Naujos užsienio autorių knygos/ 2019 gegužė

moteris žiūri per langąSanta Montefiore

PILIEAS ŠEŠĖLIUOSE

Didžiosios Britanijos rašytojos Santos Montefiore knygos išverstos į 25 kalbas ir jų parduota daugiau nei 6 mln. tiražo. Lietuvių skaitytojams jau žinomi šios autorės romanai „Sodininkas iš Prancūzijos”, „Dėžutė su drugeliu”, „Bitininko duktė”, „Dvasių medis”, „Namas prie jūros”, „Prarastos meilės jūra” ir kt.

Lukai Čanselorui – keturiasdešimt vieni ir jis ką tik suprato, kad jo gyvenimas tuščias. Visa, dėl ko vyras gyveno ir dirbo iki šiol, neturi prasmės. Prestižinis finansininko darbas, daugiau nei milijono metinis atlyginimas, gražuolės moterys – visa pabodę, kvaila ir nebeteikia pasitenkinimo. O dar nenusisekusi santuoka, tad jis beveik nepažįsta dviejų mažamečių savo dukrų.

Apsisprendęs keisti gyvenimą, Luka meta darbą ir išvyksta į tėvams priklausančią Montelimonės pilį Italijoje. Tačiau pasakiško grožio vieta ne tokia rami ir taikinga, kaip Luka tikisi. Pilyje nuolat šurmuliuoja iš visos Europos suvažiavę ekscentriški motinos svečiai, o draugiją jiems palaiko praeities šmėklos. Bendraudamas su svečiais ir vietiniais, Luka išgirsta apie keistą paslaptį. Ją aiškinantis ir bandant rasti atsakymus į rūpimus klausimus, vyro laukia netikėti atradimai, keisti likimo posūkiai ir akistata su savimi pačiu.

Paslaptingoje ir įtraukiančioje istorijoje susipina praeitis ir dabartis, netikėtumai ir paslaptys, artimųjų praradimo skausmas ir aistringi romantiški jausmai.

„Visiems, kurie yra praradę artimą žmogų, noriu pasakyti, kad išėjusieji visuomet yra šalia ir niekuomet mūsų neapleidžia. Jei galėtų kalbėti, jie mums pasakytų esantys laimingi ir džiaugiasi sugrįžę Namo.”

Santa Montefiore

„Žadą atimanti veiksmo vieta, dėmesį prikaustanti istorija ir kvapą gniaužiantys jausmai – visa tai ir dar daugiau naujajame S. Montefiore romane.”

Staying In

knygos pavadonimasAmiras Hassanas Cheheltanas

KALIGRAFAS

„Kaligrafas“ – vaizdingas ir subtiliai jaudinantis pasakojimas apie nenumaldomą troškimą gyventi, uždraustą meilę ir pastangas pabėgti nuo bado bei karo, apie skirtingų religinių krypčių susidūrimą ir islamo fundamentalistų kovą su vynu, muzika, šokiu, poezija bei joje glūdinčiomis tiesomis.

Po tėvo mirties tarp jo asmeninių daiktų aptiktas senovinis rankraštis tarsi perkelia pasakotoją į 1722 metų Iraną. Kelis amžius valdžiusi persų Safavidų dinastija pavertė savo sostinę Isfahaną gražiausiu pasaulyje miestu, jų palankumo siekė net turtingiausios Europos karalystės. Tačiau ilgainiui šacho galybei sumenkus prie miesto vartų stovinti laukinių afganų kariuomenė grasina jį užimti ir sunaikinti.

Rankraštyje pasakojama apie didžiojo Isfahano kaligrafo – seno sufijaus ir mistiko, dailiai perrašiusio didžiojo poeto Rumi veikalą, – vaikaitį Alahiarą. Mieste tikėjimo dogmas griežtai prižiūrintiems muloms Rumi knyga yra toks pat erezijos šaltinis kaip ir nedidelis kilimas, kuriame išausta pusnuogė moteris – prancūzė Mari Petit. Visi Isfahano vyrai dėl šio paveikslo eina iš proto, legendos apie jį audrina ir bręstančio Alahiaro vaizduotę.

Afganų apgulčiai užsitęsus ir pasibaigus maisto atsargoms mieste prasideda badmetis, žudynės tampa įprastiniu kasdienio gyvenimo elementu. Tačiau Alahiaras net ir sunkiausiomis akimirkomis išsaugo žmoniškumo kibirkštį. Jaunuolio širdyje liepsnojanti meilė neleidžia jam pasiduoti ir įkvepia jėgų kovai dėl išlikimo iki paskutinio atodūsio.

