2019 gegužė

„Lietuvos ryto“ inf. Pagarba arkivyskupui // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 31, p. 6
Rubrikoje „Žinių srautas“ žinute pranešama, jog Seimo narys Vytautas Juozapaitis pasiūlė į Atmintinų dienų sąrašą įrašyti Palaimintojo arkivyskupo Teofilio Matulionio dieną. Ji būtų minima birželio 14-ąją, nors ši data yra įteisinta kaip Gedulo ir vilties diena.

Kasperionytė, Rima. Kas yra Grigorijus Kanovičius? // Metai. – 2019, Nr. 5-6, p. 101-119
G. Kanovičiaus kūrybos tyrinėtoja apžvelgia ne tik kūrybą, bet ir jo gyvenimą bei asmenybę, remdamasi ne tik savo įžvalgomis, bet ir kitų recenzentų vertinimais. Straipsnyje minimas aktorius Vytautas Paukštė, vaidinęs pagrindinį vaidmenį – Cezarį filme „Ave, Vita“ bei cituojamas literatūrologas Petras Bražėnas, rašęs apie G. Kanovičiaus darbus. „Pavydėtinas kūrybinio darbo ritmas, sunkiai su kuo nors palyginamas užmojis sukurti skaudžią istorinę patirtį sukaupusios savo tautos epą. Gal lyrinį epą, jeigu siektume literatūrologinio tikslumo. Tik ar pasiekiamas, ar siektinas toks tikslumas? Grigorijaus Kanovičiaus kūryba, tiksliau – šiuos „Rinktinius raštus“ sudaranti jo proza, yra toks unikalus, ryškus, savitas prozos reiškinys, kuriam bent kiek adekvačiau apibūdinti reikia plačios mokslinės monografijos, o ne straipsnio ar recenzijos erdvės.“

Kulys, Justinas. Trumpa įžanga į kibernetinį saugumą // Apžvalga. – 2019, Nr. 4 (specialusis priedas), p. 22-28
Rytų Europos studijų centro jaunesnysis analitikas apžvelgia kibernetinio saugumo svarbą mūsų gyvenime. „Kodėl kibernetinis saugumas yra rimta grėsmė, grasinanti tiek jums, tiek jūsų kaimynui, tiek verslo milžinėms „Amazon“, „Apple“ ar net valstybiniams objektams.“

Ražkovskytė, Jūratė. Vaikai išgydė mano sužeistą sielą // Žmonės. – 2019, Nr. 22, p. 18-29
Viršelio temos autorė pasakoja apie dainininką Alaną Chošnau, apie jo tėvų ir jo paties šeimą, apie kraujo ryšį, kuris „tikrai egzistuoja. Net jeigu kartais stipresnį emocinį ir psichologinį ryšį jauti draugui nei giminaičiui, kraujo ryšys vis tiek turi mistinės galios. Dešimt metų su tėčiu nesimatęs, močiutės užaugintas Alanas galėtų tėvui berti nuoskaudas, priekaištus, vardyti netesėtus pažadus… Bet jis to niekada nedarys. Dėl ryšio, kurio nė už ką nenorėtų prarasti, – gyvenime ir taip daug ko yra netekęs.“ Alanas ir jo šeima fotografuoti Dubingių žirgyne.

Stundys, Valentinas. Švietimas šeimai: atspirtis destrukcijai // Apžvalga. – 2019, Nr. 4, p. 6-7
Samprotavimai tradicinės šeimos tema. „Kai nuosekliai ir apgalvotai vertybės trinamos iš mūsų kasdienės elgsenos ir mūsų gyvenimo sampratos, kai propaguojama laisvė be pareigos ir atsakomybės, mūsų vienintelės pasipriešinimo, nepasidavimo atramos yra šeima, bažnyčia, švietimas. Švietimas yra pašauktas saugoti ir kurti žmogaus ir tautos tapatybę, perduoti vertybes, kurios padeda žmogui kurtis prasmingą ir kilnų gyvenimą, kurios stiprina visuomenės darną ir solidarumą, kurios skatina valstybės raidą.“

Telksnys, Laimutis. Kibernetinis saugumas 2019 plius // Apžvalga. – 2019, Nr.4 (specialusis priedas), p. 3
Profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos pirmininko įžanginis tekstas specialiajam žurnalo „Apžvalga“ priedui apie kibernetinį saugumą. „Kibernetinio karo metu siekiama sutrikdyti įstaigų, įmonių darbą, sugadinti elektros energijos, dujų, vandens tiekimo, gamybinių procesų valdymo sistemas. Dar daugiau, siekiama užkariauti žmonių protus. Šaudoma į žmonių, į mūsų smegenis, siunčiant netikras naujienas, suklastotas žinias (angl. fake news). Elektroninius šovinius galima iššauti į bet kuriuos namus, į kiekvieną kompiuterį ar mobilųjį telefoną. Tai padaryti nedraugai, priešai gali bet kuriuo metu iš bet kurios pasaulio vietos.“

Turonis, Kęstutis. „Turiu eiti“ knyga apie draugą, kursioką, geografą, keliautoją, mokslininką // Žaliasis pasaulis. – 2019, geg. 30, p. 1-3
Knygos „Turiu eiti: Rimantas Krupickas, mokslininkas, geografas, keliautojas“ pristatymas. „Susitikimą, kuris vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ovalinėje salėje, pradėjo Aušra Narbutaitė – Jorgensen. Ji apie savo buvusį vadovą kalbėjo kaip apie paprastą, išmintingą, skatinantį savarankiškumą žmogų, ją ir kitus moksleivius, studentus visuomet žavėjusį.“

Kazela, Vytautas. Ištremkite mane į Briuselį // Utenis. – 2019, geg. 29, p. 3
Rinkimų apžvalga, paremta autoriaus nuomone ir pastebėjimais. „Praėjusį sekmadienį užsibaigė nuo praėjusių metų pabaigos užsitęsusi stichinė nelaimė – rinkimai, gerokai nusausinę valstybės iždą, lyg netikėta perkūnija į šipulius sudaužę daugelio partijų ir save įsimylėjusių politikų viltis.“

„Lietuvos ryto“ inf. Atskleista Druskininkų šmeižto schema: nuo prezidentūros, Seimo iki teisėsaugos // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 29, p. 3
Druskininkų savivaldybės tarybos narių viešas kreipimasis dėl tendencingos kai kurių šalies politikų ir teisėsaugos institucijų veiklos jų savivaldybės atžvilgiu. „Šiame prašyme buvo pateikti faktai apie kai kurių aukščiausio rango Lietuvos politikų, tokių kaip Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė ir jos aplinka, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys V. Gailius, europarlamentaras V. Mazuronis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai J. Razma ir A. Anušauskas, LR generalinės prokuratūros prokurorai I. Mikelionis, D, Nikitinienė bei kiti asmenys, kišimąsi į teisėsaugos institucijų, prokuratūros, teismų ir kitų valstybės institucijų darbą. Šias veiksmais buvo siekiama susidoroti su konkrečiais neįtinkančiais politikais ar kitais asmenimis.“

Matkevičienė, Jolanta. Mažoji knygų mugė Molėtuose // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 29, p. 6
Straipsnis apie Mažosios knygų mugės metu vykusius renginius ir knygų pristatymus Molėtų viešojoje bibliotekoje. „Kai Molėtuose nebeliko knygyno, šis bibliotekos renginys išliko vieninteliu didesniu knygų ir jų mylėtojų atodūsiu, nes joks prekybos centras, kad ir pardavinėdamas knygas, neatstos jaukaus ir kamerinio bendravimo su knyga ir jo autoriumi.“

