Naujos užsienio autorių knygos/2019 ruduo

bėgiojančios trys mergaitės

Emma Hannigan

LAIŠKAI MANO DUKROMS

Gumulas gerklėje pratrūko ašaromis iš akių, kai ji greitosiomis perskaitė žodžius, auklės Mėjos tikrai rašytus iš širdies. Maža to, tie žodžiai buvo parašyti iš pačios sielos.

Trys Breidžių seserys auklę Mėją visuomet mylėjo labiau, nei mamą – visuomet užsiėmusią ir savo darbui visiškai atsidavusią akušerę Martą. Mėja joms buvo ne antroji, bet beveik pirmoji mama: ji visuomet buvo šalia, spinduliavo meilę ir palaikymą ir geriausiai jas pažinojo. Todėl Mėjai mirus seserys pasijunta nepaprastai vienišos. Ypač sužinojusios, kad prieš mirtį mylima auklė kiekvienai paliko po laišką. Tačiau laiškai su paskutiniais meilės ir išminties žodžiais paslaptingai dingo…

Trys suaugusios seserys, trys labai skirtingi gyvenimai. Beatrisė, sumaniai vadovaujanti vestuvinių suknelių salonui ir jam atiduodanti visą save, nepriekaištinga šeimos motina, puikaus namo ir interjero kompanijos savininkė Rouzė, ir Džinė, su perspektyviu plastikos chirurgu gyvenanti JAV – ko joms galėtų trūkti? Joms nieko nestinga.

Tačiau kiekviena iš seserų turi po paslaptį…

Ir kiekvienos iš jų laukia gyvenimo pokyčiai, apie kuriuos jos nė neįtaria. Kiekviena turės padaryti po svarbiausią gyvenime sprendimą. Kur auklės patarimai, kai jų taip reikia? Kas nuslėpė paskutinius jos žodžius nuo Beatrisės, Džinės ir Rouzės? Ir ką apie jų gyvenimus galvoja tikroji mama?

„Laiškai mano dukroms” – šilta, emocinga ir jautri istorija apie vienos šeimos trijų kartų moteris. Apie dukteris, seseris ir motinas. Apie tai, kad kraujo ryšys ir šeima gyvenime yra patys svarbiausi. Ir apie tai, kad meilė į gyvenimą gali ateiti daugybe būdų.

Emma Hannigan (1972–2018) – airių rašytoja, daugelio bestselerių autorė, mirusi po ilgos kovos su vėžiu. Rašymas jai tapo terapija ir atspara gyvenime; gal todėl jos romanai suteikė šilumą ir paguodą tokiai daugybei moterų. „Laiškai mano dukroms” – paskutinė jos knyga.

ant kranto mergina balta suknele

Dinah Jefferies
DINGUSI SESUO

Šeimą sukrėtęs pagrobimas. Dukra, bet kokia kaina siekianti sužinoti tiesą.

Belė Haton visą gyvenimą augo manydama esanti vienturtė dukra. Tačiau tėvui mirus, tvarkydama jo milžinišką biblioteką, vienoje iš dulkėtų knygų Belė randa senų dienraščio iškarpų, kuriose pasakojama iki šiol negirdėta jos tėvų istorija: tolimojoje Birmoje, tiesiai iš aukštuomenės poros pono ir ponios Hatonų sodo, pagrobta vos trijų savaičių sulaukusi naujagimė Elvira. Vyresnioji Belės sesuo.

Negalėdama nuvyti kankinančių dvejonių ir minčių apie paslaptingus praeities įvykius, Belė leidžiasi į prarastos sesers paieškas aukso blizgesiu užlietoje egzotiškoje Birmoje. Gal dar ne viskas prarasta, gal dar pavyks surasti Elvirą? Tačiau kelionėje užsibrėžto tikslo link Belės Haton laukia daugybė išbandymų: galvą apsukanti meilė, apkalbos, paieškas sustabdyti mėginantys nepažįstamųjų grasinimai ir skaudžios išdavystės tų, kuriais pasitikėti ji norėtų labiausiai. Bet Belė stipri, o jos ryžtas surasti dingusią seserį nepalaužiamas.

„Nuostabu, kaip Dinah Jefferies tikroviškai perteikia tolimų egzotiškų šalių dvasią! Jautiesi, lyg pats būtum grįžęs į svaigias ir neramias XX a. 4-ojo dešimtmečio Birmos gatves.”

Kate Riordan

Dinah Jefferies (Dina Džefris, g. 1948) gimė ir pirmuosius gyvenimo metus praleido Malaizijoje. Baigė studijas Anglijoje, vėliau Toskanoje dirbo grafienės vaikų aukle. Rašyti pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiam sūnui, stiprius išgyvenimus perkėlė į kūrybą. „Dingusi sesuo“ – jau šeštas lietuviškai pasirodantis knygos  „ Arbatos plantatoriaus žmona” autorės kūrinys.

nepaklota lova

Beth O’Leary

ATSKIRAI KARTU

THE SUNDAY TIMES bestseleris.

Tifė ir Leonas – kiekvienas užkluptas savo rūpesčių. Tifė nebeturi kur gyventi. Jai skubiai reikia naujo būsto. Bet gaudama tik kuklų atlyginimą ji negali išlaidauti. Leonas dirba naktiniu slaugu paliatyviosios slaugos ligoninėje. Jis labiau rūpinasi kitais žmonėmis nei pats savimi. Jo tikslas vienas – išlaisvinti savo nekaltai įkalintą brolį.

Leonas turi butą, kuriame būna nuo devintos ryto iki šeštos vakaro. Tifė dirba nuo devynių ryto iki penktos vakaro. Jai tik reikia vietos, kur galėtų pernakvoti.

Reikia pripažinti: apimtas nevilties tampi platesnių pažiūrų žmogumi. Susiklosčiusią padėtį apibūdinkime taip:

Tifė ir Leonas gyvena tame pačiame bute.