Amiras Hassanas Cheheltanas gimė Irano sostinėje Teherane, bet savo kūryba užsitraukęs režimo nemalonę su šeima persikėlė į Italiją. Nuo 2009 m. jau penkios jo knygos pasaulį išvydo vokiečių kalba. Paskutinio savo romano jis net nemėgino išleisti Irane, nes žinojo, kad dėl kūrinyje atskleidžiamo šiitų ir sunitų religinio konflikto bei meniškai nutapytų drąsių meilės scenų neišvengs cenzūros arba paprasčiausiai negaus leidimo.

knygos pavadinimasAlex Michaelides

TYLIOJI PACIENTĖ

Penki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone… Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla. Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami. Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti…

Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

„Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“

J. Finn, romano “Moteris lange” autorius

Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

jūraFederica Brunini

DVI UNDINĖS STIKLINĖJE

Anksčiau ar vėliau visiems prireikia atokvėpio užeigos. Vietos, kuri priimtų tai, ką nešiojame savyje: žaizdas, kaltės jausmą, apgailestavimus, neviltį, skausmą, neryžtingumą, sąžinės priekaištus, netektis, baimes. Vietos, kur laikas sustoja šalia, kad mus palaikytų, nemesdamas iššūkio, nekaltindamas ir nespausdamas.

Atokioje Viduržemio jūros saloje įsikūrė paslaptingi poilsio namai, priklausantys dviem draugėms. Jų nerasite kelionių vadovuose, negalėsite užsisakyti kambario internetu ar per kelionių agentūrą. Apie „Pavargusių undinių” užeigą žmonės išgirsta vieni iš kitų, o ten patekti galima tik parašius įtikinamą laišką. Būsimus gyventojus šeimininkės renkasi pačios.

Ir štai sykį į užeigos duris pasibeldžia penki žmonės su skirtingais tikslais. Vieni bando rasti sielos ramybę ir atsikratyti vidinių demonų, kiti turi asmeninių priežasčių. Ne visi jie yra tie, kuo dedasi. O gal jie meluoja patys sau? Kas nutinka, kai įsiveržusi praeitis išmuša pagrindą iš po kojų? Nuo ko slepiasi namų šeimininkė Tamara, niekada neišvažiuojanti iš salos?

Dešimt viešnagės dienų pakeis tų žmonių likimus. Jų laukia netikėti atradimai ir gyvenimo pokyčiai. Nė vienas iš salos neišvažiuoja toks, koks buvo.

Tai knyga, padedanti keisti gyvenimą. Tereikia plačiau atmerkti akis ir savęs paklausti – ko aš iš tikrųjų noriu?

FEDERICA BRUNINI yra rašytoja, žurnalistė, tinklaraštininkė ir nenuilstanti keliautoja. Yra išleidusi keletą knygų. Rašytoja gyvena keliaudama tarp Milano, Talino ir Goco salos, kurioje rengia jogos užsiėmimus. Jos tinklaraštis: www.federicabrunini.com

 

moteris pasilenkusi virš dubenioGraham Swift

MOTINŲ SEKMADIENIS

„Motinų sekmadienis” – tai neįtikėtinai talpus, subtiliai jausmingas ir rafinuotai sentimentalus vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų Grahamo Swifto kūrinys, atskleidžiantis tarnaitės ir jauno dvarininko slapto meilės romano atgarsius viso gyvenimo kontekste. Poetiškas pasakojimas harmoningai išsiskleidžia paminint ir svarbiausius XX amžiaus pirmos pusės istorijos įvykius.

1924 m. kovo 30-oji išaušo neįprastai šilta ir saulėta – tiesiog tobulas Motinų sekmadienis. Tačiau dvidešimt dvejų našlaitei Džeinei Ferčaild ši diena niekuo neypatinga. Nebent tuo, kad tai proga pasimėgauti laisve nuo tarnaitės pareigų kilmingų anglų namuose, kuriuose ji dirba nuo šešiolikos metų. Tądien lemtingai suskambęs telefonas pakeitė ne tik dienos planus. Slapto Džeinės meilužio Polo Šeringemo, kaiminystėje gyvenančio jaunojo dvaro paveldėtojo, skambutis ir toliau sekę įvykiai pakeitė viso nepaprasto jos gyvenimo tėkmę. Džeinė dar nežino, kad šis judviejų susitikimas bus paskutinis.

Džeinės istorija – daugiau nei paprastas pasakojimas apie prabėgusį gyvenimą. Tai dėmesį prikaustantis prisiminimų šešėlių šokis. Tai trapus ir grakštus būties porcelianas. Tai savęs ir intelektualinės, socialinės ir seksualinės laisvės paieškos. Tai savitumu kerintis gebėjimas matyti kasdienybę nekasdieniškai. Ir šį gebėjimą Grahamas Swiftas perduoda skaitytojams, leidžiantiems sau neskubant pasimėgauti kiekvienu meistriškai sukurtu sakiniu.

