Libertas Klimka „Užkopus į varpų bokštą“
Varpai, sukaupę savyje technologijos, dailės, istorinės atminties ir net raštijos verčių aspektus, yra labai vertingi kultūros paveldo objektai. Gaila tik, kad įkelti į bokštų aukštybes, jie tampa girdimi, bet dažniausiai nebematomi. Ne mažiau vertingi Lietuvos bažnyčiose yra bokštų laikrodžiai. Leidinyje aprašomi vertingiausi istoriniai Lietuvos bažnyčių bokšto varpai ir su jais sujungti laikrodžiai.
Aprašomas tradicinis varpų naudojimą bažnytinėje liturgijoje, varpų liejybos istorija Europoje ir Lietuvoje, garsiausi jų meistrai ir liejyklos, folkloriniai tikėjimai varpo garsų galia, legendiniai ir tikri varpų nutikimai karų bei okupacijų metais. Skiriama plačiajai visuomenei, ypač siekiant atkreipti vietos bendruomenių dėmesį į ganėtinai apleistą, tačiau labai įdomų kultūros paveldą.
Knygos 144 – 147 puslapiuose aprašomi Alantos bažnyčios bokštų varpai. Visi trys nulieti varpai yra vieno meistro Antonio Vlodkovskio.
184 – 186 puslapiuose minimi Molėtų bažnyčios varpai. 188 – 189 puslapiuose aprašomi Stirnių ir Suginčių bažnyčių varpai.
