Naujos užsienio rašytojų knygos /žiema

mergina iš nugaros sningant

Lucinda Riley

ANGELŲ MEDIS

Romanas „Angelų medis“ – vienos šeimos moterų ir jų paslapčių istorija. Greta Marčmont po trisdešimties metų grįžta į namus, kuriuose kadaise rado prieglobstį ir buvo priimta į šeimą. Tačiau grįžusi į Marčmonto dvarą Kalėdoms, ji nebepamena savo praeities. Prieš du dešimtmečius įvykus avarijai Greta prarado atmintį; ji nebežino, kad Marčmonto dvaro valdytojas ir senas jos draugas Deividas mylėjo ir tebemyli ją, ji nepamena įvykių, dėl kurių buvo priversta palikti šiuos namus, ji nebeatpažįsta savo dukros Českos… Tačiau kartą išėjusi pasivaikščioti, ji suranda didžiulę eglę, po kuria – mažo berniuko antkapis. Angelų medis išduoda Gretai, kad po juo guli… jos sūnus. Šokas po truputėlį grąžina atmintį, ir Greta mintimis leidžiasi į savo praeities paieškas. Padedama Deivido, ji rikiuoja dėlionės gabalėlius, pasakojančius ne tik apie ją pačią, bet ir apie jos dukrą Česką, tapusią tragiškai susiklosčiusių aplinkybių auka. Tačiau ar tikrai Česka yra toks angelas, kaip stengiasi atrodyti?

„Angelų medis” – romanas apie Gretą, Česką ir Avą, tris vienos šeimos moteris. Tris labai skirtingus charakterius ir labai skirtingus gyvenimus. Istorija apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, bekraštį egoizmą ir meilę, kuri, po pelenais rusenusi visą gyvenimą, gali skaisčia liepsna įsiplieksti po daugybės metų.

Lucinda Riley (Liusinda Raili) gimė Airijoje. Pirmą savo knygą ji parašė būdama dvidešimt ketverių metų, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Jos knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, jos nuolat yra Sunday Times ir New York Times bestselerių sąrašuose. Šiuo metu ji rašo „Septynių seserų” romanų ciklą, pasakojantį įvaikintų seserų istorijas ir paremtą mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną. Kiekviena šio ciklo knyga tampa bestseleriu visame pasaulyje. Šiuo metu Holivudo kompanija ruošiasi pagal šį ciklą statyti serialą.

pilis ant kranto

Santa Montefiore

GREISĖS GUNDYMAS

Niekada neišduokite savo svajonių, kad ir kokios senos jos būtų…

Žurnale aptikusi kulinarijos kursų Toskanoje reklamą, Greisė Barton neatsispiria pagundai ir išleidžia šiai kelionei visas santaupas. O juk ji tokia drovi ir nedrąsi, jau beveik keturiasdešimt metų nekelia kojos iš namų!

Ši kelionė – didžiausia staigmena Greisės dukteriai Karinai, kuri taip užsiėmusi verslo reikalais Londone, kad nei aplanko vienišą motiną, nei skiria bent kiek dėmesio paauglei dukrai Anastasijai. Jos visos trys taip susvetimėjusios, kad viena kitos beveik nė nepažįsta. Vis dėlto Karina su dukra ryžtasi lydėti Greisę į nuostabaus grožio Koladoro miestelį, įsikūrusį ant kalno aplink pilį, į kurią jos savininkas paslaptingasis grafas Tankredis Basanelis yra priverstas už pinigus įsileisti svečių.

Viskas pasirodo besą kitaip, nei atrodė. Greisė atskleidžia seną paslaptį iš ankstesnio savo gyvenimo, kai dar nebuvo ištekėjusi. Ji prisimena praeitį: prarastą meilę ir šiurpią tragediją, kuri į šipulius sudaužė visą jos pasaulį ir parvijo atgal į Angliją. Ar Italijos žemės kerai padės atsigauti jos dvasiai ir padrąsins iš naujo atverti širdį?

Rašytoja knygoje „Greisės gundymas“ seka įstabią istoriją apie prarastą ir atgautą meilę, apie neįtikėtiną gamtos grožio galią atgaivinti sudiržusias širdis.

