2019 birželis

Grigaravičius, Algirdas. Jonas Vileišis ūkininkauja Girsteitiškyje // Voruta. – 2019, birž. 29, p. 3
Istoriko straipsnis, paremtas dokumentine medžiaga apie tai, kaip kūrėsi Jonas Vileišis Girsteitiškyje. „1924 m. gegužės mėnesį J. Vileišis, kaip Girstaitiškio dvaro savininkas ir Kauno miesto burmistras, kreipėsi su prašymu į Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamentą:
Prieš pat pasaulinį karą liepos mėn. 1914 m. aš esu nupirkęs iš vieno ruso Gierstatiškių dvarą iš viso 410 dešimtinių. Tuomet džiaugiaus įgijęs tą nejudamą turtą iš ruso, kaipo ne lenkų kilmės žmogus, ir pradėjau ten pilnai šeimininkauti.
Užėjus vokiečiams tasai dvaras patiko vokiečiams ir jie jį buvo paėmę savo globon, prašalindami mane Vokietijon į koncentracijos liogerį. Buvusią ūkę sunaikino, pridarė daugybę nuostolių.“

Jakavonis, Gediminas. Kodėl Lietuvoje pralaimi tautinė idėja? // Respublika. – 2019, birž. 29, p. 10 -11
Apskritojo stalo diskusija, moderuojama žalgiriečio G. Jakavonio, dalyvaujant Arvydui Juozaičiui – kandidatavusiam į Lietuvos prezidentus, judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderiui, Jonui Vaiškūnui – šio judėjimo atstovui, etnologui, Audriui Rudžiui – Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui, Vytautui Rubavičiui – filosofui. „Rinkimus laimėjo ne tik „valstiečiai-žalieji“. Valdžia yra kaip „Prokrusto lova“, į kurią ateinama ir užmirštama, kas žadėta, arba tie įsipareigojimai, programos būna nenaudingi. Pavyzdžiui, paimkime Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Krikščioniškomis vertybėmis ten nekvepia, konservatoriškomis vertybėmis – taip pat. Iš esmės tai yra apgaulinga partija, kur viešpatauja liberalai. „Valstiečiai-žalieji“, manau, taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis, nes jie nėra vienalytė partija.“ – sako J. Vaiškūnas.

Kazela, Vytautas. Kelionė per Mažąją Lietuvą // Utenis. – 2019, birž. 29, p. 9
Reportažas iš kelionės po Mažąją Lietuvą, keliaujant su Utenos „Verdenės“ literatų klubu. „Ornitologas V. Jusys yra vienas daugiausiai paukščių sužiedavusių žmonių pasaulyje. Gimęs ir augęs Aukštaitijoje, netgi Vyžuonų mokykloje dvejus metus mokslus krimtęs, V. Jusys daugiau nei prieš 40 metų į šiuos kraštus atklydo ir pasiliko. Daugelį metų jį pažįstu. Per dešimtmečius išmoko ne tik mikliai paukščius žieduoti, bet ir ekskursijas vesti.“

„Lietuvos ryto“ inf. Laurus nuskynė antrus metus iš eilės // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 29, p. 9
Išplėstinė informacija apie geriausių Lietuvos restoranų rinkimą. 2019 metų geriausių Lietuvos restoranų trisdešimtuke yra ir kraštiečio, virtuvės šefo Tomo Rimydžio restoranas „Ertlio namas“ – devintoje vietoje.

Petrikaitė, Jūratė. Zenono Slaviūno ir Jono Balio radijo paskaitos apie tautosaką // Būdas. – 2019, Nr. 3, p. 38-43
Publikacijoje apžvelgiama Lietuvos centriniame valstybės archyve atrasti duomenys apie 1934-1946 m. radijo eteryje skambėjusias žymių Lietuvos etnologų Zenono Slaviūno (1907-1973), Jono Balio (1909-2011) bei kitų autorių parengtas radijo paskaitas, laidas apie lietuvių tautosaką. Tarp jų ir Antano Jaroševičiaus, dailininko ir pedagogo, pristatomi broliai Juškevičiai – „Brolius Juškevičius ir jų darbus prisimenant, [1938-1940].“

Randakevičienė, Irma. Jiezno Bieliauskai – Trakų Bieliauskų atstovai // Voruta. – 2019, birž. 29, p. 6
Rubrikoje „Lietuvos bajorijos istorija“ šis straipsnis nagrinėja Bieliauskų giminės istoriją. Nuotraukoje – lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Jame ne tik Jonas Basanavičius, kunigas Petras Bieliauskas, bet ir Petras Kraujalis.

„Respublikos“ inf. Nepritarė // Respublika. – 2019, birž. 29, p. 1
Žinutė praneša, jog Seimas nepritarė „Valerijaus Simuliko projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, kuri būtų galėjusi sudarinėti santuokas, turėtų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. -2019, birž. 29, p. 11
Iš 19 pranešimų – tik 1 iš Molėtų rajono, Joniškio seniūnijos apie neblaivų ( 2,39 prom.) vyrą, smurtavusį prieš sugyventinę.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Menai // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 29, p. 1
Rubrikoje „Trumpai“ informuojama apie tai, jog Dusetose – Mažojoje kultūros sostinėje vyko menų festivalis, sujungęs dailę, literatūrą, kiną ir muziką. „Parodos, poezijos skaitymai, susitikimai su ryškiausiomis Lietuvos meno ir kultūros asmenybėmis, tokiomis kaip režisierius Algimantas Puipa, rašytojai Alvydas Šlepikas, Antanas A. Jonynas ir kitais.”

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 29, p. 10
Renginių anonsas. Atskiras skelbimas apie Molėtų miesto šventę „Molinės Molėtuose“. „Liepos 5 d. 12 val. Festivalis „Revolution 2019“ poilsio bazėje „Baltieji Lakajai“; liepos 6 d. Dubingių piliavietėje Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimas, Lietuvos himno giedojimas.“

Cibarauskė, Virginija. Poezijos apžvalga: paprastumo gelmės ir paprastumo paviršiai (II) // Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 13, p. 34-35
Apžvelgiama Nijolės Miliauskaitės („Kelios raudonos erškėtuogės“) ir Vytauto Kazielos („Alyvmedžiai“) poezijos knygos. „Naujausia Vytauto Kazielos knyga patvirtina, kad poetas savo kelią atradęs ir vargu ar galima laukti kokių nors ryškesnių pokyčių. Tekstų struktūra minimalistinė: trumpose eilutėse varijuojama atpažįstamais lyrinės poezijos topais, simboliniais įvaizdžiais.“

Elijošaitytė-Kaikarė, Rūta. „Vertimas iš lietuvių kalbos – pamišimas kvadratu: pokalbis apie lietuvių literatūros padėtį svetur //Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 13, p. 25-27
Pokalbis apie lietuvių rašytojų knygų vertimus į kitas kalbas ir tų knygų keliones po pasaulį. Pokalbyje dalyvavo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, rašytojas Rimantas Kmita, leidyklos „Aukso žuvys“ direktorė Sigita Pūkienė, o pokalbį vedė Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūtas Elijošaitytė-Kaikarė. „Pastaruoju metu užsienio leidėjai renkasi versti knygas apie tam tikrus istorinius periodus. Ir kalbu ne tik apie Lietuvos literatūrą – Alvydo Šlepiko „Mano vardas Marytė“, R. Kmitos „Pietinia kronikas“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“ , Ievos Simonaitytės „Vilių Karalių“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuvius prie Laptevų jūros“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, bet ir panašaus žanro Latvijos literatūrą – Nuoros Ikstenos „Motinos pieną“ ar Janio Juonevo „Jelgava 94“. Jeigu mūsų istorija įdomi pasauliui, tai gal per mažai apie ją kalbame?“ – klausė R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Prieš šį pokalbį buvo įteikti diplomai Baltijos šalių knygos meno konkurso laureatams – Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko knygos „How the Future King of England Ate Peacock in Vilnius“ kūrėjams. Už nuoseklią, apgalvotą ir aiškią maketo struktūrą bei darnią visumą apdovanoti knygos dizaino ir maketo kūrėjai „Godspeed Branding“, leidėjas Lietuvos kultūros institutas ir spaustuvė „Baltijos kopija“.

