Naujos užsienio autorių knygos/2019 vasara

moteris einanti gatveAlyson Richman

PRARASTA ŽMONA

Jis virpa. Priešais vėl stovi ji, stebuklingai atgijusi vėlė. Meilė, sugrąžinta jam senatvėje. Netekęs amo jis pakelia ranką ir užkloja jos plaštaką savąja.

Lenkos ir Jozefo istorija prasideda tarpukario Prahoje. Lenka užaugo apsupta gražių daiktų ir mylinčios šeimos; nenuostabu, jog mergina pasuko į dailės studijas. Turtingas ir gražus gyvenimas, švelniai mylintys tėvai, Prahos dailės akademija, mylimas miestas – regėjosi, jog gyvenimui nieko netrūksta. Laimė tapo dar didesnė, kai Lenka pamilo Jozefą. Jaunavedžių džiaugsmui nebuvo ribų – atrodė, kad gyvenimas nušvito gražiausiomis spalvomis. Tačiau karas išskyrė Jozefą ir Lenką: vienam teko kurti naują gyvenimą už Atlanto, o kitai – pereiti Terezyno ir Aušvico pragarą ir tik tuomet, per plauką išvengus mirties, iškeliauti į Ameriką. Atrodė, jog jie niekuomet nebeišgirs vienas apie kitą…
Tačiau likimas nusprendė kitaip. Ir Lenka su Jozefu vėl išvydo vienas kitą po šešiasdešimt metų.

„Prarasta žmona” – neužmirštama istorija apie meilę, kurios negali įveikti nei laikas, nei žiauriausi išbandymai. Apie neįtikėtinus ir vis dėlto tikrus žmonių likimus. Apie ypatingą ištvermę, kurios padedami žmonės gali iškęsti neįsivaizduojamus baisumus. Apie tai, kad laimė yra tokia trapi ir trunka taip trumpai – tačiau viltis neblėsta visą gyvenimą.

Alyson Richman (Alison Ričman) – amerikiečių rašytoja ir tapytoja, penkių bestseleriais tapusių romanų autorė. Jos knygos išverstos į 20 kalbų, o garsiausias jos romanas – tikrais faktais paremtas „Prarasta žmona”, pagal kurį šiuo metu statomas filmas.

Jane Gardam

pozuojanti moterisElizabeth H. Winthrop

PASKUTINĖ MALONĖ

Jis drąsiai mylėjo ir už tai buvo nuteistas mirti.

1943-ieji, Luizianos valstija. Aštuoniolikmetis Vilis Džonsas pro vienutės langą žvelgia į tyliai besileidžiančią saulę. Tai paskutinis jo saulėlydis. Vidurnaktį Viliui bus įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą, kurio nepadarė. Juodaodis vaikinas kaltinamas išprievartavęs baltąją, kuri vėliau nusižudė. Nors yra netikinčių Vilio kalte, dauguma miesto gyventojų mano, kad meilė tarp skirtingų rasių jaunuolių neįmanoma, ir trokšta keršto. Vilis stojiškai priima savo likimą neklausdamas kodėl, tik visu kūnu bando pajusti po truputį blėstantį pasaulį.

Su kiekvienu širdies dūžiu artėjant lemiamai akimirkai, vieni miestelėnai nekantriai laukia šiurpaus reginio, o kiti vis labiau abejoja tyrų akių jaunuolio kaltumu ir vis aiškiau suvokia, kad galimybė ką nors pakeisti prilygtų stebuklui.

Kaleidoskopiškame, tikrais faktais paremtame romane be galo jautriai atskleidžiami su šia istorija susijusių žmonių gyvenimai ir sopuliai. Autorė atvirai, subtiliai ir poetiškai apžvelgia meilės, rasizmo, mirties bausmės, netekties temas, kelia klausimus, kas yra teisingumas, žmogiškumas, atleidimas. Taip sukuriamas pulsuojantis daugiasluoksnis pasakojimas, aprėpiantis žmogaus, bendruomenės, istorinio laikotarpio esmę ir didžiuosius skaudulius.