„Santa Montefiore yra tiesiog neprilygstama romantinių istorijų kūrėja. Visa, ką ji rašo, kyla iš pačios širdies.”

medis ir kirvis

Rosa Ventrella

OLEANDRŲ SODAS

Šeimos saga apie keturias ypatingas ir drąsias moteris, dvelkianti nuostabios Apulijos žemės kvapu. Jaudinantis, įtaigus kaip Isabel Allende romanas, kuris jus užburs.

Newton Compton

Istorijų buvo daugybė, kartais skirtingų, kartais panašių, bet visos jos prasidėdavo tolimais 1938-aisiais. Visos būdavo apie vienus namus su sodu. Ir apie žydintį oleandrą.
Karbonaros miestelyje vieno namo sode žydi oleandras. Jį pasodino Agostinas, atsikėlęs ten gyventi su žmona Anita, visų vadinama Žiniuone.

Apdovanota retu nepaprastu grožiu Žiniuonė geba pagydyti skausmų kamuojamus naujagimius, teikia nepamainomą pagalbą gimdant ar bet kokiai bėdai ištikus, geba panaikinti nužiūrėjimą. Turi tris dukteris: Rozetą, Korneliją ir jaunėlę Diamantę. Pirmoji – graži, laukinės prigimties kaip motina, antroji – medaus spalvos plaukų ir šviesių kaip tėvo akių. O Diamantė – putli, visada susitaršiusiais plaukais; iš tų nesuvaldomų garbanų, kaip nuolat kartoja motina, kyla jos maištingas būdas. Griežta, beveik niekada niekam nerodanti švelnumo Žiniuonė, metams bėgant, patiria vyro mirtį ir užgriuvusį karą, užaugina dukteris matydama jų nelaimingą meilę, jas užvaldančią aistrą, jų žiaurų nusivylimą.

Guodžiantis Žiniuonės buvimas, apgaubtas paslaptinga tyla, visada jas sergsti net nenuspėjamo likimo akivaizdoje…

ROSA VENTRELLA gimė Baryje, įgijo šiuolaikinės istorijos bakalauro ir švietimo vadybos magistro laipsnį. Yra dirbusi leidėja vienoje leidykloje, rašo straipsnius žurnalui „I fiori del male”. Keturiolika metų dėsto literatūrą. Romanas „Oleandrų sodą” sulaukė didelės sėkmės tarp kritikų ir skaitytojų, kaip ir romanas „Padorios šeimos istorija”.

moteris su lagaminu

Mary Chamberlain

PASLĖPTA

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai privertė užsiimti prostitucija mažiausiai 34 tūkstančius moterų. Nepaisant faktų, įrodančių seksualinį moterų išnaudojimą viešnamiuose, Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo apibrėžtose nuostatose tai nebuvo laikoma nusikaltimu žmonijai. Po karo seksualinės vergijos aukos nesulaukė užuojautos ir supratimo, baiminosi būti apkaltintos bendradarbiavusios su priešu. Daugelis jų buvo viešai žeminamos ar linčiuojamos nuskutant, ištepant degutu ir išvoliojant plunksnose.

Doros Saimon širdis mirė per karą. Jos kūnas tebegyvena Londone, rūpinasi senu sodu ir stengiasi išvengti bet ko, galinčio priminti praeitį.

Per karą į šipulius sudužo ir Džo O’Klerio tikėjimas. Jis prižiūri atokų Džersio salos ūkį, padeda ligotam jo šeimininkui ir leidžia dienas lyg atsiskyrėlis.

Jaunos moters laiškai sutrikdo apgaulingą dviejų žmonių ramybę. Kas iš tiesų toji Barbara Humel ir kodėl ji taip atkakliai siekia išsiaiškinti moters blunkančioje fotografijoje, kurią rado tarp mirusios motinos daiktų, tapatybę?

Ši istorija yra apie meilę, išdavystę, išlikimą ir kaltę. Apie gebėjimą išgyventi karo baisumus ir atleisti sau pačiam.