Grigaravičius, Algirdas. Jono Vileišio miestas-sodas Girsteitiškyje // Kultūros barai. – 2019, Nr. 6, p. 76-81
Pasakojimas apie Jono Vileišio idėją Girsteitiškį paversti miestu-sodu – nedidelės apskrities centru. „Tasai miestelis neturėtų būti panašus į eilę paprastų mūsų krašto miestelių, kame randasi po kelias dešimtis sulūžusių namiukų ir po keliolika žydų krautuvių. Visas miestelis – tai yra visa jo žemė, visi trobesiai, krautuvės, salės, mokyklos ir t.t. – turėtų priderėti ne atskiriems asmenims, bet vienai Gierstaitiškio miesto sodno akcinei draugijai. Visa šio miesto nuosavybė turėtų priderėti patiems to miesto gyventojams. Visi namai – ar tai bažnyčia, ar mokykla, ar kokios fabrikos – statomos yra nusprendimu vietos gyventojų ir Gierstaitiškio miesto sodno akcininkų panašiu būdu, kaip yra rengiami miesteliai Anglijoj Welwyn arba Lechworth.“

Lazauskaitė-Zabielskė, Jurgita. Pašventintas kryžius Suginčių krašto tremtiniams atminti // Tremtinys. – 2019, birž. 28, p. 8
Išplėstinė informacija apie tai, kad „birželio 15 dieną po šv. Mišių Suginčių Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, skirtų Suginčių krašto tremtiniams atminti, pašventintas kryžius, žymintis pirmąją Suginčių krašto žmonių tremties stotį, Buravkos kaime, 3-iajame kelio Gečiai-Kuktiškės kilometre, stovintis kryžius yra vienas iš trijų kryžių, 1990 ir 1993 metais statytų tremtiniams atminti. 2018 metais vienintelis išlikęs kryžius buvo restauruotas ir atnaujintas, prie jo įrengtas informacinis stendas.“

„Tremtinio“ inf. Rasti partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai // Tremtinys. – 2019, birž. 28, p. 2
Išplėstinė informacija apie rastus paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikus. „A. Kraujeliui 1954 metais sovietų KGB užvestoje byloje buvo pateikti kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. LGGRTC teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus. LGGRTC generalinės direktorės B. Burauskaitės teigimu, bus inicijuotas teisinis tyrimas A. Kraujelio veiksmams įvertinti, nes sovietų struktūrų vestoje A. Kraujelio byloje yra aiškių prieštaravimų.“

Aleknaitė, Aurelija. „Vasarą pakelkite akis į dangų“ // Ji. – 2019, Nr. 26, p. 12-13
Interviu su astronomu Sauliumi Lovčiku.
„Koks jūsų, kaip astronomo, šiuo metu didžiausias pastebėjimas ar suvokimas?
Tiesą sakant, matydamas daugybę į observatoriją atvykstančių žmonių, suprantu, kad dangus jiems yra be galo įdomus, jie labai nori jį stebėti. Tik nuo kiekvieno asmens išsilavinimo, auklėjimo, patirties ir pomėgių priklauso tai, kiek jis norės gilintis į šią sritį. Dangaus trauka iš tikrųjų yra be galo didelė. Tai mane labai džiugina. (šypsosi).“

Jankevičiūtė, Giedrė. Kaukė ir veidas: dailės istorija ar daugiau? // Naujasis židinys. – 2019, Nr. 4, p. 56-60
Tojanos Račiūnaitės atsakymai į Giedrės Jankevičiūtės klausimus, kurie gvildeno renginio, vykusio 2019 metų gegužės 16-17 d. Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto 25-ečiui skirtą konferenciją „Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai“ tematiką. Konferencijoje buvo perskaityta 17 pranešimų. „Per Mickūnaitės pasakojimą kitame registre nuskambėjo Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, jos socialinio vertinimo parodymas pasitelkiant antikinio mito siužetą. Šiuo atveju klasikiniai vaizdiniai tampa konkrečių istorijų interpretavimo kaukėmis.“

Liandzbergienė, Grytė. Šventė po septynerių metų // Žmonės. – 2019, Nr. 26, p. 30-32
Lauros ir Šarūno Marčiulionių vestuvės Rudesos koplyčioje. „Ir pagaliau ta vasara atėjo šiemet. Patikrinome kalendoriuje, kada klube turėsime laisvą vasaros savaitgalį: buvo vienintelė birželio 22-oji, labai gražus laikas, kai visa gamta žydi.“
Marčiulionio sodyba bei teniso ir padelio klubas yra Dubingiuose, o vestuvėms tinkamiausią koplyčią pora išsirinko už keliolikos kilometrų – Rudesoje. „Ieškojome unikalios vietos: paprastos, mažos, jaukios, skirtos tik šeimai ir artimiesiems, – teigia Laura, – Rudesos koplyčia mums energetiškai labai tiko.“

Kazela, Vytautas. Apie turtus ir šlovę // Utenis. – 2019, birž. 26, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – turtingiausieji Lietuvos politikai, beje, jų 200, ir kiti, norintys užimti tris laisvas vietas Seime bei Vilmorus apklausos rezultatai. „Nieko keisto, kad į Seimą grįžti panoro „violetinių“ ideologas Povilas Gylys. Rinkimuose jis dalyvaus kaip Centro partijos kandidatas. P. Gylys pasisako už bendrąjį gėrį, už viešą interesą, prieš nelygybę ir už tradicinę šeimą.“

„Lietuvos ryto“ inf. Maldos už palaimintąjį // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 25, p. 3
Rubrikoje „Žinių srautas“ informacija apie tai, jog šeštadienį Molėtų rajone, Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje buvo aukojamos iškilmingos padėkos mišios už Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju. „Dekrete apie M. Giedraičio dorybių herojiškumą ir kultą nuo neatmenamų laikų rašoma, kad apie 1420 metus kilmingoje šeimoje Giedraičiuose netoli Vilniaus gimęs M. Giedraitis gavo tvirtą religinį ir kultūrinį lavinimą, puoselėjo pamaldumą nukryžiuotajam Kristui.“

„Lietuvos ryto“ inf. Santuoką sutvirtino bažnyčioje // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 25, p. 15
Išplėstinė informacija apie tai, jog birželio 23 d., sekmadienį, Molėtų r., Rudesos koplyčioje prie altoriaus žengė Šarūnas ir Laura Marčiulioniai, prieš septynerius metus JAV surengę kuklią vestuvių ceremoniją golfo klube, netoli San Diego. „Šarūnas ir Laura susipažino 2006-ųjų vasarą, Dubingiuose, Savo sodyboje ant ežero kranto. Š. Marčiulionis jau buvo įrengęs draugų ir vaikų pramogai keletą teniso aikštynų, krepšinio aikštelę ir surengė pirmąjį teniso turnyrą „Dubingiai Open“, Laura tada buvo pasamdyta iš vienos agentūros padėti organizuoti renginį.“

