Naujos užsienio rašytojų knygos/ 2020 vasaris

Haruki Murakami

KOMANDORO NUŽUDYMAS

Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.

Haruki Murakami šiame romane skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.

„Kai kurie rašytojai savo kūrybos veidrodį atsuka į mūsų pasaulį, o tokiems kaip Murakami jis yra vartai į visatą, slypinčią už to pasaulio ribų.”
Wall Street Journal

„Tyli Murakami magiškojo realizmo beprotybė.”
Washington Post

„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus.”
San Francisco Chronicle

Haruki Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu.

Jo Nesbø

PEILIS

DVYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS.

Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, – galutinai nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri užšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes, kurios gali būti susijusios su Sveinu Finu, seksualiniu nusikaltėliu, serijiniu žudiku ir Hūlės priešu. Kadaise Haris pasodino jį už grotų, o dabar, po daugiau kaip dešimtmečio kalėjime, Finas laisvėje, pasiryžęs atkeršyti.

Ir viskas tik į bloga. Kai vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis, tai – tik veriančio nelyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.

„Dostojevskiški moraliniai pasirinkimai, kvapą užimantys netikėtumai, sunkiai pakeliama įtampa. „Peilis” – bene geriausias Hario Hūlės knygų ciklo romanas.”
Wall Street Journal

„Nesbø – viešpataujantis skandinaviškojo detektyvo karalius.”
Guardian

„Tamsiausias ir emociškai paveikiausias iki šiol Nesbø sukurtas romanas.”
Crime by the Book

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 40 milijonų Nesbø knygų egzempliorių, jo knygos išverstos į 50 kalbų. Naujausias autoriaus romanas „Peilis”, tik pasirodęs pasaulyje, iškart užkopė į daugelio šalių topų viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukia.

Isabel Allende

KLAJONIŲ METAI

Naujausia lietuvių mylimos Čilės rašytojos Isabel Allende  knyga „Klajonių metai” – tikra XX a. epopėja, kurioje susipina istorija, drama ir žmogiškieji jausmai.

Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Ispanijoje įsiplieskus pilietiniam karui, o paskui įsigalėjus Franko režimui, šalį priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių. Tarp jų yra ir jauna nėščia našlė Rosera bei Viktoras – armijos gydytojas, velionio Roseros vyro brolis. Verčiami aplinkybių, jaunuoliai priversti susituokti, nors nė vienas to netrokšta.

Per plauką spėję išvengti Europą apėmusio Antrojo pasaulinio karo, Rosera ir Viktoras atvyksta į Čilę. Tačiau palengvėjimas pasprukus nuo karo ilgai netrunka: naujoji šalis atvykėliams toli gražu nėra nei svetinga, nei sava. Pamažu kurdami naują gyvenimą kitame žemyne ir stojiškai pasitikdami kiekvieną naują išbandymą, Rosera ir Viktoras nepraranda vilties vieną dieną sugrįžti į tikruosius namus – Ispaniją.

Jautriai, gyvai ir talentingai parašyto romano įvykiai nusidriekia per kelis dešimtmečius, o pasaulį keičiančių istorinių įvykių fone išryškėja asmeninės paprastų žmonių istorijos. Jaudinanti ir sukrečianti knyga apie tremtį, savų šaknų paieškas, likimo išbandymus, meilę ir viltį.

„Klajonių metai” yra 20-asis Peru gimusios, Čilėje užaugusios, o dabar Kalifornijoje gyvenančios Isabel Allende romanas. Autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 74 milijonai I. Allende knygų.

Charlotte Betts

PAMIRŠTŲ SVAJONIŲ RŪMAI

Šią knygą reikia skaityti lėtai – tik taip pavyks pasimėgauti spalvingosios Indijos vaizdais, kvapais ir garsais.

1798-ieji, britai viešpatauja Indijoje. Jauna moteris Beatrisė Sinkler neseniai tapo našle ir bėgdama nuo finansinių bėdų Anglijoje grįžo į gimtąjį kraštą – Haidarabadą. Prisiglaudusi pas brolį ir jo naująją šeimą, moteris bando iš naujo susikurti save bei atrasti gyvenimo džiaugsmą. Naujieji jos namai – kadaise prabanga žėrėję Jahanaros Mahalo rūmai, dabar skaičiuojantys paskutiniuosius savo metus ir slepiantys seniai pamirštas paslaptis.

Įgijusi rūmų ponių pasitikėjimą Beatrisė sugalvoja idėją, kaip juos prikelti… Tik ar ji gali tikėtis visų aplinkinių pagalbos? Ar neįklius ji į pavydžios konkurentės rezgamas pinkles?