„Pastarojo meto romanuose, pavyzdžiui, „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugijoje” (The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society), nagrinėjama okupacijos tema, tačiau nė viename neatskleidžiama tokia jos gelmė kaip Mary Chamberlain „Paslėptoje”… Autorė, pindama dabartį su praeitimi, žingsnis po žingsnio sumaniai parodo gyvenimo negailestinguose okupacinės valdžios gniaužtuose realybę.” – The Sunday Times

APIE AUTORĘ

Mary Chamberlain – rašytoja ir istorikė. Debiutinis jos romanas „The Dressmaker of Dachau” buvo išleistas 18 šalių. Ji yra negrožinės literatūros apie moterų padėtį bei Karibų istoriją autorė. Gyvena Londone su vyru politikos teoretiku Steinu Ringenu.

moteris rašo laišką

Shin Kyung-sook

RI DŽINĖ

Nauja Man Asian literatūros premija apdovanoto romano Prašau, pasirūpink mama” autorės knyga!

Naujasis Man Asian literatūros premijos laimėtojos Shin Kyung-sook romanas nukelia į XIX amžiaus pabaigos Korėją, paskutinius Čosono karalystės metus. Tikrais įvykiais paremtame pasakojime viena ryškiausių Korėjos rašytojų, Lietuvos skaitytojams pažįstama iš romano  „ Prašau, pasirūpink mama” , meistriškai piešia Ri Džinės – našlaitės, sužavėjusios karalienę ir tapusios rūmų šokėja, – portretą bei pasakoja tragišką jos likimą.

Į Čosono karalystę paskirtas Prancūzijos pasiuntinys Kolenas de Plansi iš pirmo žvilgsnio įsimyli rūmų šokėją ir, net žinodamas, jog ši iki gyvenimo pabaigos liks verge, prisipažįsta karaliui apie savo jausmus ir gauna leidimą ją vesti. Po kelerių metų Ri Džinė drauge su Kolenu palieka nuo pasaulio visiškai užsidariusią Korėją ir atvyksta į Paryžių, kur tvyrant la belle époque atmosferai gyvena laisvos moters gyvenimą, kartu su čia studijuojančiu korėjiečiu į prancūzų kalbą verčia ir leidžia Čosono literatūrą. Tačiau tėvynės ilgesys kelia skausmą ir kančias. Deja, sugrįžimas į pavydo ir intrigų persmelktus rūmus ne tik nesuteikia palengvėjimo, bet ir tampa tragiškas.

Ri Džinės istoriją Shin Kyung-sook perskaitė prieš šimtą metų išleistoje knygoje apie Čosono karalystę. Vos į pusantro puslapio sutalpintas tragiškas likimas ją tiesiog užvaldė. Ri Džinės pėdsakų rašytoja bandė aptikti ir Paryžiuje, ir Korėjoje. Tačiau nors diplomato gyvenimą buvo galima atkurti iš nuotraukų ir dokumentų, Ri Džinės žymę lyg kas būtų ištrynęs. Tad talentingai pasakotojai teko rašyti ne biografiją, o istorinių detalių kupiną jautrų romaną.

„Na, o dabar tą moterį, kuri gyveno prieš šimtą metų, praėjus šimtui metų vėl paleidžiu į šį pasaulį. Ri Džine… Tikiuosi, kad būsi mylima žmonių ir jie tavęs nebepamirš.”

Shin Kyung-sook

Apie autorę Shin Kyung-sook (Šin Kiongsuk) gimė kaimo vietovėje Korėjos pietvakariuose, buvo ketvirtas vaikas didelėje šeimoje. Sulaukusi šešiolikos, persikėlė į Seulą, dienomis dirbo stereoaparatūros fabrike, o vakarais lankė mokyklą. Kai fabriko darbuotojai streikuodavo, ji ant konvejerio juostos pasidėdavo sąsiuvinį ir perrašinėdavo skaitomų knygų ištraukas. Tai buvo pirmieji literatūriniai bandymai. Vėliau Shin Kyung-sook įstojo į Seulo menų institutą, studijavo kūrybinį rašymą. Pirmasis spausdintas jos apsakymas pasirodė, kai buvo 22-ejų. Autorė yra išleidusi 7 romanus, 7 apsakymų ir 3 esė rinkinius. Už kūrybą gavo daugybę apdovanojimų: 1993 metais įvertinta Jaunojo šių dienų menininko prizu, 1994 metais – Šiuolaikinės literatūros prizu, 1995 metais – Manhae literatūros prizu, 1997 metais – Dongino literatūros prizu, 2001 metais – Yi Sango literatūros prizu ir kt. 2006-aisiais Prancūzijoje gavo Prix de L’Inaperçu. „ Prašau, pasirūpink mama”  – šeštasis Shin Kyung-sook romanas (Korėjoje išleistas 1,5 milijono tiražu) ir pirmasis, kuris išverstas į anglų kalbą pasirodė JAV bei Jungtinėje Karalystėje. Už jį autorė gavo Man Asian literatūros prizą, o The New York Times pripažino bestseleriu. Knyga išleista 23 valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. Shin Kyung-sook buvo pakviesta skaityti paskaitų Kolumbijos universitete Niujorke. Vėliau dar keletas jos kūrinių – „Kažkur suskambus mano telefonui” (angl. „I’ll Be Right There”), „Izoliuotas kambarys” (angl. „The Girl Who Wrote Loneliness”), „Ri Džinė” (angl. „The Court Dancer”) – išversta ir išleista JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse .

mergaitė mina dviračiu

Jojo Moyes

POVO TURGELIS

Septintasis dešimtmetis, Atėnė Forster — žavingiausia savosios kartos atstovė. Ši graži, išlepinta, pernelyg daug sau leidžianti mergina gavo Paskutiniosios Debiutantės pravardę. Jai sutikus tekėti už žavaus jauno paveldėtojo Daglo Feirli-Hulmo, jos tėvai lengviau atsipūtė. Tačiau po dvejų metų pasklido gandai apie Atėnės romaną su jaunu prekeiviu.

Po trisdešimt penkerių metų Suzanai Pikok tenka grumtis su garsiosios savo motinos palikimu. Ji randa paguodą tik pačios atidarytoje krautuvėlėje-kavinėje, pavadintoje „Povo turgeliu”, tapusiu tikru rojumi ir kitiems miestelio nepritapėliams. Ten ji turbūt pirmą kartą gyvenime randa tikrų draugų, vienas iš jų — Alechandras, akušeris, pabėgęs nuo Argentinoje jį persekiojančios praeities.

Suzaną irgi persekioja motinos vaiduoklis, įsiūbavęs tragiškų įvykių grandinę. Tik stojusi prieš savo šeimą ir pripažinusi ilgai slėptus jausmus Suzana galės susitaikyti su praeitimi. Pajutusi tvirtą pagrindą po kojomis ji supranta, kad raktas į istoriją ir į laimę visą laiką buvo čia pat.

Atsiliepimai

Emocingas romanas apie kelių kartų motinų ir dukterų širdperšą ir savęs atradimo džiaugsmą… Nors tai nėra meilės romanas, kaip kitos Moyes knygos, ir čia galima panirti į troškimų jūrą, pasidžiaugti mezgamais santykiais, pajusti optimizmo dvasią ir įžvelgti pastangas padaryti pasaulį geresnį.
Publishers Weekly

Net jei už lango apniukę, skaitant šią knygą nušvis saulė.
Good Housekeeping

Suzanos kelionė… sklidina Moyes būdingų mielų ašaras spaudžiančių akimirkų.
Booklist

Nuostabiai įtraukianti knyga.
Company

Nuostabu, romantiška, jaudina.
Daily Mail

raudonas kabrioletas

Daniel Speck

BELLA GERMANIA

Nuotrauka buvo iš kito laikmečio. Nespalvota, nučiupinėta, joje jauna pora prie Milano katedros. Juodaplaukė moteris atrodė visai kaip aš. Jaučiausi lyg žiūrėčiau į veidrodį.
Tai Džuljeta, – tarė jis, – tavo senelė.

2014-ieji. Miunchenas. 36-erių mados dizainerės Julijos gyvenime pagaliau taip lauktas pakylėjimas – po ilgo ir alinančio darbo ją ir jos sukurtus drabužius pamato Milanas! Tačiau į moters gyvenimą įsiveržęs vyras apverčia jos pasaulį aukštyn kojomis.

Narstydama savo giminės likimą, Julija seka tragiškos meilės istorijos, prasidėjusia dar 1954-aisiais, liniją. Net ir po daugelio metų justi, kad ši jautri šeimos drama tebepulsuoja aistra, kad joje būta apgavysčių ir nuoskaudų. O kartais viena gyvenimo klaida veda prie kitos. Tačiau kur glūdi pirmo neteisingo sprendimo šaknys ir ar galima išrauti su šaknimis viską – tėvynę, namus, mylimus žmones ir galiausiai tiesą, kad ir kokia skaudi ji būtų?