„Utenio“ inf. Gitanas Nausėda – Lietuvos Prezidentas // Utenis. – 2019, geg. 29, p. 1
Išplėstinė informacija apie tai, kad Lietuva jau turi naują Prezidentą, laimėjusį rinkimus 65, 86 proc. rinkėjų balsų. Taip pat išvardinami ir rinkimus į Europos Parlamentą laimėję asmenys, o informacija baigiama tais, kuriems nepasisekė. „Į EP neišrinkti dabartiniai kandidatavę europarlamentarai Antanas Guoga, Rolandas Paksas, Laima Liucija Andrikienė ir Valentinas Mazuronis: Zigmantas Balčytis ir Algirdas Saudargas baigia darbą EP ir šiuose rinkimuose nekandidatavo.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 29, p. 7
Iš 15 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono, kur paryčiais pasikėsinta pagrobti UAB „Alantos Agroservisas“ priklausantį automobilį „VW Golf“, tuo metu stovėjusį Utenoje. Taip pat Malūnėlio kaime prie Arino ežero kilo konfliktas tarp Vilniaus gyventojo ir neblaivių trijų asmenų, kurie „viešoje vietoje šūkavo ir keikėsi, vienas iš konfliktuojančiųjų smaugė pranešėją, sudavė jam kumščiais į galvą ir visą kūną , pargriovęs spardė. Tyčia apgadino pareiškėjo dukros automobilį BMW.“

Bubnys, Arūnas. Vilniaus radiofonas nacistinės okupacijos metais (1941-1944) // Voruta. – 2019, geg. 25 (28), p. 4
Rubrikoje „Vilnius karo audrose 1939-1945 m.“ pasakojama Vilniaus radiofono veikla nacistinės okupacijos metais. „1941-1944 m. radijo transliacijos pasižymėjo muzikinių bei kultūrinių laidų gausa. Vilniaus ir Kauno radiofonai nuolat transliavo orkestrų, chorų, ansamblių kūrinius. Per radiją buvo galima išgirsti Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Šimkaus, Viktoro Kuprevičiaus, Vlado Jakubėno, Juozo Gruodžio, Jeronimo Kačinsko, Aleksandro Kačanausko ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinius. Taip pat per radiją buvo leidžiama muzika iš plokštelių, kuriose skambėdavo operų ir operečių ištraukos, Kipro Petrausko ir Fiodoro Šaliapino įdainavimai, šokių ir pramoginė muzika. Be koncertų taip pat buvo transliuojami ir muzikiniai vaizdeliai, muzikiniai divertismentai, poezijos ir muzikos montažai, linksmavakariai kariams, muzikiniai šiupiniai.“

Kalušis, Algis. Mūsų portretas rinkimuose // Voruta. – 2019, geg. 25 (28), p. 1-4
Nuomonė apie rinkimus, kur aptariama pralaimėjusiųjų kandidatų į prezidentus charakteris ir kiti pilietiški pastebėjimai bei pamąstymai. „Dar vien jo nelaimė – Mazuronis susidomėjo, kodėl premjeras turto deklaracijoje taip pigiai įvertino savo namą, stovintį Neries pakrantėje. Premjeras atšovė, kad taip finansų komisija jo namą įvertino, ir kodėl jis turįs didinti tą vertę. Mazuronis panoro už tokią sumą namą nupirkti, ir premjerui teko sutikti parduoti. Taip norėjo prieš rinkėjus išlaikyti savo gerą veidą.“

Randakevičienė, Irma. Jiezno Bieliauskai – Trakų Bieliauskų atstovai // Voruta. – 2019, geg. 25 (28), p.6
Straipsnis pasakoja iš Lenkijos kilusių Bieliauskų atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istoriją. „Patį Knišino bažnytkaimį įkūrė LDK kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila 1520 m. liepos mėn. fundavęs bažnyčios pastatymą. Bieliavskio laikais Knišinas buvo išplėstas, tam pasitarnavo ir Ona Radvilaitė-Kiškienė. Netrukus Knišinas tapo karaliaus nuosavybe. Knišiną Steponas Bieliavskis valdė neilgai, tik iki 1574 m., tačiau tuo laikotarpiu išgarsėjo Abiejų tautų respublikoje (ATR) tuo, jog pasipriešino vienam galingiausių magnatų, antrajam žmogui po karaliaus Jonui Zamolskiui, didžiajam karūnos etmonui, didžiajam karūnos kancleriui, karūnos pakancleriui.“

Buožytė, Eleonora. Nauju žvilgsniu į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės literatūrą // Naujasis židinys. – 2019, Nr. 3, p. 57-59
Straipsnis apie Vokietijoje vykusį akademinį seminarą „Ginčytinos erdvės ir simboliniai kraštovaizdžiai ankstyvųjų Naujųjų laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir aplinkinių sričių tekstuose“. „Literatūrologė Rutz, remdamasi keliais kūriniais, kėlė klausimą, kaip teritorinės permainos po 1569 m. atsisipindi LDK tekstuose ir kokių galima rasti politinės geografijos pasikeitimo pėdsakų. Dviejų pranešimų – Greifsvaldo universiteto profesoriaus Mathiaso Niendorfo ir Berklio universiteto profesoriaus Davido Fricko – dėmesio centre atsidūrė literatūriniai rusėnų erdvės tyrimai, o šio rašinio autorė aiškinosi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Hierosolymitana peregrinatio (1601) iliustracinius preidus – jų ištakas, sukūrimo aplinkybes ir reikšmę sakraliosios geografijos kontekste.“

Starkutė, Augustė. Iš Skurduvos išniręs dviratis // Naujasis židinys. – 2019, Nr. 3, p. 11-18
Straipsnis apie naująją juoko kultūrą ir Dviračio šou. „Ši laida, kurios pagrindą sudarė satyriniai etiudai, pradėta rodyti 1993 m. Jos pirmieji kūrėjai buvo Arūnas Valinskas, Valdas Vižinis, Gintaras Ruplėnas, Vytautas Šerėnas, Darius Balčiūnas. Vėliau prisijungė ir scenaristu ėmė dirbti Haroldas Mackevičius, pradėjo vaidinti aktoriai Kristina Kazlauskaitė ir Remigijus Vilkaitis. Paskui laida daug kartų keitė televizijas, o nuo 2017 m. rudens imta rodyti per LRT. Kelis kartus keitėsi ir laidos pavadinimas: „Dviračio šou“, „Dviračio Žynios“, „Dviračio televizija“, „Dviračio žinios“. Vis dėlto laidos populiarumas ir sugebėjimas išlikti televizijos programų tinkleliuose leidžia ją laikyti vienu ryškiausių Naujosios juoko kultūros pavyzdžių.“
13 puslapio nuotraukoje – Rolandas Kazlas ir Vytautas Šerėnas.

