Naujos užsienio autorių knygos/2019 vasara

Kelly Rimmer

SLAPTA DUKTĖ

Pirmą kartą išvydusi savo ką tik gimusio kūdikio veidą iš visų jėgų stengiausi įsiminti visus jo bruožus – tarsi įsirašyti po akių vokais, kad matyčiau užsimerkusi. Nes žinojau: kai ją iš manęs paims, galiu jos ir nebeišvysti.

Po 38 metų…
„Mes tave įsivaikinome”, – išgirdus šiuos tris žodžius, Sabinos gyvenimas dūžta. Taip ir liks – gyvenimas prieš tuos žodžius ir gyvenimas po jų. 
Sabina laukiasi pirmagimio ir negali suprasti, kodėl motina paliko savo dukterį, o jos tėvai visa tai nuslėpė.
Pasiryžusi surasti jos atsisakiusią moterį Sabina atveria praeities žaizdas, ir tai pakeičia ne tik jos, bet ir visada ją mylėjusių moterų gyvenimus.

Jaudinanti ir įtikinamai papasakota istorija apie atsiskyrimo skausmą ir neblėstančios meilės galią. Tarsi skaitytum prisiminimų knygą, o ne romaną… Tikrai gera knyga, rekomenduoju.

Portobello Book Blog

Po pirmojo sakinio įsimylėjau šią nuostabią knygą ir dar kartą ją perskaitysiu. Puikus emocijų, tikros meilės, paslapčių, juoko ir liūdesio mišinys. Jei norite įsimintinos ir jaudinančios istorijos, skaitykite knygą dabar!

S ky’s Book Corner

Lucinda Riley

MERGINA IŠ ITALIJOS

„Mergina iš Italijos” – romanas apie muziką ir meilę. Rozana Meniči pirmą kartą sutiko įžymųjį gražuolį Robertą Rosinį būdama vienuolikos. Jaunas tenoras Neapolyje – tikra žvaigždė, moterų numylėtinis; iš drovios mergaitės, susiruošusios dainuoti šeimos šventėje, jis nesitikėjo išgirsti nieko ypatingo. Tačiau vos tik išgirdęs Rozanos balsą jis nebegalėjo daugiau galvoti apie nieką – toks nuostabus ir išskirtinis jis buvo. Po šešerių metų Robertas ir Rozana vėl susitinka Londono operoje ir supranta, kad jų likimai amžiams sujungti draugėn. Sujungti ne tik jų talentų, jų nepakartojamų balsų ir aistros operai, bet ir aistros vienas kitam. Jausmo, kuris degina ne tik juos, bet ir visus, kas priartėja prie įsimylėjėlių, – taigi ir Rozanos sesers Karlotos, brolio Niko ir kitų gyvenimus. Aistringa meilė virsta apsėdimu… Bet Rozana ima suprasti, kad jų sąjungą persekioja praeities įvykiai, kurių nei pakeisti, nei išvengti neįmanoma. Ir kad jai teks gyventi nuolat blaškantis tarp nenugalimos aistros Robertui ir neįveikiamo noro atkeršyti jam už viską, ką jis yra padaręs.

„Mergina iš Italijos” – tai romanas, skambantis kaip aistringa operos arija. Tai istorija apie kuklią mergaitę iš Neapolio, dėl savo talento patyrusią išdavystę, aistrą ir šlovę.

Lucinda Riley (Liusinda Raili) gimė Airijoje. Pirmą savo knygą ji parašė būdama dvidešimt keturių metų, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Jos knygos išverstos į 35 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių. Jos knygos nuolat yra Sunday Times ir New York Times bestselerių sąrašuose.

Guzel Yakhina

MANO VAIKAI…

XVIII amžiuje imperatorė Jekaterina Antroji pakvietė savo tėvynainius vokiečius atvykti į Rusiją ir tapti pilnateisiais šalies piliečiais, kartu išlaikant savo kalbą ir kultūrą. „Mano vaikai” – vieno šių atvykėlių palikuonio, kuklaus mokytojo Jakobo Ivanovičiaus Bacho, istorija.

Trečiasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Prieš pusantro šimto metų prie Volgos krantų įkurtoje vokiečių kolonijoje Gnadentalyje („palaimingame slėnyje”) gyvena Jakobas Ivanovičius Bachas – pirmųjų atvykėlių palikuonis. Paprastas ir pilkas žmogelis buvo mokytojas – šulmeisteris. Keista, netgi bauginanti pažintis su valdinguoju ponu Grimu Bacho gyvenimą pakeitė visiems laikams. Viena vertus – toji pažintis dovanojo Bachui vienintelę gyvenimo prasmę: dukrelę Aną, meiliai vadinamą Anče. Antra vertus – atėmė kalbos dovaną ir pasmerkė vienatvei.

Visų pajamų šaltinių netekęs ir kitos išeities neturėdamas Bachas sudaro sandorį su valdžios atstovu kupriumi Hofmanu. Kupriukas Bachui duoda pieno, kad Ančė turėtų ką valgyti, o Bachas už tai rašo Hofmanui pasakas: daugybę istorijų, kurių jam pripasakojo žmona Klara. Šių pasakojimų gijos driekiasi iš gilios senovės, pinasi tarpusavyje ir stebuklingu būdu įsikūnija realybėje. Kalbos dovaną praradusio Bacho pieštukas pina metaforas ir pasakoja apie sunkią Pavolgio gyventojų kasdienybę ir dar tik būsimas tragedijas, kurios juos ištiks, Stalinui susikirtus su Hitleriu.

Ribas tarp pasakos ir realybės ištrinančiame ir užburiančiame romane pasakojama apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklus. Apie našlaičius vaikus ir našlaitę tautą. Apie „mažo žmogaus” nereikšmingumą ir jo dvasios tvirtybę didžiosios istorijos verpetuose. Apie suaugusiųjų prisitaikėliškumą, baimę ir siaubą bei jų dar nesugadintus vaikus, linksmus ir drąsius, – vienintelę tėvų viltį.

„Mano vaikai” – antroji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinosknyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis” (liet. 2017 m.) pelnė prestižines „Didžiosios knygos” ir „Jasnaja Polianos” premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų.

„Antrojo G. Jachinos romano tekstą galima palyginti su jos aprašomos Volgos tėkme. Talentingos autorės pasakojimas – sodrus, veržlus, demonstruojantis pasitikėjimą ir galią, panardinantis prasmių gelmėse”. – Penza Press

Fiona McIntosh

ARBATOS SODAI

Nuo vėjų košiamo Anglijos pajūrio miesto Braitono iki Kalkutos lūšnynų ir kvapą gniaužiančių Himalajų kalnų…

Daktarei Ailai Fenvik gali pavydėti šiuolaikiškiausios 1933 metų moterys – karjera suteikė jai padėtį visuomenėje, kilmė davė laisvę, be to, staiga jos gyvenime vėl atsirado senoji meilė Jovianas Mandevilis ir jai pasipiršo.

Nors Ailai, regis, nieko netrūksta, ją saisto pažadas, duotas motinos mirties akivaizdoje: įgyti medicinos praktikos Indijoje ir tik tada tapti pasiaukojančia žmona. Gavusi Jovo palaiminimą Aila išplaukia į Kalkutą padirbėti naujojoje akušerijos klinikoje. Moteris negali numatyti, kad Indijoje bus išbandyta visa, kas sudaro jos gyvenimo pagrindą, įskaitant profesionalumą ir ištikimybę.

Lemtinga pažintis su paslaptinguoju profesoriumi Saksonu Vikeriu meta tikrą iššūkį tam, kuo Aila iki šiol tikėjo. Kai abudu gydytojai atsiduria arbatos plantacijoje netoli Dardžilingo, įsikūrusio Himalajų priekalnėse, Aila turi ryžtis svarbiausiam gyvenime žingsniui. Ir vadinamojo pasaulio stogo, kur susisiekia žemė ir dangus, akivaizdoje pasirenka savo lemtį.

Išmoningas ir įtaigus, nukeliantis skaitytoją į praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį pasakojimas apie pareigą ir ryžtą, nenugalimą aistrą ir susitaikymą su likimu.

Fiona McIntosh (g. 1960), populiari australų rašytoja, gimė Anglijoje, vaikystę praleido keliaudama po Afriką. Sulaukusi devyniolikos išvyko į Paryžių, vėliau įsikūrė Australijoje.