Barštytė, Virginija. Braškių giminėje netrūksta Jonų… // Valstiečių laikraštis. – 2019, birž. 22, p. 1-3
Pasakojimas apie Braškius, kalbantis su aktoriumi Jonu Braškiu. „Namais aktorius vadina visą gimtąjį kraštą, sodybą. „Tai – mano namai, net sūnus sako: „Tėvai, važiuojam namo.“ Ne molėtiškis aš, – pataiso mane, – o giedraitiškis, tiksliau – esu iš Piliakiemio kaimo. Kaimas, piliakalnis, senosios kapinės veinoje ežero pusėje, Giedraičiai – kitoje. Kai ežeras užšaldavo, atsiverdavo tiesus kelias į mokyklą…“ – sako aktorius.“

Cibulskienė, Lijana. Etnografinė sodyba kviečia pažvelgti į dangų // Valstiečių laikraštis. – 2019, birž. 22, p. 9-11
Pasakojimas apie Etnografinę sodybą ir jos šeimininką Joną Vaiškūną. „Molėtų rajone Kulionių kaime esanti etnografinė sodyba ir senovinė dangaus šviesulių stebykla iš pirmo žvilgsnio neatrodo esanti įspūdinga, tačiau tik tol, kol nepasirodo šeimininkas – mokslininkas, fizikas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Būtent jis suteikia šiai vietai paslaptingumo ir įdomumo savo pasakojimais, padedančiais susivokti erdvėje ir laike.“

Jakavonis, Gediminas. Ką švęsime – Rasas ar Jonines? // Respublika. – 2019, birž. 22, p. 10-11
Diskusija prie apskritojo stalo apie trumpiausios metų nakties apeigų tradicijas, jų išlikimą, kurią moderuoja žalgirietis Gediminas Jakavonis, dalyvaujant Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarei Birutei Valionytei, rašytojai, etnologei, dailininkei Ramunei Vėliuvienei, senųjų tradicijų puoselėtojai, romuvietei, žygeivei Nijolei Balčiūnienei, Lietuvos etnoastronomui, muziejininkui, Etninės kultūros globos tarybos nariui Jonui Vaiškūnui. „ G. JAKAVONIS: Gerbiamas Jonai, mes turime tokį nepaparastai gražią metų laikų kaitą. Kaip padaryti, kad kiekvieno metų laiko šventė taptų mūsų visų švente? J. VAIŠKŪNAS: Yra kelias ir poreikis. Ir jis bus dar didesnis. Tikiuosi, kad mes nesulauksime to laiko, kai kas nors klaus, kas yra Vėlinės, o jam atsakys, kad tai toks Helovinas. Dabar žmonės atsiskiria nuo gamtos, o jos kalendorius yra visai kitas. Tai ne tas kalendorius, kai svarbu, kada saulė pateka, kur ir kada ji leidžiasi. Gyvenimas labai pasikeitė. Čia gal ir globalizacijos indėlis į tai, kad mes jaučiamės sotūs ir saugūs bet kuriuo metų laiku. Žmonės sėdi prie kompiuterių, pervargę nuo technologijų, nematę paukščiuko, nematę medžių. Ir staiga jiems siūlomos miško terapijos programos – išeikite į mišką. O ten matome pasekmes – miškas suvokiamas kaip mediena IKEA baldams. Bet viena aišku, kad poreikis būti gamtoje ir matyti jos kaitą vis didės.“

Kazela, Vytautas. Gyvenimas kupinas neparašytų eilėraščių // Utenis. – 2019, birž. 22, p. 9-10
Mintys, eilėraščiai ir nuotraukos iš devintojo tarptautinio poezijos festivalio „Aukštaitijos literatūrinė vasara”. „Ačiū visiems žmonėms, kurie skaitote eilėraščius. Aš lankydamasis mokyklose vaikams visada sakau, nebūtina rašyti eilėraščių. Po teisybei netgi nebūtina skaityti eilėraščių, bet privalome gyventi su poezija. Mes gyvename pasaulyje, kuris kupinas neparašytų eilėraščių. Jų gal ir nereikia užrašyti. Pastovėti, pažiūrėti į saulėlydį jūros bangose. Arba stovint ant piliakalnio žiemą žiūrėti į dūmus, kylančius iš debesų. Tai ir yra poezija – Dievo pėdsakas, angelų melodijos… Ir tai žmogui yra labai svarbu. Svarbu, kad gyvenimas nepavirstų vien darbu, televizoriumi ir miegu. Nes nieko nėra baisiau už tai. Tai pati siauriausia kalėjimo vienutė.“   – sakė septynioliktasis Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas Rimvydas Stankevičius.
Tarp devynių Antano Miškinio premijos laureatų ir mūsų kraštietis Vytautas Kaziela.

Kazela, Vytautas. Nemeikščių vynuogynuose // Utenis. – 2019, birž. 22, p. 1-2
Pasakojimas apie sodininką Aidą Streižį ir jo šeimos ūkį. „Nuo Utenos miesto centro iki Nemeikščių užtvankos automobiliu šiek tiek daugiau nei 5 minutės kelio. Išsuki iš pagrindinės kaimo gatvės ir po minutės kitos jau regi kitokį peizažą, gražiai sutvarkytas sodybas.“

„Lietuvos ryto“ inf. Tradicinis suvažiavimas // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 22, p. 12
Žinutė praneša apie Molėtų rajone, Alantoje, vykusį 62-ąjį „Santaros Šviesos“ suvažiavimą. „Jame svarstomi demokratijos ateities, politinių partijų turimų galių, bendruomenės atminties, švietimo politikos, aplinkosaugos ir kiti klausimai.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2019, birž. 22, p. 20
Paskutinio puslapio klausimas – kokie atlyginimai mokėti savivaldybėse 2019 m. pirmą ketvirtį – turi atsakymą: Molėtų r. savivaldybėje BRUTO, EUR – 940,8; NETO, EUR – 617, 6. „Savivaldybės vieta pagal bruto darbo užmokestį – 55.“

„Respublikos“ inf. Žinia // Respublika. – 2019, birž. 22, p. 1
Žinutė praneša, jog teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad „sostinės Našlaičių kapinėse pavyko rasti 1965 metais Utenos rajone per sovietinio saugumo operaciją nusišovusio paskutinio partizano Antano Kraujelio, slapyvarde Siaubūnas, palaikus.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, birž. 22, p. 11
Iš 11 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono: Inturkės seniūnijoje smurtauta, o Molėtuose, Melioratorių gatvėje, apvogtas butas, „ iš kurio pavogta juvelyriniai dirbiniai, auksas, senoviniai pinigai, laikrodžiai.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtų rajone plastiką gaminančiai įmonei ES investicijos suteikė galimybę investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 22, p. 4
Informacija apie plastikos liejimu užsiimančios UAB „Hoda“ investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Pasak UAB „Hoda“ pirkimų skyriaus vadovės Rūtos Mackonės, „saulės energijos įdiegimas įmonėje vyksta dviem etapais: energijos audito atlikimo bei pačių įrenginių sumontavimu.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 22, p. 10
Renginių anonsas. Birželio 28 -30 d. miesto šventė „Molinės Molėtuose“, o birželio 28 d. 19 val. – Tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“ Molėtų vasaros estradoje.