Tuo metu visai šalia Jahanaros Mahalo sienų telkiasi prancūzų ir britų pajėgos, norinčios pasiglemžti Indijos turtus. Rūmų ir jų gyventojų likimas pakimba ant plauko. Šių dramatiškų įvykių sūkuryje Bitė sutinka vaikystės draugą Harį, kuris priverčia jos širdį tankiau plakti…

Charlotte Betts – populiari romantinių knygų autorė, parašiusi didelės sėkmės susilaukusius romanus  „ Vaistininko duktė”, „ Prieskonių pirklio žmona”, „ Karalienės siuvėjos paslaptis”.

Karina Sainz Borgo

KARAKASE VIS DAR NAKTIS

NET IR PRARADĘS VISKĄ GALI PRADĖTI IŠ NAUJO. BET TIK KAIP KITAS ŽMOGUS.

Už paskutines santaupas palaidojusi mamą, sumušta ir išvaryta iš namų Adelaida Falkon liko viena smurtu ir nepritekliais alsuojančiame Karakase. Kadaise Venesuela buvo klestinti valstybė, bet korumpuota valdžia nuskurdino žmones ir pavertė juos beteisiais šešėliais valdžios remiamų nusikaltėlių kontroliuojamame pasaulyje. Kaip ir kiti eiliniai venesueliečiai Adelaida gali tik tylėti ir kentėti. Tačiau likimas jai suteikia paskutinę galimybę ištrūkti iš mirtinais spąstais virtusio gimtojo miesto. Tereikia apsimesti kitu žmogumi. Svetimos tapatybės vagystė gniuždo ir skaudina, tačiau kito pasirinkimo šiame žaidime su mirtimi nėra.

Debiutinė 37 metų žurnalistės Karinos Sainz Borgo knyga „Karakase vis dar naktis” tapo tikru literatūriniu fenomenu, o dar net neišleistos knygos vertimo teisės buvo parduotos 22 šalims. Autobiografinėmis detalėmis praturtintas moters pasakojimas atskleidžia gniuždančią visuotinės nevilties atmosferą, susvetimėjimą ir pasidavimą nežabotam blogiui smurto apimtos Venesuelos sostinėje Karakase.

Stiprus, sukrečiantis, radikalus romanas. Gustavo Guerrero, leidėjas iš Gallimard (Prancūzija)

Didžiausia metų literatūrinė sensacija. Daniel Arjona, El Confidencial (Ispanija)

Orhan Pamuk

MOTERIS RAUDONAIS PLAUKAIS

Troškau, kad Moteris Raudonais Plaukais vėl į mane pažvelgtų tuo švelniu, „pažįstu tave” bylojančiu žvilgsniu. Tarsi švelnūs ir šelmiški jos žvilgsniai, jos meilė man būtų parodę, koks gražus šis pasaulis. Kita vertus, giliai širdyje maniau, kad šis troškimas tėra tuščia svajonė.

Orhan Pamuk (Orchanas Pamukas, g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, 2006 m. Nobelio premijos laureatas. Jo kūriniai buvo išversti į daugiau kaip 60 kalbų. O. Pamukas – vienas iš nedaugelio autorių, sugebančių derinti rytietišką literatūrinę tradiciją su vakarietišku mąstymu, tapti savotišku tiltu tarp dviejų kultūrų. Drauge tai – rašytojas, kurio tekstų literatūrinė kokybė neabejotina, jo romanai pelnytai apdovanojami įvairiomis literatūros premijomis.

Lisa Gardner

NIEKADA NEPRASITARK

Sėkmingiausia The New York Times bestselerių rašytoja  Lisa Gardner  grįžta su nenuspėjamu trileriu, kuriame gerbėjų pamėgtos Didi Voren ir Flora Dein imasi naujos bylos, prasidedančios kraupia žmogžudyste ir slepiančios daug niūrių paslapčių.

Vyras nušaunamas trimis šūviais savo namų darbo kambaryje. Į jo kompiuterį paleista dvylika šūvių; atvažiavę policininkai aptinka nėščią žmoną su ginklu rankoje.

Į nusikaltimo vietą atvykusi Didi Voren atpažįsta moterį — Evą Karter — iš bylos, tirtos prieš daugelį metų. Evos tėvas žuvo nuo neatsargiai paleistos kulkos, bet policija nustatė, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas. Vis dėlto dvi atsitiktinės žmogžudystės neatrodo sutapimas.

Flora Dein išgirsta apie Konrado Karterio nužudymą per televiziją ir išsyk atpažįsta jo veidą. Ji prisimena vakarą iš to laiko, kai buvo auka, įkaitė, o jos pagrobėjas pažinojo šį vyrą.

Didi su Flora netrukus sužinos, kad šioje byloje velniškai sunku nustatyti tiesą. Kasdamosi pro pusiau tiesų ir begėdiškų melagysčių sluoksnius, jos spėlioja, kiek paslapčių gali saugoti viena šeima?