Tifė ir Leonas miega toje pačioje lovoje.

Tifė ir Leonas niekada nėra susitikę.

Šis subtilių įžvalgų ir humoro kupinas romanas pasakoja du vienas kito nepažįstančius, bet gyvenančius tame pačiame bute žmones. Trokšdami pakeisti savo gyvenimą jie – kiekvienas atskirai ir abu kartu – leidžiasi į jaudinančią savęs atradimo kelionę.

Vos pasirodžiusi, ši knyga sulaukė didelės sėkmės. Jos vertimo teisės parduotos 35 šalims.

Mėgavausi šia knyga. Originali, smagi ir jaudinanti. Perskaitykite ją.
Clare Mackintosh, rašytoja, knygos „Matau tave” autorė

Naujoji Jojo Moyes… Visos „Aš prieš tave” sudedamosios dalys.
Cosmopolitan

Paskutinė knyga, mane taip smarkiai emociškai įtraukusi, buvo „Eleonorai Olifant viskas gerai”. Jos gerbėjai susižavės šia istorija.
The Guardian

Beth O’Leary – buvusi vienos didžiausių pasaulio leidyklų vaikų skyriaus redaktorė, šiuo metu atsidėjusi vien kūrybai.

užmerkta akis

Liz Lawler

NEPRABUSK

Praplėšusi akių vokus gydytoja Aleksa Teilor pamato, kad yra prijungta prie lašelinės, o jos kulkšnis ir pėdas tvirtai spaudžia specialios kilpos – ji guli ant operacinės stalo aukštai pakeltomis kojomis. Sunkiai susivokdama ir sunerimusi, pamano, kad turbūt pateko į avariją, todėl jai prireikė anestezijos ir operacijos. Tačiau priešais stovintis vyriškis, kurio didžiumą veido dengia chirurginė kaukė, aiškiai ne chirurgas. Ji jo nepažįsta – juk pati dirba ligoninėje. Netrukus vyriškis ramiai ir nuodugniai imasi pasakoti, ką ketina jai padaryti. Nė nespėjusi riktelėti pagalbos Aleksa vėl bejėgiškai pamažu užmiega nuo dar vienos anestetikų dozės…

Pabudusi ant ligonių pervežimui skirto vežimėlio moteris atpažįsta šalia stovint dvi koleges ir kaipmat praneša, kad buvo užpulta ir išprievartauta. Policija į jos neįprastą pasakojimą reaguoja skeptiškai – atlikti tyrimai nerodo jokių požymių, kad Aleksa būtų patyrusi prievartą. Aleksos pasakojimu ima abejoti net jos vaikinas. Ji ir toliau užsispyrusi laikosi savo, bet niekas, regis, ja netiki – ir galiausiai ji pati sudvejoja, ar tik neprarado sveiko proto.

Tačiau šios dvejonės netruks išsisklaidyti – labai greitai ji sutiks kitą paslaptingo skriaudiko auką…

Kvapą gniaužiantis, provokuojantis psichologinis trileris „Neprabusk“ – tai debiutinis Liz Lawler (Lizos Loler) kūrinys, pelnęs jai didelę sėkmę ir kaipmat išgarsinęs.

neryškus moters veidas

Carolina Setterwall

TIKĖKIMĖS GERIAUSIO

„Paskutinę naktį užmiegu kambaryje šalia tavojo tikėdamasi, kad priešaky mūsų dar laukia tūkstančiai dienų. Bet nelaukia. Ši naktis yra mūsų paskutinė bendra naktis.”

2009-ieji, Stokholmas

Trisdešimtmetė Karolina nepriklausoma ir pasimetusi širdies reikaluose. Vakarėliuose ji mėgsta šokti viena. Tačiau tą vakarą netikėtai šalia atsiduria Akselis – mažakalbis, kiek gunktelėjęs, didelėmis akimis ir kreiva šypsena. Daugiau jie nebeišsiskiria.

2014-ieji, Stokholmas

Gegužę, Karolinai krūtimi maitinant kūdikį, nuo Akselio ateina elektroninis laiškas. Jame šis tarytum iš giedro dangaus surašęs slaptažodžius ir kitus svarbius dalykus – jeigu mirtų. Laišką jis užbaigia paprastai: „Tikėkimės geriausio!” Karolina sunerimsta, paskui susierzina: tik jis geba elgtis taip beatodairiškai ir be sentimentų, beveik maniakiškai realistiškai. Spalį Akselis miršta.

Dviejuose susipinančiuose persiklojančio laiko pasakojimuose autorė skausmingai atvirai ir jautriai pasakoja asmeninę meilės ir netekties, aistros ir ilgesio, džiaugsmo ir nenumaldomo kaltės jausmo istoriją. Mikroskopiškai tiksliai atkuria audringą jųdviejų su Akseliu meilės pradžią, kasdienybę auginant kūdikį, intensyvius ir dažnai įtemptus santykius, netikėtą Akselio mirtį ir gyvenimą po jos, bandant ištverti tuštumą, rasti jėgų motinystei ir susitaikymui. Tai mylinčios moters laiškas mirusiam vyrui – nuoširdus, nepagražintas, drąsiai kalbantis apie įvairiausias meilės ir liūdesio formas, – todėl toks apvalantis ir tikras.

