Nauji lietuvių autorių kūriniai/ 2019 gegužė

atviri vartai į senamiestįEleonora Violeta Marganavičienė

SLAPTOJI VILNIAUS ISTORIJA

Vilniaus senamiestis – dėl savo išskirtinumo pripažintas pasauliniu mastu ir įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai didžiausias Rytų ir Vidurio Europos senamiestis su puikiais gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatais. Tai žinome visi. Tačiau Vilniaus senamiestis slepia ir daugybę paslapčių…

Ar žinote, kur tiksliai jis prasidėjo? Kur buvo pirmoji šventykla? Ką gali papasakoti jo rūmai, bažnyčios ir namai? Kur buvo krikštyti Lietuvos didieji kunigaikščiai? Kokia istorija gaubia krivio Lizdeikos, patarusio Gediminui statyti miestą, gimimą?

Kur maršalas Kutuzovas išgirdo žinią apie Napoleono armijos persikėlimą per Nemuną? Kur mėgdavo apsistoti Petras I ir kur buvo pakrikštytas jo tarnas Hanibalas, A. Puškino prosenelis? Kokios intrigos virė už rūmų sienų…

Beveik kiekvienas Senamiesčio pastatas slepia mįslingas istorijas, galinčias daug papasakoti apie senojo Vilniaus miestiečių gyvenimą, apie iškilias asmenybes.

Aušra Matulaitytė

PRIJAUKINTI VĖJAI

Kartais reikia išklysti iš kelio, kad rastum lobį, arba atsisakyti lobio – kad rastum savo kelią.

Kai tau 27-eri, galima šokti į bendraamžių šeimos idilės traukinį, arba… nusipirkti „lemtingą bilietą” ir nuskristi į Kanarus. Taip padarė šios knygos pagrindinė veikėja Alba. Išdrįsusi palikti blėstančią meilę, pabodusį darbą ir mylimą Vilnių, ji leidžiasi į naujo gyvenimo paieškas mažoje Kanarų saloje Lansarotėje. Albos gyvenimą kaipmat pagauna ispaniškas ritmas. Nuostabi salos gamta, svaiginančios pažintys ir, žinoma, meilė. Bet ar pavyks Albai susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą?

Aušra Matulaitytė – kūrybininkė, žurnalistė, įsimylėjusi Ispaniją. 2004 m. buvo išleistas jos apsakymų rinkinys „Angelas juodais drabužiais”. „Prijaukinti vėjai” – pirmasis autorės romanas.

Ši knyga ne apie mane, ji apie mus visus – svajojančius apie vėjus, įsisukančius į kasdienybę ir sujaukiančius įprastą ritmą. Ji apie tuos, kuriuos jaukinamės ar dar tik trokštame prisijaukinti. „Prijaukinti vėjai” – istorija visiems, pasiilgusiems nuotykių, vasaros, palmių, vandenyno, šilumos, Ispanijos ar meilės. Ją rašyti pradėjau gyvendama vienoje nuostabioje Kanarų salų – Lansarotėje, o baigiau vidurnaktį Madride, sėdėdama ant suoliuko Retiro parke ir jusdama į gyvenimą pamažu atplūstančius naujus vėjus.

moters ir vyro su šautuvu siluetaiAntanas Šileika

LAIKINAI JŪSŲ

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Justas Adamonis, buvęs caro armijos kontržvalgybos agentas, sugrįžta į laikinąją sostinę Kauną. Jis tikisi ramiai įsikurti ir imtis verslo, bet nugali įgimtas nuotykių troškimas, kovinga dvasia ir noras nedidukei jaunai savo šaliai padėti sustiprėti. Adamonis tampa Lietuvos karo kontržvalgybos viršininku ir atsiduria pačiame negailestingų politinių audrų verpete. Kaunas knibždėte knibžda užsienio šnipų, korupcijos, pavojingų operacijų, žmogiškųjų dramų, išdavysčių ir paslapčių, kurias slaptasis agentas gliaudytų lyg riešutus, jei ne viena silpnybė – enigmatiškoji antros eilės pusseserė Lilė, su vyru, buvusiu JAV diplomatu, netikėtai grįžusi iš Amerikos.