Guobis, Raimondas. Apie Lietuvos kariuomenę, jos šimtmetį ir dar tolimesnius laikus // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 19, p. 5-6
Interviu su karo istoriku, buvusiu Vytauto Didžiojo karo muziejaus moksliniu bendradarbiu Algimantu Daugirdu apie Lietuvos kariuomenės istoriją, mūšius, sėkmę ir pralaimėjimus. „Kai pagrindinės Lietuvos kariuomenės pajėgos buvo sutelktos pietuose, lenkų gen. L. Želigovskis, sulaužęs Suvalkuose pasirašytą sutartį, spalio 8 d. pradėjo puolimą link Vilniaus, negausūs kariuomenės daliniai nesugebėjo rimčiau pasipriešinti ir spalio 9 d. lenkai įžengė į Vilnių. Sėkmės paskatintas, gen. L. Želigovskis puolė toliau ir užėmė Švenčionėlius, Maišiagalą, Giedraičius, Širvintas.“

Kazela, Vytautas. Kas visame pasaulyje pliusas, tas pas mus minusas // Utenis. – 2019, birž. 19, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – aktualijų apžvalga. „D. Grybauskaitei jau dabar ieškoma darbo vietos Europos Sąjungos vadovybėje. Buvusiai Prezidentei lyg ir gerai tiktų Europos Vadovų Tarybos pirmininkės postas, bet tam nepritaria lenkai. Ir iš viso Lietuva neturi kaimynų, su kuriais per dešimt metų santykiai nebūtų sugadinti.“

„Lietuvos ryto“ inf. Rasti partizano palaikai // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 19, p. 6
Informacija apie tai, jog Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio –Siaubūno palaikai. „A. Kraujelis-Siaubūnas į mišką kovoti su sovietų okupantais išėjo 1948 metais, partizanavo Aukštaitijoje. Jis nusišovė 1965 metų kovo 17 dieną, kai buvo apsuptas KGB smogikų.“

Milerytė, Rasa. Mobiliąją komandą sutinka nepasitikėdami, išlydi apgailestaudami // Utenis. – 2019, birž. 19, p. 1-6
Pasakojimas apie mobiliosios komandos darbą, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai iš nesaugios aplinkos paima vaikus. „14-a dienų komandos specialistai teikia intensyvią pagalbą, siekdami suteikti motyvacijos keisti netinkamą gyvenimo būdą ir padėdami spręsti užklupusias problemas.“ Lietuvoje, anot straipsnio autorės, dirba 12 tokių komandų, o viena jų – Utenos apskrities mobilioji komanda teikia paslaugas 6 savivaldybėms, tarp jų ir Molėtų.

Ražkovskytė, Jūratė. Mano tikslas – kurti, o ne pralenkti tėvą // Žmonės. – 2019, Nr. 23, p. 45-49
Interviu su režisiere Gabriele Tuminaite, kuri yra Neapolio festivalio, skirto režisieriui Eimuntui Nekrošiui atminti Rimo Tumino statomo spektaklio komandos narė. Į klausimą, ar ji jaučiasi lygiaverte, stovėdama šalia tėčio režisieriaus Rimo Tumino, dukra atsako: „Tikrai ne, nes jo dydis, mastas kitas. Stoti šalia, kaip kitos kartos ir kito požiūrio režisierė galiu, bet lygintis – ne, nes tėčio kartos pasiekimai kitai, siekiai visai kiti. Mano karta dar tik kuria savo teatrą, ieško savo raiškos būdų.“

Ridikas, Vytautas. Poetins Rimvydo Stankevičiaus skrydis į Rytų Aukštaitiją // Utenos diena. – 2019, birž. 19, p. 5
Straipsnis pristato šventę – Antanines ir naująjį Juknėnų krašto poeto Antano Miškinio premijos 2019 metų laureatą Rimvydą Stankevičių. „Šią premiją 2003 m. įsteigė Utenos rajono savivaldybė kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga. Ji skiriama kūrėjui, kuris nusipelnė kaip aukštaitiškos dvasios puoselėtojas. Šių metų birželio 16 dieną buvo vainikuotas poetas, žurnalistas, eseistas Rimvydas Stankevičius, save įvardijęs tikru aukštaičiu, nes yra kilęs iš Elektrėnų, o visomis giminystės šaknimis, kaip pats tvirtino, susietas su Kaišiadorių rajonu.“ Straipsnyje minimas ir Vytautas Kaziela.

„370“ inf. Alvydas Šlepikas. Mano tėvas žūsta // 370. – 2019, Nr.79 (birželis), p. 22
Pristatoma 2019 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista Alvydo Šlepiko eilėraščių knyga „Mano tėvas žūsta“. „Nustebau pamatęs, kad tai A. Šlepiko eilėraščių rinktinė, o ne naujų tekstų knyga. Pats autorius kartą yra atkreipęs dėmesį, kad jaunimas neretai susipainioja žodžiuose, eilėraščių rinkinį pavadindamas rinktine – šįkart ir mane akimirką paklaidino vizualinis įspūdis.“

„Utenio“ inf. Utenoa apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, birž. 19, p. 7
Iš 24 pranešimų – 4 iš Molėtų rajono: Suginčių seniūnijoje smurtauta prieš moterį, Giedraičių seniūnijoje neblaivus (2,05 prom.) vyras vairavo traktorių bei degė ūkinis pastatas ir pirtis, o Alantos seniūnijoje pinigų vagystė.

Jakavonis, Gediminas. Kaip mes turėtume gyventi su kaimyne Baltarusija? // Respublika. – 2019, birž. 15, p. 10-11
Diskusija prie apskritojo stalo, kurioje dalyvavo: buvęs užsienio reikalų ministras ir Seimo narys, ekonomistas Povilas Gylys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs europarlamentaras, diplomatas Justas Paleckis, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas, diplomatas Egidijus Bičkauskas, Seimo narys Egidijus Vareikis bei diskusiją vedęs žalgirietis Gediminas Jakavonis. „ Mes neskiriame politinės, profesinės ir viešosios diskusijų lygmens. Mes faktiškai kalbame unisonu Atrodo, kad kalba apie užsienio politiką nuo pačių viršūnių iki elitinio žmogaus turi būti vienoda, be diskusijų apie įvairias alternatyvas. Sakykime, šiuo metu aš esu laisvas žmogus, neužimantis jokių pareigų. Vadinasi, aš galiu kalbėti žymiai laisviau negu atsakingi žmonės, kurie užima politines pozicijas: prezidentas, premjeras, užsienio reikalų ministras. Tokie žmonės, kurie buvo profesionalai užsienio politikoje, labai padėtų mūsų politiniam elitui ieškoti išeičių, kuris variantas, kuris požiūris yra teisingas. Dabar yra daug paranojos ir isterijos. . Kartais iš centro bandoma mus visus pasukti vienu ar kitu keliu. Baltarusija yra mūsų kaimynė ir jeigu mes esame pragmatiški, mums gali kai kas nepatikti, bet, net jeigu kažkas ir vyksta negerai, užimti tokią pat poziciją, kokią gali užimti Portugalija, yra tiesiog neracionalu.“- sako kraštietis P. Gylys.