„Unikalus autorės balsas, savitas autobiografinio romano stilius ir vidinis veikėjos pasaulis, nuogu atvirumu prilygstantis K. O. Knausgårdui.”
Evening Standard

„Perveriantis priminimas, kad mūsų gyvenimas vos per vieną širdies dūžį gali apvirsti aukštyn kojomis.”
Sydsvenskan

„Didžiausia šios knygos stiprybė – jos pribloškiantis nuoširdumas. Daugelį metų nebuvau skaičiusi tokios prikaustančios knygos.”
Times

Carolina Setterwall (Karolina Seterval, g. 1978) – švedų rašytoja. Studijavo medijų ir komunikacijos mokslus Stokholme ir Londone, dirbo muzikos ir leidybos srityse. „Tikėkimės geriausio” – debiutinis, iš tiesų išgyventa meilės ir netekties istorija paremtas autobiografinis romanas, išleistas 25 pasaulio šalyse.

moteris žiūri pro užuolaidos plyšį

Sarah Vaughan

SKANDALO ANATOMIJA

Įkvėpta skandalingo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono ir apžvalgininkės Petronellos Wyatt romano.

Du nuostabūs vaikai ir protingas, aukštą politiko postą užimantis vyras Džeimsas, kuriuo žavisi ne vienas Jungtinės Karalystės gyventojas, – didžiausias Sofi Vaithaus turtas ir pasididžiavimas. Tačiau kai vieną vakarą Džeimsas namo grįžta gerokai pavėlavęs, Sofi suvokia, kad visoms jos pavyzdingo gyvenimo iliuzijoms lemta dužti.

Keitė Vudkroft – karališkoji advokatė, kvalifikuota lytinių nusikaltimų tyrimų kaltintoja. Jos rankose – skandalinga byla: visų gerbiamą ministro pirmininko patikėtinį Džeimsą Vaithausą partijos padėjėja Olivija Lyton apkaltina seksualiniu priekabiavimu ir išžaginimu. Ambicingajai Keitei tai puiki proga įrodyti, kad teisingumas privalo nepaisyti ryšių ir žinomų vardų protekcijų.

Dviejų moterų, stovinčių skirtingose barikadų pusėse, gyvenimai negrįžtamai susipina: nepalaužiama Sofi viltis, kad viskas – tik šmeižtas, siekiant sugriauti jos idilišką gyvenimą, susiduria su aršiu Keitės ryžtu siekti teisingumo, kad ir kokie galingi būtų jos oponentai. Vis asmeniškesnė Sofi ir Keitės kova į paviršių iškelia ilgai slėptus faktus ir korumpuotą politinio elito gyvenimą.

„Seksualinė prievarta ir valdžia: ar privilegijos ir galios pozicijos lemia, kieno pusėje tiesa?”
Stylist

„Savalaikis, ryškiomis spalvomis perteiktas pasakojimas, tobulai atliepiantis moters padėtį šiais emancipacijos ir #metoo judėjimo laikais.”
People

„Elegantiškas ir preciziškas įsišaknijusių melagysčių skrodimas.”
Louise Candlish

Sarah Vaughan (Sara Von) – Oksfordo absolventė, ilgametė „Guardian” naujienų korespondentė, rašiusi sveikatos ir politikos klausimais. Knyga vos pasirodžiusi tapo tarptautiniu bestseleriu. Šiuo metu išversta į daugiau nei 22 pasaulio kalbas.

mergina su lelija plaukuose

Kimberley Freeman

ŽALIŲJŲ KRIOKLIŲ VIEŠBUTIS

1926-ieji. Violeta Armstrong dirba padavėja prašmatniame „Žaliojo SPA” viešbutyje, kuriame leisti žiemos atostogas mėgsta daugybė Australijos įžymybių. Tarp jų šįkart yra Flora ir Semas Haničerčai-Blekai – brolis ir sesuo iš labai kilmingos šeimos. Tarp Violetos ir Semo užsimezga abipusė simpatija, kuri netrukus perauga į potraukį ir aistrą. Tačiau nei jie patys, nei kiti negali net įsivaizduoti, kokie įvykiai laukia įsisiautėjus žiemai, kai sniegas atkerta viešbutį nuo išorinio pasaulio…

Po beveik devyniasdešimt metų didingojo „Žaliojo SPA” viešbučio vietoje veikia tik nedidelė kavinė, o pats viešbutis restauruojamas. Kavinėje įsidarbinusi mergina Lorena Bek susipažįsta su darbams vadovaujančiu architektu Tomu. Jo įleista į užrakintą viešbučio sparną, ji randa pluoštą meilės laiškų, datuotų 1926-aisiais. Juos skaitydama, pamažu atskleidžia seniai pamirštas paslaptis ir prieš beveik devyniasdešimt metų po sniegu palaidotą tiesą.

Įtraukiančiame ir netikėtų siužeto posūkių kupiname romane – uždrausti jausmai, jokių kliūčių ir argumentų nepaisančios aistros, užmirštos paslaptys, tragedijos ir kruopščiai slėpta tiesa. Žinoma, ir didinga, net šiek tiek magiška vieta, pakeitusi ir sujungusi dviejų moterų likimus ir jų gyvenimus: „Žaliojo SPA” viešbutis.

Rašytoja Kimberley Freeman gimė Londone, o gyvena ir dirba Australijoje. Debiutavusi 1997 m., iki šiol yra parašiusi jau beveik trisdešimt romanų.

užmerkta akis

Jodi Picoult

ŠVIESOS BLYKSNIS

Abortus reglamentuojantys įstatymai apsiriboja skirstymu į juoda ir balta: arba esi už, arba prieš abortus. Tačiau moterys nėra juodos ir baltos – jos iš tūkstančių atspalvių. Jų nuomonę lemia skirtingos aplinkybės ir patirtys. Romanu „Šviesos blyksnis“ Jodi Picoult nori paskatinti skaitytoją susimąstyti apie sudėtingas situacijas, aplinkybes ir motyvus, formuojančius kiekvieno iš mūsų nuomonę bei pasirinkimus.