M.J. Arlidge

LĖLĖS NAMAS

Rubė, kankinama praėjusios nakties linksmybių padarinių, pabunda keistame kambaryje, kur dienos šviesa neprasiskverbia net pro menkiausią tarpelį. Keista, tačiau ji puikiai prisimena, kad vakar užmigo savo lovoje…

Atokiame paplūdimyje randamas jaunos moters kūnas, ten pragulėjęs ne vienus metus. Jos išvaizda, net ir po tiek metų, praleistų šaltame smėlyje, neįprastai traukia akį: plaukai – anglių juodumo, o akys – didelės ir mėlynos. Mirusios merginos nepasigedo nei šeima, nei draugai. Kas keisčiausia, net jos šeima iki šiol vis dar reguliariai gauna SMS ir tviterio žinutes. Kažkas nenori, kad būtų išsiaiškinta, jog ji nebegyva. Detektyvė Helena Grace iškart sumeta: tai – ne naujoko darbas.

Dingsta jauna mergina, randama kita negyva – ar tai serijinio žudiko darbas? Koks jo motyvas?
Detektyvė suvokia, jog susidūrė ne tik su klastingu, preciziškai dirbančiu, bet ir itin kantriu žudiku. Ji pasitelkia visą išmonę, stengdamasi jį sučiupti, nes laikas nėra pagrobtosios sąjungininkas…

M. J. Arlidge, išgarsėjęs savo trileriais „Eni beni” bei „Juoda širdis”, grįžta su trečiąja serijos knyga apie detektyvę Heleną Grace. „Lėlės namas” yra iš komforto zonos išvarantis, siaubą keliantis, šiurpus psichologinis trileris, leidžiantis pajusti pagrobtos moters, žiūrinčios nežiniai į akis, mintis bei jausmus.

sėdinčios moters profilis iš nugaros

Tracy Rees

SMĖLIO LAIKRODIS

1950. Paauglė Klojė kiekvieną vasarą atvažiuoja paviešėti į Tenbį pas giminaičius. Ji su draugu ilgas nuostabias saulėtas dienas leidžia klaidžiodami paplūdimyje, maudydamiesi jūroje, karstydamiesi olomis ir ieškodami slaptų tunelių. Klojės svajones apie gražią, šviesią ateitį staiga nutraukia tragiškas įvykis, ilgam palikdamas jos sąmonėje gilų kankinantį pėdsaką.

2014. Norai visados atrodė, kad sėkmė ją lydėjo ir lydės, kol netikėtai jos gyvenimas ėmė byrėti į šipulius. Užpuolė kankinantis nerimas ir naktiniai košmarai. Tačiau vieną dieną Norai prieš akis kaip gyvas iškyla nuostabaus Tenbio paplūdimio, kuriame kartą lankėsi vaikystėje, vaizdas. Pasidavusi vilionei, ji važiuoja į Tenbį ir kartu su tenykšte mergina mėgina pasinerti į naują gyvenimą. Tačiau Tenbis slepia paslaptį, ir netrukus Nora patirs, kad šis nedidukas pajūrio miestas turi galios išgydyti net stipriai kenčiančią sielą.

„Smėlio laikrodis” – jaudinantis romanas apie savo tikrojo „aš”, apie visaverčio ir prasmingo gyvenimo paieškas, apie šeimą ir gydančią pajūrio galią, apie tai, kad rasti meilę niekados nevėlu.

„Smėlio laikrodis” – nuostabiai sukurta pasaka apie meilės ir draugystės potvynius bei atoslūgius. Pasakodama autorė sumaniai supynė šeimos išgyvenamų džiaugsmų ir skausmų gijas, draugus ir mylimuosius, praeitį ir dabartį į daugiasluoksnį pasakojimą, kuris tiesiog nepaleidžia skaitytojo. Ir mėgaudamasi, ir liūdėdama įsikniaubiau taip, kad negalėjau atsitraukti nuo knygos puslapių.

Karen Swan, rašytoja

moteris prie raudonos sienos

Elena Ferrante

APLEISTOS DIENOS

Didžiulį tarptautinį populiarumą pelniusios „Neapolietiškos sagos” autorės Elenos Ferrante dar 2002 metais parašytas sukrečiantis, lyg atvira žaizda pulsuojantis romanas.