Kazela, Vytautas. Vilkų medžioklė be varovų ir be šautuvo // Utenis. – 2019, geg. 25, p. 1-4-9
Pasakojimas apie Andrejų Bagdanovą – vieną įdomiausių Utenos apskrities gamtos fotografų, kurio kolekcijoje yra ir retų paukščių nuotraukų. „Aš nufotografavęs paukštį kompiuteriu spalviškai neperdirbinėju. Aptvarkau kompoziciją, pašviesinu arba patamsinu“, – nieko neslepia ir nepadailina gyvosios gamtos fotografas A. Bagdanovas.
Medžiotojai skelbiasi gamtos mylėtojais. Sako, šautuvams ir šoviniams daugiau išleidžia, negu gauna naudos sumedžioję žvėrį, kuo aš nelabai tikiu. Tikrieji gamtos mylėtojai į mišką eina be šautuvo. Ir ne tam, kad patenkintų fizinius poreikius, o tam, kad siela gautų dvasinio maisto.“

„Laisvalaikio“ inf. Kitokia „Revizoriaus“ istorija // Laisvalaikis. – 2019, geg. 25, p. 3
Informacija apie Šanchajuje gegužės 10-12 dienomis rodomus du Rimo Tumino spektaklius: Vilniaus mažojo teatro „Revizorius“ ir J. Vachtangovo teatro „Eugenijus Oneginas“. „VMT aktoriai šiemet ketvirtą kartą gastroliavo Kinijoje ir jau trečią kartą tarptautiniame festivalyje: „Modernios dramos slėnis“ „ Nuo šio savaitgalio Šanchajų galima vadinti magišku miestu, kuriame gyvena aistringi teatro mylėtojai, puikūs aktoriai ir svarbiausia – juos ir žiūrovus suvienijęs maestro R. Tuminas“, „Pasaulyje yra tik du tipai žmonių: tie, kurie jau matė „Eugenijų Oneginą“, ir tie, kurie dar ne“, – tai žmonių mintys po spektaklių Kinijos socialinėse medijose.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 25, p. 11
Iš 18 pranešimų – 6 iš Molėtų rajono. Čiulėnų seniūnijoje – išpjauta mediena iš privataus miško, Mindūnų seniūnijoje vyras smurtavo prieš neblaivią (3,06 prom.) žmoną, Inturkės seniūnijoje – smurtavo brolis prieš brolį, abu neblaivūs. Alantos seniūnijoje dingo melžimo bidonėlis su melžikliais. Suginčių seniūnijoje rastas 1973 m. gimimo vyro kūnas su šautine žaizda galvoje, o šalia ir šaunamasis ginklas. Toje pačioje seniūnijoje Kašeikių kaimo kieme, atliekant žemės ūkio darbus buvo rastos 2 plokštelės šovinių, kurių ilgis 7,62 mm. „Atvykę Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai nustatė, kad rasta Antrojo pasaulinio karo laikų 10 vnt. 7,62 mm šovinių su paraku, kurie kėlė pavojų aplinkiniams, todėl išgabenti į karjerą ir saugiai sunaikinti.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Alpinistas Vladas Vitkauskas: „Kalnuose buvau arčiau dangaus – ir atstumu, ir jausmais“ // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 25, p. 1-3-4
Pristatomas Vladas Vitkauskas, jo patirtis, gyvenimo būdas ir pasiekimai. „Kažkada permąsčiau savo gyvenimą ir supratau, kad viskas nuo pat vaikystės – nelaimės, nesveikata ir kiti dalykai – buvo tam, kad sulaukęs beveik 40-ies galėčiau pasiekti aukščiausią viršukalnę. Prieš šį kopimą buvo 10 metų kalnų turizmo, o po dar 10 metų – alpinizmo. Tik tuomet Everestas. Kalnų kelionių patyrimas buvo svarbesnis nei alpinizmas. Kalnuose – kaip kitoje galaktikoje – joki ryšio, daktaro, orų prognozės, pagalbos – privalai psitikėti tik savimi ir bendražygiais.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Jubiliejus // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 25, p. 1
Pirmojo puslapio žinutė skelbia, kad gegužės 17 d. Alantos technologijų ir verslo mokykla minėjo 60-ečio jubiliejų.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Netrukus iš esmės bus atnaujintas Molėtų miesto centras // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 25, p. 4
Informacija apie Molėtų savivaldybės aikštę, kuriai „Vidaus reikalų ministerija skyrė 700 000 E Europos Sąjungos investicijų ir 61 765 E Lietuvos valstybės biudžeto lėšų projektui „Molėtų miesto centrinės dalies kompleksinis sutvarkymas (I etapas)“. Jau pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Revestus“ ir artimiausiu metu prasidės darbai.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 25, p. 5
Tarp 5 žinučių – 1 apie Molėtuose, Amatų gatvės namo kieme apgadintą automobilį.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 25, p. 10
Renginių anonsas. Gegužės 31 d. 17 val. Molėtų vasaros estradoje „Šeimadienis“, o gegužės 31-birželio 1 d. Spiningavimo varžybos RAPALA 2019 Mindūnų kempinge (Prie Baltųjų Lakajų ežero). Vakare grupės „Huge Soul“ gyvo garso koncertas, šaudymo turnyras, lauko pramogos.

„Šiaurės Atėnų“ inf. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai // Šiaurės Atėnai. – 2019, geg. 24, p. 14
Straipsnis apie vietovardžius. Ne kartą minimas Molėtų rajonas. „Pažvelgus į šių dienų Lietuvos žemėlapį ir pavarčius jos administracinio-teritorinio suskirstymo žinynus arba, kitaip tariant, XX a. antrosios pusės surašymus, matyti, kokia gausi ir marga yra jų įvairovė. Šiuo atveju daugiau dėmesio skiriama savitiems vietovardžiams, kurių kilmė siejasi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) politine ir socialine istorija arba personalijomis.“

„Tremtinio“ inf. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija skelbia sąrašą asmenų, pretenduojančių į Kario savanorio ir Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą // Tremtinys. – 2019, geg. 24, p. 6
Tarp 9 pretendentų – 1 iš Balninkų, tuomet priklausiusių Ukmergės apskričiai: „Mykolas Mackevičius, g. 1907 m. (po mirties), partizanų rėmėjas, Ukmergės aps. Balninkų valsč., 1944-1945 m.“

Karalius, Saulius. Ornitofaunistiniai stebėjimai Lietuvoje 2018-2019 m. žiemą // Paukščiai. – 2019, Nr. 1, p. 31-37
Žurnale pateikiama stebėtų paukščių suvestinė parengta pagal Lietuvos ornitofaunistinės komisijos (LOFK) parengtą sąrašą, kur pateikiama labai konkreti informacija: paukščių rūšis (porūšis), stebėjimo data ir vieta, stebėtų paukščių skaičius, kai kuriais atvejais ir jų lytis bei amžius. Molėtų rajone stebėta balinė pelėda. Vienas paukštis vasario 17 d. pakilo nuo žemės aukštapelkėje. Balinę pelėdą stebėjo R. Treinys, D. ir D. Norkūnai.

Kazela, Vytautas. Kai iki finalo tik kelios dienos // Utenis. – 2019, geg. 22, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – rinkimų apokalipsė. „Dabar nepartiniai madoje. Žinote, tokie slidūs ir kibūs. Galintys viską ir su visais. Lengvai prisisiurbiantys prie valstybės kūno ir geriantys jos kraują.“

Kazela, Vytautas. Laiškas iš gervių laukymės // Utenis. – 2019, geg. 22, p. 5
Laiškas Leonardui Grudzinskui jo aštuoniasdešimtmečio proga. „O pati man šilčiausia ir nuoširdžiausia tai Reginos Katinaitės-Lumpickienės sulesinėta, po kruopelę sunešta ir sulipdyta knyga „Laiškai iš vaivorykščių kranto“. Knyga skirta Tau, Leonardui Grudzinskui: laiškai, atsiminimai, publicistika. Prie jos esu ir aš rankas pridėjęs, o ją mūsiškė „Kamonados“ leidykla 2009 metais Tavo septyniasdešimtmečiui išleido.“