Į Misisipės valstijos kliniką įsiveržęs ginkluotas vyras įkaitais paima ligoninės personalą ir pacientes. Kiekvienas romano personažas – stulbinamai natūralus, įtikinantis ir savaip prikaustantis dėmesį. Derybininkas Hju Makelrojus atvykęs į incidento vietą sužino, kad klinikoje tarp įkaitų yra ir jo keturiolikmetė duktė. Su ginklu į kliniką įsiveržęs Džordžas Godardas šių desperatiškų veiksmų griebiasi paveiktas siaubingo praradimo. Ne mažiau įtaigūs ir kiti veikėjai: gydytojas Lujis Vordas, medicinos sesuo Izė Volš ir protestuotoja prieš abortus Džanina Deger, kuri klinikoje tikėjosi gauti skandalingos medžiagos apie „kūdikių žudikus”.

Įtraukiančiam ir jaudinančiam romanui pakaktų vien šių spalvingų personažų, tačiau autorė tuo neapsiriboja – J. Picoult įvykius pateikia atvirkštine tvarka. Romanas prasideda nuo įkaitų dramos atomazgos, skaitytojas pamažu vedamas prie tragedijos ištakų. Tik pabaigoje sužinosite tikruosius veikėjų motyvus ir labai nustebsite.

Diane Chamberlain

PAVOGTA SANTUOKA

Viena klaida, viena lemtinga naktis, ir Tesos Demelo gyvenimas apvirsta aukštyn kojom.

1944-ieji. Tesa staiga meta medicinos studijas, žadančias jai puikią karjerą, susituokia su paslaptingu nepažįstamuoju ir persikelia gyventi į Hikorį, mažą provincijos miestelį Šiaurės Karolinoje. Jos vyras Henris Kraftas – paslaptingas žmogus, dažnai negrįžtantis naktį namo, slepiantis nuo žmonos pinigus ir nerodantis jai jokios meilės. Tesa veikiai sumoja atsidūrusi keistoje santuokoje – be meilės, be menkiausios vilties ištrūkti.

Hikorio gyventojai myli ir gerbia Henrį, bet į Tesą žvelgia kaip į įsibrovėlę. Kai miestelį užgriūva poliomielito epidemija, moteris pasijunta reikalinga ligoninėje ir nepaklūsta vyro draudimui pradėti ten dirbti. Ligoninėje pagaliau vėl randa gyvenimo tikslą ir prasmę. Tačiau namie Henrio veiksmai Tesai kelia vis daugiau nerimo.

Paremta istoriniais faktais, kupina kvapą gniaužiančių siužetinių vingių „Pavogta santuoka” – tai romanas apie painias paslaptis, išdavystes, prietarus ir tikrąjį atlaidumą. Puikus Dianos Chamberlain pasiektų talento aukštumų pavyzdys.

ranka su pirštine

Stephen King

TAS

„Džordžas pasilenkė.
Klounas ištiesė ranką.
Ir vaikas pamatė, kaip keičiasi jo veidas.”

Deris – mažas miestelis, nesiskiriantis nuo daugybės kitų tokių Meino valstijoje. Bent jau taip atrodo jo gyventojams, paskendusiems kasdieniuose rūpesčiuose. Ir tik vaikai jaučia, kad gimtasis jų miestelis kitoks. Ypatingas. Siaubingai, šiurpiai, tragiškai ypatingas, nes po jo gatvėmis ir tiltais, begaliniuose nuotekų vamzdynuose ir Kanale tyko TAS…

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Derį supurto žiaurių nusikaltimų virtinė. Kol suaugusieji bergždžiai ieško nusikaltėlio, septyni paaugliai perpranta, kas tikrasis blogio šaltinis ir kur jis slypi. Įveikę didžiausias savo baimes, jie stoja į kovą su TUO ir jį nugali. Vis dėlto po 27 metų paaiškėja, kad TAS grįžo ir jiems vėl teks patirti siaubą, kurį buvo pasistengę ištrinti iš atminties kurdami savo gyvenimą toli nuo Derio.
Šis siaubo romanas, rašytas ketverius metus, tapo nuostabiu gausios Stepheno Kingo kūrybos brangakmeniu. Daugiau nei prieš tris dešimtmečius išvydęs dienos šviesą jis iš karto pelnė pasaulinį pripažinimą ir atsidūrė geriausių Amerikos knygų sąrašų viršūnėse.

„Tas” – nepaprastos galios ir poveikio romanas apie vaikystę ir brendimą, apie nuoširdžią draugystę ir besąlygišką ištikimybę, ir apie kiaurai persmelkiantį, kliuksintį, stingdantį ir kiekvienoje tamsioje kertėje aukų tykantį bevardį siaubą.

„Kol kas puikiausias romanas… Nors kiekvienas puslapis šokiruoja ir stebina, Stephenui Kingui pavyko sukurti ir nepakartojamai šiurpią pabaigą.” Yorkshire Evening Post

Laurent Gounelle

PAŽADU TAU LAISVĘ

Nauja bestselerio “Dievas visada keliauja incognito” autoriaus knyga tiems, kurie ieško atsakymų ir trokšta pažinimo. Supindamas populiariąją psichologiją ir įtraukiantį siužetą, Laurentʼas Gounelleʼis stengiasi padėti savo skaitytojams atrasti kelią į laimingą gyvenimą.

Turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime būna dienų, kai atrodo, kad pati visata susimokė prieš jus: viskas krenta iš rankų, o blogą naujieną veja dar blogesnė. Būtent tokią dieną išgyvena Sibilė Širdūn. Pirmiausia jos viršininkas pareiškia, kad moteris teturi dešimt dienų darbo vietai išsaugoti. Lyg to būtų maža, partneris nedviprasmiškai duoda Sibilei suprasti, kad jo nebetenkina jų santykiai. Pagrindinė problema atrodo esanti Sibilės asmenybė – ji turi pasikeisti. Priblokšta moteris karštligiškai puola ieškoti išeities – kaip tuo pat metu išsaugoti tai, ką turi, ir neprarasti savęs?