Tykiai. Ramiai. Taip prasideda ir baigiasi Elenos Ferrante romanas. Tačiau ši ramybė apgaulinga – santuokos krizė, skyrybų drama, auganti įtampa ir skaudūs klausimai apie šeimą, apie savęs kaip moters vertę atgręžia nefasadinę gyvenimo pusę.

Marijus, romano herojės neapolietės Olgos vyras, namus palieka tada, kai iš pažiūros viskas teka įprasta vaga. Tiesiog išeina. Šoko ištikta moteris pamažu ima skęsti depresijos ir neapykantos liūne, apleidžia vaikus ir šunį, nebesiorientuoja tikrovėje ir po truputį virsta išprotėjusia vyro palikta „vargšele” iš savo vaikystės kvartalo.

Visas jos gyvenimas šeimoje buvo savų poreikių ir jausmų tramdymas. Neištarti, nutylėti žodžiai. Jokių riksmų. Jokių priekaištų. Visada patogi vyrui ir vaikams.

Gal atsipeikėti ir įsiklausyti į tų neištartų žodžių tylą ji turėjo anksčiau? Kokias frazes anuomet nutylėjo, kad ištartų visai kitas? Ko ir kiek jie abu atsisakė per savo bendrą gyvenimą? Kas iš tiesų juodu siejo?
„Turiu vėl išmokti ramaus žingsnio kaip žmogus, žinąs, kur eina ir kodėl.” Romanas pamažu veda skaitytoją šia kryptimi – į savęs atgavimą, herojė vėl ima semtis ryžto ir jėgos iš savęs pačios, nes gyvenimas, geriau pagalvojus, viso labo ir yra „džiaugsmo pliūpsnis, skausmo dūris, smarkus malonumas, po oda tvinksinčios venos, nėra kitų tikrų dalykų, kuriuos būtų galima papasakoti”.

Niršus, galingas šios autorės balsas – retas dalykas šiuolaikinėje literatūroje.

The New York Times

Romaną perskaičiau per vieną dieną, priversta tolydžio išnerti ir įkvėpti tarytum plaukikė. „Apleisties dienos” – fenomenalus kūrinys.

Alice Sebold, „Numylėtieji kaulai” autorė

moteris braidanti vandenyje

Chloé Esposito

ĮNIRŠIS ROMOJ

Alvinai Naitli pavyko pasiglemžti gražios ir išlepintos sesers Betės gyvenimą, bet Alvė veikiai supranta, kad už pavogtą dvynės tapatybę mokės didelę kainą. Ypač po to, kai Sicilijoje randamas negyvos Betės kūnas. Tačiau policija – toli gražu ne vienintelis dalykas, dėl kurio Alvei reikia nerimauti. Praleidusi naktį Londono viešbutyje „Ritz” su gražuoliu meilužiu, ryte supranta, kad Nino paspruko su jųdviejų pavogtu lambordžiniu ir dviem milijonais eurų.

Bet Alvė niekada nesistengė bėgti nuo iššūkių. Ji atvira širdimi priima savo tamsiąją pusę ir, įsitraukdama į mirtiną katės ir pelės žaidimą, ima persekioti išdaviką per visą Europą, kol galiausiai atsiduria prabanga tviskančioj Romoj. Nė pragare nerastum tiek įniršio, kiek jo turi atstumta moteris, – tik ar Alvė spės įvykdyti savo keršto planą, iki ją pavys pačios padaryti nusikaltimai?

„Prikaustanti antiherojė!”
US Weekly

„Daugiaplanis nuotykių trileris su gero humoro užtaisu.”
Booklist

Chloé Esposito (Chlojė Espozito) – britų rašytoja. Oksfordo universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja bei mados žurnaliste. „Įniršis Romoj” – antroji trilogijos knyga, kuri, kaip ir pirmasis trilogijos romanas „Klasta Sicilijoj”, bus išleista daugiau kaip 20 šalių.

merginos profilis iš šono

Shari Lapena

POPIERINĖS SIENOS

Džiaugsmu ir energija trykštanti kaimynų pora iš gretimo namo pakviečia Aną ir Marką Končius užsukti vakarienės. Tačiau jiems griežtai pasakoma: jokių vaikų; nieko asmeniško, tiesiog kaimynė Sintija negali pakęsti kūdikių verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį. Nors Ana nėra tikra, ar elgiasi teisingai, jiedu su vyru susitaria, kad kas pusvalandį eis patikrinti, ar jų pusės metų mažylė Kora ramiai miega lopšyje. Končių namai vos už kelių žingsnių – juk nieko blogo nenutiks…

Tačiau dabar viskas atrodo kaip didžiulė klaida: spengiančios tylos užlietuose Anos ir Marko namuose knibžda būrys policininkų, kiekvienas detektyvo Rasbacho klausimas tėvus gramzdina vis giliau į neviltį, o Koros nebėra. Dingo. Kažkas ją paėmė, kol jie linksminosi visai šalia.