„Laikinai jūsų” – lietuviškojo Džeimso Bondo vardo vertas, tikrų įvykių įkvėptas šnipų romanas apie spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas, karo kontržvalgybos viršininko pareigas ėjo Jonas Budrys, o Klaipėdos krašto prijungimas rodės tolima svajonė. Kai „Metropolio” ir „Versalio” šokių salėse sukosi išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, tamsiuose skersgatviuose šmėžčiojo skrybėlėti šešėliai, meilė maišėsi su apgavyste ir pavydu, žmonių gyvenimus negrįžtamai keitė lemtingi pasirinkimai.

„Šnipai, uždrausta meilė, stiprios moterys, į neviltį puolę vyrai, galios žaidimai ir subtilus humoras – žavingai įkūnyta tarpukario Lietuva.”
David Bergen

„Stilingas ir ryškus šalies užgimimo metraštis.”
Samantha Harvey

„Romanas, kuriame meistriškai parodomas moralinių pasirinkimų dviprasmiškumas ir sukuriama pulsuojanti, nepagražinta, įtampos kupina film noir realizmo atmosfera.”
Nino Ricci

Antanas Šileika (g. 1953) – angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas ir literatūros kritikas. Jo romanas „Pogrindis” įtrauktas į „Globe and Mail” 2011 m. geriausių knygų šimtuką. Į Lietuvos Metų knygos rinkimų penketukus įtrauktos dvi knygos – apsakymų rinktinė „Pirkiniai išsimokėtinai” (2015) ir atsiminimų knyga “Basakojis bingo pranešėjas”(2018). Romanas „Laikinai jūsų” – šeštas autoriaus kūrinys.

Arvydas Anušauskas

UŽMIRŠTAS DESANTAS

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas į šiaurę nuo Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė konspiruotis, šifruoti tekstus, siųsti radiogramas ir naudoti savigynos priemones?

Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo įtraukti į ją savo ir ne savo noru. Keliolika jų sumokėjo savo gyvybe. Tačiau iki šiol mažai žinoma, kokį klastos ir dezinformacijos metodų arsenalą naudojo sovietai…

Arvydas Anušauskas – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius.

Mindaugas Milinis

AFGANISTANO MĖSMALĖ

Žurnalisto Mindaugo Milinio knyga „Afganistano mėsmalė. 1979–1989 m.” – baisus liudijimas apie Lietuvoje gerokai primirštą SSRS kariuomenės intervenciją į Afganistaną. Joje pateikiami nepagražinti sovietų armijoje tarnavusių vaikinų pasakojimai apie 1979–1989 m. trukusią kampaniją tolimajame Rytų krašte. Šie atsiminimai, laiškų ir dienoraščių ištraukos liudija rūsčią kario, kuris prieš savo valią buvo išsiųstas kariauti į jam svetimą šalį, kasdienybę.

Šiandien Rusijoje pasigirsta kalbų, esą sovietai Afganistane tik mokyklas statė, kelius tiesė ir medelius sodino, bet iš tiesų tai buvo negailestingas ir žiaurus karas, siekiant išlaikyti Afganistaną savo įtakos sferoje, remiant sovietams pavaldžią vyriausybę, terorizuojant ir naikinant visus tam nepritariančius. Knygoje „Afganistano mėsmalė. 1979–1989 m.” surinkti prisiminimai į miltus sumala pramanus apie „taikią” Sovietų Sąjungos misiją.

Šiais metais sukanka 30 metų, kai sovietų kariuomenė buvo išvesta iš Afganistano. Tame kare žuvo 96 vaikinai iš Lietuvos.

besišypsantis autoriusNaglis Bierancas

ATEITIES ŽMOGAUS FENOMENAS

Naglio Bieranco-Naglimanto, „Instagram” žvaigždės, ir Tomo Lagūnavičiaus vieno žymiausių Lietuvos psichologų, knyga, kurioje ieškoma atsakymų į klausimus, koks yra ateities žmogus.

