Naujos užsienio autorių knygos/2019 vasara

langas

Sally Hepworth

ANYTA

USA Today ir AMAZON UK Kindle bestseleris

Laukiamiausia 2019-ųjų Goodreads knyga

O, The Oprah’s Magazine žurnalo išrinkta kaip viena iš penkiolikos geriausių šios vasaros paplūdimio knygų

Cosmopolitan geriausia balandžio knyga

Amazon geriausia mėnesio knyga

Įtraukta į Entertainment Weekly privalomų perskaityti knygų sąrašą

Viena iš trisdešimties svetainės PopSugar privalomų perskaityti 2019 m. knygų sąrašo
Psichologinės dramos „Anyta” publikavimo teisės jau parduotos 11 šalių!
Ar yra pasaulyje moteris, kuriai nors kartą nekilo mintis atsikratyti savo anytos?

Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti jos širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi besilaukiančių pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Laikui bėgant, marčios ir anytos santykiai tampa vis sudėtingesni.

Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame ji prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu.
Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta.

Kas gi vis dėlto nutiko? Ar tikrai Dajana pasitraukė iš gyvenimo pati? O gal kam nors jos mirtis buvo naudinga?

Daugiasluoksnis romanas apie šeimos santykius ir lemtingus pasirinkimus. Galima jį skaityti kaip painią detektyvinę istoriją, bet greičiau tai – psichologinė drama, atskleidžianti sudėtingus veikėjų charakterius ir veiksmų motyvus.
APIE AUTORĘ

Sally Hepworth yra žmogiškųjų išteklių specialistė. Monašo universiteto, esančio Melburne, Australijoje, absolventė romanų ėmėsi gimus pirmajam vaikui. Sally yra gyvenusi daugelyje pasaulio vietų, nemažai laiko praleido Singapūre, Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje, šiuo metu atsidėjusi tik rašymu ir yra įsikūrusi gimtajame Melburne kartu su vyru ir trimis vaikais. Ji yra prašiusi keletą romanų, tarp jų – „Kaimynų šeima” ir „Motinos pažadas”.

ranka tekančios šaknys

Namomi Aldermas

GALYBĖ: Baracko Obamos mėgstamiausia 2017 m. knyga, vadinama mūsų epochos „Tarnaitės pasakojimu“

„Ji atkragina galvą, atstato krūtinę ir paleidžia galingą smūgį tiesiai į jo kūno vidurį. Jo krūtinę vagoja raudonų randų upeliūkščiai, kyla kaklu. Ji padėtų ranką jam ties širdimi ir ją sustabdytų.”

Merginos ir moterys visame pasaulyje viena po kitos atranda turinčios galią.
Pakanka vieno prisilietimo, kad sukeltų neištveriamą skausmą – ar net mirtį.
Staiga kiekvienas vyras žemėje susivokia beprarandąs kontrolę.

Išaušo Moterų era – tik kur šitai nuves?

„Įelektrina! Šokiruoja! Pribloškia!”
Margaret Atwood

„Galybė” yra mūsų epochos „Tarnaitės pasakojimas”.”
Washington Post

„Stulbinamai sukurtas pasaulis, kuriame seksizmas nuėjo priešinga kryptimi. Privalomas skaitinys kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui.”
Times

„Kūrinys, kuris vos pasirodęs tapo klasika. Sunku suvokti, kad jis ligi šiol neegzistavo.”
Joss Whedon

Naomi Alderman (Naomė Alderman, g. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Ketvirtas autorės romanas „Galybė”, kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Bailey’s Women’s Prize for Fiction”. Metų knyga jį paskelbė „New York Times”, „Washington Post”, „LA Times”, „NPR”, „Entertainment Weekly”. Romanas užkopė į pasaulinių bestselerių viršūnes ir yra išverstas į daugiau kaip 30 kalbų. Barackas Obama knygą paskelbė mėgstamiausiu 2017 m. kūriniu.

miestelio vaizdas

Rhys Bowen

TOSKANOS VAIKAS

„Toskanos vaikas” – skaitytojų puikiai įvertintas tarptautinis bestseleris, pasaulyje parduota daugiau nei pusė milijono jo egzempliorių.