„Lietuvos ryto“ inf. Kas, kur, kada: nuo Visagino iki pajūrio // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 15, p. 23
Žinutė „Audra“, kurioje pateikiama nuotraukos, o šalia pranešama apie ketvirtadienio pavakarę praslinkusias galingas liūtis su perkūnija ir škvalu, ugniagesių gautus 92 pranešimus apie nuvirtusius medžius bei be elektros likusius Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Alytaus regionus. „Tuo metu Molėtų rajono gyventojai ketvirtadienį vakare socialiniuose tinkluose dalijosi krušos nuotraukomis. Vienas vyras delne laikė kelių centimetrų skersmens ledo gabalus, kurie pasipylė iš dangaus.“

Vaiškūnas, Jonas. Trumpiausiomis naktimis ryškiausiai švytės Didysis Vasaros Trikampis ir Jupiteris // Utenis. – 2019, birž. 15, p. 10
Dangaus žemėlapis. „Birželio 21 d. 18 val. 54 min. įvyks vasaros Saulėgrįža. Šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidės astronominė vasara, o pietiniame – žiema. Atšventę Rasos šventę netruksime pajusti, kaip Saulė pradės riedėti žemyn ir dienos vėl ims trumpėti.“

Jakimauskienė, Rūta. Pagarba išėjusiam… // Santara. – 2019, Nr. 159/160, p. 30-33
Išplėstinė informacija apie Rimo Tumino premjerą Italijoje „Edipas Kolone“ (pagal šiuolaikinę Ruggero Cappuccio pjesę). Ji bus skirta Eimunto Nekrošiaus atminimui. „Sutikau dirbti Italijoje tik todėl, kad Eimuntas Nekrošius dar nebuvo nieko pradėjęs. Aš tikrai nebūčiau drįsęs prisiliesti prie to, ką jis pradėjo“, – sako Rimas Tuminas, kuris tariasi su scenografu Adomu Jacovskiu, kokiu būdu šiuo pastatymu būtų galima pagerbti režisierių Eimuntą Nekrošių.“

„Lietuvos ryto“ inf. Dienos nuotrauka // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 14, p.1
Dienos nuotrauka – žinutė, kuri sako, kad į Lietuvos rytinę dalį atslinko taip ilgai laukta liūtis. „Ji buvo trumpa, bet galinga, su perkūnija ir škvalu. Prapliupus lietui Molėtų rajone iš dangaus pasipylė ir kelių centimetrų dydžio ledėkai – jie didelių nuostolių nepridarė, tik daržuose apkapojo daržovių lapus.“

Milius, Domantas. Baigėsi pirmasis respublikinis Juozo Gruodžio pianistų konkursas // 7 meno dienos. – 2019, birž. 14, p. 13
Išplėstinė informacija apie konkursą ir laureatus. „Jau 71 metus Kauno konservatorija vadinama Juozo Gruodžio vardu. Pati muzikos įstaiga skaičiuoja 90-uosius. Tad nenuostabu, kad per tiek gyvavimo metų pribrendo iniciatyva surengti pianistų konkursą, kuriame, greta prestižinių Lietuvos muzikos konkursų, būtų puoselėjama J. Gruodžio bei kitų lietuvių kompozitorių kūryba fortepijonui.“

Paulauskas, Vacys. Nuo aplinkos iki gamtos // Žaliasis pasaulis. – 2019, birž. 13, p. 1-2-11
Straipsnis apie Pasaulinę aplinkos dieną minėjusius profesionalus, apie jų rūpesčius ir pasiekimus bei apdovanojimus. Pagerbti labiausiai nusipelnę. Viktoro Bergo premiją pelnė mūsų kraštietis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Uktveris, Augustas. Tarsi olimpiada: DALYVAUTI! // Žaliasis pasaulis. – 2019, birž. 13, p. 3(7)
Laikraščio priede „Girinukas“ (Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio leidinys Nr. 2) fotoreportažas iš Nacionalinio konkurso „Jaunimas Europos miškuose“, vykusio Molėtų rajone, Mindūnuose, Ežerų žvejybos muziejuje, kur buvo renkami geriausieji, atstovausiantys Lietuvą Čekijoje. „Ežerų žvejybos muziejaus (Mindūnai) vedėja Alfreda Petrauskienė pasidžiaugė gausiu (apie 100) jaunimo būriu, atvykusiu į Mindūnus.“ Laimėjo mokytojos Aušros Kučinskienės auklėtinės iš Prienų.
Visockaitė, Jūratė. Postnekrošiška Lietuva Klaipėdoje // Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 12, p. 30-32
Įspūdis apie Tarptautinį teatro festivalį Klaipėdoje „TheATRIUM“, į kurį teksto autorė, anot jos pačios, žvelgia, pamilusi Eimuntą Nekrošių, prisikėlusi jį spektakliuose „Kalės vaikai‘ ir „Jobo knyga“, bet tuo pačiu apžvelgdama ir kitus dalyvius. „Festivalinėje pardavimų vitrinoje „Kas prieš mus“ su G. D`Annunzio, abejoju, ar bus paklausus. Žinoma, skirtingai nei L. Tolstojaus šeiminis portretas interjere „Rusiškas romanas“ (LRDT), Mariaus Ivaškevičiaus ir Osakro Koršunovo spektaklis labai tinka XXI amžiui, demonstruojančiam visus iš eilės herojus ir juos vėl surenkančiam – jau pagal savąjį nedieviškąjį pavidalą.“

Kazela, Vytautas. Prasigerti galima ir nuo lenkiškos degtinės // Utenis. – 2019, birž. 12, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius dalinasi aktualijomis: „Valstiečių valdžią galima pagirti bent jau už du dalykus. Pirmasis – už rūkalų kontrabandos iš Rusijos ir Baltarusijos minimalizavimą, antrasis – ųž kai kurias pergales alkoholizmo fronte.“

„Utenio“ inf. Neįgaliųjų patogumui – specializuotas automobilis // Utenis. – 2019, birž. 12, p.2
Informacija apie tai, kad Utenos rajono savivaldybė, įgyvendindama 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bandradarbiavimo per sieną programos projektą „Senjorų socialinė integracija“, įsigijo naujaą specializuotą automobilį „Volkswagen Crafter“ , skirtą neįgaliems žmonėms, senyvo amžiaus asmenims, ligoniams vežti. „Projekto partneriai – penkios Latvijos ir Utenos bei Molėtų rajono savivaldybės.“
Ta pati informacija pateikiama „Utenos apskrities žiniose“ ir „Utenos dienoje“.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, birž. 12, p. 7
Iš 8 pranešimų – 1 iš Molėtų rajono, kur kelyje Molėtai – Pabradė, sustabdytas neblaivus (1,80 prom.) „Peugeot 206“ vairuotojas.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Aplinkosaugininkai // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 12, p. 1
Informacija apie tai, kad Pasaulinės aplinkos dieną buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai ir aplinkosaugai itin nusipelnę žmonės. „Vienu garbingiausių apdovanojimų aplinkosaugininkų bendruomenėje – Viktoro Bergo premija –įvertintas Vytautas Jusys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas.“

„Žmonių“ inf. Karalienės garbei // Žmonės. – 2019, Nr. 24, p. 84-88
Rubrikoje „Žmonės objektyve“, greta gausybės nuotraukų, žinutė informuoja apie Jos Didenybės karalienės Elizabeth II 93-iąjį gimtadienį, visame pasaulyje minimą birželio mėnesį. Vilniuje, Jungtinės Karalystės ambasadoje, svečiai, tarp kurių buvo ir kunigas A. Toliatas, „laiką praleido puikiai: išklausė ambasadorės Claire Lawrence, šiemet jau atsisveikinančios su Lietuva, kalbos, draugiškai bendravo ir kėlė taures į karalienės sveikatą.“

Mikuckytė-Mateikienė, Austėja. Ekspozicija Nr.1 – nuo tapybos taip lengvai nepabėgsi // Pašvaistė. – 2019, Nr. 3, p. 10-14
Pasakojimas apie AP galerijoje Vilniuje veikusią šiuolaikinės tapybos parodą „Ekspozicija Nr.1“ , pristatant jos autorius ir kūrybą. „Štai Algimantas Černiauskas teptukus padėjo į šalį ir daugiau dėmesio nusprendė skirti muzikai, ėmėsi performanso, instaliacijos. Paveikslai jam tapo scenografiniu performansų elementu, sudedamąja instaliacijų dalimi. Su tapyba jį sieja kone tikras meilės ryšys, kai neapykanta ir sudievinimas keičia vienas kitą ir šie jausmai suauga į nedalomą visumą. Pačiame Algio ir Tapybos santykių zenite autorius tarsi užhipnotizuotas ilgai ir nenuobodžiai žvelgdavo paveikslui į veidą.“

„Stiliaus“ inf. Pagerbė karalienę // Stilius. – 2019, Nr. 21, p. 64-65
Informacija apie elegantišką šventę Vilniuje – Didžiosios Britanijos ambasadoje tradiciškai švęstą Jungtinės Karalystės karalienės Elizabeth II gimtadienį. Tarp gausybės svečių 93-iąjį karalienės gimtadienį minėjo ir kunigas Algirdas Toliatas.