Elizabeth H. Winthrop (g. 1979, Niujorke) – amerikiečių rašytoja, aukštąjį išsilavinimą įgijo Harvardo universitete. „Paskutinė malonė” – ketvirta autorės knyga, laikoma svarbiausiu iki šiol jos sukurtu kūriniu.

apsikabinusi pora sėdi ant jūros krantoElin Hilderbrand

TOBULA PORA

Bendžis ir Selestė – tobula pora. Labiau už viską šiame pasaulyje Merit nori to, ką turi anuodu.

Elin Hilderbrand – amerikiečių autorė, dvidešimt penkerius metus gyvenanti Nantaketo kurorte, 22 bestseleriais tapusių romanų autorė, kurią spauda vadina „paplūdimio romanų karaliene”. „Tobula pora” – Publishers Weekly ir New York Times bestseleris apie santuokinio gyvenimo paslaptis.
Nantakete nėra netobulų dalykų. Tobuli namai, tobuli vakarai prie baseino, tobuli vaikai ir tobuli sutuoktiniai. Gyvenimas prašmatnus ir patogus, koks gali būti tik čia, aukštuomenės kurorte, kur visi vienas kitą pažįsta, o visos iškylančios problemos tuoj pat diskretiškai paslepiamos. Tobulos turi būti ir Selestės Otis ir Bendžio Vinberio vestuvės. Sezono pažiba, įvykis, kurio visi laukė, su pasimėgavimu narstydami kiekvieną būsimų sutuoktuvių smulkmeną. Pasakiškai turtingi jaunikio tėvai negailėjo nieko, kad vestuvių diena taptų išties nepamirštama.

Ir tikrai: šios dienos Nantakete nepamiršo niekas. Tačiau anaiptol ne dėl vestuvių prabangos ar nuostabios nuotakos suknelės. Kelios valandos iki ceremonijos geriausia nuotakos draugė Merit, vyriausioji pamergė, randama negyva – ir visi iš draugų ir giminių tučtuojau tampa įtariamaisiais. Policijos valdybos viršininkas Edas pradeda kalbėti su kiekvienu: nuotaka, jaunikiu, jaunikio motina – įžymia detektyvinių romanų rašytoja, pamergėmis ir netgi savo paties dukra… Ir labai greitai paaiškėja, kad kiekvienos vestuvės yra minų laukas. Kad kiekvienas turi ką slėpti. Ir kad nė viena pora nėra tobula.

„Tobula pora” – elegantiškas romanas, įsukantis į įvykių sūkurį ir priverčiantis lašas po lašo godžiai gerti iš pažiūros tobulų santykių nuodus. Tobulas romanas vasaros atostogoms.

žmonės gondolojeNicky Pellegrino

METAI VENECIJOJE

Ketės Blek gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jos kasdienybė – sukrauti lagaminai ir kelionės po įvairias pasaulio šalis, neatrastos vietos ir skoniai filmuojant laidą „Toliau su Blek”. Tačiau, sulaukusi vidutinio amžiaus, moteris susimąsto, kad taip niekada ir nesugebėjo užmegzti rimtų santykių.

Vis dėlto likimas pateikia staigmeną – svečiuodamasi Venecijoje ji susipažįsta su Masimu – viešbučio „Gondola” savininku. Išsiskyręs vyras nenusiteikęs vienos nakties nuotykiams, todėl pasiūlo Ketei praleisti metus drauge ir pažiūrėti, kur visa tai nuves. Paprastai įsipareigoti vengianti ir ilgai vienoje vietoje neužsibūnanti moteris priima iššūkį ir leidžiasi į dar niekada nepatirtą kelionę – santykius.

Bet apsigyvenus kartu Masimo valdomame viešbutyje, sunkumų iškyla daugiau, nei Ketė tikėjosi. Čia dirbantys jo giminaičiai nusiteikę priešiškai, o netikėtai atvykusi buvusi žmona vis dar elgiasi kaip šeimininkė ir nesėkmingai bando susidraugauti. Negana to, mylimasis vis daugiau laiko praleidžia priiminėdamas svečius, ir Ketė pamažu ima tolti tyrinėdama Veneciją su naujai sutiktais žmonėmis… Tad vis dažniau kyla klausimas – ar šie santykiai gali trukti ilgiau nei metus?