1944-ieji. Pamušto britų bombonešio pilotas Hugas Langlis parašiutu nusileidžia į žaliuojančius vokiečių okupuotos Toskanos laukus. Sunkiai sužeistas jis randa prieglobstį apgriuvusiame vienuolyne ir Sofijos Bartoli glėbyje. Tačiau tarp jų įsiplieskusią meilę užtemdo negailestinga išdavystė.

Praeina beveik trisdešimt metų. Hugo Langlio duktė Džoana grįžta į gimtuosius namus Anglijos pakraštyje laidoti tėvo, kuriam visuomet jautėsi svetima. Tarp asmeninių tėvo daiktų ji randa neatplėštą laišką Sofijai, o jame – netikėtą žinią.

Norėdama išsiaiškinti, ką gi visą gyvenimą nuo jos slėpė tėvas, o gal – geriau suprasti save, Džoana leidžiasi į Toskaną. Čia, mažame San Salvatorės miestelyje, vaišinama nuostabiu vietiniu maistu ir vynu ji veikiai įsitikina, kad kai kas mieliau paliktų praeitį užmarštyje…

Apie autorę

Rhys Bowen yra „New York Times” skelbiamų dviejų perkamiausių istorinių romanų serijų autorė, parašiusi geriausiai pagal Kindle vertinamą romaną „Farleigh Field” ir tarptautinio pripažinimo sulaukusį istorinį romaną „Toskanos vaikas”.

Rhys Bowen, kurios tikrasis vardas yra Janet Quin-Harkin, gimė Bato mieste Anglijoje, mokėsi Londono universitete, o dabar gyvena Kalifornijoje ir Arizonoje. Rašytojos knygos nominuotos visiems garbingiausiems detektyvinių romanų apdovanojimams, o iki šios dienos ji turi susižėrusi jų net keturiolika. Didelę dalį vaikystės Rhys praleido pas giminaičius Velse, šios patirtys atsispindi ir jos pirmuosiuose detektyvuose. Autorei teko gyventi Austrijoje, Vokietijoje ir Australijoje, bet jau daug metų savo namais vadina Kaliforniją. Žiemą, kai Kalifornijoje šalta, ji išvažiuoja pasišildyti į Arizoną. Kai nerašo, mėgsta keliauti, dainuoti, vaikščioti į žygius po kalnus, tapyti, groti keltų arfa ir lepinti savo vaikaičius.

antraštė apšviestų geltonų žaliuzių fone

Joy Fielding

BLOGA DUKTĖ

Kaip atskirti melą, kuriuo norisi tikėti, nuo tiesos, kurios verčiau nežinoti?

Išgirdusi šiurpią žinią, kad tėvas, jauna jo žmona ir dvylikametė podukra buvo sunkiai sužeisti per ginkluotą apiplėšimą, Robina priversta grįžti į gimtąjį miestą, iš kurio stengėsi pabėgti kuo toliau. Tėvo valdingumas, arogancija ir nuolatinė neištikimybė, mamos liga ir mirtis, nevykusiai susiklostę sesers ir brolio likimai suskaldė šeimą. Robiną vis dar kankina kaltė, panikos priepuoliai ir nepasitikėjimas mylimu vyru.

Kol ligoninėje tėvas kovoja už savo gyvybę, o policija nesėkmingai bando aiškintis nusikaltėlių tapatybes, Robina bando atkurti santykius su artimaisiais. Bet…

Šioje šeimoje visi turi ką slėpti.
Ir jaunoji tėvo žmona Tara.
Ir pagiežingoji Robinos sesuo Melanija.
Ir jaunėlis jų brolis Alekas.
Ir net autistas Melanijos sūnus Landonas…
APIE AUTORĘ

Joy Fielding (Tepperman) – kanadiečių rašytoja ir aktorė. Gyvena Toronte, Ontarijo provincijoje. Gimė Toronte, 1966 m. baigė Toronto universitetą, įgijo anglų literatūros bakalauro laipsnį. Prieš ištekėdama Joy Tepperman suvaidino filme Winter Kept Us Warm (1965) ir vienoje serialo Gunsmoke serijoje. Ištekėjusi už Henrio Fieldingo pakeitė pavardę į Fielding ir pradėjo rašyti romanus.
Fielding sukūrė scenarijų televizijos filmui Golden Will: The Silken Laumann Story.