Atsitiktinumo, likimo ar Dievo dėka atsakymą jai pasiūlo seniai matytas, netikėtai sutiktas pažįstamas Remis. Jis papasakoja Sibilei apie paslaptingą vyrą, įvaldžiusį senovinį meną visiškai pakeisti žmogaus asmenybę. Iš pradžių moteris reaguoja skeptiškai, bet įrodymai – prieš akis: universiteto laikais Remis buvo tikras drovumo įsikūnijimas, o dabar tiesiog spinduliuoja vidinį pasitikėjimą savimi. Sibilė pasijunta suintriguota. Galų gale – ką ji gali prarasti?

Socialinių mokslų, psichologijos, filosofijos ir asmeninio tobulėjimo entuziastas Laurentʼas Gounelleʼis yra tikra sensacija ne tik gimtojoje Prancūzijoje, bet ir daugybėje kitų šalių. Jo knygos, nagrinėjančios daugybei žmonių aktualias problemas, išverstos į 27 kalbas ir yra mėgstamos milijonų skaitytojų visame pasaulyje.

rudeniniai lapai

Kent Haruf

MŪSŲ SIELOS NAKTYJE

Mažame Holto mieste ilgus metus kaimynystėje gyvena Edė Mur ir Luisas Votersas. Dabar jie abu vienui vieni tuščiuose namuose, naktimis prisipildančiuose slegiančios tylos ir vis stiprėjančio vienatvės jausmo. Vieną tokį vakarą Edė netikėtai aplanko Luisą. „Kaip tu pažvelgtum į tai, jeigu aš paprašyčiau tavęs retsykiais ateiti pas mane naktį kartu pamiegoti. Aš kalbu ne apie seksą. Man rūpi kitkas. Geismai jau, regis, seniai išblėso. Kalbu apie tai – kaip prastumti naktį. Kad atsigulusi jausčiau šilumą ir turėčiau, su kuo pasišnekučiuoti”, – taria ji. Taip užsimezga draugystė, teikianti paguodą, pokalbius naktimis, džiaugsmą ir meilę. Net jei ne visiems tai atrodo priimtina.

Šioje išmintingoje, švelnioje knygoje atskleidžiamas paprastų žmonių paprasto gyvenimo grožis, tyli ir kartu šviesiausių jausmų turtinga kasdienybė, stojiška ir ori laikysena pasitinkant gyvenimo saulėlydį. Tai odė žemiškai laimei ir gyvenimo laisvei.

„Neabejotina, Johno Williamso „Stounerio” skaitytojai pamėgs Kento Harufo kūrybą, ir atvirkščiai. Jiems abiems būdingas nepaprastai jautrus žvilgsnis į žmogų.”

Bookmunch

„Čia kasdienybė virsta poezija. Tai vilties švyturys kiekvienam.”

Financial Times

„Autorius, šią knygą rašęs jau stovėdamas tarpduryje, besiveriančiame į tamsą, paliko mums spindulį šviesos – žemiškos laimės pojūtį. Netvarios, bet vienintelės tikros laimės, kurią teikia artumas sielų, tarsi atskiros visatos judančių ta pačia kryptimi ir paklūstančių neįvardijamam balsui, aidinčiam jų pačių gelmėje.”

Knygos vertėja Nijolė Regina Chijenienė

Kent Haruf (Kentas Harufas, 1943–2014) – amerikiečių rašytojas, nominuotas ir apdovanotas tokiomis literatūros premijomis kaip „National Book Award”, „Dos Passos Prize for Literature”, „Folio Prize”. „Mūsų sielos naktyje” – paskutinis autoriaus romanas, atrastas ir išleistas jam mirus. Jo, kaip ir visų kitų Harufo kurinių, veiksmas vyksta fikciniame Holto mieste, Kolorado valstijoje. „Mūsų sielos naktyje” išrinktas „Washington Post”, „Boston Globe”, „Denver Post” ir kitų leidinių metų knyga, pagal romaną pastatytas to paties pavadinimo NETFLIX filmas, kuriame vaidina Jane Fonda ir Robertas Redfordas.

rožė ant skrynios

Hannah Richell

POVŲ DVARAS

Dvi moterys. Dvi tolimos vasaros. Ilgus metus paslaptis saugantis dvaras.

Megė Oberon jau metus gyvena Australijoje. Nieko nepaaiškinusi, staiga nutraukė sužadėtuves ir nutarė pabėgti kiek galima toliau nuo namų. Tikėjosi, kad čia nepasieks praeities klaidos ir nuoskaudos. Tačiau svetimoj šaly slenkančios dienos Megei neteikia džiaugsmo: prasti nuomojami namai, nuviliantis darbas kavinėje, atsitiktiniai, nieko nereiškiantys meilės ryšiai, atrodo, viską tik gramzdina gilyn.

Vieną dieną Megę pasiekia naujiena: jos 86-erių senelė Liliana – ligoninėje. Merginai nelieka nieko kito kaip tik, įveikus baimę, susikrauti mantą ir grįžti į gimtąją Angliją – į paslaptingąjį Klaudeslio dvarą, kurio sienos visus šiuos metus kantriai saugojo Oberonų šeimos paslaptis. Prieš Megės akis ima vertis nežinomi senelės gyvenimo vingiai, seniai pražuvusios vasaros įvykiai, kurie iš pagrindų pakeis visa, ką Megė iki šiol manė esant tikra ir nekintama.