Daugiasluoksnis romanas, pasakojantis apie kelis dešimtmečius besitęsiančią italų ir vokiečių šeimos istoriją, kupinas realių faktų, svajonių, neblėstančios meilės, išdavysčių, paslapčių ir didžių pasiaukojimų.

Danielis Speckas pasiima mus į ilgą kelionę po Italiją ir Vokietiją, ir po kelių puslapių nebesinori sustoti.

Jan Weiler

merginos siluetas tamsoje

Tess Gerritsen

NAKTIES FORMA

The New Times Times bestselerių autorės Tess Gerritsen naujausiame romantiniame trileryje – nuo savo praeities bėgančios moters dėmesį patraukia Meino pajūrio miestelis, kurio atokiai stovinčiame name… vaidenasi. Ramybės neduoda ir virtinė neatskleistų žmogžudysčių.

Eiva Kolet baudžia save už nutikusią siaubingą tragediją. Todėl iš Bostono sprunka į Meino pajūrį, viename iš atokių valstijos pusiasalių išsinuomoja „Brodžio budėjimu” pramintą seną namą ir viliasi, kad jame galės padirbėti prie rengiamos savo receptų knygos, kurios niekaip nesugeba užbaigti daugelį mėnesių. Nuošaliame name iš karto pajunta dvasios ramybę, bet jau pirmąją naktį moters ausis pasiekia keisti garsai.

Anot legendų, šiame name ištisus dešimtmečius lankosi jūrų kapitono Brodižio šmėkla. Vieną naktį Eiva atsibunda ir priešais save pamato nepažįstamą vyrą, kuris atrodo pernelyg tikroviškas. Tuo pat metu paaiškėja, kad čionykštėse apylinkėse pasitaikė kelios keistos mirtys. Pradėjusi domėtis mįslingu ankstesnės nuomininkės dingimu, Eiva staiga suvokia, kad kai kurie miestelio gyventojai žūtbūt stengiasi išsaugoti nerimą keliančią paslaptį.

Netrukus visas Eivos dienas pasiglemžia namo istorijos tyrinėjimas, o naktis ima kaitinti vaiduokliški kapitono Brodžio apsilankymai. Nors ir suabejodama dėl savo psichikos, Eiva žino, kad privalo atskleisti tiesą anksčiau, nei žudikas vėl imsis veiksmų. Eiva supranta, kad kita auka bus ji.

pieva

John Grisham

ATPILDAS

Šiame įsimintiname naujame romane John Grisham pasakoja apie sveiku protu nesuvokiamą žmogžudystę, ją lydėjusį, keistą teismo procesą, ir stiprų, ilgalaikį įvykių poveikį Fordo apygardos gyventojams.

Pitas Beningas buvo mylimas Klantono sūnus, namo grįžęs karo didvyris, garsios šeimos patriarchas, ūkininkas, tėvas, kaimynas, ištikimas metodistų bažnyčios narys. Vieną ankstyvą, vėsų 1946-ų spalio rytą, jis atsikėlė iš lovos, nuvažiavo į miestą, įžengė į bažnyčią ir šaltakraujiškai nušovė pastorių Deksterį Belą.

Tarsi būtų maža žmogžudystės pakurstyto šoko, dar didesnį sąmyšį sukėlė vienintelis Pito pareiškimas šerifui, savo advokatui, teisėjui, šeimai, draugams ir Klantono gyventojams — „Aš neturiu, ką pasakyti”.

Taip garbiojo pastoriaus Belo nužudymas tapo paslaptingiausiu ir įsimintiniausiu nusikaltimu, su kokiu teko susidurti Fordo apygardai.

žvilgsnis pro langinių plyšį

Rebecca Fleet

SVETIMI NAMAI

Atsargiai rinkis, ką įsileidi į namus…

Karolina ir Fransis gavę pasiūlymą pasikeisti namais – savo butą Londone išmainyti į namą prabangiame priemiestyje, – nedvejodami sutinka praleisti savaitę toliau nuo kasdienybės rutinos ir įtampos, stumiančios jų santuoką į prarają.

Porai įsikūrus atšiauriame ir baugiai tuščiame name, į paviršių iškyla jų santuoką gramzdinančios problemos: nepateisinamas Fransio elgesys ir Karolinos neištikimybė. Kol jie bando taisyti santykius, keista ir smalsi kaimynė ima perdėm atkakliai domėtis atvykėlių gyvenimu.