„Swiftas parašė knygą, kuri yra ne tik viena iš labiausiai jaudinančių ir sudėtingų, bet taip pat ir viena iš labiausiai įtraukiančių iš visų jo kūrinių.”
„Financial Times Weekend”

„Nuo pat pradžios iki pabaigos Swifto romanas išsiskiria stilingu spindesiu ir gana gyvu pasakojimu. Palaipsniui kylančio ir vėl nusileidžiančio intensyvumo preciziška proza (junginys Henrio Greeno ir Kazuo Ishiguro) yra tikra palaima skaityti.”
„Evening Standard”

„Sutelkdamas dėmesį į trumpo kūrinio galimybes, Grahamui Swiftui pavyksta pasiekti subtilią harmoniją tarp šalto ir objektyvaus pasakotojo balso ir intensyvių emocijų, sklindančių iš kiekvieno puslapio. Tai iš tiesų retas skaitinys.”
„Spectator”

„Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kurinys.”
Kazuo Ishiguro

„Ko gero, tai geriausia, ką iki šiol yra sukūręs Swiftas.”
Observer

„Motinų sekmadienis” nutviekstas saulės spindulių. Net tada, kai smogia tragedija, negali atsispirti tam nepakartojamam švytėjimui. Toks trumpas, bet toks meistriškas pasakojimas.”
Guardian

Grahamas Swiftas (Grehemas Sviftas, g. 1949) – vienas labiausiai vertinamų šiuolaikinių britų rašytojų, pelnęs „Man Booker” premiją, sukūręs dešimt romanų ir du trumpų istorijų rinkinius. Londone gimusio rašytojo literatūrinis braižas lyginamas su tokiais autoriais kaip Virginia Woolf, Kazuo Ishiguro ar Julianas Barnesas. Grahamo Swifto kūriniai įvertinti daugybe apdovanojimų, išversti į daugiau nei 30 kalbų, trys iš jo romanų – „Waterland” („Vandenų žemė”), „Shuttlecock” ir „Last Orders” – ekranizuoti. Naujausias romanas „Motinų sekmadienis” puikiai vertinamas tiek literatūros kritikų, tiek ir skaitytojų. 2017 m. šis naujausias kūrinys nominuotas Walterio Scotto vardo premijai, pelnė „Hawthornden” literatūros prizą.

moterų siluetai, išlankstyti iš popieriausMargaret Atwood

TARNAITĖS PASAKOJIMAS

Romanas „Tarnaitės istorija” – nepaprastai galingas Margaretos Atwood kūrinys, kuris skaitytojų atmintin giliai įsirėžia gyvais vaizdiniais ir bauginančiai tikroviškomis pranašystėmis. Pasakojimas stulbina, juokina ir šiurpina – visi šie jausmai perveria vienu metu, neleisdami atsitraukti nuo įtikinamo aštrios satyros, baisaus įspėjimo ir prievartos derinio.

Pasakojimas nukelia į netolimą ateitį, kur kadaise buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Dabar čia – Gileado respublika. Čia egzistuoja visai kitos, nepermaldaujamai griežtos krikščioniškos doktrinos taisyklės, dramatiškai ir neatpažįstamai pakeitusios moterų ir vyrų gyvenimus. Fanatikų fundamentalistų valdoma valstybė padalijo moteris ir vyrus į kelis luomus, griežtai suskirstančius į hierarchinius lygmenis.

Istorija pasakojama Fredinės, Tarnaičių luomui priklausančios moters, lūpomis. Naujam režimui privalančios paklusti Tarnaitės turi tik vieną paskirtį – pagimdyti nevaisingai elito porai kūdikį. Tokia pati lemtis ištiko ir Fredinę, kuri priversta gyventi Vado ir jo Žmonos namuose, suvaržyta begalės draudimų. Kartą per dieną jai leidžiama išeiti iš namų tam, kad nupirktų maisto produktų. Moterims draudžiama skaityti ar bet kokiu kitu būdu siekti žinių, todėl parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai. Gimstamumui pasiekus kritiškai mažą ribą, vaisingoms moterims tenka pasitarnauti nevaisingoms Vadų šeimoms – kartą per mėnesį gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą.

Tačiau Fredinė dar prisimena savo senąjį gyvenimą, kuriame ji buvo laisva, ištekėjusi už vyro Luko, leido laiką su dukra, dirbo, turėjo pinigų ir galimybę mokytis. Viskas pasikeitė ir senieji laikai liko praeityje.

Lakoniški, taupiai parinkti sakiniai stebina iškalbingumu ir leidžia pajausti Fredinės kintančias emocijas: apatiją, švelnumą, neviltį, aistrą, ironiją. Pamažu atsiveria po ramiu naujosios santvarkos fasadu slypintis tamsus pasaulis ir dar tamsesni jo užkampiai.

„Itin aktualus šiandien, kai daug kur pasaulyje vis dar gaji mizoginija.”
Guardian

„Jaudinantis, vaizdingas ir gąsdinantis. Viliuosi, kad ne pranašiškas.”
Conor Cruise O’Brien

„Nepriekaištingai nušviečia tamsiausius politikos ir skirtingų lyčių tarpusavio ryšius.”
Washington Post Book World

„Sunku patikėti, kad, praėjus daugiau kaip 30 metų po sukūrimo, šis pasakojimas išlieka toks svarbus mūsų gyvenamam laikui.”
Independent

Margaret Atwood (g. 1939 m.) – iš Kanados kilusi rašytoja, poetė, eseistė, literatūros kritikė, išradėja, mokytoja ir aplinkosaugos aktyvistė. Daugiau nei 40 knygų autorė yra pelniusi gausybę literatūros apdovanojimų, tarp kurių ir prestižinę „Man Booker” premiją už romaną „Aklasis žudikas” ir tarptautine Franzo Kafkos literatūros premija už viso gyvenimo pasiekimus. Rašytojos kūriniai išleisti daugiau nei 35 šalyse ir išversti į daugiau nei 40 kalbų.