„Hannah Richell romanai išsiskiria nuostabiai papasakotomis, nepamirštamomis istorijomis.”
Sydney Morning Herald

„Prikaustanti meilės, sielvarto ir kankinančios kaltės istorija.”
Liz Fenwick

„Įkvepiantys gyvenimai: sielvartą puslapis po puslapio keičia šviesi viltis.”
Emylia Hall

Hannah Richell (Hana Ričel) – gimė ir augo Kento grafystėje, Jungtinėje Karalystėje. Baigusi studijas Notingemo universitete, dirbo leidybos ir kino industrijoje, rašė apžvalgas leidiniuose „Harper’s Bazaar”, „The Independent”, „Fairfax Media” ir „Australian Women’s Weekly”. Jos knygos išverstos į daugiau nei 15 pasaulio kalbų. Tai pirmasis lietuvių kalba pasirodęs H. Richell romanas.

sraigtasparnis tamsoje


Jonas Bonnier

PAKIBĘ

Keturi vyrai ir moteris, viena didelė svajonė ir įspūdingiausias šimtmečio apiplėšimas.

SAMIS anksčiau vertėsi smulkiomis vagystėmis, bet dabar turi pasirūpinti vis gausėjančia šeima, todėl planuoja pradėti verslą. Nesusiklosčius svarbiam sandoriui, jam tenka ieškoti naujų būdų, kaip aprūpinti žmoną ir vaikus. MIŠELIS, vaikystėje pabėgęs nuo pilietinio karo Libane, užaugo skurdžiuose Stokholmo priemiesčiuose. Jis bando atversti naują gyvenimo lapą, tačiau tam vis nepakanka šlamančiųjų. NIKLAS visada buvo ištroškęs gyvenimo – keliaudamas po pasaulį sekė savo vizija, bet jam pritrūko adrenalino. ZORANAS – verslininkas, pažįstantis visus ir sandorius tvirtinantis vienu rankos paspaudimu. Dar būdamas jaunas, ambicingasis jugoslavas troško tapti turtingas – visai nesvarbu, kokia kaina. O ALEKSANDRA? Ji – priežastis, kodėl šie vyrai tą 2009-ųjų rugsėjį ėmė planuoti didžiausios Stokholmo pinigų saugyklos apiplėšimą.

Iš pradžių planas atrodo nepriekaištingas: kiekvienas netikėtumas apgalvotas, kiekviena smulkmena tobulai suplanuota, atpildas – turtai, kurių užteks visam likusiam gyvenimui. Ir niekas nė nenukentės. Tik ar visi iš tikrųjų yra tie, kuo dedasi? Šis klausimas lieka neatsakytas net tada, kai sraigtasparnis su keturiais plėšikais ir 39 milijonais kronų pakyla nuo pinigų saugyklos stogo. Kokias paslaptis saugo kiekvienas jų ir kas ta moteris, įsiliejusi į jų gyvenimus?

„Toks neįtikėtinas iš tikrųjų įvykdytas nusikaltimas, rodos, galėjo rastis tik vaizduotėje, o ne tikrovėje.”
Jake Gyllenhaal, šio romano NETFLIX ekranizacijos žvaigždė

„Tobulas skaitinys „Oušeno vienuoliktuko” ar „Itališko apiplėšimo” gerbėjams.”
CrimeReads

„Neįmanoma atsitraukti!”
Publishers Weekly

„Tikras desertas mėgstantiems skandinaviškus trilerius.”
Booklist

Jonas Bonnier (Jūnas Bonjeras, g. 1963) – švedų rašytojas, scenaristas ir žurnalistas. „Pakibę” – jo debiutinis romanas. Jis akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išverstas į daugiau kaip 30 pasaulio kalbų. Rašydamas autorius rėmėsi iš tikrųjų įvykdyto apiplėšimo istorija ir atliko daugybę interviu su tikraisiais nusikaltimo vykdytojais. 2020 m. suplanuota šios knygos NETFLIX ekranizacija, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks Jake’as Gyllenhaalas.

Lena Andersson

SVĖJOS SŪNUS

Lena Andersson (gim. 1970) – švedų žurnalistė, aštuonių romanų autorė, bendradarbiauja su vienu didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter” ir laikoma viena talentingiausių, įdomiausių šalies apžvalgininkių. Rašytoja gilinasi į moters psichologiją, lyčių santykius. Po romanų apie Esterą pasirodymo ji apibūdinama ir kaip geriausia Švedijos meilės temos ekspertė, gebanti chirurgiškai dekonstruoti prieštaringiausius jausmus. Lenos Andersson romanai apie meilę neturi nieko bendro su romantiškomis istorijomis ar svajonių knygomis. Priešingai – ji rašo itin tikroviškus ir dažnai skaudžius tekstus, su kuriais skaitytojos susitapatina, prisimindamos savo asmenines istorijas ir patirtis. Šiose knygose realistiškai, su dėmesiu psichologiniams niuansams nagrinėjamos nepavykusių santykių, apgaulės, prisirišimo, kaltės, savigarbos praradimo, gėdos ir vilties temos.

Lietuviškai yra išleisti du rašytojos romanai:  “Estera. Romanas apie meilę” ir “Be įsipareigojimų”. 2017-aisiais autorė lankėsi Vilniaus knygų mugėje ir sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo.

„Svėjos sūnus” – naujausias autorės romanas. Jame meistriškai, – ir šįsyk lyg chirurgo skalpeliu, – detalė po detalės atveriamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas. Pagrindinis kūrinio herojus Ragnaras Johansonas gimė 1932-aisiais – didžiųjų istorinių permainų Švedijoje metu. Rodosi, jam tiesiog yra įgimta švedų socialinės demokratijos dvasia, jis įsitikinęs, kad ji padėjo žmonijai žengti iš tamsiųjų amžių į modernybės laikus. Kartais Ragnaras niekina savo pyragus kepančią, namus tvarkančią ir daržoves konservuojančią motiną Svėją – jam atrodo, kad ji reprezentuoja patį valstietijos skurdą. Juk pats Ragnaras – kaip naujojo mąstymo atstovas – aukština skalbimo mašinų teikiamą efektyvumą ir laiką taupančius maisto pusfabrikačius. O kai pats susilaukia dukters Elzos, augina ją remdamasis savo vertybėmis – siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke. Ragnaro motina Svėja – tartum praeities reliktas, o duktė – ateities viltis. Tačiau Ragnaras staiga pajunta, kad pasaulis ima keistis – ar jo įsivaizduojamam aukso amžiui ateina galas? Ar tikrai jo motina – tik nenaudinga praeitis?