ATSILIEPIMAI

„Fielding geba taip meistriškai išslapstyti užuominas, kad skaitytojai niekaip nenuspės galutinių siužeto posūkių. Įtikinamai pavaizduoti šeimos narių santykiai teikia pasakojimui tragizmo ir kelia savotišką piktdžiugišką virpulį. Autorė puikiai išmano, kaip kurti prislėgtą, tamsią nuotaiką.” – Kirkus Reviews

„Fielding, psichologinio trilerio meistrė, vykusiai kuria įtampą iki kvapą gniaužiančios pasakojimo kulminacijos.” – Booklist

„Neįmanoma atsitraukti iki pat stulbinamos pabaigos.” – Publishers Weekly

ugninis lotoso žiedas

Sejal Badani

ISTORIJŲ PASAKOTOJOS PASLAPTIS

USA Today ir The Washington Post bestseleris!

Galbūt sužinojusi apie moterį, nutolusią nuo manęs vos per vieną kartą, gyvenusią man neįsivaizduojamą ar nesuprantamą gyvenimą, išblaivėsiu. Naivumas mane kausto. Gėda prisipažinti, kad mano pasaulis taip aptemo, jog visur matau tik juodumą. Prisiminusi praeitį, galiu pasakyti, kad visi vengiame to, ko neįstengiame pažinti. Tačiau tai – tik pasiteisinimas. Mano senelės skausmas atrodo nesuvokiamas, bet jos stiprybė įkvepia. Palyginti su ja, aš esu silpna. Nors ir kaip tikėjau savo stiprybe, turiu kukliai prisipažinti, kad jos man labai trūksta. Galiu tik stengtis būti geresnė pasaulio pilietė ir moteris. Ką tai reiškia, vis dar tebėra paslaptis, tačiau aš jau žengiau pirmą šios kelionės žingsnį ir laukiu, kur ji mane nuves. Keliaudama galbūt ko nors išmoksiu.
Galbūt mano vilties žiburėlis neužges.

Žurnalistė Džėja po trečio persileidimo visiškai palūžta, jos santuoka ima byrėti. Gelbėdamasi nuo skausmo ji palieka Niujorką ir keliauja į tėvų gimtinę Indiją. Čia tikisi ne tik surasti ramybę, bet ir išsiaiškinti, kodėl mama visą gyvenimą buvo apimta nepaaiškinamo liūdesio ir nė karto į Indiją negrįžo – net atsisveikinti su mirštančiu tėvu.

Indijoje Džėja sutinka Ravį, buvusį senelės tarną ir ištikimą draugą. Jo papasakota istorija atveria šeimos paslapčių lobyną, kurio didžiausias brangakmenis – Džėjos senelė Amiša.

Tais laikais, kai šalį valdė britai, Amišai buvo lemta tapti klusnia žmona ir gera motina. Tačiau jauna moteris troško daugiau: jos galvoje gimdavo nuostabūs pasakojimai ir ji svajojo užrašyti juos anglų kalba, kurios išmokti galėjo tik britų mokykloje. Bet kaip siekti savo svajonės, kai tam prieštarauja negailestingi papročiai ir net šeima?

