarp jų – Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės ir Sauliaus Mažylio paroda „1+1=1 ir du taps vienu“, veikusią Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje. „Frykiški moters ir vyro biustai dalija ir taip architektūriškai sudėtingą Pamėnkalnio galerijos erdvę į dvi dalis. Tai lyg amžina kova, opozicija, dialogas, aliancas. Mažesnio formato paveikslai papildo didesnius, tačiau neišnyksta gana tirštoje ekspozicijoje.“

„Lietuvos ryto“ inf. Rašytojo nepersekios // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 5, p. 3
Rubrikoje „Žinių srautas“ pranešama, jog Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų generolą J. Žemaitį yra teisėtas ir pagrįstas, nes kūrinyje nėra nusikalstamos veikos požymių. Teismui prokuroro sprendimą buvo apskundę Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos pirmininko pavaduotojai.“

„Lietuvos ryto“ inf. Patvirtino 6 kandidatus // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 5, p. 3
Žinute pranešama, jog Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino 6 kandidatus į prezidentus. „Dar trijų pretendentų į kandidatus V. Mazuronio, M. Puidoko ir N. Puteikio surinkti parašai nebaigti tikrinti.“

Karaliūnaitė, Audrė. Kokių vaistų reikia daktarui Glasui? // Pašvaistė. – 2019, Nr. 2, p. 28-34
Pristatomas Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Daktaras Glasas“ pagal Švedijos prozininko, poeto, dramaturgo, žurnalisto Hjarmalo Emilio Frederiko Sioderbergo romaną. „Pastatymo inscenizacijos autorius ir režisierius – Rolandas Kazlas. Tai – antras didesnis aktoriaus ir režisieriaus darbas po „Raštininko Bartlbio“ Valstybiniame jaunimo teatre. Jis pastatė dar tris monospektaklius. Šį kartą – sakyčiau, kaip ir kitus kartus – režisierius pasirinko klasikini pastatymo formą, tačiau matome ir daug simbolikos. Kiekvienas žiūrovas ją išsiaiškins savaip. Man rūpėjo metaliniai rutuliai, – nes prisiminiau rutulį „Kaliguloje“ prieš bene penkiolika metų – man jie atrodė kaip mažytės Žemės planetos. Vyrai, žaidžiantys su jais, atrodė kaip įsiveržę į visatos valdovo valdas ir sukantys likimo ruletę. Kai paklausiau režisieriaus, kokią prasmę jis paslėpė po jais, R. Kazlas nusijuokė: „Tai tiesiog žaidimo rutuliai. Man gražu, kai susirinkę vyrai žaidžia“.
Taip pat kalbinami ir spektaklio „Daktaras Glasas“ aktoriai: Jonė Dambrauskaitė ir Mantas Barvičius.

„Lietuvos ryto“ inf. Paskyrė 14 teisėjų // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 4, p. 3
Žinutė skelbia, jog Prezidentė D. Grybauskaitė paskyrė 14 teisėjų ir priėmė jų priesaikas. Tarp jų ir Molėtų teismo teisėja – M. Benetė.

Žurnalo „Žmonės“ inf. „ORO Dubingiai“ sezono atidaryme – garsenybės ir Martyno Levickio koncertas // Žmonės. – 2019, Nr. 14, p. 116.
Žinutė su nuotraukomis. Informuojama, jog ant Asvejos ežero kranto įsikūręs viešbutis „ORO Dubingiai“ pradėjo sezoną. „Į sezono atidarymą atvykę svečiai susipažino su trijų žvaigždučių viešbučio teritorija, įvertino prie ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero įsikūrusio pramogų komplekso teikiamus malonumus. Pakviestieji pažino netoli tylaus Dubingių miestelio esančio komplekso pranašumus: gamtą, pirčių ir vandens zoną, ežero pakrantę.“
Viešbučio atidaryme dalyvavo ir Saulius Jauneika, tuomet dar Molėtų r. savivaldybės administracijos direktorius, su žmona Nijole.

Žurnalo „Žmonės“ inf. Tarnybinis romanas – kur link veda darbe užsimezgę santykiai // Žmonės. – 2019, Nr. 14, p. 14 ir 122
Žurnalo „Žmonės“ ir TV3 televizijos kuriamos laidos „Visi mes žmonės“ (sekmadienis, 17.30 val.) anonsas. Laidoje „labai romantiškai skamba – aktorė ir poetas. Valda Bičkutė ir Mindaugas Valiukas susituokė vos prieš pusmetį, judviejų meilė įsiplieskė irgi ne taip seniai.“ Laidos rengėjai ieško atsakymų kartu: kokios mūzos palaimino jų meilę ir ar bendro darbo rutina negali jos užgesinti.