„Lietuvos ryto“ inf. Atsakau už savo žodžius! // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 22, p. 9
Politinė Darbo partijos Nr. 9 reklama. Joje ir Valentinas Mazuronis.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 22, p. 7
Iš 20 pranešimų – 4 iš Molėtų, kur neblaivus vyras smurtavo prieš neblaivią sugyventinę, jaunas tėvas, keisdamas sauskelnes savo kūdikiui, „supykęs nesusivaldė ir tyčia užlaužė kojytę.“ Amatų gatvės namo kieme apgadintas automobilis „Toyota Land Cruiser“, jo savininkui padaryta 1150 eurų žala. Joniškio miestelyje apgauta moteris, kur „sukčiavimo būdu jos vardu AB „Moki Lizingas“ paimtas 3208 eurų kreditas.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Kameros // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 22, p. 1
Informacija apie tai, kad „pagrindinėse gatvėse, vedančiose į Molėtų miestą, įrengtos išmaniosios vaizdo stebėjimo kameros, gebančios dieną ir naktį atpažinti pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius, fiksuojančios kitas detales ir mobiliuoju ryšiu perduodančios vaizdus į centralizuotą duomenų apdorojimo sistemą.“ Saugesnė aplinka bus užtikrinta ir Molėtų vasaros estradoje.

Mačiulytė, Agnė. Kaip atrodyti kultūringai? // Stilius.- 2019, Nr. 18, p. 18-19
Pokalbis su politologu, protokolo ir etiketo žinovu Arminu Lydeka. Pradedant karališkosios šeimos elgesiu ir baigiant lietuvių tauta… Į klausimą: „Ar lietuviai etiketo atžvilgiu yra išprususi tauta?“ A. Lydeka atsako, jog „esame geri vidutiniokai. Jeigu lyginsime su Prancūzija, mes etiketo prasme esame šiek tiek neraštingi. Tačiau jeigu lyginsimės su Rusija ar Jungtinėmis Valstijomis, esame kur kas aukščiau.“

Kazela, Vytautas. Lietuviška žemė tinka ne tik kopūstams, bet ir vynuogėms auginti // Utenis. – 2019, geg. 18, p. 1-2
Pasakojimas apie Vigandą Grigą ūkininkavimui atidavusį jau trisdešimt gražiausių gyvenimo metų. „Pasistačiau beveik 200 kv. metrų šiltnamį – planavau braškes auginti, bet persigalvojau. Braškėmis dabar nuo ankstyvo pavasario užverčia… Pasodinau vynuogių. Matytumėte, kokios kekės užauga! Iki trijų kilogramų viena.“

„Lietuvos ryto“ inf. Devynios piniginės buvo skirtingo storio // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 18, p. 5
Informacija apie tai, kiek kandidatai į prezidentus išleido pinigų pirmajame rinkimų ture. „Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis rinkimų kampanijai taip pat išleido visą sumą – 2077 eurus. Politikas save parėmė 2000 eurų, o fiziniai asmenys jam paaukojo 77 eurus.“

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, geg. 18, p. 20
Profesorius Povilas Gylys negali atleisti Lietuvos banko vadovui tarnystės skandinavų bankams: „Ekonomikos istorikai kada nors rašys, kad V. Vasiliauskas buvo LB vadovas, bet rimtai šio darbo nedirbo.“

„Utenio“ inf. Prisimename Alfonsą Nyką – Niliūną… // Utenis. – 2019, geg. 18, p. 4
Išplėstinė informacija, parengta Utenos rajono savivaldybės informacijos ir tuo pačiu pavadinimu paskelbta „Utenos apskrities žiniose“ (p. 13) bei „Utenos dienoje“ (p. 6) praneša, jog minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną buvo pagerbtas poeto Alfonso Nykos- Niliūno atminimas. „2019-aisiais sukanka lygiai šimtas metų, kai gimė vienas iškiliausių XX a. lietuvių poetų, vertėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų (1997 m.). Pagerbdami poeto atminimą knygos ir poetinio žodžio puoselėtojai, tarp kurių buvo ir Vytautas Kaziela, padėjo gėlių ant jo kapo senosiose Utenos kapinėse.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 18, p. 10
Anonsas. „Gegužės 18 d. nuo 12 val. Šeimų festivalis „Kryptis: namai“ Pagulbio k.“

Uktveris, Augustas. Kaip gyveni, geologe? // Žaliasis pasaulis. – 2019, geg. 18, p. 1-2-7
Pastabos pasisvečiavus Geologo dienai skirtame seminare. „Geologinių paslaugų ekspertas į Afriką. Kaip būti paklausiems ir konkurencingiems?“, – kitu pranešimu vėl konstatavo ar klausė dr. Jonas Satkūnas.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Stilinga oazė vaikams // Žmonės. – 2019, Nr. 20, p. 100-101
Rubrikoje „Žmonės objektyve“ pristatoma neseniai Vilniuje įkurta pirmoji Lietuvoje interjero studija vaikams ir kūdikiams „Lovely Mess“, surengusi šventę mažiesiems klientams. Renginyje dalyvavo ir prekės ženklo „Two Makes Six“ įkūrėja Ieva Arnauskienė (Nazarovaitė) su vaikais.

Žurnalo „Ji“ inf. Larisa Kalpokaitė 12 klausimų // Ji. – 2019, Nr. 20, p. 1-58-59
Pristatoma žinoma aktorė Larisa Kalpokaitė: iš pradžių dosjė, o greta – atsakymai į 12 klausimų.
7 klausimas: „Su vyru kartu esate jau daugiau nei 35-erius metus. Ar egzistuoja sėkmingos santuokos receptas?“ (Jos vyras – aktorius Jonas Braškys, mūsų kraštietis)
„Nėra jokių stebuklingų receptų, išskyrus elementarų dalyką – pagarbą. Mums buvo visko, kaip ir visose šeimose. Bet, pragyvenus tiek metų, suprantu, kad šalia manęs žmogus, kuris yra atrama. Gal ne toks, apie kokį svajota jaunystėje, gal ne mūras, nuo viso pasaulio ginantis, gal ne toks turtingas, ne toks gražus, protingas ir pan. Bet jei supranti, kad šis žmogus yra tavo ramstis, tai yra daug. Juk viskas praeina: aistros, susižavėjimas, meilė, pykčiai, o ištikus bėdai, vargui, nesėkmei lieka žmogus, kuris visada išklausys ir parems. Tai labai svarbu.“

Kazela, Vytautas. Nelinksmos mintys po pavasarinių šalnų // Utenis. – 2019, geg. 15, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – šiandienos apmąstymai: pradedant porinkiminiu rytu, pavasarinių šalnų nuotaikomis ir baigiant popierine spauda bei garsaus Lietuvos humoristo Vytauto Šerėno netektimi… „Pirmadienio rytas. Nuotaika kaip po pavasarinių šalnų. Išeini ryte į kiemą ir matai, kad šalnos pakando gražiausius žiedus. Širdis verkia, o padaryti nieko negali.“

Žurnalo „Prie kavos“ inf. Referendumai ir Prezidento rinkimai: svarbiausi skaičiai //Prie kavos. – 2019, Nr. 20, p. 6
Aktualijų puslapis, kur trumpomis žinutėmis pateikiami svarbiausi įvykiai ir faktai. Šiuo atveju – pirmasis Prezidento rinkimų turas ir referendumai dėl dvigubos pilietybės bei mažesnio Seimo narių skaičiaus. Nors referendumai realių rezultatų nedavė, bet paaiškėjo, kad antrame Prezidento rinkimų ture rungsis I. Šimonytė ir G. Nausėda. Tokio pavadinimo žinutė informuoja, kiek procentų rinkėjų balsų surinko kiekvienas kandidatas. Valentinas Mazuronis – 0, 65, o Naglis Puteikis – 2,58.