Su dešimtmečius saugota Amišos paslaptimi Džėja gauna neįkainojamą palikimą. Ir jos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo…

APIE AUTORĘ
Diplomuota teisininkė Sejal Badani metė savo profesiją, kad visą laiką galėtų rašyti. Ji yra „ABC / Disney” ir CBS rašymo draugijų programų finalininkė. Kai nekuria, mėgsta skaityti, važinėti dviračiu vandenyno pakrante, keliauti ir mokyti miniatiūrinį savo šuniuką Morkį neslėpti kojinių po lova (iki šiol jai niekaip tai nepavyksta). Fone nuolat skamba Bruce’o Springsteeno, Beyoncé ir Edo Sheerano dainos.

Louise Jensen

PASIMATYMAS

Patiko pasimatymas, kale?

Tai turėjo būti paprastas pasimatymas su patikimai atrodančiu vyruku iš pažinčių svetainės. Alės santuoka subyrėjo ir ji neatsispyrė draugių įkalbinėjimams pabandyti.

Tačiau atsibudusi sekmadienio rytą ji supranta, kad įvyko kažkas bloga. Ji kruvina, jai beprotiškai skauda galvą ir ji neatsimena, kas atsitiko.

Dar baisiau – dirstelėjusi į veidrodį, Alė neatpažįsta į ją žiūrinčio veido. Ji neatpažįsta savo buvusio vyro, brolio ir draugų. Ir ji negali atpažinti žmogaus, kuris ketina ją sunaikinti…

Ar dabar prisimeni? Prisimeni, ką iš manęs atėmei, Ale?
Ar tikrai manei, kad išsisuksi?
Ar tikrai manei, kad leisiu tau išsisukti?
Tu kai ką iš manęs paėmei, todėl dabar aš kai ką paimsiu iš tavęs.

APIE AUTORĘ:

Louise Jensen psichologiniai trileriai užima pirmąsias vietas bestselerių sąrašuose. Pasaulyje parduota virš milijono autorės knygų anglų kalba, jos išverstos į daugiau nei dvidešimt kalbų. 2018-aisiais „Pasimatymas” buvo nominuotas The Guardianskelbiamiam „Not the Booker” apdovanojimui.

ATSILIEPIMAI:

„Skaitydama „Pasimatymą” nuo pat pirmo puslapio sėdėjau ant kėdės kraštelio… viskas taip įtikėtina!” – Jane Corry, bestselerio „Miręs buvusysis” autorė

„Pabaigoje siaubingai išsigąsite!” – The Sun

„Šis romanas puikiai vystomas. Tiesą sakant, pabaigiau jį per vieną dieną, nes negalėjau padėti į šalį… nepaprastai įtraukia!” – Steph and Chris’s Book Review

„Šioje knygoje daugiau posūkių ir šuolių nei amerikietiškuose kalneliuose, skaitai ir jauti, kaip širdis šokinėja! Jei jums patinka psichologiniai trileriai, būtinai šį perskaitykite… nesigailėsite! Penkios žvaigždės!” – Stardust Book Reviews

moteris, žiūrinti į jūrą

Deborah Levy

KARŠTAS PIENAS

„Rinktinė proza… „Karštas pienas” parašytas meistriškai, sapną primenantis pasakojimas užhipnotizuoja – skaitai lyg pakerėtas. O pabaigęs jautiesi lyg ant kranto būtum radęs jūros bangų nugludintą apvalią stiklo šukę ir iškėlęs žvelgtum pro ją kaip pro dirbtinę akį, slapčia norėdamas nuolat žiūrėti.”
The Independent

„Sodrus mito, psichologijos, froidiškojo simbolizmo ir šiuolaikinio nerimo sultinys.”
The Guardian

Sofijos motiną Rozą kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, ir gydytojo Gomeso klinika Almerijoje – paskutinė viltis išsiaiškinti ligos priežastis. Keisti Gomeso metodai labai skiriasi nuo tradicinės medicinos ir gydoma Rozos negalia kelia vis daugiau klausimų. Visą gyvenimą motinos atrama buvusiai Sofijai tenka stebėtojos vaidmuo, tad laikinoje kurortinio miestelio bendruomenėje ji žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, ieškodama tikrosios „aš” ir išlaisvindama savo seksualumą.