Kazela, Vytautas. Ateina internetinė karta // Utenis. – 2019, bal. 3, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius apžvelgia daugybę priklausomybių, tarp kurių pradeda pirmauti priklausomybės nuo interneto ir socialinių tinklų., o tai jau braunasi ir į politiką. Anot autoriaus, po šių savivaldos rinkimų jau fiksuojama facebook politikų karta. „Jie jau įgauna realią valdžią. Tai puikūs manipuliatoriai. Valdžia jiems suteikia dar didesnes manipuliavimo galimybes. Kaip viskas paprasta: nedideliame rajone surenki 3-5 tūkstančių sekėjų būrį ir porą metų sistemingais tekstais, panašiais į tiesą, plauni jiems smegenis – ir tu jau be 5 minučių meras! O jei tavo komandoje yra bent 20 darbščių smegenų plovikų – sėkmė garantuota.“

„Lietuvos ryto“ inf. Vėl turi pažymėjimą // Lietuvos rytas. – 2019, bal. 3, p. 3
Žinutėje „Vėl turi pažymėjimą“ (rubrika „Žinių srautas“) skelbiama, jog į Seimą vėl grįžta V. Mazuronis, nes Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė I. Matjošaitytė jam įteikė Seimo nario pažymėjimą.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, bal. 3, p. 7
Iš 17 pranešimų – 4 iš Molėtų rajono. Smurtavo neblaivūs asmenys: Inturkės seniūnijoje brolis prieš brolį, Čiulėnų seniūnijoje – vyras prieš žmoną. Luokesos seniūnijoje apvogta sodybą, o Alantos seniūnijos gyventojas, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas neblaivus, kelyje Vilnius –Utena , Molėtų r., sukėlė avariją ir nukentėjo pats.

Žurnalo „Artuma“ inf. Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas // Artuma. – 2019, Nr. 4, p. 35
Reklaminė informacija, kviečianti į Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejų, įrengtą Teofiliaus gimtojoje parapijoje Alantos dvare. Taip pat informuojama, jog išleistas dvikalbis albumas, skirtas iš Aukštaitijos kilusio vyskupo dramatiškam gyvenimui – „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis“.

Kairytė-Smolianskienė, Aurelija. Dermė akimirkų gyva // Indraja. – 2019, Nr. 1, p. 46-49
Įspūdis apie Utenos krašto dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės tapybos parodą Utenos kultūros centro dailės galerijoje. „Kompoziciškai ypač žavėjo darbas „Barboros Lietuva“. Vaizduojamas raudonas ir aukso spalvos audeklas nutiestas tarp piliakalnių, raudonų miškų ir arimų sukuria nutylėto poetiškumo įspūdį. Kūrėja kalba simbolių kalba. Darbas paveikus tiek menine, tiek išpildymo prasme. Kruopšti tapyba gali įkvėpti žiūrovą griebtis teptuko. Toks pojūtis atėjo bežiūrint į drobes. Ne veltui autorė yra ir Utenos kolegijos dailės dėstytoja, kuri vienintelė Utenos aukštojoje mokykloje geba įkvėpti ir supažindinti studentus su menu.
Darbų tematika rodo, kad tapytoja myli savąją šalį ir gilinasi į Lietuvos istorijos temas. Tokių kūrėjų šiuo metu nėra labai daug. Tad autorę galima vadinti ir mūsų šalies istorijos metraštininke. Kūrėja kruopščiai vaizduoja Lietuvos istorijos moteris – Barborą bei jos menamą priešę vyro Žygimanto Augusto motiną karalienę Boną Sforcą. Gerai nutapytos aprangos detalės.“

Kazokaitė, Deimantė. Audrius Mačerauskas: „Prokuroras neprivalo būti bejausmis“ // Utenos diena. – 2019, kov. 30 (bal. 2), p. 1-3
Interviu su Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Audriumi Mačerausku, teisininko kelią pradėjusiu prieš 25 metus. Apie tai, kaip atrodo jo darbo diena: „Kiekvieną dieną gaunu Utenos apskrityje padarytų nusikaltimų suvestinę, ją išanalizuoju, paskirstau bylas prokurorams. Paskui laukia bylų bei įvairių prokurorų priimtų sprendimų tikrinimai, skundų nagrinėjimai, vienų ar kitų klausimų, veiksmų derinimas su policija, teismais. Tiesiogiai vadovauju ne tik Utenoje, bet ir Anykščiuose bei Molėtuose dirbantiems prokurorams. Ignalinoje turiu pavaduotoją, kuris dirba su Visagino ir Zarasų prokurorais. Analizuojame visus apskrities rajonus, stebime situaciją, stengiamės paskirstyti jėgas taip, kad bylos būtų ištirtos kaip įmanoma greičiau.“