Nora Roberts

TAMSIOS GELMĖS

Zeinas ir Derbė — abu suleidę šaknis nedideliame mieste ir abiejų praeitis slepia skausmingas paslaptis. Jie susipažino nuo skaudžių išgyvenimų prabėgus daugeliui metų ir mėgina iš naujo kurti gyvenimą. Ar tamsioji praeitis juos paleis? O gal įtrauks į savo pražūtingas gelmes?

Zeinas Bigelou augo gražiame, rūpestingai prižiūrimame name šalia Mėlynųjų kalnų Šiaurės Karolinoje. Zeino tėvai — gerbiamas chirurgas ir daili prašmatnybes mėgstanti jo žmona — pasirodo savo dukros baleto spektakliuose ir sūnaus beisbolo rungtynėse. Miestelyje visiems, netgi Zeino tetai, gyvenančiai kitapus ežero, jie atrodo puiki pora. Tikrąją tiesą žino tik Zeinas ir jo sesuo Brita. Vis dėlto vieną baisią naktį nepriekaištingu laikytas namų fasadas sutrūkinėja…

Prabėgus daugeliui metų, Zeinas vis dėlto grįžta į gimtąjį miestelį. Nepaisydamas skausmingų prisiminimų jis nutaria vėl užmegzti ryšius su jam brangiomis vietomis ir čia gyvenančiais žmonėmis. Nespėjęs įsikurti vaizdingoje vietoje, jis sutinka talentingą kraštovaizdžio specialistę Derbę, kuri bėga nuo savo praeities vaiduoklių.

Kartu jiems teks išmokti žvelgti praeičiai į akis ir pakovoti už tuos, kuriuos myli.

L.J. Ros

ANGELAS

Jis pavers tave savo angelu, bet pirmiausia tu turi mirti…

Po sąmyšio laikų detektyvo vyresniojo inspektoriaus Rajeno gyvenimas pagaliau grįžta į savo vėžes ir jis nekantraudamas laukia kartu su savo sužadėtine ramaus Velykų savaitgalio be nuotykių.

Bet Didžiojo penktadienio rytą Rajenas yra pakviečiamas į nusikaltimo vietą vienose iš didžiausių Niukaslo kapinių. Čia aptiktas raudonplaukės moters kūnas, užkastas negiliame kape — žudikas jai suteikė angelo sparnus.

Netrukus dar viena moteris randama kitose kapinėse, o paskui dingsta dar viena… Užgimus naujam serijiniam žudikui, lyg miško gaisras ima plisti panika, ir Rajeno detektyvų komanda privalo kiauras paras jį medžioti, kol dar šis nespėjo vėl smogti.

Šiame greito veiksmo detektyve, įkurdintame vaizdingame Nortumberlando kraštovaizdyje, žmogžudystės ir paslaptys pašėlusiai pinasi su romantiniais jausmais bei humoru.

Kimberley Chambers

GIMĘ NUSIKALSTI

Kartais nusikalsti apsimoka, tačiau kokia kaina?

Kai kurie žmonės yra gimę nusikalsti.
Skurdžiai augęs socialinių būstų rajone, Džeisonas Ramplingas pasiryžęs pakeisti savo gyvenimą. Vaikinas griebiasi bet kokių galimybių savo tikslui įgyvendinti, begėdiškai pasinaudoja savo gražia išvaizda ir gebėjimais užsidirbti vieną kitą svarą. Gyvenimas paprastas, kai turi pinigų.

Kai kuriuos žmones tai sužlugdo
Ištekėjusi už Džeisono, Melisa manosi atradusi aukso luitą. Šalia jo ji nebeatrodo tuščia vieta. Bet nelengva laukti, kada vyras pareis namo ar pasigirs beldimas į duris. Melisa pasiklojo lovą tą dieną, kai davė įžadus, tačiau ar ji miegos joje nesipriešindama?

Kiti pasirengę dėl to žudyti
Atlikęs bausmę kalėjime, Džeisonas ketina pasitraukti, bet reikia prasukti dar vieną reikalą, didžiausią iš visų, kuris išspręstų visas jų problemas. Tačiau šis žaidimas gali kainuoti jiems viską…

Sunday Times išrinkta populiariausia autorė Kimberley Chambers gyvena Rytų Londone, kur kitados yra dirbusi ir diskotekos vedėja, ir prekiavusi gatvėje, ir vairavusi taksi. Šiuo metu ji visiškai atsidėjusi kūrybai.