Jakavonis, Gediminas. Ar liks Vyriausybėje D. Grybauskaitės kadrų? // Respublika. – 2019, birž. 8, p. 10-11
ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusija apie naująjį Ministrų kabinetą, ką turėtų keisti Prezidentas Gitanas Nausėda ir kokie svarbiausi darbai jo lauktų. Diskusijoje dalyvauja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Seimo narys, dabar išrinktas į Europos Parlamentą Juozas Olekas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai: Vidmantas Žiemelis, Algimantas Norvilas, Audrius Butkevičius ir diskusijos moderatorius Gediminas Jakavonis. V. ŽIEMELIS: „Visų pirma dabartinis prezidentas duoda viltį, kad jis bus visų prezidentas. Jis gali klysti, tačiau turi būti visų prezidentas. Atrodo, jis tam yra pasiryžęs, tad tikėkime. Jo inteligentiškumas neleis naudotis tokiais metodais, kuriais naudojosi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Man gaila tų institucijų, kurias man teko kurti, kad jos išnaudojamos politiniais tikslais. Politiniams tikslams kartas nuo karto išnaudojami geri, kvalifikuoti specialistai. Prezidentas, manyčiau, turėtų pareikšti, kad jog Specialiųjų tyrimų tarnyba turi grįžti ten, kur jai priklauso būti, t.y. į Vyriausybės sudėtį, nes pagal Konstituciją, kaip aš jau esu minėjęs , Vyriausybė yra atsakinga už viešąjį saugumą, už visuomenės augumą.“
Kazela, Vytautas. Po renovacijos vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“ atitiks šiuolaikinius reikalavimus // Utenis. – 2019, birž. 8, p. 1-2
Išplėstinė informacija apie renovacijos unikumą Utenoje, kai saugiai ir kokybiškai renovuojamas veikiantis vaikų darželis. „Šis projektas finansuojamas vien tik Utenos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Jau atlikti pastato išorinių sienų šildymo darbai, dažymas. Bus pertvarkytos pastato vėdinimo ir kitos inžinerinės sistemos. Kiekvienai grupei bus įrengtas atskiras oro rekuperatorius. Ką tai reiškia? Rekuperatoriai suteikia daugiau komforto ir leidžia mėgautis sveika, energiją taupančia oro cirkuliacija neatidarant langų.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2019, birž. 8, p. 20
Rubrikoje „Paskutinis puslapis“ pateikiama statistika apie tai, kiek mūsų gimsta ir miršta. Molėtų r. : 2014 m. gimė 143, mirė 371; 2016 m. gimė 129, mirė 386; 2018 m. gimė 128, mirė 396. Akivaizdus skirtumas – 268. Lietuvos mastu skirtumas – 11425.

Šepetytė, Danutė. Didelis formatas didžiai istorijai // Respublika. – 2019, birž. 8, p. 1-2
Pokalbis su istorinės tapybos dailininku, VDA profesoriumi Giedriumi Kazimierėnu. „Itin retai, o gal tik kartą kitą tegali pajusti tokį istorijos tankį dailės parodoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus menėje ja alsuote alsuoja tapytojo, VDA profesoriaus Giedriaus Kazimierėno drobės, kuriose vaizduojamos išskirtinės istorijos asmenybės – Lietuvos valdovai Mindaugas, Gediminas, Žygimantas Augustas, Algirdas ir nepaprastos tų laikų moterys – Barbora Radvilaitė, Bona Sforca… Jei pridurtume dar vieną išskirtinio formato paveikslą „Žalgirio mūšis. Rūstybės diena“, įkurdintą Medininkų pilies menėje, galėtume dailininko potėpius skaityti kaip vadovėlį ir mokytis iš jo Lietuvos istorijos.“

Šepetytė, Danutė. Nepriklausomi – patys pavojingiausi // Respublika. – 2019, birž. 8, p. 1-6
Rubrikoje „Savaitgalio pokalbiai“ kalbinamas legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Jis, atsisakęs europarlamentaro mandato, išgirdęs visokių versijų: „ko jį apskritai velnias nešė į „tą galerą“. Vienintelė varomoji jėga, sako, jam buvo idėja, kurią jis žada įgyvendinti likęs Lieuvoje. O ko veržiamasi į Europos Parlamentą, legendinis krepšininkas mano žinantis – valdžios, karjeros, pinigų, užtikrintos ateities – to, ko jam nereikia.“ Beje, birželio 13-ąją Š. Marčiulioniui – 55-eri. „Tiek pernai, tiek šiemet vietoj gimtadienio šventės su draugu verslininku Antanu Bosu surengėm jau tradicija tapusius Dvynių Taurės teniso ir padelio turnyrus Dubingiuose; bokalų kilnojimas į sveikatą – seniai praeitas etapas.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, birž. 8, p. 2-11
Iš 12 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono, kur pranešama, jog Alantos s seniūnijoje iš privataus tvenkinio išgaudytos žuvys ir padaryta 700 eurų turtinė žala, Dubingių seniūnijoje iš medienos sandėlio sumaltos ir pavogtos kirtimo atliekos, o žala vertinama 1650 eurų. Taip pat Molėtuose, Slyvų g. gyvenęs jaunuolis, gimęs 2000-aisiais metais, išėjo ir negrįžo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusiojo be žinios.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Vagys šmirinėjo po ūkinius pastatus // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 8, p. 6
Žinutė praneša apie tai, jog buvo apvogtas Vilniaus gatvėje esantis molėtiškio sandėliukas, padaryta 170 eurų žala.

„Lietuvos ryto“ inf. Siautėjo ugnis // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 7, p. 16
Informacija apie gaisrus: Kauno rajone liepsnojo kariuomenės poligonas, o Molėtų rajone gaisras kilo Siesarties ežero saloje. „Ugniagesiai, norėdami užgesinti gaisrą, kėlėsi valtimis į salą su visa ugnies gesinimo įranga.
Iš viso išdegė 25 arai miško paklotės.“

Markevičius, Gintaras. Po muštynių nėra prasmės mojuoti kumščiais // Tremtinys. – 2019, birž. 7, p. 3
Komentaras apie rinkimus į LR Prezidento postą ir į Europos Parlamentą bei kitas aktualijas. „Tiesa, dar būta „valstiečio“ Šarūno Marčiulionio, tik jos atsisakė mandato, kurį nutvėrė Stasys Jakeliūnas (bet tai jau kita istorija).“