Negana to, Karolina name ima atpažinti vis daugiau savo buvusio gyvenimo detalių – viena po kitos pasipila užuominos: gėlės vonioje, muzika, kvapai… Rodos, žmogus, pasikeitęs namais, gerai pažįsta Karoliną ir žino visas praeities paslaptis, kurių ji iš paskutiniųjų bando nusikratyti.

„Paslaptys, melas ir seksualinės manijos… Skaitant šiurpsta oda.”
Shari Lapena

„Fantastiškas trileris, persmelktas nuaro atmosferos, įtampos ir netikėtumų.”
Lee Child

„Tamsus, aštrus ir prikaustantis pasakojimas. Perskaičiau neatsikvėpdama.”
Erin Kelly

Rebecca Fleet (Rebeka Flyt) – britų rašytoja. Baigė Oksfordo universitetą, šiuo metu gyvena ir dirba Londone. „Svetimi namai” – jos debiutinis romanas, sulaukęs didžiulės tarptautinės sėkmės.

apsnigtame fone vandenyje atsispindintys namai

Jørn Lier Horst

AKLAS SPĖJIMAS

Norvegijos pietuose esančiame Staverno uostamiestyje be žinios dingsta taksi vairuotojas. Policija netekusi vilties, tačiau detektyvas Viljamas Vistingas dar nesiruošia nuleisti rankų: jau pusę metų jis viliasi aptikti bent menkiausią užuominą, kuri padėtų jam išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą šaltą žiemos naktį.

Netrukus dingusio taksisto paieškos pasisuka kita linkme ir atveda Vistingą prie naujos bylos: vieno iš prabangiausių miesto namų rūsyje rastas pinigų prigrūstas seifas. Šalia jų – šautuvas, kuriuo šauta lygiai prieš pusę metų.

Viljamas Vistingas pasineria į spėliones, kuo ir kaip gali būti susijusios šios dvi paslaptingos bylos. Tačiau kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia jo dukra Lina, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova.

„Paini byla, slegiantis netikrumas ir nuolat spaudžiantis laikas… Tobulai sukaltas kriminalinis detektyvas.”
Skånska Dagbladet

„Tik buvęs pareigūnas gali parašyti tokį aštrų ir preciziškai tikslų detektyvą.”
Tvedestrandsposten

„Kiekvieną puslapį, kiekvieną sakinį ir žodį lydi dusinantis noras sužinoti, kuo visa tai baigsis.”
Shots Magazine

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton”, „Stiklinio rakto” ir prestižine „The Martin Beck” premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.

moteris juoda vakarine suknele

Mary Higgins Clark, Alafair Burke

KOL MIRTIS MUS IŠSKIRS

Laidoje „Įtariamieji” nebedirba jos vedėjas, advokatas Aleksas Baklis, su kuriuo Laurą Moran siejo romantiškas ryšys. Nors ją supa mylinti šeima – sūnus ir tėvas, išėjęs į atsargą pirmasis Niujorko policijos departamento komisaro pavaduotojas, ji jaučiasi vieniša. Laura negali pakęsti naujo laidos vedėjo Rajano Nikolso, nes jis atrodo netinkamas laidai.

Vieną dieną Rajanas pasiūlo Laurai tirti naują bylą. Prieš trejus metus sniege rasta nužudyta turtinga nekilnojamojo turto magnato našlė Virdžinija Veikling, viena dosniausių Metropoliteno meno muziejaus rėmėjų. Ji nukrito nuo muziejaus stogo vykstant garsiausiam labdaros renginiui – Metropoliteno muziejaus pokyliui. Pagrindiniu įtariamuoju tapo Virdžinijos mylimasis ir asmeninis treneris Aivenas Grėjus, gerokai jaunesnis už ją. Ir tas įtarimų šešėlis jį lydi iki šiol. Aivenas vadovauja madingam sporto klubui, kurį jam padėjo įkurti Virdžinija, pradžiai davusi nemažą pinigų sumą.
Netrukus Laurai ir jos padėjėjams pradeda aiškėti, kad įtariamųjų gali būti ne vienas ir kad į žmogžudystę galbūt įsivėlę artimiausi jai žmonės, turėję tam savų priežasčių…

Detektyvų karaliene tituluojama Mary Higgins Clark ir bestselerių autorė Alafair Burke pristato naują įtempto siužeto knygų ciklo apie televizijos šou „Įtariamieji” dalį.