Štuikienė, Dovilė. Gulbės giesmės belaukiant // Legendos. – 2019, Nr. 2, p. 20-27
Pokalbis su vasaros molėtiškiu dailininku ir rašytoju Mikalojumi Povilu Vilučiu. Minima paroda Videniškėse. „Visai vasarai nebrangiai išsinuomoju namą ant Siesarčio ežero kranto ir nei žolės pjaunu, nei remontuoju. Esu laisvas. Obuoliai, slyvos ir serbentai patys sodelyje auga be mano rūpesčio.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 15, p. 7
Iš 18 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono apie vagystes. Inturkės seniūnijoje iš sandėliuko pvogta 4 žieminės padangos su ratlankiais ir dviašis karutis, o Giedraičių seniūnijoje – benzininis pjūklas ir kirvis. Abiejose vagystėse žala po 200 eurų.

„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2019, geg. 15, p. 13
Iš 7 žinučių – vienoje „Apšvarino automobilį“ minima vagystė Molėtuose, kur iš nerakinto automobilio Statybininkų gatvėje nugvelbta 600 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas, o iš piniginės – 360 eurų. Taip pat pavogta pakelis cigarečių ir dvi dėžutės saldainių.

„Utenos dienos“ inf. Nustatytas ilgesnis dantims protezuoti skirtas terminas // Utenos diena. – 2019, geg. 15, p. 9
Išplėstinė informacija apie tai, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa jau pakvietė protezuoti dantų 2019 metų I ketvirtį planuotus kviesti asmenis, laukusius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamo dantų protezavimo. Šį ketvirtį Utenos apskrities gyventojai sulaukė 700 kvietimų, iš kurių 108 molėtiškiams.

„Utenos dienos“ inf. Vaikams ir lydintiems suaugusiems – nemokami muziejai kiekvieną sekmadienį // Utenos diena. – 2019, geg. 15, p. 7
Informacija apie tai, kad Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis susitiko su Lietuvos muziejų asociacijos ir nacionalinių bei respublikinių muziejų vadovais ir aptarė, kaip toliau plėtoti šių visuomenei svarbių kultūros įstaigų paslaugas. Nuo šių metų pradžios paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galima lankyti nemokamai Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių ir respublikinių muziejų nuolatines ekspozicijas. „Akivaizdu, kad nemokamo muziejų lankymo modelis buvo palankiai priimtas visuomenės. Todėl, toliau formuodami naują muziejų lankymo kultūrą, sieksime, kad vaikams, jaunimui ir lydintiems suaugusiems muziejų durys be jokio užmokesčio būtų atviros kiekvieną sekmadienį. Skatinti kultūrinių paslaugų prieinamumo įvairovę, kokybę numatyta ir parengtame Lietuvos kultūros politikos strategijos projekte, – teigė ministras M. Kvietkauskas.“ Tarp tokių lankytinų muziejų yra ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Pakalbėkim geriau apie orą… // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 15, p. 4
Faktai apie ekstremalius reiškinius, kurių apstu ir Utenos apskrityje. Šalčio rekordininkė Lietuvoje – Utena ( 1956 vasario 1 d. – 42, 9 laipsniai) , o karščio – Zarasai. 1985 rugpjūčio 18 d. Molėtuose iškrito kruša, ledukų skersmuo – 60 mm.

Jakimauskienė, Rūta. Sulaukė pasiūlymo statyti šedevrą Kinijoje // Laisvalaikis. – 2019, geg. 11, p. 4
Informacija apie Vilniaus mažojo teatro išvyką į Kiniją, festivalį „Šanchajaus modernios dramos slėnis“, kur „Daning“ teatre rodė atnaujintą režisieriaus Rimo Tumino spektaklį – Nikolajaus Gogolio „Revizorių“. Spektaklyje vaidina ir Jonas Braškys, Larisa Kalpokaitė. Pasak R. Tumino, „Kinai puikiai žino N. Gogolį ir šią medžiagą. Jie tikisi, kad korupcija bus nugalėta, pasmerkta, tačiau spektaklyje kaip tik to ir nebus. Jie pamatys kitokią „Revizoriaus“ istoriją ir tai bus dar įdomiau.“ Viešėdamas Kinijoje režisierius sprendžia ir dėl galimybės Pekine pastatyti J.V. Gėtės „Faustą“.

Jonušienė, Danutė. Tik skausmas privertė moterį pažvelgti į prie burnos keliamą šaukštą // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 11, p. 10
Interviu su Rita Šilenskiene, subalansuotos mitybos eksperte, vasaros molėtiške, įkūrusia „Pirmojo šaukšto“ akademiją, parašiusia kelias receptų knygas. „Jei du trečdalius lėkštės sudaro daržovės, žmogus neliks alkanas, bet ir nepersivalgys. Jis neviršys siūlomos normos, kuri apibrėžiama labai paprastai – vienu metu suvalgomo maisto turėtų sudaryti tiek, kiek telpa į dvi saujas.“ – atsako R. Šilenskienė į klausimą, ar nėra pavojaus sustorėti, valgant daug daržovių, vaisių, įvairių košių ir gaunant daug kalorijų iš angliavandenių.

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, geg. 11, p. 20
Cituojamas Seimo narys, kraštietis Petras Čimbaras: „Jei koks vienas ir atsisako užimti postą, nuostolis neatgavus užstato yra žymiai mažesnis, nei gauta nauda jam pritraukus daug rinkėjų balsų.“, – anot parlamentaro Petro Čimbaro, štai kodėl nesiliauja rinkėjų apgaudinėjimas.“

Skliutaitė, Iveta. Nukentėjęs skandalo įpūtėjas nuoskaudos nejaučia // TV antena. – 2019, Nr. 19, p. 1, 50
Pristatomas žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas prieš 15 metų pirmas prabilęs apie tuometės eurokomisarės Dalios Grybauskaitės lytinę orientaciją ir už tai netekęs darbo Lietuvos radijuje. „Šią istoriją V. Žukas puikiai prisimena, tačiau nuoskaudų nejaučia – praėjo daug laiko. „To su D. Grybauskaite susijusio klausimo specialiai nekėliau. Laidos tema buvo apie seksualinę orientaciją, atvirumą, politinį korektiškumą, lygiateisiškumą, – prisiminė V. Žukas.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 11, p.11
Iš 10 pranešimų – 4 iš Molėtų rajono. Vienas autoįvykis, dvi vagystės ir netoli Balninkų miestelio rasta Antrojo pasaulinio karo laikų mina 82 mm be sprogdiklio.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Parama // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 11, p. 1
Informacija apie Molėtų r. savivaldybės paskatintas nevyriausybines organizacijas ir jų projektus. „Molėtų r. savivaldybė parėmė 36 Molėtų rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų projektus. Jiems iš dalies finansuoti skirta 13000 Eur. Daugiausia lėšų – 1300 Eur – skirta visuomeninės organizacijos „Legendos“ projektui „Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Reorganizuojamos septynios profesinio mokymo įstaigos // Utenos apskrities žinios. – 2019, geg. 11, p. 2
Informacija apie tai, kad Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui reorganizuoti 7 profesinio mokymo įstaigas, tarp kurių Anykščių technologijos mokykla prisijungs prie Alantos technologijos ir verslo mokyklos. „Ministerija teigia, kad profesinio mokymo įstaigų tinklo reorganizavimas leis racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, bus atsisakyta besidubliuojančių profesinio mokymo programų.“