Vienu stipriausių autorės kūrinių laikomas romanas „Tarnaitės istorija”, pagal kurį sukurtas pasaulinio garso serialas, pagerbtas keliais „Emmy” apdovanojimais. Antiutopinis kūrinys „Tarnaitės istorija” puikiai vertinamas literatūros kritikų ir prilyginamas knygoms George’o Orwello „1984-ieji” ir Aldouso Huxley’io „Puikus naujas pasaulis”.

Beje, šiuo metu Toronte su rašytoju Graeme’u Gibson’u gyvenanti Margaret Atwood netrukus skaitytojus nudžiugins romano „Tarnaitės istorija” tęsiniu – knyga „Liudijimai” („The Testaments”) pasirodys jau 2019 m. rugsėjį. Tęsinys skaitytojus nukels 15 metų į priekį nuo paskutinės Fredinės scenos.

 

sugniaužtos rankosHeather Morris

AUŠVICO TATUIRUOTOJAS

Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija.

Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies.

1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti Tätowierer, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.

Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.

Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.

„Ypatingas pasakojimas net pagal Holokausto istorijų matą. Besąlygiškai rekomenduoju šią knygą kiekvienam, nesvarbu, kiek pasakojimų apie Holokaustą jis perskaitęs – šimtą ar nė vieno.”
Graeme Simsion

„Nuoširdžiai ir jaudinamai sugebėta papasakoti tai, kas, rodos, nepapasakojama.”
Sunday Times

„Nepaprasta išskirtinio gyvenimo ir didžiosios meilės istorija. Jos herojus Leilas patvirtina vieną iš garsių Viktoro E. Franklio minčių: „Žmogus išsigelbės per meilę ir meilėje.”
Ashley Hay

Heather Morris (Hetera Moris, g. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti”. Diena, kai Heather susitiko su Leilu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Leilas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Leilo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas”, užkariavęs pasaulines knygų bestselerių viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukiantis, išverstas į daugiau kaip 45 kalbas ir pasaulyje parduotas daugiau kaip trijų milijonų egzempliorių tiražu.

moteris ranka užsidengusi akisChristine Mangan

NAKTIS VIRŠ TANŽERO

Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes.

Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras.

„Hitchcocko filmo vertas siužetas.”
Joyce Carol Oates

„Svaiginanti, nuodėmių persmelkta atmosfera ir nuolat tvyranti įtampa – pataikyta į visas skambiausias natas!”
New York Times

„Lyg saldus uždraustas vaisius karčia luobele.”
Wall Street Journal

Christine Mangan (Kristyn Mangan) Airijos valstybiniame universitete įgijo literatūros mokslų daktarės laipsnį. Apie dviejų draugių įtemptą draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis debiutinis autorės romanas „Naktis virš Tanžero” netruko patekti į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus.

moteris prie jūrosRoxane Dhand

PERLŲ ŽVEJO SESUO

Meisei Porter devyniolika. Ji pirmąkart visiškai viena stovi ant garlaivio denio ir stebi tolumoje nykstančius gimtosios Anglijos krantus. Tėvai ją siunčia į Australiją, kur Meisės laukia būsimasis jos vyras – niekad neregėtas perlų magnatas pusbrolis Meitlandas Sinkleris.

Ilga ir varginanti kelionė nedžiugina: amžinas supimas, alinantis karštis ir per vakarienes nuolat įkyrintis ponas Smolis. Tačiau vieną vakarą trečiosios klasės denyje Meisės žvilgsnį prikausto išraiškingas, nepaaiškinamai patrauklus vyriškis. Tai Viljamas Kuperis, geriausias Karališkojo jūrų laivyno naras, Australijos valdžios paliepimu keliaujantis keisti iki šiol galiojusių perlų žvejybos tradicijų.

Meisė nė neįtaria, kad jos ir charizmatiškojo naro keliai susikirs dar ne kartą, kad šaltas sutikimas naujuose namuose nenoromis pastūmės į aukštuomenei nepriimtiną Viljamo draugiją ir su trenksmu išjudins ilgai slėptas tolimo Australijos kampelio paslaptis.

„Lyg vandenynas užburiantis, meilės, įtampos ir išgyvenimų kupinas pasakojimas apie mažai žinomą Australijos istoriją.”
Kate Forsyth

„Įtraukia į nepažinaus krašto ir uždraustos meilės pavojų sūkurį.”
Herald Sun

Roxane Dhand (Roksana Dand) gimė ir augo Kente, Didžiojoje Britanijoje. Londono universitete studijavo anglų ir prancūzų filologiją, o 1978-aisiais persikraustė į Šveicariją dirbti komunikacijos sferoje. „Perlų žvejo žmona” – tikrais, mažai žinomais XX a. pradžios Australijos istorijos faktais paremtas debiutinis autorės romanas.

basos kojos ant suoliukoLisa Wingate

KOL NEPRIKLAUSĖME JUMS

„Kol nepriklausėme jums” – tikrais įvykiais paremtas amerikiečių autorės Lisos Wingate romanas, pasakojantis nepaprastai jautrią vienos šeimos, pakliuvusios į vaikų grobikų pinkles, istoriją. Visą Ameriką sudrebinę įvykiai atskleidžiami su meistriška įtaiga, širdį veriančiu jautrumu ir intriga, kurios dar ilgai negalėsite pamiršti.