Romanas „Karštas pienas” buvo įtrauktas į trumpuosius Man Booker ir Goldsmiths premijų sąrašus.
APIE AUTORĘ

Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta britų rašytojos Deborah Levy (g. 1959) knyga. Prozininkė, poetė ir dramaturgė yra parašiusi ne vieną prestižinius apdovanojimus pelniusį kūrinį, priklauso Karališkajai literatūros draugijai, jos pjesės statomos Karališkajame Šekspyro teatre. Beje, rašytojos šaknys siekia Lietuvą: seneliai iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydai, nuo pogromų pabėgę į Pietų Afriką.

moteris žalia suknele

Susan Meissner

ŠILKO SIŪLŲ DĖŽUTĖ

Kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą.

Istorijos studentė Kendra Van Zant – vienintelis žmogus, kuriam garsi Oksfordo tapytoja Izabelė MakFarlend savo 93-iojo gimtadienio dieną sutinka duoti interviu apie Antrajame pasauliniame kare patirtus išbandymus. Tačiau, nepaisant visų išgyventų žiaurumų, poniai MakFarlend svarbiausia pagaliau papasakoti ir išpažinti metų metus sąžinę slėgusią skriaudą, padarytą mažajai sesutei Džulijai. Praeities paslapčių kraitį ponia MakFarlend atveria prisipažindama, jog Izabelė nėra tikrasis jos vardas.

1940-ieji, Londonas. Virš miesto siaučiant vokiečių bombonešiams, Emelina Dauntry ir jos sesuo Džulija, kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, evakuojamos iš Londono. Tačiau Emelina, vos atvykusi į saugius užmiesčio namus, ima kurpti planą kuo greičiau grįžti į Londoną, kur laukia sunkiai išsikovotas darbas vestuvinių suknelių salone. Ji pasiryžusi susigrąžinti svajonę, net jei reikės sulaužyti mažajai sesutei duotą pažadą niekada šios nepalikti vienos.

„Paprastais žodžiais perteikta jautri istorija.”
RT Book Reviews

„Susan Meissner talentas panardinti skaitytoją į pasakojimo sūkurį pribloškiantis.”
Publishers Weekly

Susan Meissner (Siuzan Meisner) gimė ir augo San Diege, JAV. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. „Šilko siūlų dėžutė” 2015 m. pateko į „Goodreads” geriausių istorinių romanų dvidešimtuką.

mitologinės motes veidas

Medeline Miller

KIRKĖ

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė” – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

„Drąsi feministinė klasikinio mito interpretacija.”
O Magazine

„Kerintis pasakojimas apie paprastą ir sykiu ypatingą moters deivės gyvenimą.”
Eimear McBride

Madeline Miller (Madelina Miler, g. 1978 Bostone, JAV) įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas „Achilo giesmė” 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction” (dabar – „Women’s Prize for Fiction”) literatūros premiją. „Kirkė”, antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women’s Prize for Fiction” sąrašą ir išverstas į 26 kalbas.

indiska atributika

Vikram Chandra

DIEVŲ ŠOKIS

– Taigi, – prabilo jis, – kaip tau tokios sąlygos? Kasdien po dvi valandas savo pasakojimu turi sudominti mažiausiai pusę klausytojų. Jei kurią nors akimirką aš nuspręsiu, kad didesnė dalis publikos nuobodžiauja ilgiau kaip penkias minutes, būsi nubaustas.

Vikram Chandra – vienas žymiausių šiuolaikinių indų kilmės rašytojų, gyvena Mumbajuje ir JAV, Kalifornijoje, kur Berkeley universitete dėsto kūrybinį rašymą. Jo kūryba dėl savo sluoksniškumo, magiškojo realizmo ir kalbos vaizdingumo lyginama su Salmano Rushdie romanais. „Dievų šokis” – pirmasis autoriaus romanas, iškart atkreipęs ne tik plačiosios visuomenės, bet ir literatūros kritikų dėmesį. Jis buvo apdovanotas Commonwealth Writers premija už geriausią pirmąją knygą ir David Higham premija.