„Svėjos sūnus” – tai išmintinga šeimos kronika, pasakojanti apie socialines transformacijas, kurios mus ir vienija, ir skiria. Galima teigti, kad tai knyga apie drąsą būti ištikimam sau. Tačiau ką reiškia būti ištikimam sau? Ko reikia, kad ši moderni tiesos galimybė – kai kas ją vadina savęs realizacija – būtų įgyvendinta? Ar tam reikia visuomenės su stipria valstybe? Pasitikėjimo? Vidinės jėgos? Į šiuos klausimus ir stengiasi atsakyti romano autorė.

Erin Kelly

JIS PASAKĖ. JI PASAKĖ

999-ųjų vasara. Kitas ir Lora atvyksta į Kornvalį stebėti visiško saulės užtemimo. Kitas – tikras užtemimų „medžiotojas”. Jauni įsimylėjėliai tikri, kad ateityje jų laukia dar ne vienas įspūdingas reginys. Tačiau po užtemimo Lora tampa, kaip pati mano, brutalaus užpuolimo liudytoja. Atvykus policijai Lora tvirtina viena, bet užpuolikas sako visai ką kita. Jo auka iš pradžių atrodo esanti dėkinga. O po kelių mėnesių ji išdygsta ant Kito ir Loros namų slenksčio ir Lora suabejoja – ar ji patikėjo tuo žmogumi?
Po penkiolikos metų Kitas ir Lora gyvena pasikeitę vardus ir nedrįsta naudotis jokiais socialiniais tinklais, jų telefonų numeriai įslaptinti. Galop jiems tampa aišku, kad praeities įvykių nepavyks palikti vien praeičiai.

Erin Kelly – žudikiškų siužeto vingių karalienė. Ši knyga pasakoja apie tai, kokius melus mes susikuriame, kad apsaugotume save, ir atskleidžia, ką esame pasiryžę padaryti, kad įtikintume kitus, jog teisinga būtent mūsų pasakojamos istorijos versija.

Nuo tada daugybę kartų mintyse atkartojau tą dieną. Jeigu galėčiau dar sykį išgyventi Lizardą, ar pakelčiau piniginę? Dalis manęs – pasipūtusi ir gudri po laiko – sako, kad turėjau palikti ją ant žemės ir nueiti su Kitu. Bet net žinodama, kas nutiko paskui, abejoju, ar būčiau lengvai praėjusi pro šalį. Galbūt galėjau tvirčiau įsikibti į Kitą, dar akimirksnį pabūti kartu, pasidžiaugti tobulybe, kol dar laikėme ją rankose.

Meistriškas kūrinys – intriguojantis, nenuspėjamo siužeto, pašėlusiai išmoningas, klausia tik to, ko reikia klausti, ir verčia spėlioti iki pat pabaigos. Susižavėjau.

Ruth Ware, trilerio „Tamsioje tamsioje girioje” autorė

Iš tiesų sakau: TAI knyga, kurią mielai būčiau parašiusi pati.

Clare Mackintosh, trilerio „Matau tave” autorė

Labai gera… Nešiojausi šią knygą visur po namus – taip įtraukė.

Sarah Perry, romano „Esekso slibinas” autorė

Užburianti. Hipnotizuojanti. Nepamirštama.

Gillian Flynn, trilerio „Dingusi” autorė

Dama stotyje

Fiona Davis

CENTRINĖ STOTIS

Fiona Davis – aktorė, žurnalistė ir rašytoja, bestseleriais tapusių romanų autorė, jos knygos išverstos į 12 kalbų. Ji geba ikoninių Niujorko pastatų istoriją paversti žmonių istorija. „Centrinė stotis” – romanas apie Niujorko Centrinį terminalą, meną, pripažinimą ir dvi labai drąsias moteris.

Niujorko Centrinė stotis – tai ne šiaip sau pastatas, tai – architektūros ir dizaino šedevras. Tuo dabar įsitikinę daugelis niujorkiečių. Tačiau Klarai Darden ir Virginijai Klėj šis pastatas reiškė visai ką kita. Klarai tai buvo tramplinas į šlovę. 1928-aisiais ji dėstė iliustraciją Centrinės stoties meno mokykloje. Gabi ir ambicinga mergina siekia pripažinimo, tačiau įveikti išankstines nuomones, kad moterys nėra tokios talentingos, ir kad iliustracija yra žemesnės rūšies menas, labai nelengva. Bet Klara nepasiduoda, ir greitai įžūlumas ir pastangos ne tik iškelia ją į karjeros aukštumas, bet ir sujaukia širdį. Ji blaškosi tarp turtingo poeto, galinčio užtikrinti jai ateitį, ir talentingo, tačiau atžaraus beturčio tapytojo. Tačiau greitai visos bohemos meilės rūpesčius ir svaiginančią karjerą sugriaus didžioji depresija. Ir Klara nė nenutuokia, ką ji jai atneš…

1974-aisiais Centrinė stotis suvargusi ir apleista – beveik kaip Virginija Klėj. Čia ilgiau užsibūti nesaugu. Tačiau Virginijai stotis – paskutinis prieglobstis. Neseniai išsiskyrusi, ji turi išlaikyti paauglę dukrą, taigi darbas stoties informacijos kioske jai tikras išsigelbėjimas. Beklaidžiodama po stotį, ji aptinka apleistą meno mokyklą, o joje – akvarelę, kuri įsuka Virginiją į praeities verpetus. Kam priklauso šis kūrinys? Virginija vis giliau grimzta į prieškario bohemos gyvenimo labirintus, net neįtardama, kad šis radinys pakeis jos pačios gyvenimą visiems laikams.

tamplierių atributika

Dan Jones

TAMPLIERIAI

Save jie vadino Kristaus kariais, tikėjimo gynėjais ir Šventosios Žemės sergėtojais. 1119 m., po Pirmojo kryžiaus žygio, įkurto Tamplierių ordino istorija tokia dramatiška ir paslaptinga, kad iki šiol traukia ne tik viduramžius studijuojančių istorikų, bet ir įvairiausių konspirologų, sensacijų ieškotojų dėmesį.