1939-ieji. Jaukus gyvenamasis laivelis Memfyje, Misisipėje gausiai Fosų šeimai atstoja namus. Čia tėvai kartu su penkiais vaikais gyvena apsupti meilės, juoko ir rūpesčio vieni kitais. Tačiau šis idiliškas paveiksliukas sugriūna vos per vieną akimirką. Prireikus mamą skubiai išvežti į ligoninę, tėtis palieka vaikus vienus, patikėjęs priežiūrą vyriausiajai dukteriai – dvylikos metų Rilei. Niekas negalėjo pagalvoti, kad vieni palikti vaikai taps piktų kėslų turinčių nepažįstamųjų grobiu. Vidury nakties įsiveržę vyrai pagrobia Fosų atžalas ir nuveža į Tenesio vaikų namų prieglaudą. Netrukus paaiškėja, kad pažadai grąžinti vaikus tėvams tėra melas. Rilė deda visas pastangas, kad broliai ir seserys nebūtų išskirti, tačiau nuo šiol viską lemia žiaurioji prieglaudos direktorė Džordžija Tan.

Dabartiniai laikai. Pietų Karolinoje, Aikene gyvenanti Eiverė Staford mėgaujasi sėkme. Turtingoje šeimoje augusi Eiverė dabar džiaugiasi prokurorės karjera ir kartu su išvaizdžiu sužadėtiniu planuoja svajonių vestuves. Grįžusi padėti tėčiui atsigauti po ligos, ji sutinka žmogų, kuris sudrebina jos rožinį pasaulį. Ką ilgus metus slėpė jos šeima? Ar pavyks Eiverei atskleisti tamsias praeities paslaptis? Ar tai, ką ji sužinos, sugniuždys, ar atvirkščiai – išlaisvins?

Šis neįtikėtinas, tikrais faktais paremtas pasakojimas šokiruos, sujaudins, privers pasibaisėti ir nuolatos stebėtis, be to, leis sužinoti daugiau apie Memfyje veikusį vaikų grobimo tinklą. Knygoje aprašyta Džordžija Tan – realus asmuo. Ji vadovavo įvaikinimo organizacijai, grobusiai vaikus iš neturtingų šeimų ir pardavinėjusiai pasiturintiesiems. Kartu tai ir talentingai sukurta istorija, kviečianti pasvarstyti, kas esame, koks mūsų tikslas, kokia atradimų ir praradimų kupina kelionė mūsų laukia ir kur gali nuvesti širdies balsas.

„Viena geriausių metų knygų… Neįmanoma atsilaikyti šio arti tobulumo sukurto romano traukai.”

The Huffington Post

„Wingate istorijas pasakoja virtuoziškai, ir jus įtrauks jos atskleidžiamas siaubingas ir širdį geliantis Džordžijos Tan istorinis palikimas.”

„Lisa Wingate istorijas moka pasakoti tiesiog meistriškai.”

Booklist

Lisa Wingate (g. 1965 m.) – amerikiečių rašytoja, parašiusi daugiau nei 20 romanų ir sulaukusi populiarumo ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse. Jos knygos išverstos į daugiau nei 35 kalbas. Nominuota daugybei apdovanojimų ir ne vieną jų pelniusi rašytoja didžiausios sėkmės pasiekė tikrais įvykiais paremtu kūriniu „Kol nepriklausėme jums”. Romanas parduotas daugiau nei milijono egzempliorių tiražu, ilgiau nei metus išsilaikė New York Times bestselerių sąraše, o 2017 metais Goodreads skaitytojų išrinktas tų metų geriausiu istoriniu romanu.

Nors kurti istorijas Lisa Wingate mėgo nuo pat tada, kai pradėjo lankyti mokyklą, už paskatinimą yra dėkinga savo pirmos klasės mokytojai, kuri pasakė, kad tikisi Lisos vardą vieną dieną perskaityti žurnale. Tai mažąją Lisą nepaprastai sujaudino. Svajonė vieną dieną tapti rašytoja ją lydėjo visą gyvenimą, tačiau kryptingai to siekti pradėjo gerokai vėliau. Baigusi koledžą, Lisa Wingate ištekėjo, dirbo žurnalistinį darbą, vėliau susilaukė pirmagimio sūnaus. Ir vieną dieną, leisdama laiką su savo sūneliu ir senele, ji išgirdo senelės gyvenimo istoriją, kuri įkvėpė sukurti pirmąjį romaną. Šiuo metu Lisa Wingate, 2 sūnų mama, gyvena ir kuria Teksase.