Nicky Pellegrino (g. 1964) – anglės ir italo šeimoje gimusi rašytoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. „Metai Venecijoje” – ketvirtoji autorės knyga, išversta į lietuvių kalbą. Anksčiau išleistos ir skaitytojų pamėgtos: „Itališkos vedybos” („Sofoklis”, 2017), „Po Italijos padange” („Sofoklis”, 2017), „Sicilietiška istorija” („Sofoklis”, 2017).

„Romanas, padėsiantis dar kartą patirti gyvenimo džiaugsmą!” – Jojo Moyes

vyras rišasi peteliškęJane Gardam

VYRAS BE TRŪKUMŲ

– Visą gyvenimą, Tansi, nuo ankstyvos vaikystės, mane palikdavo, pamesdavo ar mirdavo visi, kuriuos mylėjau ar kurie mylėjo mane. Noriu žinoti, kodėl.
– Jūs legendinis advokatas, sere Edvardai.
– Tai visai kas kita.

Seras Edvardas Federsas – legenda tarp advokatų: aštrus protas, sausas humoras. Ir mažai kas žino, kad šis nepriekaištingos išorės senas advokatas – Radžo našlaitis. Taip buvo vadinami vaikai, gimę Britanijos kolonijose, tėvai juos dar visai mažus išsiųsdavo į Didžiąją Britaniją mokytis… Palaidojęs žmoną ir persikraustęs į Dorsetą, kur ketina praleisti paskutinę savo gyvenimo atkarpą, Federsas pagaliau išsilaisvina iš profesinių ir emocinių taisyklių ir klišių, kuriomis visą laiką vadovavosi. Į nueitą gyvenimo kelią jis žvelgia sarkastišku, šaltu, viską mačiusio žmogaus žvilgsniu, tačiau jo paties istorija pagauna ir nepaleidžia. Jo istorija – tai Britanijos imperijos istorija.

Jane Gardam sukūrė literatūrinį šedevrą, vieno žmogaus gyvenimo portretu išskleisdama visą monumentalų XX amžių. Federso vaikystė Malajoje Britanijos imperijos klestėjimo laikotarpiu, mokykla prieškarinėje Anglijoje, kilimas karjeros laiptais Pietryčių Azijoje ir grįžimas į Angliją tūkstantmečio pabaigoje – kertiniai laiko ir erdvės taškai, nužymintys jo gyvenimą. Tačiau Edvardas Federsas, tikras britas, vyras be trūkumų ir be priekaištų, šaltas, sarkastiškas ir išlaikantis atstumą nuo visų, drauge yra ir šimtmečio atspindys. Literatūrinis asmens ir epochos portretas, nepriekaištingai nupieštas vienos žymiausių XX a. britų rašytojų. Intelektualus ir ironiškas, apsišarvavęs abejingumu ir drauge pažeidžiamas. Neužmirštamas.

Jane Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų (tarp jų – dukart Whitbread premija, buvo nominuota Booker premijai) laureatė. 1999 m. apdovanota „Heywood Hill” premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Ji – trylikos knygų vaikams ir devynių romanų autorė. 2015 m. romaną „Vyras be trūkumų” BBC įtraukė į 100 geriausių britų romanų sąrašą.

Airijos slėnisAnne Griffin

KAI VISKAS PASAKYTA

ANNE GRIFFIN (Anė Grifin) – airių rašytoja, gyvenanti Dubline. Jos apsakymai buvo įvertinti Johno McGaherno literatūros premija, o pirmasis romanas „Kai viskas pasakyta” iškart tapo bestseleriu Airijoje. Jis jau išverstas į devynias kalbas ir jo populiarumas tik didėja.

Tikriausiai dėl pasakotojo, kuriam neįmanoma atsispirti, – Moriso Henigeno, išdidaus 84 metų airio. Tai ne pasigailėtinas senukas, o žmogus, nugyvenęs ilgą ir garbingą gyvenimą. Gyvenimą, vertą istorijos.

Jis sėdi prie baro viešbutyje, vienas kaip visuomet. Šis vakaras ypatingas. Šiandien Morisas turi tikslą ir planą. Bet pirmiausia mes turime išgirsti jo istoriją.
Prisėskite šalia.