Autorė išleido vienuolika romanų, įskaitant didžiulės sėkmės sulaukusius „Butlers Series” bei „The Mitchell / O’Hara Saga”. Kimberley Chambers romanuose dominuoja brutalus Ist Endo / Esekso nusikaltėlių gyvenimas. Jos išskirtinis stilius, kupinas humoro, šilumos ir smurto, pelnė jai ištikimą ir vis augantį gerbėjų būrį.

Kimberley pradėjo rašyti tik būdama trisdešimt aštuonerių, kai nusprendė pakeisti gyvenimą ir parašyti savo pirmąjį romaną „Billie Jo”. Jos romanas „Gimę nusikalsti” iškart pateko į Sunday Times perkamiausių knygų sąrašą ir išsilaikė dešimtuke mėnesį po išleidimo.

Christy Lefteri

BITININKAS IŠ ALEPO

Karo pragare jis surado meilę.
Aklinoje tamsoje jis rado narsos.
Ištiktas tragedijos, jis neprarado vilties.

Ką jūs atrasite jo pasakojime?

Nuris yra bitininkas, jo žmona Afra – dailininkė. Jų gyvenimas gražiame Alepo mieste Sirijoje yra paprastas ir šeimyniškas. Tačiau vieną dieną karas atima viską, kas buvo brangiausia, ir jie priversti bėgti.

Keliaudami per neteisybės kupiną pasaulį Afra ir Nuris turi susitaikyti su skaudžia netektimi ir patiria išbandymų, kurie palaužtų net tvirčiausią dvasią. Tačiau, nepaisant visko, jiems reikia rasti kelią atgal vienam pas kitą.
—

Nuo neišmatuojamo, nuasmeninto karo žiaurumo iki mažų gerumo apraiškų, kurios padeda žmonėms ištverti, Nurio pasakojimas trykšta tikroviškumu… Įdomi kūrinio struktūra ir negandų kamuojamas, tačiau patrauklus pasakotojas suteikia Sirijos pabėgėlių istorijoms jėgos. – Kirkus Reviews

Išraiškinga ir nepamirštama Sirijos karo pabėgėlių kelionės į nežinomybę istorija… Skaitytoją sujaudins tiek psichologinė įtampa, tiek verdančios emocijos. – Publishers Weekly
—

Bitininkas iš Alepo yra mano vaizduotės vaisius. Bet Nurio ir Afros personažai širdyje ir mintyse užgimė koja kojon žengiant su Graikiją pasiekusiomis pabėgėlių šeimomis ir vaikais. Romane stengiausi atskleisti tai, kaip elgiamės su artimiausiais žmonėmis išgyvenę skaudžią netektį. Bitininkas iš Alepo yra ne tik apie neįsivaizduojamą netektį, bet ir apie meilę bei kelią į šviesą. Visa tai mačiau, girdėjau ir jutau Atėnų gatvėse ir stovyklose.
– Christy Lefteri

APIE AUTORĘ

Pabėgėlių iš Kipro duktė Christy Lefteri užaugo Londone. Ji dėsto kūrybinį rašymą Briunelio universitete. Bitininką iš Alepo įkvėpė patirtis savanoriaujant UNICEF remiamame pabėgėlių centre Atėnuose.

Georgie Blalock

KITA VINDZORŲ MERGINA

Nuostabi istorinių romanų rašytojos Georgie Blalock dovana serialo „The Crown” gerbėjams!

Su cigaretės kandikliu vienoje rankoje ir kokteilio taure kitoje princesė Margareta lyg žvaigždė spindi jaunų turtingų aristokratų palydoje, nors toks pašėlęs gyvenimo būdas kertasi su jaunesniosios karalienės Elžbietos sesers pareigomis.

Kilmingos, bet nuskurdusios šeimos atstovė Vera Strazmor pokario Anglijoje rašo skandalingus meilės romanus, svajoja gyventi ir dirbti Niujorke, trokšta vėl patirti laimę, kurią prarado žuvus sužadėtiniui. Atsitiktinis susitikimas su princese Margareta visiems laikams pakeičia jos gyvenimą. Tapusi antrąja princesės freilina, Vera iš arti stebi jos meilės romaną su žaviuoju kapitonu Piteriu Taunsendu.

Matydama, kaip karališkosios šeimos narė negali paklusti savo širdies balsui, Vera ima trokšti laisvės, kad galėtų siekti savo svajonės. Abiem moterims tenka rinktis, kas svarbiau – socialinis statusas, pareiga ar meilė…

Princesė Margareta buvo to meto princesė Diana…

„Teko surinkti nemažai medžiagos apie princesę Margaretą, kad galėčiau sukurti literatūrinį personažą, ir dirbdama suvokiau vieną dalyką: ji nebuvo tragiška asmenybė, tiesiog gyvenimą jai apkartino jos, kaip antrarūšės princesės, statusas. Ši socialinė padėtis Margaretai buvo primesta, kai jos dėdė karalius Edvardas VIII atsisakė sosto ir ji iš dievinamos Jorko hercogo jaunėlės dukters tapo atsargine princese be jokio aiškaus vaidmens ar tikslo gyvenime ir be perspektyvos ką nors pasiekti. Jos padėtis buvo nepavydėtinai sunki, atnešė nusivylimų, suteikė ir privilegijų. Įžūliu elgesiu ji troško išsiveržti iš uždaro gyvenimo rėmų, bet iš pagarbos monarchijai ir karališkajai šeimai turėjo su šia padėtimi taikstytis.”