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.) – JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Alafair Burke (Alafer Berk, g. 1969) yra populiarių detektyvų ir kriminalinių trilerių autorė. Jos knygose dažnai galima atrasti realių bylų pėdsakų, mat rašytoja kadaise užsiėmė teisine veikla ir vis dar dėsto kriminalinę teisę.

švyturys

Marco Balzano

LIEKU ČIA

„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.”
Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru.

Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.

Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę.

varpai, žmonės, naujagimiai

Lars Mytting

SESERŲ VARPAI

Norvegijos rašytojas Larsas Myttingas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš romano „Plauk su skęstančiais”. Ši knyga, išversta į beveik 20 kalbų, buvo apdovanota prestižine Norvegijos knygynų premija, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ją įtraukė į vertingiausių 2017 m. verstinių knygų sąrašą. „Seserų varpai“ – antrasis lietuviškai išleistas L. Myttingo romanas.

Atokiame XIX a. pabaigos Norvegijos kaime gyvena dvidešimtmetė Astrida. Šiose apylinkėse įprasta, kad moterys teka anksti, pagimdo būrį vaikų ir miršta nualintos ūkio darbų ir nepriteklių. Astrida svajoja apie kitokį gyvenimą – galbūt jos viltys išsipildys tapus jauno pastoriaus Kajaus žmona.

Tačiau beužgimstančius abipusius jausmus aptemdo Kajaus planas vietoj senos 1170 m. bažnyčios pastatyti naujus erdvesnius maldos namus. Siamo dvynių Halfridos ir Gunhildos atminimui XVI a. nulieti varpai bus pakeisti naujais. Legenda byloja, kad Astridos protėvių padovanoti varpai yra stebuklingi ir artinantis pavojui patys ima skambėti. Astridos jausmus Kajui sujaukia į kaimelį atvykęs Dresdeno meno akademijos studentas Gerhardas. Tarp dviejų vaikinų besirenkančiai Astridai bandant įveikti dvejones, netikėtai ima skambėti stebuklingieji Seserų varpai…

Savitas ir užburiantis Larso Myttingo stilius įtraukia ryškiu veikėjų ir aplinkos vaizdavimu. Autentiškų detalių kupiname istoriniame pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša. Romane nagrinėjamos ir visiems laikams aktualios žmogaus laisvės, tobulėjimo, asmeninės ir bendruomeninės istorijos temos.

Romanas „Seserų varpai“ – neabejotinai viena geriausių šių metų knygų Norvegijoje.

Dagens Naringsliv

sėdi atsipalaidavęs vyras

Pierre Lemaitre

IKI PASIMATYMO TEN AUKŠTAI

1951 m. Paryžiuje gimęs Pjeras Lemetras (Pierre Lemaitre) kaip rašytojas debiutavo tik sulaukęs 55-erių. Bet jau pats pirmasis, 2006-aisiais išleistas, jo romanas „Travail soigné” („Kruopštus darbelis”) sulaukė palankių atsiliepimų ir skaitytojų dėmesio ne tik tėvynėje, bet ir kitur. O didžioji šlovės valanda išmušė 2013 m. lapkritį, kai būtent už šį romaną, kurį laikote rankose, P. Lemetras buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija. Pagal šį romaną 2017 m. Prancūzijoje sukurtas ir to paties pavadinimo itin sėkmingas filmas.

Pirmojo pasaulinio karo mėsmalę išgyvenę ir jos visiems laikams susieti Alberas ir Eduaras grįžta namo tikėdamiesi kitokio gyvenimo. Deja, netrukus paaiškėja, kad Prancūzija šlovina tik savo mirusiuosius, tuo pat metu patogiai užmiršdama išgyvenusius. Apstulbinti, sukrėsti ir nusivylę vaikinai gali tik bejėgiškai stebėti, kaip tėvynė nusisuka nuo jų, bet dosniai apdovanoja jiems kare vadovavusį niekšišką, įžūlų ir jokių skrupulų neturintį leitenantą Pradelį.