Įsibėgėjant įtemptoms lenktynėms su laiku, ima aiškėti nuslėptos detalės, į paviršių iškyla ilgai gniaužta pagieža ir nuoskaudos, slapti planai ir išdavystės. Kuo pasitikėti, kai visi gali būti kalti, o tavo gyvenimas pažiro į šipulius ir jo nebėra kaip surinkti atgal?

„Nenuspėjamas, gudriai susuktas katės ir pelės žaidimas, painiuose dusinančių santykių labirintuose ieškant tiesos.”
Metro

„Maniau, kad „perskaičiau vienu prisėdimu” – tiesiog atsibodusi, nuvalkiota klišė. Oi, kaip aš klydau!..”
Linwood Barclay

„Nuo „Popierinių sienų” negalėsite atsitraukti nė per žingsnį: deginantis troškimas sužinoti tiesą nepaleis iki paskutinių puslapių. Tačiau kai suprasite, kas iš tikrųjų įvyko, gali būti jau per vėlu…”
Lisa Gardner

Shari Lapena (Šeri Lapeinja, g. 1960) – kanadietė trilerių autorė. Prieš pradėdama rašytojos karjerą, dirbo teisininke, anglų kalbos mokytoja. 2016 m. išleido pirmąjį trilerį „Popierinės sienos”, kuris iškart sukėlė tarptautinį susidomėjimą ir tapo „New York Times” ir „Sunday Times” bestseleriu. Šiuo metu autorės knygos išverstos į daugiau nei 35 pasaulio kalbas.

namukai

Josie Silver

VIENĄ GRUODŽIO DIENĄ

Du žmonės. Dešimt galimybių.
Viena nepamirštama meilės istorija.

Meilė iš pirmo žvilgsnio! Bet dabar jis — geriausios draugės naujasis vaikinas. Ką daryti? Nejau tikrai kyla toks klausimas?

Lori įsitikinusi, kad meilė iš pirmo žvilgsnio gali ištikti tik filmuose. Tačiau vieną baltą gruodžio dieną pro aprasojusį autobuso langą ji pamato vyrą, kuris, ji neabejoja, ir yra tas tikrasis. Jų žvilgsniai susitinka, ištinka stebuklas, bet… autobusas nuvažiuoja.

Neabejotinai likimo jiems skirta susitikti dar kartą; ištisus metus Lori jo ieško žvalgydamasi Londono kavinėse, autobusų stotelėse, bet vis neranda. Vis dėlto per Kalėdų vakarėlį jai „pasiseka” — geriausia draugė Sara džiūgaudama supažindina Lori su savo būsimu vyru. Tai Džekas, vaikinas iš autobusų stotelės, o kaip kitaip.

Per dešimt metų Lori, Saros ir Džeko bičiulystė patiria visko; jų gyvenimas kupinas praleistų progų, nepasirinktų kelių, pakeistų tikslų.

„Vieną gruodžio dieną” — tai smagi širdį glostanti ir be galo jaudinanti meilės istorija, primenanti, kad kelyje į laimę lemtis iškrečia sunkiai paaiškinamų pokštų.

kalnai, slėniai, švyturys

Nora Roberts

SAUGUS PRIEGLOBSTIS

New York Times bestseleris „Saugus prieglobstis” — jaudinanti istorija apie drąsą, heroizmą… ir įtampą, neleidžiančią padėti knygos į šalį.

Eilinis vakaras prekybos centre Portlande, Meino valstijoje. Trys paauglės laukia, kada prasidės filmas. Jaunas padavėjas flirtuoja su mergina, prekiaujančia akiniais nuo saulės. Motinos ir vaikai apsipirkinėja, o vaizdo žaidimų parduotuvės vadybininkas aptarnauja klientus. Tada pasirodo šauliai.