Ridikas, Vytautas. Apie surašytas praeities versmeles… // Indraja. – 2019, Nr. 1, p. 55-60
Pristatoma, anot autoriaus, gražią sukaktį paminėjusi „Verdenės“ klubo narė, buvusi mokytoja, šiuo metu išėjusi į užtarnautą poilsį, kraštotyrininkė ir literatė Regina Abukauskienė ir jos šeštoji kūrybos knygelė „Praeities versmelės“. Atskirais tekstais pateikiama kūryba – „Žadavainių mergelė“ ir „Kaniūkų pasaka“.

Verkelis, Antanas. Armija Krajova Lietuvoje // Indraja. – 2019, Nr. 1, p. 33-37
Rubrikoje „Atmintis“ pasakojama apie pamirštuosius karius – Armiją Krajovą, Lenkijos partizaninę kariuomenę Antrojo pasaulinio karo metais. „Nacionalinės Pamirštųjų karių dienos minėjimai Vilniuje prasidėjo vasario 23 d., kai buvo rodomas Ježio Zalevskio (Jerzy Zalewski) filmas apie nepalaužiamuosius karius ir istorikas Piotras Lapinskis (Piotr Lapinski) iš Lenkijos nacionalinės atminties instituto Balstogės skyriaus perskaitė trumpą paskaitą: Mums, lenkų istorikams, svarbu, kad lietuviai pažintų lenkų pogrindžio judėjimą. Vienas dalykas yra tarpusavio kalčių atleidimas, paduoti vieni kitiems ranką. Kas kita – švietimas, jis turi būti dalykiškas, be propagandos. Pavyzdžiui, kad ir Dubingių žudynės. Niekas neneigia, kad tai įvyko, tai siaubinga ir negalima pateisinti, net ir pabrėžiant, jog tai buvo kerštas už lietuvių įvykdytas Glitiškių žudynes. Todėl reikia kalbėti atvirai.“

Vyžintas, Algirdas. Tėviškė ir Utenos gimnazija – viso gyvenimo pamatas // Indraja. – 2019, Nr. 1, p. 5-10
Gyvenimo apybraiža. „Visi klasės draugai – savaip originalūs. Tačiau atrodė, jog idealūs mokiniai, su kuriais baigėme, buvo Antanas Matusevičius, Alfonsas Gineitis, Algimantas Žilėnas, Algimantas Grigelis, Vytautas Kanapeckas, Romas Paliokas, žinoma, ir dar ne vienas. Su kitais išsiskyrėme anksčiau. Rūsti ir ankstyva kalinio-tremtinio dalia teko Juozui Barisai, Napaliui Kitkauskui, Pranui Morkūnui, anksčiau buvo lemta pasitraukti broliams Povilui ir Juozui Čepėnams, Petrui Vaičiūnui…“ Minimas ir Juozas Gruodis.

Žurnalo „Žmonės“ inf. Arenoje – juoko ašaros // Žmonės. – 2019, Nr. 12, p. 48-50
Fotoreportažas iš tradicinės, Kauno „Žalgirio“ arenoje surengtos šventės „Auksiniai svogūnai 2019“. „Stebėti šio įvykio susirinko daugybė žiūrovų, ir kviestinė publika. Nors per šią šventę kasmet nemažai politikų sulaukia kandžių replikų ir net pašaipų, visi atėjusieji į ceremoniją iš anksto buvo puikiai nusiteikę ir net laidė juokus.“ Tarp svečių buvo ir mūsų kraštietė, verslininkė Inga Budrienė su globotiniu Mantu.

Žurnalo „Žmonės“ inf. Meniška vakarienė // Žmonės. – 2019, Nr. 12, p. 46-47
Fotoreportažas iš „Stiklių“ restorane vykusios meno ir skonių įvairovės puotos, kur Sakartvelo menininkų ir aristokratų šeimoje gimęs dizaineris Iraklis Nasidzė pristatė savo kolekcijos modelius, skambėjo Tbilisio operos solistų „Suliko“ giesmės, o restorano šefas Gerdvilas Žalys paruošė penkių patiekalų vakarienę. Tarp kviestinių svečių dalyvavo ir asmeninių švenčių planuotoja Inga Budrienė.

 

Verified by MonsterInsights