„Kiekvienai istorijai įkvėpimo semiuosi iš gyvenimo, ir tik vėliau, jau rašydama leidžiuosi į atradimų kupiną kelionę. Niekada nežinau, kaip istorija plėtosis, kaip baigsis, kuo taps personažai, kol paskutiniai žodžiai dar nėra parašyti. Nors, kaip rašytojos ir žmogaus, mano širdis visuomet linksta prie laimingų pabaigų. Aš manau, kad mūsų visų pašaukimas yra suteikti šį tą gero pasauliui, įkvėpti ir pakylėti, nuspalvinti drobę naujomis spalvomis.”

Lisa Wingate

basomis šaligatviuMary Higgins Clark

VIENUI VIENA

„Kai keleiviai ėmė skirstytis linkėdami vienas kitam geros kelionės, jie nežinojo, kad mažiausiai vienas jų Sautamptono gyvas nepasieks.”

Į pirmąją kelionę aplink pasaulį išplaukęs kruizinis laineris „Karalienė Šarlotė” turėjo priblokšti keleivius aukščiausio lygio prabanga. Ryškiausia pirmosios kelionės žvaigžde tapo ledi Emilė Heivud. Turtinga 86-erių moteris viešai pažadėjo į kelionę pasiimti neįkainojamą smaragdų vėrinį, pasak legendos, kitados priklausiusį pačiai Egipto karalienei Kleopatrai. Ledi Em neslėpė, kad po kelionės šį unikalų vėrinį ketina perduoti Smitsono institutui, tačiau ši žinia sužavėjo ne visus. Kelionės išvakarėse žiniasklaida pranešė, kad į Kleopatros vėrinį nusitaikė akiplėšiškomis vagystėmis išgarsėjęs ir Interpolo ieškomiausiu nusikaltėliu paskelbtas Tūkstantveidis Žmogus.

Laivo savininkas Gregoris Morisonas tikėjosi, kad kelionė bus tobula, o turtuolių grietinėlei priklausantys svečiai patirs aibę nepakartojamų įspūdžių. Tačiau trečią kelionės dieną ledi Em buvo aptikta negyva savo kajutėje, o jos vėrinys pradingo. Kuris keleivis yra tikrasis žudikas? Kieno rankose atsidūrė vėrinys? Kas taps kita nusikaltėlio auka?

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.) – JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

vyro veidasFiona McIntosh

PRARASTŲ SVAJONIŲ DVELKSMAS

Nuo Provanso laukų iki okupuoto Paryžiaus gatvių: „Prarastų svajonių dvelksmas” – nepaprasta, jaudinanti istorija, kupina veiksmo ir nuotykių, sudaužytų širdžių ir aistros, pasiaukojimo ir išdavystės.

1942-ieji, vokiečių okupuota Prancūzija. Liukas, kurį įsūnijo žydų šeima, valdanti levandų laukus Prancūzijos Alpių papėdėje, susiduria su baisia realybe: jo mylimi artimieji išvežami į darbo stovyklą. Jis netenka visko: artimųjų, namų, savųjų levandų…

Lizetė, mergina iš Londono, paprasta padavėja, vokiečio ir prancūzės dukra, užverbuojama tapti specialiųjų operacijų agente Prancūzijoje. Jos tikslas – užkariauti įtakingo vokiečių pulkininko širdį ir rinkti duomenis britų žvalgybai. Nei Liukas, nei Lizetė nenumano, kad jiems lemta susipažinti.
Jie susitinka, kad drauge kovotų Prancūzijos pasipriešinimo gretose, tuo tarpu vokiečių generolai planuoja pakeisti istorijos tėkmę. Ar tokiomis aplinkybėmis žmogus gali kuo nors pasitikėti? Nedaug trūksta, kad Liuko ir Lizetės jausmai juos išduotų, nes didžiausią pavojų kelia ne kas kita, o jų meilė.

Fiona McIntosh (g. 1960) – populiari australų rašytoja. Gimė Anglijoje, jos vaikystė prabėgo keliaujant po Afriką. Sulaukusi devyniolikos Fiona išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Australiją.

„McIntosh sukurta istorija nukelia tiesiai į Paryžių, okupuotos šalies širdį, į bombarduojamą Londoną ir svajingą Pietų Prancūziją… Sunku susilaikyti ir neversti puslapių greičiau.” – InDaily

Jantraštėane Corry 

MANO VYRO ŽMONA

Jane Corry yra žurnalistė, keletą metų dirbusi griežtojo režimo vyrų kalėjime kūrybinio rašymo konsultante. Šio darbo patirtis ją įkvėpė parašyti debiutinį romaną „Mano vyro žmona”. Itin talentingai sukurtas psichologinis trileris iškart sulaukė skaitytojų ir apžvalgininkų liaupsių visame pasaulyje.

Ji jauna. Ji provokuojanti ir įžūli… Ji nori pagrobti tavo vyrą. O ką darysi tu?

Ištekėjusi už dailininko Edo jauna teisininkė Lilė pasiryžusi gyvenimą pradėti iš naujo. Vos grįžusiai po medaus mėnesio jai tenka spręsti pirmą kriminalinę bylą. Taip Lilė susipažįsta su Džo, kalėti nuteistu žudiku, kuris ją keistai traukia, dėl kurio sutiks rizikuoti viskuo. Tačiau patirtis gyvenant su autistu broliu dažnai neleidžia Lilei atpažinti pavojingų manipuliatorių melagių, kurie netruks atskleisti ir jos saugomas paslaptis.