Chaosas ir skerdynės truko tik aštuonias minutes, kol patys žudikai buvo nušauti. Tačiau tuos, kurie liko gyvi, košmarai kankins visą gyvenimą. Po to vakaro vienas iš jų pasirinks teisėsaugos pareigūno kelią. Kita užsisklęs savyje, mėgindama pamiršti, kaip gūžėsi tualeto kabinoje, beviltiškai spausdama rankoje mobilųjį, kol pagaliau suras būdą išlieti savo jausmus per meną.

Vis dėlto vienas žmogus nebuvo patenkintas — per tragediją prekybos centre žuvo per mažai žmonių. Ir kol išgyvenusieji pamažu gyja, ieško saugių užutekių ir tiesiasi, tas žmogus spendžia spąstus — ir šį kartą aukoms gali būti sunku pasislėpti.

Atsiliepimai:

Naujausia N. Roberts knyga yra trileris, meilės romanas bei psichologinis išgyvenusiųjų tyrimas su lengva magija. Stiprus, įtraukiantis pasakojimas.
Kirkus

Dar vieno įtempto siužeto pagrindinėje scenoje — ryškūs veikėjų charakteriai, įskaitant neįprastą piktadarę. Skaitytojai nenuobodžiaus nė akimirką.
Library Journal

Naujausias N. Roberts romanas turi visus literatūrinius kriterijus, kurių tikisi jos gerbėjai, įskaitant didžiulę įtampą, dosnią romantikos dozę, kruopščią stiprių šeimos ryšių bei moterų draugystės analizę.
Booklist

Labiausiai patraukia pati istorija, kuri neabejotinai turi kvapą gniaužiančių ir puslapius versti skatinančių elementų, pakylėjančių romaną gerokai aukščiau vidutinio trilerio.
Publishers Weekly

nueinanti moteris

Peter James

MIRTINA MEILĖ

„Mirtina meilė” — tai dvyliktasis dėmesį prikaustantis Peterio Jameso romanas iš serijos apie Rojų Greisą.

Vaikystėje Džudė Bentli buvo „bjaurusis ančiukas” ir svajojo tik apie du dalykus: kaip tapti gražia ir turtinga. Pirmąją svajonę gana nesunkiai įgyvendino padedama plastikos chirurgų ir dabar labai stengiasi pasiekti antrąjį tikslą. Jos filosofija gan paprasta: jei nori būti turtinga, arba užsidirbk pati, arba ištekėk už turtuolio. Ištekėti lengva, bet va po to atsikratyti sutuoktinio — štai kas sudėtinga, tam reikalingi neeiliniai sugebėjimai. O kaipgi kitaip juos ištobulinsi, jei ne bandydama vėl ir vėl…

Vyresnysis detektyvas Rojus Greisas jaučiasi vis labiau spaudžiamas viršininkų, ankstesnė byla vis dar neleidžia miegoti naktimis, be to, atsirado naujų sukrečiančių žinių apie jo dingusią žmoną Sendę, o į miestą vėl grįžo senas priešininkas. Tačiau bene visų blogiausia yra tai, kad Braitone, panašu, įsikūrė „juodoji našlė”. Užnuodytos sielos ir… turinti nuodingų gebėjimų. Netrukus Greisas bus priverstas su siaubu pripažinti, kad galbūt tinkamai neįvertino šios moters keliamo pavojaus.

drugeliai

Alex North

ŠNABŽDĖTOJAS

„Šnabždėtojas” taip išmuša iš vėžių, kaip jau seniai nebuvo to padaręs joks kitas trileris po Jo Nesbo knygos „Sniego Senis”. Tai pasakojimas, kuriame susipina trikdantis košmaras, jautri tėvo ir sūnaus santykių istorija, sielvartas, netektis bei naujo gyvenimo pradžia.” –

Alex Michaelides, New York Times bestselerio „Tylioji pacientė” autorius

Netikėtai mirus mylimai žmonai, Tomas lieka vienas auginti mažametį sūnų Džeiką. Siekdami sustiprinti tarpusavio ryšį ir pradėti gyvenimą iš naujo, jie persikrausto į namą Federbanke. Persikėlus paaiškėja, kad miesto praeityje glūdi šiurpūs nusikaltimai, apie kuriuos nepriimta garsiai kalbėti.