Šį vakarą Morisas penkis kartus pakels savąjį stiklą už žmones, kurie jo gyvenime buvo svarbiausi. Penki tostai – penkios istorijos apie laimę, kuri taip ir liko neišsakyta, apie netektis, apie kerštą ir neapykantą, visą gyvenimą rusenusią po pelenais, apie meilę, apie ištikimybę. Apie godumą, turtą ir atleidimą.

Moriso Henigeno gyvenimas buvo ilgas ir turiningas. Tai gyvenimas stipraus vyro, mokėjusio mylėti ir neapkęsti, gailėtis ir valdyti, iškęsti vargą ir nepriteklius. Nemokėjo jis tik vieno – kalbėti apie tai, ką jaučia, bet šiandien jo žodžiai liete liejasi.

„Kai viskas pasakyta” – nepaprastai stiprus pasakojimas apie vieno žmogaus gyvenimą. Tai ir meilės, ir neapykantos, ir išdavystės, ir atleidimo istorija, kurią skaitydami girdime airišką akcentą. Morisas Henigenas – melancholiškas ir šelmiškas, kaip visi airiai, jis sugriebia jūsų širdį pačiais pirmais žodžiais ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Sukrečiančios pabaigos.

Eifelio bokšto fragmentasNicolas Barreau

MEILĖS LAIŠKAI IŠ MONMARTRO

Romantinių komedijų rašytojas Žiuljenas Azulas po mylimos žmonos Elenos mirties praranda kūrybinį įkvėpimą ir gyvenimo džiaugsmą. Vienintelė jo paguoda – sūnus, o rūpestis – dar vieno nuotaikingo romano laukiantis leidėjas ir tuštėjanti banko sąskaita.

Laimė, dar būdama gyva Elena sugalvojo, kaip pasirūpinti savo vyru. Moteris privertė Žiuljeną pasižadėti, kad šis jai mirus parašys trisdešimt tris laiškus – po vieną už kiekvienus jos nugyventus metus. Nors sutuoktinis iš pradžių nusiteikęs skeptiškai, praėjus pusei metų po netekties vis dėlto parašo pirmąjį laišką, po to dar vieną ir dar… Visus juos neša į slaptą pašto dėžutę, įrengtą Angelo skulptūroje, Monmartro kapinėse, kur ilsisi žmona.

Tačiau kartą atėjęs prie kapo Žiuljenas nustemba pamatęs, kad laiškų nebėra, o vietoje jų – akmeninė širdis. Ar tai mylimosios siųstas ženklas? O galbūt kažkas, neabejingas sielvartaujančiam vyrui, nori pasakyti, kad net ir po skaudžių likimo smūgių gyvenimas tęsiasi?

„Meilės laiškai iš Monmartro” – tai odė meilei, Paryžiui ir kito žmogaus jausmams. Kaip ir anksčiau išleistos Nicolas Barreau knygos „Paryžius visada gera mintis” („Sofoklis”, 2015), „Vieną vakarą Paryžiuje” („Sofoklis”, 2016), „Moters šypsena” („Sofoklis”, 2017), „Mažų stebuklų kavinė” („Sofoklis”, 2017), taip ir ši skirta tikintiems gydomąja žodžio galia.

moteris bėga miškuElizabeth Haynes

PO TYLIUOJU MĖNULIU

Graži, gyvenimu ir seksu nepasisotinanti mergina. Turtinga ir visuomenės gerbiama žmona. Ar gali būti kas nors bendra tarp šių dviejų visiškai skirtingų moterų? Viena sąsaja akivaizdi — abi negyvos.

Žvarbų ankstyvą rudens rytą policija gauna pranešimą apie jaunos moters mirtį — ji randama gulinti kraujo klane namuose atokiame ūkyje. Netrukus pareigūnai vyksta jau į kitą iškvietimą — netoli to paties ūkio esančiame karjere pastebimas nuo skardžio nulėkęs automobilis su moters kūnu. Taigi kas vyksta gan ramiame Anglijos kaimelyje? Ar pavyks detektyvei vyresniajai inspektorei Luisai Smit bei jos komandai surinkti įkalčius ir aptikti sąsają tarp šių dviejų mirčių?