Tačiau paslapčių turi ne tik Lilė. Jos kaimynei Karlai tik devyneri, bet mergaitė jau puikiai žino, kad paslaptys – galingas ginklas; jos gali parūpinti, ko tik širdis geidžia.

Kai po dvylikos metų Lilė išvysta Karlą prie savo namų durų, įsisiūbuoja įvykių virtinė, nežadanti nieko gero. Ir kam gi skamba tie pavojaus varpai? Išties, paslaptys – galingas ginklas…

Atsiliepimai:

Įmantriai supintas romanas nuo pat pirmo skyriaus įtraukia į sudėtingą savo pasaulį ir nepaleidžia, kol neužverti paskutinio puslapio. J. Corry talentas pasakoti ir rašyti net akivaizdžiausius romano aspektus atsiskleidžia netikėčiausiais būdais. Psichologinių trilerių mėgėjams šią knygą perskaityti būtina.
Bustle

Romano turinys toks pat provokuojantis, kaip ir pavadinimas.
Washington Post

Nuostabus, originalus, sudėtingas romanas, kurio centre — tamsusis trikampis. Be galo intriguojantis trileris; negali paleisti iš rankų, kol neperskaitai iki paskutinio puslapio.
B. A. Paris

liūdnas žvilgsnisRachel Abbott

SVETIMAS VAIKAS

Šešiametė Taša Džozef paslaptingai dingo tą vakarą, kai automobilis nuslydo nuo kelio į griovį, o prie vairo sėdėjusi mama Karolina žuvo. Į avarijos vietą atvažiavę policininkai neaptiko nė ženklo mažylės, sėdėjusios kėdutėje ant užpakalinės sėdynės.

Prabėgo šešeri metai, sielvarto palaužtas Tašos tėvas vedė dar kartą ir sukūrė naują šeimą, jiems su Ema gimė gražuolis sūnelis Olis. Bet vieną dieną į Džozefų namus įžengia nepažįstamoji, ir jų gyvenimas bei pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis.

Ema nebesijaučia saugi. Ar ji išties žino tiesą apie tai, kas anuomet nutiko Tašai su Karolina? Kodėl Ema taip nerimauja dėl savęs ir sūnelio?

Galiausiai kūdikis pagrobiamas. Neviltin puolusi moteris kreipiasi į seną draugą, vyresnįjį inspektorių Tomą Daglasą, pagalbos, sukeldama pavojų artimųjų gyvybėms. Netrukus išryškėja melų voratinklis, sukrėsiantis Emą ir Tomą iki širdies gelmių.

kareivio nuotraukaArmin Scheiderbauer

MANO JAUNYSTĖS NUOTYKIAI, ARBA VOKIEČIŲ PĖSTININKAS RUSIJOJE 1941–1947 m.

Dr. Arminas Šeiderbaueris (1924–2005), sulaukęs septyniolikos metų, 1941 m. rugpjūčio 1 d., savanoriu pradėjo tarnauti Vermachte. Iki karo pabaigos kovojo Rytų fronte ir pateko į sovietų nelaisvę.

1947 m. rugsėjį paleistas iš lagerio, grįžo į tėvynę – Austriją. 1952 m. įgijo teisininko kvalifikaciją. Iki 1990 m., kol išėjo į pensiją, dirbo teisėju, vis kilo karjeros laiptais ir tapo Vienos aukščiausiojo teismo senato pirmininku.

  1. Šeiderbauerio kovų kelias Rytų fronte dramatiškai vingiavo ir per Lietuvą. Jam teko kariauti nuo Labanoro ir Alantos iki Kėdainių ir Raseinių.

Autorius detaliai pasakoja apie susitikimus su Lietuvos žmonėmis, pateikia įvairių buities detalių.

„Mano jaunystės nuotykiai, arba vokiečių pėstininkas Rusijoje 1941–1947 m.”išgarsino autorių kaip itin kruopštų bei sąžiningą memuaristą. Tad ši knyga neabejotinai bus patikimas informacijos šaltinis apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, kario kasdienybę fronte ir mūsų skaitytojams, taip pat istorikams bei etnologams.

Stalinas ir kitiValentin Berežkov

KAIP AŠ TAPAU STALINO VERTĖJU

Knygos „Kaip aš tapau Stalino vertėju“ autorius Valentinas Berežkovas (1916–1998) save vadino vienu iš nedaugelio žmonių, kuriems teko spausti ranką XX a. vidurio pasaulio galingiesiems: J. Stalinui, A. Hitleriui, W. Churchilliui, F. D. Rooseveltui ir kt. Vargu ar 1916 m. Peterburgo inteligentų šeimoje gimęs berniukas galėjo pasvajoti, kad užaugęs vertėjaus ten, kur buvo priimami lemtingi Europai ir pasauliui sprendimai: pasirašant 1939 m. Ribbentropo-Molotovo paktą, 1943 m. Teherano, 1945 m. Jaltos konferencijose.