Prieš dvidešimt metų čia buvo pagrobti ir nužudyti penki berniukai. Visi jie – Šnabždėtojo aukos. Serijinis žudikas taip pramintas dėl to, kad, norėdamas susidraugauti su vaikais, tykiai prisėlindavo prie jų namų ir pašnibždomis nekaltai kviesdavo pažaisti. Galiausiai visi žaidimai baigėsi tragiškai.

Nors nusikaltėlis seniai suimtas, mįslingomis aplinkybėmis dingsta dar vienas berniukas. Tos pačios detalės rodo, kad įvykiai tarpusavyje susiję – tėvai lyg pro miglą prisimena vaiko kambaryje girdėję šnabždesius… Policininkams Amandai ir Pitui kyla klausimas – galbūt Šnabždėtojas turi bendrininkų?

Tuo tarpu Tomo sūnus Džeikas pradeda vis keisčiau elgtis – karštligiškai prašo tėvo užrakinti nakčiai duris, nes kitaip pasigirs tylus šnabždesys…

moters profilis

Julia Whelan

METAI SU TAVIMI

Eleonora Daren nuo paauglystės tvirtai žinojo norinti studijuoti Oksfordo universitete, o po to siekti politikės karjeros. Svajonė ima pildytis gavus Rodso stipendiją, atvėrusią jai kelią į Oksfordą. Susiruošusi metams į Angliją, Ela netikėtai sulaukia pasiūlymo dirbti prezidentinėje kampanijoje Amerikoje. Sumani jauna moteris randa išeitį: studijuos ir tuo pat metu nuotoliniu būdu dirbs. Taip galės mėgautis galimybe, pasitaikančia tik kartą gyvenime, ir kartu neatsisakyti perspektyvaus darbo. Vis dėlto jau pačią pirmąją jos dieną Anglijoje sugadina nerūpestingas vairuotojas, vos nenutrenkęs Elos. Po valandėlės jų keliai vėl susikerta, bet ir šis susitikimas nesibaigia maloniai.

Negana to, paaiškėja, kad pirmos dienos įspūdžius sugadinęs vyras yra Džeimis Davenportas – anglų literatūros dėstytojas, kurį Ela šiuos metus matys kone kasdien. Laikui bėgant charizmatiškas ir patrauklus vyras po truputį palenkia ją savo pusėn, o tai, kas iš pradžių teatrodė kaip nuotykis, perauga į stipresnius jausmus. Vis dėlto ne viskas rožėmis klota – Džeimio elgesys kelia Elai įtarimų. O kur dar nenumaldomai artėjanti metų Oksforde pabaiga, pažadinanti vis daugiau dvejonių: atsukti nugarą Džeimiui ir grįžti į Ameriką ar, numojus ranka į tai, dėl ko taip ilgai dirbo, pasilikti ir palaikyti jį sunkių išbandymų metu.

Venecijos vaizdas

Erika James

PAPASAKOK TAI DANGUI

Spalvingoji Venecija prieš daugelį metų tapo Lidijos namais – prieglobsčiu, teikiančiu nusiraminimą ir gyvenimo džiaugsmą. Tačiau mieste pasirodęs jaunuolis sudrumsčia ramybę. Jis sužadina moters prisiminimus apie seniai pamirštą siaubingą įvykį, kurį išaiškinus viskas gali apvirsti aukštyn kojomis.

Vaikystėje Lidija su seserimi buvo išsiųstos gyventi pas senelius, kurių iki tol visai nepažinojo. Mergaitėms teko priešiškas ir žiaurus likimas, privertęs greičiau subręsti. Lidija užaugo užsisklendusi – išmoko saugoti paslaptis ir niekuo nepasitikėti, gyventi su sielvarto ir kaltės šešėliais.

Dabar, praėjus 28-eriems metams, moteris pasiryžta palikti saugią užuovėją ir naujai susikurtą gyvenimą. Ji sugrįžta į Angliją tam, kad vėl susidurtų su praeitimi, o galbūt ir ateitimi…

Erica James (g. 1960) – skaitytojų pamėgta rašytoja, gyvenanti dvejose šalyse – Anglijoje ir Italijoje. „Papasakok tai dangui” – jau antroji autorės knyga lietuvių kalba, pirmoji – „Vasara prie ežero” („Sofoklis”, 2018) sulaukė didžiulio susidomėjimo.