„Gavęs pasiūlymą parašyti knygą, supratau, kad idėja faina ir man patinka. Jos kūrimo metu turėjau pats atsakyti į klausimus, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau. Knyga skirta visiems, kurie moka skaityti. Ji neprivalo visiems patikti”, – juokiasi N. Bierancas. Knygoje N. Bierancas pasakoja apie savo kasdienį gyvenimo supratimą, jo vertę, veiksmus, kurių pagalba realizuoja savo planus. Svarbiausia, pasak leidėjų, jis atskleidžia savo sėkmės paslaptis, kurias visi gali išbandyti realizuodami savo gyvenime.

Naglis be nutylėjimų atsako į pačius atviriausius klausimus, kurių svarbiausias – ko reikia gyvenime, kad būtum laimingas, būdamas savimi. Naglio atvirumas – sukrečiantis, bet kartu ir suteikiantis drąsos, ryžto, pasitikėjimo. Psichologas T. Lagūnavičius savo profesionaliomis įžvalgomis papildo Naglio atsakymus, juos paaiškina. Svarbiausia suprasti, kad vieno universalaus modelio nėra, kiekvienas turi rasti savo kelią tapti „ateities žmogumi”.

Knyga „Ateities žmogaus fenomenas“ suskirstyta į 7 dalis. Joje surinkti asmeniniai N. Bieranco patarimai, įžvalgos pačiais įvairiausiais aspektas, provokuojančios žinutės, netikėti klausimai ir kūrybiški sprendimai. Nagrinėjama, kas yra laimė, kodėl kartais žmonės, net atrodantys visiškai laimingi, ryžtasi išeiti, kaip priimti homoseksualumą ir apskritai – meilę. Knygą „Ateities žmogaus fenomenas“ iliustruoja šmaikščios iliustracijos, atspindinčios N. Bieranco asmenybę. Ji skirta visiems ieškantiems, smalsiems, kuriantiems ir svajojantiems.

antraštėVioleta Domkuvienė

MAROKAS

„Marokas: abipus Atlaso kalnų“ – tai kelionių įspūdžių knyga, kviečianti pažinti saulės, smėlio bei vėjų karalystę, kurią iki šiol valdo karalius ir… džinai. Čia laikas skaičiuojamas savaip – pasijunti tarytum patekęs į viduramžių pasaulį, o akys gatvės turgeliuose tarp apdulkėjusių sendaikčių norom nenorom ima ieškoti stebuklingosios Aladino lempos. Indigo spalva, nenusakomo margumo plytelių raštai, oras, persismelkęs apelsinų, rožių žiedų, ambros bei prieskonių kvapais, apsuka galvą ir visiškai pavergia širdį!

Nuo pat pirmojo puslapio knyga „Marokas: abipus Atlaso kalnų“ patraukia išraiškinga, gyva kalba, kuri kupina vaizdingų epitetų ir detalių aprašymų, leidžiančių skaitytojui įsijausti ir keliauti kartu, tarytum savo akimis išvysti tai, kas pastaruoju metu taip traukia į šią Šiaurės Afrikos šalį. Be to, į pasakojimą įpinami istoriniai bei geografiniai faktai, taip pat tikslus kelionės maršrutas, aprašomi vietinių papročiai, pateikiamos net trumpos jų charakterio apybraižos – tai bus naudinga dar tik ketinantiems aplankyti Maroką. Žinoma, neapsieinama be komiškomis situacijomis virtusių nuotykių, kuriuos autorė patyrė kartu su kelionės bičiuliais ir vietiniais gidais.