Romano „Dievų šokis” pagrindas – legendinio XIX a. anglų-indų kario, vadinto „Sikandaro sahibu”, pulkininko Jameso Skinnerio autobiografija. Tačiau iš tiesų tai – monumentalus pasakojimas, fantastiškas nuotykis skaitytojui, sekančiam susipinančias indo studento ir beždžionės istorijų gijas. O beždžionė yra… gyvūno pavidalu atgimęs žmogus, kuris, norėdamas išvengti mirties, sudaro sandėrį su dievais: kasdien jis privalo papasakoti po istoriją. Čia Indija, čia dievai vaikšto po žemę. Čia žmonės atgimsta gyvūnų pavidalais ir įsiveržia į mūsų kasdienybę, pripildydami ją magijos.

Viena vertus, tai magiškasis realizmas, pasaka, kita vertus – realistinis pasakojimas. Nuo XIX a. Indijos iki pankų muzikos Los Andžele viskas susimaišo, šimtai personažų, dievų, gyvūnų susipina į monumentalų, magišką epą. Pasakiškos moterys, herojiški žygdarbiai, indų filosofija ir vakarietiškas mentalitetas, mitologija, praeitis ir dabartis, Amerika ir Indija šiame postmoderniame ir pokolonijiniame romane susilieja į išties stulbinantį paveikslą.

Tai indiškasis Markesas ir „Tūkstantis ir viena naktis” viename.

Moteris sėdi ant suoliuko po medžiu

Jude Deveraux

KAIP NORI

Vieną lemtingą vasarą trys labai skirtingos moterys susitinka Samer Hilyje, Virdžinijoje, kur išsiaiškina turinčios daug daugiau bendro, nei įsivaizdavo…

Pirmoji šešiasdešimtmetės Olivijos santuoka buvo ilga ir nelaiminga, tačiau dabar, neseniai ištekėjusi, ji nekantrauja pagaliau pradėti gyvenimą su vyru, kurį visuomet iš tikrųjų mylėjo, — nesvarbu, kad ši pradžia ir gana vėlyva. Į penktąją dešimtį įkopusi Keitė yra ištekėjusi už išvaizdaus ir sėkmingo verslininko. Jų santuoka kone primintų pasaką, jeigu ne viena problema: jis aistringai įsimylėjęs kitą moterį! Dvidešimt kelerių Elizos santuoką, kurioje ši įstrigusi su vyru, parinktu turtingų jos tėvų, taip pat kamuoja problemos. Dabar, kai vyro meilužė laukiasi, atrodo, jis ketina imtis drastiškų priemonių, siekdamas Elizą pastumti šalin.

Nors vasarnamyje kiekviena jų atsiduria dėl skirtingų priežasčių, neilgai trukus moterys pradeda atskleisti savo nuoskaudas, norus ir svajones. O gavusios gyvenime retai pasitaikančią progą ištaisyti praeities klaidas, visos trys patiria, kas gali nutikti tuomet, kai svajonės iš tiesų išsipildo.

Nuoširdus, magiškas pasakojimas; „Kaip nori” yra puikus pavyzdys to, kad Jude Deveraux istoriją pasakoti geba taip kerinčiai, jog ši sužavės ne tik ilgamečius gerbėjus, bet gėrėtis privers ir naują skaitytojų kartą.

žmogus labirinte

Harlan Coben

PABĖGIMAS

Naujame meistriškai įtampą kuriančio Harlano Cobeno trileryje „Pabėgimas” tobulas šeimyninis gyvenimas dūžta į šipulius.

Tu praradai dukterį. Ji priklausoma nuo narkotikų ir nuo smurtaujančio vaikino. Ir davė tau suprasti, jog nenori būti surasta.

Kartą, visai atsitiktinai, pamatai ją Centriniame parke grojančią gitara. Tačiau ji jau nebe ta maža mergaitė, kokią atsimeni. Ši jauna moteris vaikšto peilio ašmenimis. Ji išsigandusi. Ji pateko į bėdą.
Bet tu apie tai negalvoji.
Prisiartini, maldauji grįžti namo.
Ji pabėga.