Ši istoriko ir žurnalisto Dano Joneso knyga, tapusi New York Times bestseleriu, nukelia mus į nepažintą prabėgusių amžių glūdumą. Autorius pasakoja, kaip saujelės riterių-vienuolių Jeruzalėje įkurta ginkluota brolija per kelis šimtmečius tapo be galo įtakinga karine, politine ir finansine organizacija, steigusia atstovybes daugelyje tuomečių Europos valstybių, valdžiusia plačias teritorijas, kūrusia vienus pirmųjų bankų. Į tamplierių didžiojo magistro nuomonę įsiklausydavo monarchai ir aukščiausi Bažnyčios hierarchai. Atrodė, kad pasaulyje nėra jėgos, galinčios rimčiau pakenkti turtingam ir galingam ordinui.

Tačiau po iškilimo sekė greitas nuopuolis. 1307 m. Prancūzijos monarcho Pilypo IV Gražiojo pastangomis tamplieriams buvo žaibiškai suduotas visiškai slaptai rengtas smūgis. Netikėtai užklupti riteriai buvo suimami, žiauriai tardomi ir kalinami, verčiami pripažinti kaltinimus erezija ir tikėjimo niekinimu, o didysis magistras Jacques’as de Molay sudegintas ant laužo. Kokios yra tikrosios susidorojimo priežastys? Kas tamplierių istorijoje tiesa, o kas – melas?

Nagrinėdamas šaltinius D. Jonesas pateikia sukrečiantį pasakojimą, vienu metu ir moksliškai patikimą, ir intriguojantį, lengvai skaitomą.

žmonės tarp griuvėsių

Keith Lowe

BARBARŲ ŽEMYNAS

Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945-aisiais, tačiau neramumai Europoje tęsėsi dar gerą dešimtmetį. Britų istorikas Keithas Lowe’as šioje knygoje pasakoja apie laikotarpį nuo karo pabaigos iki kol galiausiai į senąjį žemyną grįžo stabilumas.

Po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo suniokota: sugriauti miestai, žlugusi ekonomika, gyventojai – ties bado riba. Žemynas vėl pajuto siaubingą žiaurumo proveržį. Sąjungininkų kareiviai negailestingai elgėsi su nugalėtų šalių civiliais gyventojais. Vokiečiai, ypač nacių partijos nariai, buvo kankinami ir žudomi, moterys prievartaujamos. Pasipriešinimo judėjimų kovotojai be skrupulų atsikratydavo kolaborantais. Etniniai valymai, pilietiniai karai ir žmogžudystės pokario Europoje buvo įprasti, o partizaninis karas sovietų okupuotose valstybėse truko dar gana ilgai.

„Barbarų žemynas” – sukrečiantis pokario savivalės ir teroro laikotarpio paveikslas.

kareiviai

William Lubbeck, david Hurt

PRIE LENINGRADO VARTŲ

Knyga „Prie Leningrado vartų” – vokiečių kario Wilhelmo Lübbeckės prisiminimai. Pokariu autorius persikėlė gyventi už Atlanto, pakeitė pavardę ir tapo Williamu Lubbecku.

Tai istorija apie Vermachto armijų grupės „Šiaurė” gretose kovojusį jauną vyrą, nuėjusį kelią nuo eilinio kareivio iki vyresniojo leitenanto.

Autorius pasakoja apie kautynes Prancūzijoje ir Lenkijoje, vėliau – Sovietų Sąjungos platybėse. W. Lubbecko kuopa žygiavo sovietų okupuotais Baltijos kraštais, veikė prie Narvos, Leningrado, Volchovo upės, Demjansko. Knygoje gausu kariškos buities aprašymų, žemėlapių, nuotraukų iš autoriaus asmeninio archyvo.

Peter Bamm

NEMATOMA VĖLIAVA

Karas – tai ne tik abstraktūs mūšiai, pergalingos datos ir kariuomenių judėjimas, bet ir kruvinos žaizdos, sumaitoti kūnai, nutrauktos galūnės. Karas – tai ne tik staigi, didvyriška žūtis susirėmus su priešu, bet ir skausmas, gangrena, mirtinos komplikacijos nuo sužeidimų, ilga agonija ligoninės lovoje.

Ši knyga skiriasi nuo daugelio Antrojo pasaulinio karo veteranų prisiminimų tuo, kad ją parašė Vermachto chirurgas Peteris Bammas, kurio tikroji pavardė Curtas Emmrichas.

Prieškariu autorius – ne tik gydytojas, bet ir gana populiarus žurnalistas – nebuvo nacių režimo šalininkas. Norėdamas išvengti persekiojimo, P. Bammas pats pasiprašė į kariuomenę ir fronte liko ištikimas Hipokrato priesaikai. Jo knyga kupina žmogiškos užuojautos, rūpesčio sužeistaisiais, nepriklausomai nuo to, saviškiai jie ar priešai. „Nematoma vėliava” – tai pasakojimas apie sunkų ir pasiaukojamą karo medikų darbą.

Pokariu autorius pelnė garbingų apdovanojimų už literatūrinę ir medicininę veiklą.

Verified by MonsterInsights