Aldona Prašmantaitė „Žemaičių vyskupas Juozas Arnulfas Giedraitis“

XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais Žemaičių vyskupiją valdė iš Giedraičių apylinkių kilęs Juozapas Arnulfas Giedraitis – lietuvių kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonis. Jo vyskupavimo laikotarpis į istoriją įėjo kaip kultūrinės veiklos pagyvėjimo Žemaitijoje metai, paprastai apibūdinami lituanistinio sąjūdžio terminu. Knygoje, remiantis istoriografija ir archyviniais šaltiniais, siekiama atskleisti šio senosios lietuvių kunigaikščių giminės ainio įnašą į religinį, visuomeninį ir kultūrinį to meto Žemaitijos gyvenimą. Chronologinės tyrinėjimo ribos maždaug sutampa su Juozapo Arnulfo Giedraičio gyvenimo datomis ir apima 1757 – 1838 metus.

Pats J.A. Giedraitis nėra žemaitis. Jis yra gimęs Giedraičių miestelyje netoli Vilniaus, viename iš kunigaikščių Giedraičių dvarų. Kodėl jis mokytis važiavo į Žemaičių seminariją (juk analogiška seminarija buvo ir Vilniuje, o Vilnius gerokai arčiau Giedraičių), šiandien atsakyti sunku. Galbūt todėl, kad čia tuo metu vyskupavo Steponas Jonas Giedraitis? Bet šiaip ar taip, jis pasirinko Žemaitiją. Ar tuo metu žinojo jis, kad čia, žemaičiuose, pasiliks visam gyvenimui,- irgi atsakyti sunku. Bet negalėjo jam būti nežinoma, kad Varnių kunigų seminarija ruošia dvasininkus savo vyskupijai.

Taigi, Žemaičių vyskupiją vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis valdė beveik 40 metų. Čia, žemaičiuose, Varnių katedroje ilsisi jo palaikai. Tačiau ilsisi tiktai kūnas, o jo širdis iškeliavo į tėviškę, į Giedraičius. Ji dabar yra Giedraičių parapinėje bažnyčioje, šalia pagrindinio altoriaus įmūryta į sieną. Taip vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis išsidalijo save tarp aukštaičių ir žemaičių.