Aleksaitė, Irena. Ir vertimas, ir rašymas yra istorijų pasakojimas // Šiaurės atėnai. – 2019, geg. 10, p. 6
Pokalbis su šių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premijos laureate Kazimiera Kazijevaite-Astratoviene.
„- Rolandas Kazlas viename interviu sakė: „Bet viskas juk praeina. […] Tai natūralu. Matyt, kiekvienam yra skirtas savas aktyvumo laikas, užtaisas, pripažinimo akimirkos, gabalėlis torto.“ Ar labai jausiesi nusivylusi, jei negausi trečio torto gabalėlio?
– Tortas – puikus dalykas. Bet, visi žinom, kas būna, kai jo persivalgom. Aš visada linkusi smaližiauti saikingai. O jei rimtai, tai Rolando Kazlo citatoje jau ir atsakyta į šį klausimą. Viskas juk praeina. Nusivylimas arba pergalės džiaugsmas – irgi. Nors būtų labai keista nusivilti, jei trečia, ketvirta ar dar kažkelinta knyga nenuskintų kokios nors premijos. Juk kiekvienas rašytojas sukuria įvairių tekstų – ir gerų, ir ne tokių gerų. Tai natūralus procesas. Šiaip ar taip, pirmos dvi knygos buvo pastebėtos, taigi einu teisingu keliu, o tai svarbiausia. Dabar telieka nepasiduoti tuštybei, nepradėti tiražuoti savęs, neiti jau pramintais takais.“

Leparskienė, Lina. Papildytas nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas // Būdas (Liaudies kultūra). – 2019, Nr. 2, p. 27-33
Pristatoma 9 nematerialaus kultūros paveldo vertybės, papildžiusios sąvadą 2018 m. .Tarp kurių – pirmą kartą į sąvadą įrašyta bendruomenės globojama šventvietė, o vertybė skamba taip: Skudutiškio šventvietės lankymas. (Molėtų r.) „Per atlaidus, taip pat per Žolinę, lankoma ir Skudutiškio šventvietė. Parapijos klebonas rengia maldingą procesiją, meldžiamasi už ligonius ir jų slaugytojus.
Skudutiškio šventvietė lankoma ir pavienių žmonių, maldininkai stengiasi čia palikti savo ženklus (jau XXI a. šventvietės erdvėje privačia iniciatyva yra atsiradę septynios medinės lentelės su malonių prašymais, 2008 m. Utenos kryždirbiai Gediminas ir Algis Juškos pastatė savo darbo kryžių.“
Pateikiami žmonių liudijimai ir lankymasis šventvietėje, užfiksuotas Vykinto Vaitkevičiaus 1995 m.

Martišius, Gediminas. Kada atsibusime? // Žaliasis pasaulis. – 2019, geg. 9, p. 2
Straipsnis-nuomonė apie miškų kirtimus Lietuvoje. „2019 m. balandžio 2 dieną Seime įvyko konferencija „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“. Stebėtis reikia Labanoro gynimo gynimo grupės vadovo A. Gaidamavičiaus ir jo kolegų G. Kniukštos ir M. Peldavičiūtės kantrybe, kai jie, kurpini geranoriško tikėjimo oponentų galimybe patikėti tuo, ką jie siūlo, atkakliai įtikinėja, kad pelnas, gaunamas už medieną, iškertamą saugomose teritorijose plynais kirtimais, toli gražu neprilygsta kitoms vertybėms, kurias turi miškai, ten siūruojantys. Jie, sakytum, yra aidas S. Daukanto balso, pasiekiančio mus iš devynioliktojo amžiaus: „Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, kokias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo.“ Taip, S. Daukantas buvo romantikas, jo žodžiai buvo skirti prikelti mūsų pasididžiavimą savo protėviais, vertybėmis, už kurias jie guldė galvą, tuo metu dar nebuvo aktualu galvoti apie miškų apsaugą, gamtosauga dar tik snaudė mūsų mintyse…. Bet dabar… Pasaulyje per minutę iškertamas miškų plotas, prilygstantis 40 futbolo aikščių. Per pastaruosius 10 metų pasaulis neteko Venesuelos dydžio miškų ploto. Tik stebėtis reikia žmogaus godumu, kuris gali nuvesti tik viena kryptimi – į savinaiką.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Horoskopas // Žmonės. – 2019, Nr. 19, p. 136
Horoskopų puslapyje skelbiama aktoriaus ir atlikėjo Rolando Kazlo nuotrauka su užrašu, kad gegužės 11-ąją jam sukanka 50 metų.

ELTOS inf. Kaip ateityje rūpinsimės senais žmonėmis // Valstiečių laikraštis. – 2019, geg. 8, p.5
Informacija teigia, jog šiuo metu apie 75 tūkst. darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje nedirba, nes turi prižiūrėti senus ir ligotus savo artimuosius. Daugiau kaip 100 tūkstančių pagyvenusių žmonių yra reikalinga integrali socialinė bei medicininė pagalba, tačiau jie jos negauna. Tai konstatuoja ir Seimo narė Ingrida Šimonytė. Aiškios strategijos, kaip bus rūpinamasi senais žmonėmis, pasigenda ir Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Ramunė Jurkuvienė. „Pasak V. Grigo, mažų ligoninių naikinimas provincijoje yra valdžios klaida. Reikėtų šias ligonines išlaikyti integruojant jose socialinę bei medicinos pagalbą. „Reikėtų pagaliau iškišti stručio galvą iš smėlio ir neignoruoti kylančių problemų. Tai iš tikrųjų ne tik pastatai, bet ir žmogiškieji ištekliai, ir visa kita, tai, kas buvo sukurta. Aš manau, tą reikėtų pritaikyti esamiems poreikiams užtikrinti. Mano vizija būtų, kad visos tos paslaugos turėtų būti koncentruojamos į vieną centrą, kuriame būtų teikiamos ir socialinės, ir medicinos paslaugos“, – sako V. Grigas.“

Kazela, Vytautas. Suvaidintas gyvenimas // Utenis. – 2019, geg. 8, p.3
Aktualijos prezidento rinkimų tema. „Vargu ar kas gali dabar nedvejodamas pasakyti, kas po balsavimo gegužės 12 dieną pateks į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą. Neabejoju, kad fragmentiškai man patinkantis Arvydas Juozaitis nebus vienas iš ketverto. Kodėl? Nes nėra ketverto. Yra šventasis trejetas. Du konservatoriai ir Saulius Skvernelis. Visai kaip pasakoj. Į antrąjį rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei laimi Landsbergis (senasis). Įdomiau būtų, jei į antrąjį turą patektų vienas iš jau minėtų ir S. Skvernelis.
Dabar kandidatus „paramsto“ esami ir buvę politiniai veikėjai. Valdas Adamkus remia G. Nausėdą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius remia I. Šimonytę. Laukiama, kada prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat parems Ingridą. Mums tai patinka.“

Leškutė, Urtė. Paslaptinga Barboros Radvilaitės istorija // Edita. – 2019, Nr. 5, p. 90-93
Pasakojimas apie Barborą Radvilaitę ir jos vaidmenį šiandienos gyvenime. „Su prašmatniais kaklą ir galvą juosiančiais perlų vėriniais vaizduojama Barbora Radvilaitė lietuviams yra kur kas daugiau nei vien tik graži ir anksti mirusi Žygimanto Augusto žmona. Ji buvo grožio, meilės, žmogiškosios laimės ir jos trapumo įsikūnijimas. O legenda apie stipresnę už mirtį judviejų meilę priverčia patikėti tyrais ir nuoširdžiais karalių jausmais net visko mačiusius skeptikus.“ – teigia straipsnio autorė. Pasakojime minima ir Dubingių pilis, jos vyresnis brolis Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515 – 1584) bei pusbrolis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus Radvila Juodasis.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 8, p. 7
Iš 20 pranešimų – 1 iš Molėtų rajono, kur gegužės 2 d. vakare „Suginčių sen., Šakių k., Alyvų g. į darbą automobiliu „Audi A6“ išvyko vyras (g. 1966 m.). Darbe vyras nepasirodė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