Georgie Blalock

Barbara Davis

KAI ATEIS NIEKADA

Prisiminusi tą naktį, kai išvyko iš Klir Harboro, Kristė-Lina staiga suvokė, kad vieninteliai daiktai, kuriuos būtinai norėjo pasiimti, buvo sena nuotrauka ir nusitrynęs vėrinys, priminsiantys skausmą ir netektį, – juos nusprendė pasilikti, nes laimingų prisiminimų, kuriuos galėtų branginti, neturėjo. Tiesą sakant, nesivargino tokių sukurti. Ji labai kruopščiai rūpinosi, kad jos gyvenime nebūtų nei į ką gręžiotis, nei juo labiau – ko laukti.

Kristė-Lina augo su priklausomybių kamuojama motina ir iš patirties žino, kad joks adresas nėra amžinas ir joks pažadas – šventas. Kurį laiką ji buvo radusi saugų prieglobstį santuokoje su populiarių detektyvų autoriumi Stivenu Ladlou, bet vieną naktį jo automobilis nulekia į Aidų įlanką, o iš ledinio vandens gelbėtojai ištraukia ne tik vyro kūną. Į viešumą iškilus informacijai apie kartu nuskendusią mėlynakę blondinę, žiniasklaida apgula Kristės-Linos namus ir ji sprunka.

Kurį laiką atrodo, kad apsigyventi mažame miestelyje – protinga išeitis. Čia, kur jos niekas nepažįsta, Kristė-Lina ieško atsakymo, kas siejo jos vyrą su ta jauna moterimi keleivio sėdynėje. Atsakymas ne tik dar labiau sujaukia Kristės-Linos gyvenimą, bet ir ima kelti visai kitokių klausimų. Ar jos santuoka buvo tikra? Kodėl ji niekuomet nenorėjo turėti vaikų ir niekada neleido sau iš tikrųjų pamilti?

Romanas „Kai ateis niekada” jau pirmomis pardavimo savaitėmis pateko į skaitomiausių ir perkamiausių „Amazon” knygų sąrašus.

APIE AUTORĘ

Daugiau nei dešimtmetį dirbusi vadove juvelyrikos versle, Barbara nusprendė iš jo trauktis ir atsidėti viso gyvenimo aistrai – rašyti. Tai jau penktoji romanų „The Secrets She Carried”, „The Wishing Tide”, „Summer at Hideaway Key” ir „Love, Alice” autorės knyga. Ji kartu su vyru Tomu ir mylimu rusvaplaukiu katinu Saimonu gyvena Ročesteryje, Naujajame Hampšyre, ir šiuo metu rašo naują knygą.

Bonnie Kistler

MELAS

Ko gero, visi esame nors kartą gyvenime savęs paklausę: ar egzistuoja nekaltas melas? Ar meluodamas savo naudai nieko neįskaudinsiu? Ir ar sąžininga rinktis tiesą, kai melas gali išgelbėti kito ateitį ar net gyvenimą?

Skyrybų advokatė Lėja Hajet puikiai žino, kad antroji santuoka sėkminga būna taip pat retai kaip laimingas loterijos bilietas. Tačiau ji tą bilietą ištraukė: po kelerių nevilties metų ištekėjo už beveik tobulo vyro, drauge jie sukūrė jaukius namus penkiems savo vaikams. Lėja Hajet ir Pitas Konlėjus buvo laimingi, žiūrėjo viena kryptimi ir tai, ką matė, atrodė amžina ir nesugriaunama.
Namuose palikę netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantį Pito sūnų Kipą ir keturiolikmetę Lėjos dukterį Krisę, jiedu kelioms dienoms ištrūksta paminėti vedybų sukakties. Lietingą vakarą grįžtant namo, suskamba jų mobilieji telefonai: Kipo vairuojamas pikapas atsitrenkė į medį, jis suimtas už vairavimą išgėrus. Ir automobilyje su juo buvo Krisė.

Po dvylikos valandų Krisė miršta, o Kipas apkaltinamas dėl nužudymo.