Stančienė, Kristina. Lazda dykumoje ir „selfis“ su Žemaite // 7 meno dienos. – 2019, birž. 7, p. 8-9
Įspūdžiai iš 10-osios meno mugės „ArtVilnius“, kurioje dalyvavo ir Molėtų dailės galerija. „Stende eksponuojama Vido Poškaus ir jo bendražygės Černiūtės kūryba savitai susipina. Fantazijos Vido darbuose ir keisti, nostalgiški tapybiniai bei skulptūriniai Aistės darbų elementai rodosi kaip dar vienas unikalus menininkų poros kūrybinio bendrabūvio pavyzdys. Galerijai atstovaujanti Rebeka Bruder tapo klodama dažą tarsi skaitmeninio vaizdo „pikselius“, siurrealistinį Aistės ir Vido darbų pradą papildydama „netikroviškos“ tikrovės vaizdais.“

„Tremtinio“ inf. Iš istorinės atminties versmių atsigaivinę // Tremtinys. – 2019, birž. 7, p. 2
Informacija apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus narių išvyką į Kauną, kuri buvo surengta norint paminėti LLKS Tarybos deklaracijos 70 metų sukaktį ir pagerbti partizanų atminimą. „Muziejaus sodelyje apžiūrėjome atstatytuosius paminklus Tautos garbės alėjoje: Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Maironi, „Laisvės“, Martyno Jankaus, Petro Vileišio, Žuvusiems už Lietuvos laisvę, Vlado Putvinskio ir Silvestro Žukausko.
Čia Amžinąjį poilsį rado perlaidoti Nežinomo kareivio palaikai, atgabenti iš Giedraičių (Molėtų r.), atstatyti Antano Juozapavičiaus ir Povilo Lukšio paminklai.“

Mykolaitytė, Aurelija. Atmintis Eugenijaus Ignatavičiaus prozoje // Gimtasai kraštas. – 2019, Nr. 16, p. 10-13
Literatūrologijos mokslo darbas apie E. Ignatavičiaus prozą, kur rašytojas, anot straipsnio autorės, aktualizuoja tai, kas dešimtmečiais buvo nutylima, stengiamasi ištrinti iš tautos atminties. „Keista, kad Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ (2002) sulaukė daug didesnio dėmesio nei Ignatavičiaus romanas „Marso pilnatis“ (2000), ar jo apsakymai, įtaigiai parodantys pokario tragizmą. Jaunosios kartos autorius jau pačioje romano pradžioje prisipažino, kad tai, ką rašo, tėra tik išsigalvojimas. Toks postmodernistinis žaidimas su atmintimi niekam neįpareigoja, tragiškas istorijos vyksmas parodomas kaip vaikiška dėlionė, kurią galima bet kaip sukonstruoti. Panaši nihilistinė nuostata būdinga ne vienam šiuolaikiniam prozininkui. Šiuos tekstus greičiau būtų galima priskirti dirginamajai (greito vartojimo) literatūrai, kurios šiais laikais yra apstu.
Tokiam viską niveliuojančiam istorijos suvokimui E. Ignatavičiaus kūryba priešinasi, neleisdama likti abejingam ir skaitytojui.“

Kairytė-Smolianskienė, Aurelija. Šalia Knygų prieglaudos glaudėsi eilės // Utenos diena. – 2019, birž. 5, p. 6
Pasakojimas apie poezijos šventę Kuktiškių miestelyje. Joje dalyvavo ir savo kūrybą skaitė mūsiškis literatas Danielius Drazdauskas. „….toks renginys devintą kartą sukvietė į koplytstulpiu puoštą Elenos ir Antano Čiužų sodybą, Kuktiškių miestelio centre. Labai simboliška, kad Utenos literatų klubo „Verdenė“ nariai bei literatūros mylėtojai skaitė savo kūrinius ten, kur gyveno knygnešys Liudvikas Misevičius (Kuliešius), prisidėjęs prie lietuvių kalbos išsaugojimo, prieš daugelį metų kūrė liaudies meistras dievdirbys Antanas Deveikis.“

Kazela, Vytautas. Porinkiminės dėlionės // Utenis. – 2019, birž. 5, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius apžvelgia porinkimines dėliones ir net daro prielaidą: „ Šie rinkimai buvo svarbūs dar ir tuo, kad jie padėjo pamatus 10 metų. Pasibaigus pirmajai G. Nausėdos kadencijai naujų ir rimtų kandidatų neatsiras. Tiesa, kandidatuoti galės G. Landsbergis, bet sudaryti konkurencijos G. Nausėdai jis nepajėgus.“

Kazela, Vytautas. Utenos rajono kraštovaizdis vaduojasi iš sovietinio paveldo // Utenis. – 2019, birž. 5, p. 2
Straipsnis apie bešeimininkį turtą, kuris pradėtas griauti. Pasakojama, kam ir kodėl buvo prieita prie tokių sprendimų, pateikiama informacija apie vykdomą projektą „Utenos rajono kraštovaizdžio estetinio potencialo didinimas likviduojant bešeimininkius apleistus, kraštovaizdį darkančius statinius“. „Keisti tais laikais buvę papročiai – fermas, mechanines dirbtuves ir kitus gamybinius pastatus statyti pačiose gražiausiose vietose – ant ežero ar upės kranto, ar ant kalvelės miško pakraštyje.“

Ridikas, Vytautas. Kraupus eismo įvykis neapsiėjo be aukų // Utenos diena. – 2019, birž. 5, p. 13
Išplėstinė informacija apie nelaimę, įvykusią birželio 1 d. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 124 kilometre, tarp Jasonių ir Antalgės kaimų, kur susidūrus Rumunijos piliečio vairuojama vilkikui DAI ir lengvajam automobiliui SAAB 9-3 žuvo automobilio vairuotojas, 1997 m. gimęs jaunuolis iš Alantos.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, birž. 5, p. 7
Iš 13 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono. Vienas apie minėtą eismo įvykį, kur žuvo alantiškis, kitas apie Joniškio seniūnijoje smurtavusį vyrą prieš neblaivų (2,55 prom.) tėvą , o trečias apie vagystę Molėtuose, kur iš sandėliuko Vilniaus gatvėje pavogta elektrinis trimeris, elektrinis ir akumuliatorinis grąžtai, elektrinis šlifuoklis, rankinė pompa ir elektrinis diskinis pjūklas.

„Utenio“ inf. Utenos rajono savivaldybės posėdis // Utenis. – 2019, birž. 5, p. 3
Išplėstinė informacija apie Utenos rajono savivaldybės posėdį. Jame buvo suformuoti ir savivaldybės tarybos komitetai. Vytautas Kazela darbuosis Švietimo, kultūros ir sporto reikalų komitete bei bus Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoju.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Kunigystės 30-metis // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 5, p. 4
Informacija apie kun. Sigito Sudento kunigystės trisdešimtmetį, kurį jis minėjo laikydamas mišias Utenos Kristaus žengimo į Dangų bažnyčioje, kur ir pradėjo dvasininko kelią. „2002-2018 m. S. Sudentas buvo Alantos (Molėtų r.) Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas. Jo rūpesčiu buvo suremontuota ir perdažyta Alantos bažnyčia, organizuotas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimo įamžinimas Alantos ir Skiemonių parapijose.“

Mikšionienė, Rūta. Tikėjimo aidai mene // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 4, p. 8
Išplėstinė informacija apie „Litexpo“ parodų rūmuose vykusią meno mugę „ArtVilnius“. „Čia buvo eksponuojamas ir XIX a. viduryje nutapytas garsusis Vladislovo Neveravičiaus paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“. Jis tapo vienu tų meno mugės darbų, prie kurių padaryta bene daugiausia asmenukių.
Lakonišką ekspoziciją rengė penkių kuratorių kolektyvas, tarp jų – šio fondo kuratorės Ugnė Bužinskaitė ir Francesca Ferrrarini, kolekcininkas „Lwben Group“ valdybos pirmininkas V. Kavaliauskas. menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, tapytoja Sigita Masalauskaitė.“