Violeta Domkuvienė gimė Kaune, baigė chemijos studijas ir daugiau nei dvidešimt metų dirbo lengvosios pramonės srityje. Visai atsitiktinai susidomėjo ajurvedos mokslais, studijavo kinų mediciną, mokėsi masažo paslapčių ir jau 15 metų džiaugiasi suradusi tikrąjį savo kelią, darbą ir hobį viename. Kitas aistringas pomėgis nuo pat mažens – kelionės. Noras pasidalinti patirtimi, žiniomis, įspūdžiais, vaizdais ir nuotykiais, aprašyti aplankytas šalis, kurių autorė priskaičiuoja jau gerokai virš 30-ies, pavirto knygomis.

Violeta Domkuvienėjau yra išleidusi dvi knygas: apie Madagaskarą ir apie Pietryčių Aziją – Balį, Singapūrą bei Vietnamą. Trečiojoje, arabiškų pasakų pakerėta, pristato abipus Atlaso kalnų įsikūrusį Maroką.

antraštėRasa Rožinskienė

ŽALIO TURISTO UŽRAŠAI

„Gyvenime turiu kelis vardus: Rasa Rožinskienė, „RasaRoze”, Raganėlė Pipirina, ir tik pradėjusi keliauti supratau, kad nebegaliu savęs tapatinti nė su vienu iš jų. Vos tik atsiduriu vėjo ritmu linguojančiame lėktuve, nebesu nei šeimos kaklas, nei originalių rankinių kūrėja, nei linksmoji vaikų švenčių raganėlė. Esu žalių žaliausia klajoklė! Nepaisydama baimingo jaudulio širdyje, dievinu šią būseną! Dėl jos galiu pasijusti atradėja, galiu žengti pirmus žingsnelius į man dar nepažįstamas erdves. Kartą per metus pasiryžusi tapti Kristupe Kolumbe, nekantraudama laukiu naujų atradimų pasaulio bei savęs pažinimo kelyje.”

Kuboje gimę „Žalio turisto užrašai” – pirmoji Rasos Rožinskienės knyga, 2018 metais kelionių žurnalistikos konkurse „Kolumbas LT” laimėjusi nominaciją „Metų kelionės istorija”.

Kuba – ne tik didžiausia, bet ir vis dar uždariausia Karibų jūros sala. Viskas čia dvelkia sovietmečiu ir, rodos, net ore tvyro didžiosios Fidelio Kastro ir Če Gevaros revoliucijos nuotaikos… Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad joje nėra ko pamatyti ir patirti! Po salą kartu su šeima autorė keliavo įspūdingais amerikietiškais ševroletais, nostalgiškomis volgomis, spalvingais moskvičiukais ir kitais kubiečių sumaniai perdirbtais taksi automobiliais; grožėjosi ne tik įspūdingu Karibų kraštovaizdžiu, bet ir UNESCO kultūros paveldui priklausančių ir kolonijinę praeitį menančių Kubos miestų architektūra; leido laiką nuoširdžių kubiečių draugijoje; trypė pagal Lotynų Amerikos muziką, aistringai besiveržiančią iš siaurų Havanos senamiesčio gatvelių…

Tačiau „Žalio turisto užrašai” ne tik apie vienos šeimos atostogas ir, nors kupini patarimų keliautojams, jie nepretenduoja tapti vadovu kelionei po Kubą. Tai emocionalios bailiukės jausmų ir geografinių atradimų dienoraštis. Tai žmogaus, perkopusio keturiasdešimtmečio ribą, iššūkis įsivaizduojamiems kompleksams, darboholizmo sukeltai vidinei tuštumai, „senatviniam” konformizmui. Tai kelionė per save, per savo baimes, nepasitikėjimą savo jėgomis, orientacijos kitame pasaulio krašte stoką, nepakankamą kalbos ir šiuolaikinių technologijų išmanymą. Tai žalio turisto manifestas – „neprinokę” keliautojai gali keliauti savarankiškai! „Bus taip, kaip turi būti. Bus gerai!” – autorė sako net ir tada, kai su šeima papuola į tragikomiškas, ar net, atrodytų, kritines situacijas.