Kipas garsėjo kaip padykėlis, bet kartu ir kaip puikus mokinys, turintis daug žadančių perspektyvų. Iš pradžių Lėja daro viską, kad padėtų Pitui ir Kipui atlaikyti šį sunkų išbandymą. Iki tos akimirkos, kai vaikinas ima tvirtinti, kad prie vairo sėdėjo Krisė ir kad tai matė pro šalį važiuojantis kunigas.
Lėja pasibaisėjusi, kad gindamasis Kipas juodina jos dukters vardą, o Pitas įsikimba šios istorijos kaip paskutinės vilties išgelbėti sūnų nuo kalėjimo. Artėjant teismo dienai, sutuoktiniai blaškosi tarp lojalumo savo vaikams ir vienas kitam. Lemtingos nakties įvykiai atrodo vis labiau neaiškūs.
Nes meluoja ne tik Kipas…

APIE AUTORĘ

Bonnie Kistler – buvusi Filadelfijos teismo advokatė. Vertėsi privačia veikla dirbdama su didžiausiomis advokatų kontoromis ir sėkmingai atstovavo ginamiesiems federaliniuose ir valstybiniuose teismuose visoje šalyje. Dabar su vyru gyvena Floridoje ir Šiaurės Vakarų Karolinos kalnuose. Turi dvi dukteris.

Anna Burns

PIENININKAS

Bevardžiame mieste nėra nieko blogiau negu būti įdomiai, nes tai reiškia, kad esi pastebima, o būti pastebimai – pavojinga. Mergina, vadinama tiesiog vidurine seserimi, mažiausiai to norėtų. Ypač kai bendruomenėje, kur teritorijos pasidalijusios į „šiapus“ ir „anapus“, kur yra neutralių ir išdavikiškų televizijos laidų, teisingo ir neteisingo sviesto, draudžiamų ir leistinų vardų, ką bedarytum, viskas yra politinis pareiškimas. Pastebimas ir apkalbamas kiekvienas žingsnis. O gandai šioje bendruomenėje greitai virsta visiems žinomais faktais, užtraukiančiais siaubingas pasekmes.

Vidurinė sesuo netyčia patraukė nepageidaujamą galingo, bauginančio vyro – Pienininko – dėmesį. Tačiau ji ir taip turi dėl ko sukti galvą: slepia nuo mamos santykius su „galbūtvaikinu“, o dabar nuo visų – ir susidūrimus su Pienininku. Bet apie jį suuodžia pirmas svainis, ima sklisti gandai. Ir kaipgi juos sustabdysi, kai liežuviai jau palaidi? Pienininkas atkaklus, paskalos plinta, vidurinę seserį įvykiai neša nevaldoma tėkme.

Anna Burns (g. 1962) – pirmoji prestižine Man Booker premija įvertinta autorė iš Šiaurės Airijos. Šį apdovanojimą pelnė už romaną „Pienininkas”, kuriame aktualios temos aptariamos nevengiant kandaus humoro ir ironijos. Tai istorija apie brutalumą, žmogaus teisių suvaržymą, seksualinę prievartą, pasipriešinimą. Kūrinys vertinamas už autorės gebėjimą bejėgiškos baimės kupiną atmosferą perteikti išskirtine kalba.

Yossi Avni-Levy

MEILĖS PREKEIVIAI

Tėvystės kelionė nėra tik pirmyn – tai pirmiausia kelionė atgal, į gilius sielos patamsius. Kiekvienas į tą kelionę nešasi savo baimes ir norus.

Pora grįžta į namus Tel Avive su naujagimiu rankose. Asafo džiaugsmas, tapus tėvu, sumišęs su kitais jausmais: begaline meile, išgąsčiu, troškimu būti geru tėvu. Grįžusius juos pasitinka senelė, apdalijanti saldainiais, ir senelis, beriantis palaiminimus. Kitur, nutolęs laike ir erdvėje, jaunas dailus žydas Mašiachas sutrikęs leidžiasi į gyvenimą pakeisiančią kelionę po legendinio Herato skersgatvių labirintą. Kas sieja Asafą, didžiam savo susijaudinimui, ką tik tapusį tėčiu ir pavėluotai mėginantį susitaikyti su savo paties tėvu, ir Mašiachą, paslapčia išsprunkantį iš namų, kad galėtų pasižiūrėti į garsiuosius turgaus šokėjus, pasipuošusius spalvingais apdarais?

„Meilės prekeiviai” – jautrus ir daugiasluoksnis pasakojimas apie tėvystę. Romane dėliojama tėvo, sūnaus ir senelio – trijų kartų – istorija: apie tylią sūnaus meilę tėvui, beribę vaiko meilę motinai ir dviejų tėčių meilę. Autorius veda skaitytoją iš skurdžios, bet patrauklios Izraelio gyvenvietės septintajame dešimtmetyje į vaizdingas tolimo miesto gatves, kur žmonės ir velniai gyvena vieni šalia kitų.