Knygoje „Kaip aš tapau Stalino vertėju“ rasite visko: skurdo ir bado Sovietų Sąjungoje aprašymų, pasakojimų apie autoriaus ir daugelį šalies šeimų palietusias represijas, pateikiami labai išraiškingi SSRS, Trečiojo reicho, Didžiosios Britanijos ir JAV lyderių portretai, neoficialūs jų pokalbiai, elgesys neformalioje aplinkoje. Daugelį V. Berežkovo nupasakotų epizodų patvirtina nepriklausomi šaltiniai, pavyzdžiui, W. Churchillio atsiminimai, todėl šią knygą ypač vertina rimti istorikai.

Vertėjaudamas Stalinui ir V. Molotovui V. Berežkovas ilgai nesupranta, kad vertėjauja ne „didiems liaudies vadams”, bet patiems tikriausiems monstrams. Po kurio laiko jis pamažu praregi…

Beje, įdomus faktas – iš SSRS Komunistų partijos V. Berežkovas išstojo po 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.

lakūnasRaymond F. Toliver, Trevor J.Constable

ŠVIESIAPLAUKIS VOKIETIJOS RITERIS

Didelio dėmesio susilaukusios knygos „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“ antrasis leidimas.

Vokietijos Liuftvafės aso, įžymiausio naikintuvo lakūno per visą aviacijos istoriją Ericho Hartmano biografija, kurią parašė R. F. Toliveris ir T. Konsteblis, yra tiesiog neprilygstama tokio pobūdžio knyga. Autoriai kruopščiai aprašo ir oro mūšių su pranašesnėmis priešo pajėgomis detales, ir E. Hartmano santykius su kovos draugais, požiūrį į draugystę, išdavystę ir meilę.

Ši lakūno, per Antrąjį pasaulinį karą numušusio daugiausia priešo lėktuvų (352, iš jų 345 sovietų orlaivius) biografija – tai dvasiškai stebėtinai atsparaus, bet kartu ir kilnaus, garbingo žmogaus gyvenimo istorija. Jo asmenybę iki šiol gaubia legendinio mūsų laikų herojaus aureolė, kurią dar paryškina net pačiomis sunkiausiomis nelaisvės akimirkomis neblėstanti meilė žmonai Uršulai. Patekęs į amerikiečių nelaisvę E. Hartmanas su kai kuriais bendražygiais buvo atiduotas sovietams. Klajonės po sovietų lagerius, kova su brutalia prievarta, karceriai… Liuftvafės asas, autorių taikliai pavadintas Šviesiaplaukiu Vokietijos riteriu, niekada nepasidavė. Grįžęs iš sovietų nelaisvės Erichas Hartmanas tapo Vokietijos naujųjų karinių oro pajėgų pilotu, mokė vokiečių ir amerikiečių lakūnus kovos meno. Ir iki gyvenimo pabaigos liko tiesus, ištikimas savo idealams žmogus.

Knyga „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“ gausiai iliustruota fotonuotraukomis, Antrojo pasaulinio karo metams būdingų plakatų, įvairių dokumentų kopijomis.

Afganistano kareiviaiRodric Braithwaite

„AFGANCAI“: SOVIETAI AFGANISTANE 1979 – 1989m.

Vargu ar Sovietų Sąjungos vyriausybė, 1979 m. nusprendusi surengti intervenciją į Afganistaną, galėjo numatyti, kad šis jos sprendimas taps dar vienu vinimi į jau ruošiamą SSRS karstą. Lengva, trumpa ir pergalinga operacija, turėjusi išsaugoti sovietams palankų marionetinį Kabulo režimą, virto užsitęsusiu, ekonomiškai raudonąją imperiją alinančiu karu. Būtent apie šiuos įvykius savo knygoje „Afgancai”. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.” pasakoja britų rašytojas, buvęs diplomatas, Birmingamo universiteto profesorius Rodric Braithwaite.

Nušviesdamas Afganistano reikšmę iš istorinės ir geopolitinės perspektyvos, Rodric Braithwait bando paaiškinti sovietų įsiveržimo priežastis. Jis aprašo virtinę Kabule įvykdytų perversmų, Afganistano vadovo H. Amino nužudymo aplinkybes, pasakoja apie pagrindinius sovietų ir jų priešų – mudžahedų – vadus.

Ne mažiau dėmesio knygoje „Afgancai”. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.” skirta sovietų pajėgų Afganistane buičiai. Čia klesti nestatutiniai santykiai, vadinamoji dedovščina, korupcija ir turto grobstymas, slapta prekyba ginklais, pasitaikydavo ir narkomanijos atvejų. Vykstant karui, sovietų visuomenė pirmą kartą sužinojo apie tūkstančius į tėvynę keliaujančių cinko karstų, „juodąsias tulpes”, „afgancų sindromą”.

Tarp žuvusiųjų tolimajame kare yra ir 96 lietuviai.

2019 m. sukanka lygiai 30 metų, kai paskutinis sovietų dalinys paliko Afganistaną.