Prikaustantis dėmesį ir sukuriantis įtampą policijos tyrimas trunka vos šešias dienas. Ir iki pat paskutinio romano „Po tyliuoju mėnuliu“ puslapio skaitytojui neleidžiama nė per nago juodymą atsipalaiduoti, nes iki pat galo galvoje kirba tik vienas klausimas: kas žudikas?

pora profiliu mėlyname žvaigždėtame foneKatie Kha

SULAIKYTI ŽVAIGŽDES

Meilė yra galingesnė už gravitaciją.

— Mes nežūsime.
Maksas dairosi, bet nemato nieko, kas jiems pagelbėtų, — nieko, išskyrus kairėje pusėje juoduojančią bedugnę visatą ir dešinėje pakibusią nuostabiai spalvingą Žemę.

Karisei ir Maksui oro užteks tik devyniasdešimčiai minučių.
Nieko panašaus neturėjo nutikti.
Bet gal tai nebūtinai pabaiga.

Atvirame kosmose sklendžiantiems, vienas kito laikytis tegalintiems Karisei ir Maksui neišvengiamai tenka atsigręžti į savo paliktą tvarkingą pasaulį — atminti taisykles, su kuriomis jie neįstengė taikstytis, ir gyvenimą, kurio turbūt nelemta atgauti. Kas atsitinka, kai randi meilę pasaulyje, kuriame ji uždrausta?

„Sulaikyti žvaigždes” — unikali ir savita meilės istorija.

gyvenvietė iš viršausCeleste Ng

TOBULI GYVENIMAI LIEPSNOJA SKAISČIAU

Geriausias „Goodreads” 2017 m. romanas!

„Taisyklių bėda ta, kad jos rodo teisingą ir neteisingą kelią. O juk dažniausiai egzistuoja tiesiog keliai ir nė vienas iš jų nėra absoliučiai teisingas arba neteisingas.”

Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.

Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.

Celeste Ng (Selestė Ng, g. 1980) – kinų kilmės amerikietė. Gimė Pitsburge, būdama dešimties su visa šeima išsikraustė į Šeiker Haitsą Ohajuje. Būtent ši vieta ją įkvėpė parašyti didelės sėkmės sulaukusį romaną „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau”, pagal kurį netrukus bus sukurtas ir 8 dalių mini serialas. „People”, „Washington Post”, „Bustle”, „Esquire”, GQ, „Entertainment Weekly”, „Amazon”, „Barnes&Noble”, „Goodreads”, „Kirkus Reviews” ir daugybė kitų leidinių romaną paskelbė populiariausia 2017 m. knyga.

Jeff VanderMeer

SUNAIKINIMAS

Sritis X nuo žemyno atskirta nematoma riba. Civilizacijos pėdsakų beveik nebelikę. Pirmoji ekspedicija ten rado tyrą gamtos kampelį. Antroji baigėsi masine savižudybe. Trečiosios ekspedicijos nariai per tarpusavio konfliktus iššaudė vieni kitus… Vienuoliktoji ekspedicija grįžo mirtinai nusilpusi…

Dabar į Sritį X išvyksta dvyliktoji – keturių moterų – ekspedicija: antropologė, kartografė, psichologė ir biologė. Jų misija – sudaryti vietovės žemėlapį, stebėti aplinką ir vienai kitą. O svarbiausia saugotis nenuspėjamo užkrato… Mokslininkės atranda keisčiausių gyvybės formų, o žemėlapį sudaryti pasirodo sunkiau, nei manyta. Šios ekspedicijos likimą nulems kai kas, visai nesusijęs su vietove, ir ekspedicijos narių paslaptys.

Amerikiečių mokslinės fantastikos knygų autoriaus Jeffo Vandermeerio (gim. 1968) romanas – tai pasaulinės sėkmės susilaukusios „Pietinio pakraščio” trilogijos pirmoji dalis. Kūrinys pelnė Nebulos apdovanojimą, pagal jį 2018 m. pastatytas režisieriaus Alexo Garlando filmas (Annihilation).

Citatos

„Puikus šiuolaikinis kūrinys.” Guardian

„Knyga primena paslaptingą salą piešiantį J. Verno ar H. G. Welso nuotykių romaną, permelktą F. Kafkos košmarų.” Kim Stanley Robinson, rašytojas

Verified by MonsterInsights