Akelaitis, Algirdas. Dangaus atvirų durų dienos // Artuma. – 2019, Nr. 6, p. 21
Kunigas Algirdas Akelaitis, pasidžiaugęs, kad per dvejus metus gavome dovanų net du palaimintuosius, atsako į esminį klausimą: ką palaimintasis Mykolas gali mums duoti šiandien? „Mums teko laimė priimti Mykolą kaip Kristaus siųstąjį, todėl per jį priimame ir rgime patį Kristų. O juk tas, kuri yra regėjęs Kristų, yra regėjęs Tėvą! Taipp Mykolas tampa dar viena mūsų kelio į Tėvą pradžia. Šiuo atžvilgiu jis, kaip ir kiekvienas šventasis, yra Dangaus atvirų durų dienos.“

Baronas, Darius. Atkaklusis dangaus šturmuotojas // Artuma.- 2019, Nr. 6, p. 18-20
Dr. Darius Baronas apžvelgia Palaimintojo Mykolo Giedraičio gyvenimą, jo kultą XV- XIX a., darantį įtaką ir šių dienų tikintiesiems, juk priimti Dievo valią – tai ne atsipalaiduoti ir nieko neveikti. „Nelengva nešti ir savo kryžių, nelengva sekant kenčiančio Kristaus pavyzdžiu siekti išganymo. Bet būtent taip ir gyveno pal. Mykolas. Dar gyvendamas Lietuvoje jis nešiojo kryželį su Nykryžiuotojo atvaizdu, kad visada prieš akis matytų Jo kančią. Gyvendamas Krokuvoje valandų valandas melsdavosi priešais Nykryžiuotojo atvaizdą, kuris, beje, yra išlikęs iki mūsų dienų ir šiuo metu yra Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčios centriniame altoriuje. Būtent per šį atvaizdą pal. Mykolui teikėsi prabilti pats Jėzus Kristus tokiais žodžiais: “Būk kantrus iki galo ir turėsi gyvenimo vainiką“. Toks pamaldumas kenčiančiam Kristui yra vienas iš negausių argumentų, įrodančių, kad XV a. Lietuvos (bent jau aktyvesni) katalikai gyveno sekdami „naujojo pamaldumo“ (devotio moderna) principais, kuriuos geriausiai perteikė Tomas Kempietis savo garsiojoje knygoje Kristaus sekimas. Būtent kantrus, atkaklus sekimas kenčiančiu Kristumi ir yra svarbiausia pal. Mykolo Giedraičio palikimo dalis.“

Giniūnienė, Asta. Senieji pal. Mykolo Giedraičio atvaizdai // Artuma. – 2019, Nr. 6, p. 22-23
Dr. Asta Giniūnienė toliau tęsia pal. Mykolo Giedraičio kulto apžvalgą tik jau nuo jo židinio – Krokuvos, vesdindama gilyn į Lietuvą per pal. Mykolo atvaizdus išsaugojusias bažnyčias: Tverečiaus, Giedraičių, Videniškių. „Vienintelis Videniškių bažnyčios pal. Mykolo atvaizdas niekada nebuvo tikinčiųjų pamirštas, net sovietmečiu jis tykiai kabojo XIX a. pradžioje pastatytoje Giedraičių koplyčioje. Apie nuoširdžią pagarbą palaimintajam liudija XVIII a. sidabruoto žalvario aptaisai, o tai, turimomis žiniomis, yra vienintelis išlikęs „dangišku žvilgesiu“ padabintas pal. Mykolo atvaizdas. Auksakalys labiausiai išpuošė kamžą, iškalstydamas ją gėlių, ragų, riesčių bei treliažo ornamentais ir šitaip pagerbdamas pal. Mykolo Giedraičio pasišventimą zakristijono tarnystei. Ant krūtinės matomos skylutės– jos rodo čia buvus auksinę vienuolijos emblemą, pasak archyvinių šaltinių – širdį su kryžiumi. Prie šio paveikslo kabojo votai.“

Jakavonis, Gediminas. Ar visuomeniniai teisėjai išgelbės teismų prestižą? // Respublika. – 2019, birž 1, p. 10-11
Diskusija prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo, kurioje dalyvavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai teisininkai –kraštietis Vidmantas Žiemelis ir Egidijus Bičkauskas, Seimo nariai – Povilas Urbšys ir buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis ir ją vedęs Gediminas Jakavonis. „Po poros metų tesimuose turėtume matyti visuomeninius teisėjus–tarėjus. Šio instituto įteisinimui pritarė Vyriausybė. Bet ar visuomeniniai teisėjai, kaip tikimasi, padidins pasitikėjimą teismais ir teisine sistema?“

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, birž. 1, p.20
„ „Grįšiu į projektavimą. Pasiilgau šios veiklos.“– pralaimėti prezidento ir Europarlamento rinkimai Valentinui Mazuroniui pagaliau leis pasijusti savo stichijoje.“

Praninskas, Arvydas. Kaip spręsti rinkimų sąrašų „legionierių“ problemą? // Valstiečių laikraštis. – 2019, birž. 1, p. 4
Rubrika „Ant svarstyklių“ nagrinėja rinkėjų į Europos Parlamentą išrinkto, bet iškart mandato atsisakiusio Šarūno Marčiulionio atvejį, priminusį nuolat besikartojančią partinių sąrašų „legionierių“ problemą, kai visuomenei gerai žinomi žmonės, per rinkimus pelnę rinkėjų pasitikėjimą, atsainiai numoja ranka. Situaciją komentuoja politologai: Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius ir Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Pasak profesoriaus, žvelgiant į ankstesnius rinkimus, „visą laiką būna politikų, kurie bando pritraukti rinkėjus į partinius sąrašus įrašydami gerai žinomas pavardes. Tik ne visada tie žmonės pasitraukia taip efektingai, kaip šį kartą padarė Š. Marčiulionis.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, birž. 1, p. 11
Iš 8 pranešimų – 1 iš Molėtų, kur Ąžuolų gatvėje vyras smurtavo prieš žmoną.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 1, p. 7
Renginių anonsai. Birželio 5 d. 18 val. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Meno ir mokslo laboratorijos pjesė „X.“. Birželio 7-9 dienomis ypatinga mokslo ir meno misija „PostcosmosX“ Etnokosmologijos muziejuje ir Molėtų observatorijoje.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Technika // Utenos apskrities žinios. – 2019, birž. 1, p. 1
Žinutė informuoja, jog Molėtų rajone turistų laukia dar vienas įdomus objektas – praėjusį savaitgalį šalia Radžiūnų aerodromo atidarytas Molėtų technikos muziejus.

Strikulienė, Olava. Masinis politikų išsiuntimas į komisą // Respublika. – 2019, birž. 1, p. 5
Rinkimų į Europarlamentą apžvalga. „Mūsiškis vienuoliktukas, kiek bežiūrėtum, neturi bendro visus vienijančio vardiklio. Nebent tai, jog rinkti Lietuvoje. Be jokio įtikinamesnio įrodymo, jog atstovaus būtent Lietuvai. Lietuvos rinkėjai išsiuntė į Briuselį dvi moteris, kurių pagrindinis požymis (atsiprašau) – rėksnės. Išsiuntė, tiksliau- nuolat siuntinėja į Briuselį vieną politiką , kurio pagrindinis požymis – Lietuvos lenkas. Išsiuntė į Briuselį žmogų, kurio požymis – Vasario 16-osios aktas. Kito požymis – krepšininkas.“

Verified by MonsterInsights