Josis Avnis-Levis (g. 1962) – diplomatas ir rašytojas, laikomas vienu geriausių Izraelio autorių. Jo rašymo stilius pasižymi asmeniškumu ir poetiškumu, padedančiu skaitytojams įsijausti ir susitapatinti su veikėjais. Pelnė Izraelio ministro pirmininko premiją, skirtą autoriams, rašantiems hebrajų kalba. Ėjo ambasadoriaus pareigas Serbijoje ir Juodkalnijoje, 2019 m. paskirtas naujuoju Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje.

Caroline Kepnes

TU

Daili rašytojos karjeros siekianti studentė, vos pravėrusi knygyno duris, iškart patraukia už prekystalio stovinčio Džo Goldbergo dėmesį. Paslapčia nužvelgęs merginos duomenis, šiai atsiskaitinėjant kortele, jis padaro tai, ką tokiu atveju turbūt padarytų kiekvienas: paguglina jos vardą ir pavardę.

Vaikinas akimirksniu išsiaiškina, kad Niujorke gyvena tik viena Gvineverė Bek. Ji turi viešą feisbuko paskyrą ir nuolatos tvytina taip suteikdama visą reikalingą informaciją apie save: draugams ji tiesiog Bekė, studijuoja Brauno universitete, gyvena prestižinėje Banko gatvėje ir šį vakarą praleis bare Brukline – puiki proga „netikėtam” pasimatymui.

Džo nepastebimai ima brautis į Bekės gyvenimą ir pamažu pasiekia savo – įgijęs merginos pasitikėjimą, iš persekiotojo tampa jos vaikinu. Dabar jis pasirengęs būti tobulu vyru ir pašalinti visas kliūtis, stojusias skersai kelio, – net jei prireiks ką nors nužudyti…

„Tu” – šiuolaikiškas ir pagaulus trileris apie tai, kokie pažeidžiami ir lengvai manipuliuojami tapome skaitmeniniame amžiuje. Amerikiečių rašytojos Caroline’os Kepnes (g. 1976) knyga išversta į daugiau nei 19 kalbų, virto populiariu TV serialu.

„Hipnotizuojamai šiurpus trileris” – Stephen King

Stuart MacBride

GĘSTANTI ŠVIESA

Škotijos miesto Aberdyno raudonųjų žibintų kvartale aptinkamas nuogai išrengtos, mirtinai sumuštos prostitutės kūnas. Kriminalistui seržantui Loganui Makrėjui tai dar viena bloga blogos dienos pradžia.

O juk savo eilės laukia lagamine atrasti išdarinėti labradorų veislės šuns palaikai, miesto tarybos narių grupinis seksas su nepilnamete, be žinios dingęs neištikimas vyras. Kasdienės niekuo neišsiskiriančio Škotijos miesto paprasto policininko problemos.

Bet tai dar ne viskas! Dar reikėtų nepamiršti maniako, tvirtai užremiančio namų duris ir sudeginančio juos kartu su gyventojais. Be to, Makrėjaus atžvilgiu pradėtas vidinis tyrimas, o jo viršininkė iš visų jėgų bando pavaldinio nervų tvirtumą…

Serhii Plokhy

PASKUTINĖ IMPERIJA

1991 metais per Kalėdas prezidentas George’as H. W. Bushas kreipėsi į tautą ir paskelbė apie istorinę Amerikos pergalę Michailui Gorbačiovui atsistatydinus iš pirmo ir paskutinio sovietų prezidento posto bei po to įvykus Sovietų Sąjungos griūčiai. Požiūris, kad Šaltojo karo pabaiga susijusi su demokratinių vertybių pergale prieš komunizmą, atsidūręs Amerikos viešojo diskurso centre ir jame išlikęs dešimtmečius, atnešė pražūtingų padarinių Amerikos pozicijai pasaulyje.

Apdovanojimais įvertintas istorikas Serhiijus Plokhyjus „Paskutinėje imperijoje” atskleidžia, kad Sovietų Sąjungos žlugimas anaiptol nebuvo Jungtinių Amerikos Valstijų nuopelnas. Iš tikrųjų G. W. Bushas tvirtai rėmė M. Gorbačiovą šiam bandant išlaikyti SSRS, nors respublikose stiprėjo nepriklausomybės judėjimas. Remdamasis neseniai išslaptintais dokumentais ir originaliais interviu su pagrindiniais įvykių dalyviais, S. Plokhyjus pristato visiškai naują, drąsią paskutinių Sovietų Sąjungos mėnesių interpretaciją, pateikia neįkainojamų įžvalgų apie dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą bei pavojingiausios krizės Rytų ir Vakarų santykiuose pradžią nuo Šaltojo karo pabaigos.