Tuomet tau, kaip jos tėvui, nebelieka nieko kito, kaip tik sekti paskui ją į tamsų, grėsmingą, visiškai nepažįstamą pasaulį. Ir, nespėjus nė susigaudyti, šeima atsiduria pavojuje. Norėdamas apsaugoti dukrą, tu turi stoti akis į akį su blogiu. Dabar ir tavo gyvybei gresia pavojus. Niekas nėra saugus. Nėra kur pasislėpti.

Harlanas Cobenas yra pirmas New York Times bestselerių autorių sąraše. Daugybė jo įtampos kupinų romanų, tarp jų „Laikykis stipriai”, „Namai” ir „Apgauk mane kartą”, taip pat daugybę apdovanojimų pelniusi serija apie Mironą Bolitarą leidžiama visame pasaulyje. Išspausdinta daugiau nei septyniasdešimt milijonų knygų keturiasdešimt trimis kalbomis. Daugelyje šalių jo kūrinai tampa bestseleriais. „Pabėgimas” — trisdešimt pirmoji autoriaus knyga.

Atsiliepimai:

Perskaičiau naują Harlano Cobeno romaną „Pabėgimas” vienu prisėdimu. Jis PRIKAUSTO dėmesį.
Ann Patchett

Nuostabi Harlano Cobeno knyga, galbūt geriausia iš visų jo parašytų. Net tokiam pasakojimo meistrui kaip Cobenas kartelė iškelta aukštai, bet autorius ją įveikė, regis, be jokių pastangų. „Pabėgimo” istorija liejasi laisvai ir nevaržomai, kaip ir dera kiekvienam puikiam pasakojimui. Fantastiškas skaitinys, pretenduojantis tapti geriausiu 2019-ųjų trileriu.
Providence Sunday Journal

langeliai name

Rosa Ventrella

PADORIOS ŠEIMOS ISTORIJA

Laike tarsi užmigusiame Bario kvartale auganti Marija kiekviename žingsnyje susiduria su prietarais ir patriarchalinėmis tradicijomis. Skurdas ir nepritekliai vargina žmones, pyktis ir agresija, nors ir slepiami po padorumo kaukėmis, yra nuolatiniai jų gyvenimo palydovai.

Nedidukė tamsaus gymio mergaitė augdama su dviem vyresniais broliais įdėmiai stebi savo ūmaus tėvo ir nuolankios motinos santykius, paženklintus smurto, kančios, meilės ir graužaties. Dėl įžūloko būdo užsitarnavusi Piktavalės pravardę, Marija jaučiasi tarsi įklimpusi laike. Jos gyvenimą praskaidrina tik draugystė su klasės draugu Mikele. Ilgainiui švelnūs broliški jausmai perauga į meilę, bet rimtesniems santykiams kelią užkerta Marijos tėvas, nenorintis matyti savo dukros didžiausių senojo Bario nusikaltėlių sūnaus draugijoje. Regis, karšta jaunų žmonių meilė turėtų padėti jiems ištrūkti iš šio užburto rato, bet senojo pasaulio gniaužtai yra pernelyg tvirti.

„Padorios šeimos istorija” – tai romanas, kurį skaitant neįmanoma likti abejingam. Tai istorija apie įvykius, siejančius Mariją su nugludintomis per amžius taisyklėmis ir papročiais, su tėvu, turinčiu daugiau teisių į dukrą nei pareigų jai, mergaitei, nieko negalinčiai tikėtis iš kvartalo, kuriame gimstama ir mirštama įsikibus tradicijų.

„Laikui nepavaldi realybė. Šiurkštus, įtraukiantis ir įtaigus pasakojimas. Neorealistines kino juostas primenantis dramatiškas sunkios pietų Italijos realybės aprašymas”.

Skaitiniai, „Corriere della Sera”

Verified by MonsterInsights