Vaiškūnas, Jonas. Arvydas Juozaitis – Lietuvos pasirinkimas // Valstiečių laikraštis. – 2019, geg. 8, p.
Politinė reklama: „Lietuva yra čia“ korespondento Jono Vaiškūno pokalbis su Arvydu Juozaičiu. Į klausimą „Ką laikote savo pagrindiniu varžovu kelyje į Lietuvos Prezidento pareigas?“ A. Juozaitis atsako: (…) Trys plačiai reklamuojami rinkiminiai veidai – Š+ N +S – man nėra varžovai. Yra tik du lyderiai, du varžovai: Lietuvos išvalstybinimo ir ištautinimo šalininkai ir judėjimas, teigiantis, kad Lietuva yra čia ir turi būti Tautinė Valstybė.
Aš atstovauju šį judėjimą. Balsuodami už mane, kaip už kandidatą į prezidentus, piliečiai savo balso tikrai nepraras. Investuos į Lietuvos ateitį.
Tikras balso praradimas būtų balsuoti už tokios politikos atstovus, kuri atvedė Lietuvą į dabartinę padėtį. Tie politikai nuolat džiaugėsi bendrojo vidaus produkto augimu.
Tačiau, kad kartu auga ir socialinė bei geografinė atskirtis, kad kartu spartėjo masinė emigracija, to jie nenorėjo matyti. Todėl jų laikas baigiasi. Vėl grįžta tautų pavasaris, tikrųjų vertybių skleidimosi metas.“

Puklevičius, Aidas. Demonų varymas rinkimais // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 7, p. 2
Nuomonių puslapyje – rinkimų tema su lengvu pasišaipymu. „Vyriausiasis Lietuvos kultūros prievaizdas taip įsikarščiavo užgulęs klaviatūrą, kad konservatoriais išpravardžiavo visus iki vieno kandidatus. Išskyrus saviškį, žinoma. Išpravardžiavo netgi tuos, kurie greičiau sutiktų misti vien pelų ir pelenų dieta, kad tik nebūtų priskirti prie konservatorių.
N. Puteikis tai gal dar ir nuris tokį akibrokštą. Kažkada gi buvo šios partijos narys, tačiau kaip tada jaustis V. Andriukaičiui arba V, Mazuroniui? Užpilti ieškiniais dėl garbės ir orumo įžeidimo? Emigruoti? Ar vėlgi atlaidžiai nurašyti viską kavos stiprumui?“

Dapkienė, Lina. Traupį garsina unikalus mokyklinis botanikos sodas // Valstiečių laikraštis. – 2019, geg. 4, p. 22-23
Pasakojimas apie Traupio miestelyje Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus įkurtą vienintelį edukacinėms veikloms pritaikytą botanikos sodą, viliojantį turistus. Straipsnyje minima ir kraštietė Alytė Obelevičienė. „Traupio bendruomenė įsikūrė 2003 metais. Bendruomenė jungia Traupio miestelį ir aplinkinių kaimų – Klaibūnų, Mickūniškių, Laukagalių, Surdaugių – gyventojus. Pasak Traupio bendruomenės pirmininkės, pradinių klasių mokytojos Alytės Obelevičienės, šiuo metu bendruomenę vienija 90 narių. „Kartu su visa bendruomene vykdome įvairius projektus, švenčiame šventes, sveikiname jubiliatus, piname floristinius kilimus Anykščių miesto švenčių metu ir per Onines Traupyje, stengiamės puoselėti lietuviškas tradicijas, kelti žmonių kultūrinį lygį. Be to, padedame spręsti kaimo žmonėms iškylančias problemas. Miestelyje turėdami šv. Onos bažnyčią, išskirtinai ruošiamės ir švenčiame Onines“, – kalbėjo pirmininkė.“

„Laisvalaikio“ inf. Rūšiavimo statistika Lietuvos savivaldybėse // Laisvalaikis. – 2019, geg. 4, p.
Reklaminiame priede (2019 m., gegužė) „Jūsų namams“ – informacija apie rūšiavimo statistiką, kur VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikia duomenis apie 2018 m. Lietuvos gyventojų surinktas rūšiavimo konteineriuose atliekas – 46 019 tonų pakuočių atliekų. „Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2018 m. surūšiavo 16,4 kg pakuočių atliekų, 2013 m. – 7,6 kg.“ Pateikiamas žemėlapis, kuris skelbia, kad Molėtų rajono savivaldybėje 1 žmogus per pernai metus surūšiavo 20-30 kg atliekų. Aukštaitijos regione taip gerai, kaip ir mes, rūšiuoja tik Anykščių ir Biržų savivaldybėse.

„Lietuvos ryto“ inf. Namo neparduos // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 4, p. 3
Rubrikoje „Žinių srautas“ žinutė skelbia, jog premjeras S. Skvernelis neparduos savo namo europarlamentarui V. Mazuroniui. „Džiaugiuosi, kad V. Mazuronis praleido laimingą naktį. Vis dėlto mano žmona namo parduoti nesutiko“, – sakė S. Skvernelis. S. Skvernelis „pažadėjo“ V. Mazuroniui parduoti savo namą už deklaruotą vertę per ketvirtadienį vykusius prezidento rinkimų debatus. „Gerbiamas premjere, už tą jūsų deklaruotą vertę (130 000 eurų. – Red.) rytoj perku jūsų namą. Parduokit“, – pareiškė V. Mazuronis. Sutarėm! Pirkite!“ – atsakė S. Skvernelis.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2019, geg. 4, p. 20
Paskutinio puslapio klausimas turi ir atsakymą, kuris skelbia kokias pensijas gauna mūsų senjorai. Molėtų rajono savivaldybė – ketvirta nuo galo. Vidutinė valstybinio socialinio draudimo pensija eurais: 2014 m. – 2016, 2015 m. – 220,28, 2016 m. – 230,37, 2017 m. – 250,09, 2018 m. – 282,27.