Vis dėlto Alberas ir Eduaras lengvai pasiduoti neketina. Jųdviejų sugalvotas genialus planas iki pat širdies gelmių sukrečia sterilią Prancūzijos visuomenę, atskleidžia žmonių dviveidystę ir, negana to, atneša vaikinams nemenką turtą. Su liūdnu pasitenkinimu pasimėgavę savo veiksmų sukeltu poveikiu bei pokyčiais, Alberas ir Eduaras nutaria išvažiuoti iš Paryžiaus. Bet netrukus supranta, kad taip paprastai praeities atsikratyti neįmanoma.

„Iki pasimatymo ten aukštai“ –  ironiškas ir skausmingas romanas, atradęs puikų balansą tarp sunkių temų ir juodojo humoro. Jame per košmariško, beprasmiško karo prizmę jautriai ir įtaigiai kalbama apie universalius, visiems laikams būdingus dalykus: žmogiškumą, sąžiningumą, niekšiškumą, draugystę, gebėjimą išgyventi, viltį ir meilę.

„P. Lemetro romanas – reta tragizmo ir komiškumo sintezė, žavinti tiek stiliaus meistriškumu, tiek puikiausio detektyvo vertais siužeto posūkiais.”

– the independent

susirūpinusiu veidu mergaitė

Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman

LYG DEGTŲ NAMAI

Greta Thunberg ir jos jaunesnė sesuo Beata Ernman gimė žymios Švedijos operos solistės Malenos Ernman ir aktoriaus Svantės Thunbergo šeimoje. Dėl koncertinės Malenos veiklos šeima dažnai keliavo, o tai daryti su dviem vaikais nėra itin paprasta. Gyvenimo nepalengvino ir mergaitėms augant išryškėjęs kitoniškumas: Gretai buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, o Beatai – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo. Nors visuomenėje tokios diagnozės neretai kelia užuojautą, pati motina knygoje rašo visuomet į tai žvelgusi „ne kaip į neįgalumą, o kaip į supergalią”.

Gretos jautrumas, nuoširdus susirūpinimas klimato kaita ir Žemės ateitimi atsiskleidė kur kas anksčiau, nei apie tai sužinojo pasaulis. Dar mokydamasi pradinėse klasėse mergaitė įtikino šeimą atsisakyti mėsos ir nuolat skatino motiną pagalvoti apie keliones lėktuvais, prisidedančias prie šiltnamio efekto. Tad dukters streikas prie šalies parlamento Malenos nė kiek nenustebino.

Į vienišą penkiolikmetę, dienas leidžiančią prie Riksdago, greitai atkreipė dėmesį žiniasklaida. Netrukus streikai ėmė plėstis ir į kitas Švedijos sostinės vietas, į kitų šalies miestų mokyklas. Švedijos mokinių judėjimas „Penktadieniai dėl ateities” (#FridaysForFuture) tapo pasaulinis 2018 m. gruodį, kai Greta Thunberg buvo pakviesta kalbėti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Katovicuose. O 2019 m. įvyko bent du streikai ir kiekviename dalyvavo jau per milijoną moksleivių visame pasaulyje.
——
2018 m. vasarą Greta Thunberg tebuvo paprasta, nekalbumu ir drovumu išsiskirianti mergaitė. Dabar jos vardą linksniuoja visas pasaulis. Viskas prasidėjo vieną 2018 m. rugpjūčio rytą, tądien 15-metė Stokholmo moksleivė atsisėdo prie Švedijos parlamento ir išskleidė plakatą su užrašu „Mokyklos streikas dėl klimato”. Ši knyga pasakoja Gretos ir jos šeimos istoriją.

2019 rugsėjo 14 d. Gretai Thunberg ir jaunimo judėjimui „Fridays for Future” buvo skirtas
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International” prestižiškiausias apdovanojimas – Sąžinės ambasadoriaus premija.

2019 rugsėjo 25 d. Greta Thunberg įvertinta Nobelio premijos alternatyva vadinamu Švedijos apdovanojimu „Right Livelihood Award” (Teisingo gyvenimo premija).

skaitiklis

Stefan Ahnhem

TAIKIKLYJE

Vilniaus knygų mugės 2020 svečias.

Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.

Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.

Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

„Avinėlių tylėjimo” šiurpas, stingdanti „Se7en” neviltis ir ore tvyrantis nerimas.”
Sydsvenskan

„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo”.”
Publishers Weekly

„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos” aukštai išsikeltą kartelę.”
Dagblad De Limburger

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos” („Baltos lankos”, 2018) įvykių.