Arkady Ostrovsky

PRAMANYTA RUSIJA

1985 m. prie Sovietų Sąjungos vairo stojusio M. Gorbačiovo epocha atnešė daug permainų. Prasidėjus vadinamajai perestrojkai, susilpnėjo spaudos cenzūra, visuomenė gavo daugiau laisvių, atsirado kooperatyvai – rimtas žingsnis kapitalizmo link. Tačiau valdžios kuluaruose nuolat vyko kova tarp liberalios demokratijos šalininkų ir tvirtos rankos išsiilgusių konservatorių – sovietofilų. Ji nenutrūko ir subyrėjus SSRS, Rusijai tapus nepriklausoma valstybe.

Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino epocha vertinama nevienareikšmiškai. Viena vertus, jis buvo demokratas ir žodžio laisvės šalininkas, bet antra vertus, leido šalyje įsitvirtinti oligarchams, jo valdymo laikais pradėtas kruvinas karas Čečėnijoje, didelė dalis visuomenės pasijuto nuskurdusi, nusivylusi dažnai iki galo nepasvertomis reformomis. Pagaliau vis labiau ligotas Jelcinas savo dėmesį atkreipė į iki tol mažai kam žinomą buvusį KGB karininką V. Putiną, faktiškai perduodamas jam visas valdžios Rusijoje vadžias.

A. Ostrovskio „Pramanyta Rusija“ knygoje bandoma atsakyti į klausimą: kodėl Rusijoje taip ir nesugebėta atitrūkti nuo slogios praeities, galutinai išsivaduoti iš „tvirtos rankos” ilgesio. Čia aprašoma, kaip „naujasis caras” V. Putinas įsitvirtino valdžioje nuosekliai smaugdamas žiniasklaidą, pasitelkęs ištisą popagandininkų korpusą, kaitindamas rusų neapykantą Vakarams, viešai apgailestaudamas dėl „prarastos didybės” – SSRS griūties. Susidorojimas su neįtikusiais žurnalistais, politikais ir verslininkais, teroro aktai, antrasis Čečėnijos karas, įsiveržimas į Gruziją tapo įžanga į įvykius Ukrainai priklausančiose teritorijose – Kryme ir Donbase.

Mark Galeotti

VORY

Markas Galeotti – Rusijos organizuoto nusikalstamumo ekspertas, konsultuojantis įvairių šalių vyriausybės ir teisėsaugos įstaigas. Po du dešimtmečius trukusių autoriaus tyrimų atsirado unikalus pasakojimas apie vory – Rusijos supermafiją.

Vory atsirado dvidešimtojo amžiaus pradžioje lageriuose ir kalėjimuose. Ten ir susiformavo jų savita subkultūra su hierarchija, unikalia tatuiruočių simbolika, bausmių sistema, vagių kodeksu, draudžiančiu bet kokį mokamą darbą, bet kokias asociacijas su vyriausybe ar teisėsauga. Vory v zakone išgyveno, prisitaikė ir klestėjo per visus istorijos pokyčius: stalinizmą, Šaltąjį karą, Afganistano karą, Sovietų Sąjungos žlugimą. Šiandien jų įtaka siekia tiek nusikalstamą pogrindį, tiek aukščiausius Rusijos valdžios sluoksnius.

Tatuiruoti lagerių kaliniai tapo grėsmingais kostiumuotais gangsteriais.

Alina Bronsky

PASKUTINĖ BABOS DUNJOS MEILĖ

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje” – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

„Paskutinė Babos Dunjos meilė“ – tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.

Alina Bronsky (g. 1978) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Autorės debiutinis romanas „Šukparkis” („Scherbenpark”) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė” 2015 m. buvo nominuotas Vokietijos Metų knygos premijai. Rašytoja gyvena ir kuria Berlyne.

Vytenė Saunoriūtė (g. 1972 m.) – vertėja, žurnalistė. Studijavo lietuvių ir skandinavų filologiją Vilniuje, Reikjavike, Upsaloje. Baigė germanistikos studijas Budapešte. Išvertė D. Grinkevičiūtės memuarus „Lietuviai prie Laptevų jūros” į vokiečių kalbą. Iš vokiečių kalbos išvertė A. Gustas poezijos, iš švedų – H. Mankellio, K. Alvtegen, C. Läckberg kūrinių.

„Keliautojai laiku” – tai ES remiamas vertimų projektas, kuris vienija šiuolaikinių Europos rašytojų kūrinius, atveriančius netikėtą istorijos perspektyvą. Serijoje – devynios knygos, kurias skaitydami galėsite pakeliauti laiku – nuo tolimiausios praeities iki šių dienų.