Šepetytė, Danutė. Lietuva parpuolusi ant peilio ašmenų // Respublika. – 2019, geg. 4, p. 1-2
Pokalbis su dailininku Giedriumi Kazimierėnu, kurio tapybos paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Žurnalistė sako, kad šiai parodai „labai pritiktų puiki istoriko Edvardo Gudavičiaus frazė: „Istorija yra ginklas. Kai kada netgi vienintelis ginklas, kai kiti ginklai iš mūsų atimti…“
– Manau, kad mūsų dienomis Europa ir pasaulis išgyvena rimtą krizę. Lietuva yra atsidūrusi ant peilio ašmenų: tikėkime ir ateity nebus karo, tačiau iškilusi kita grėsmė – ištirpti. Jeigu Europos Sąjunga pasuks Europos Federacijos, o ne atskirų valstybių sąjungos kryptimi, Lietuvai bus labai sunku atsilaikyti. Kai ištinka kažkokios krizės, kai iškyla kažkokių grėsmių, tuomet reikia atsigręžti į istoriją ir pasisemti kažko esminio, tikro, suteikiančio pasitikėjimo ir jėgų. (…) Iš viso normalioje valstybėje, prezidentūroje, Seime ar Vyriausybės rūmuose, turėtų būti vienas kitas paveikslas (nesakau, kad mano) istorine tema. Atsimenu, Anglijos karalienė Elžbieta II labai stebėjosi, sužinojusi, kad kadaise Lietuva buvo stipriausia imperija Europoje, O Česlovas Juršėnas, valstybės plotą mėgino pavaizduoti rankomis, – kitokį būdą, kai istorija nėra vizualizuota, matyt, sunku surasti. O įsivaizduokite, kaip Anglijos karalienė prezidentūros ar Seimo menėje prieina prie paveikslo, kur vaizduojama Barbora Radvilaitė, o mūsų diplomatas ar politikas aiškina karalienei apie karalienę Barborą, jos mylimąjį – karalių Žygimantą Augustą, užbėrusį ją dovanomis iš viso pasaulio, ir tie perlų karoliai, kurie yra nutapyti karalienės Viktorijos paveiksle Londone, yra Barboros karoliai… Tai va kas yra Barbora, kas yra Lietuva… Tai aptarus, jau galima kalbėti ir apie prekybinius ar kitokius reikalus…“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, geg. 4, p. 11
Iš 11 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono. Apie ūkinių daiktų (žoliapjovių, suvirinimo aparato, benzininio pjūklo ir kt.) vagystę Skudutiškyje, taip pat apie tai, kad Molėtuose neblaivus (1, 81 prom.) kaimynas trenkė turistine kėdute kaimynei į pilvą.

Maslauskaitė-Mažylienė, Sigita. Hommage Paryžiaus Dievo Motinai // 7 meno dienos. – 2019, geg. 3, p. 7
Straipsnis apie gotikinę katedrą, stilių ir tai, ką mums parodė Paryžiaus Dievo Motinos gaisras. „Gotikos stilius nėra tik techninių išradimų rezultatas. Čia atsiveria naujas žmogaus ir pasaulio matymas. Ikonografijai būdinga pagarba realybei, susidomėjimas psichologija, loginis aiškumas, aristodeliškai racionali tvarka, atitinkanti Summos struktūrą, to meto teologų idėjas, domėjimasis istoriniu pasakojimu, pakeitusiu abstrakčias „platoniškas“ dogmas. Viskas gamtoje buvo matoma kaip aukštesnės, transcendentinės realybės ženklas. Gotikiniame mene vyrauja religinis simbolizmas, bet gausu ir iracionalumo, spontaniškumo, fantazijų.“

„Lietuvos ryto“ inf. Visa diena – su mama // Lietuvos rytas. – 2019, geg. 3, p. 15
Apklausa. Žinomi žmonės Motinos dienos išvakarėse dalinasi mintimis, kaip pradžiugins savo mamas. „Savo mamai labiausiai norėčiau palinkėti puikios sveikatos, nes kai esame sveiki ir aktyvūs, viskas gyvenime yra lengvai sutvarkoma. Ir dar ramios širdies…“ – teigė aktorė Valda Bičkutė-Valiukienė.
Moteris mamai visada dovanoja gėlių ir ką nors mielo širdžiai, kas būtų paskirta būtent jai, tarkim, mėgstamiausią aromatą ar dar ką nors iš moteriško arsenalo.“

Rudžianskaitė, Ieva. Kur sužydės alyvmedžiai? // Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 9, p. 25-26
Recenzija. „Vytauto Kazielos vienuoliktasis rinkinys „Alyvmedžiai“ atveria asketiškos poetinės kalbos žavesį. Čia ieškoma ne įmantrių, skaitytoją nustebinti siekiančių išraiškos formų, o tikslių nutylėjimų, kalbėjimo paradoksų, atskleidžiančių poezijai būdingą kalbos grožį. Turbūt nesuklusiu: tokia laikysena – sąmoningas poeto pasirinkimas. Tai patvirtina ir ankstesniojo rinkinio pavadinimas –„Vieta ir kiti nutylėjimai“ (2015). „Alyvmedžiai“ parodo, jog poetas lieka sau ištikimas tiek turiniu, tiek forma. Naujausiame rinkinyje, kaip įprasta, imamasi vienumos, tuštumos, dievoieškos temų, tačiau poetinis statinys renčiamas ant tvirtesnių pastolių, randama ryškesnių įvaizdžių. Pažymėtina: „Alyvmedžiuose“ itin daug atpažįstamų biblinių įvaizdžių, tačiau kokybiškoje poetinėje formoje jie prabyla ne kaip akcentuotas religingumas (ar juo labiau davatkiškumas), o brėžia savitą subjekto kelionę Dievop.“

Žmuida, Eugenijus. Aistros sparnai, arba „Vėjas gluosniuose“ // Literatūra ir menas. – 2019, Nr.9, p. 32-33
Recenzija Gyčio Padegimo režisuotam spektakliui „Vėjas Gluosniuose“ pagal Algirdo Landsbergio pjesę, „tiksliau, dvi trumputes pjeses – su antrąja inversišku pavadinimu „Gluosniai vėjuje“, pratęsiančia ir užbaigiančia pirmosios siužetą, idėjas.“
„A. Landsbergis mus nukelia į renesansinę Lietuvą, grąžina į legenda virtusią Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, kuri, nors ir baigėsi Barboros mirtimi, tebesitęsia Žygimanto gedėjime. Deja, šį unikalų siužetą tiesiogiai reflektuojančių kūrinių žinome nedaug. Didžiuojamės pagonybe, mums svarbus Vytautas Didysis, bet laikotarpį tarp XV ir XIX amžių įpratome praleisti, laikydami jį neįdomiu. Lenkams tai aukso amžius. Mums – nuosmukis, prarasti laikai. Esame save nuskriaudę. Kristina Sabaliauskaitė įrodė, kokių neatrastų lobių slypi toje epochoje, A. Landsbergis tai irgi tvirtina – jis drąsiai lošia tūzais – Augusto ir Barboros meile, Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo , mitu – dalykais, kurie mūsų kultūroje neišnaudoti, vis dar žinomi paviršutiniškai, todėl aktualūs ir jaudinantys, kai menininkai juos vykusiai atskleidžia.“

Giniūnaitė, Rūta. Judita Leitaitė: „Kiekviena diena yra dovana, ir ji turi būti prasminga“ // Muzikos barai. – 2019, Nr. 4, p. 14-16
Pokalbis su dainininke Judita Leitaite. „Muzikos barams“ dainininkė pasakoja apie dainavimo džiaugsmą, suvokimą, kad gyventi beprotiškai įdomu, apie tai, kaip svarbu mylėti save. „Būtina ir disciplina, negalima leisti sau ištižti. Mano šūkis – po gulinčiu akmeniu vanduo neteka, tačiau šiemet ėmiau ir pasakiau sau: viskas, reikia save tausoti!“ – nusijuokia Judita Leitaitė, atverdama duris namų, kuriuose jaukiai murkia katinas Džekas.“

Kaikarytė, Daiva. Jaučiu, ir ne aklas… // Žmonės. – 2019, Nr. 18, p. 46-51
Pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi. „Jo kūrinius pažino net ir nelabai menu besidomintys, plojo, ko gero, jau milijonai, jo pageidauja teatro režisieriai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau vis tiek vieną rytą pabudo ir sužinojo, kad jam paskelbta… mirtis. Ir tai ne pjesės epizodas. Žmogų skersai išilgai išnagrinėjęs rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius (46) turi sukaupęs didžiulę patirtį, tačiau išgyvenama dėl romano „Žali“ – ypatinga.“