Kodėl vaikai protestuoja?

Žiemos žūklės šventei Mindūnuose šiemet gali trūkti žiemos. Prakalbus apie klimato krizę ledo ar sniego trūkumas yra labiausiai pastebima ir dažniausiai aptariama tema, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė.

Kylant temperatūrai, tirpsta ledynai, kyla vandens lygis vandenynuose, salų ir pakrančių miestai, ištisos valstybės, šimtai milijonų žmonių yra pavojuje. Oro sąlygos darosi vis ekstremalesnės. Klimato krizė vienur reiškia sausras ir derlingos žemės virtimą dykuma, o kitur ji ateina kaip viską nušluojantys potvyniai.

Jungtinės karalystės žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „GreenMatch“, tyrusi 32-ų Europos šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 m., nustatė, kad labiausiai klimato krizė Europoje veikia Lietuvą.

Baltijos jūros temperatūra prie Lietuvos 1960-2014 pakilo 0.730°C. Kyla ir paviršiaus temperatūra, kas dešimtmetį Lietuvoje ji didėja 0.325 °C. Kasmet iškrenta vis daugiau kritulių, o jūros lygis ties Lietuva kasmet pakyla 0.446 mm. Kitos dvi smarkiausiai paveiktos Europos valstybės yra Suomija ir kaimynė Latvija, o mažiausiai veikiamos – Islandija ir Graikija.

Kol kas tai neatrodo taip grėsmingai, kaip deganti Australija, dėl šylančių vandenynų kilęs badą žmonėms nešantis skėrių antplūdis Rytų Afrikoje, potvyniai JAV ar Indonezijoje. Tačiau sužinoti daugiau apie bendrą mūsų visų ateitį, klimato krizės švelninimą, galimą prisitaikymą ir pasiruošimą padėti tiems, kuriems labiausiai reikia – pats laikas.

Penktadieniai ir Greta

Joniškio bibliotekininkės Virginijos Kalinauskienės kvietimu vykusioje paskaitoje kalbėjome apie tai, kodėl įvairiose pasaulio šalyse vyksta moksleivių protestai „Penktadieniai ateities vardan“ (angl. Fridays for Future), kurių metu penktadieniais užuot ėję į mokyklas vaikai susirenka išreikšti savo nerimo ir pasipiktinimo politikų, verslininkų ir kitų suaugusiųjų vangumu.

Mokyklinį protestą 2018 m. rugpjūtį pradėjo švedė aplinkos ir klimato aktyvistė Greta Thunberg, iki šiol penktadieniais stovinti su protesto plakatu prie Švedijos parlamento. Jaunos aktyvistės atkaklumas skatina ne tik moksleivius, bet ir suaugusius daryti didesnį spaudimą pasaulio įtakingiesiems.

Anglies amžiaus pabaiga

Mokslininkai sutaria, kad pagrindinis klimato krizės veiksnys yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Didžioji dalis jų – anglies dvideginis CO2, į aplinką patenkantis mums deginant iškastinį kurą – anglį, naftą ir dujas. Nors pasiekti tarptautiniai susitarimai atsisakyti šių ekonomikos variklių keičiant juos kitais, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, viskas vyksta lėčiau nei žadama.

Verslas sako, kad galėtų keistis, bet politikai turi priimti sprendimus. Politikai sako, kad jie tai galėtų priimti sprendimus, bet kol kas žmonės jų nenori. Visi tarsi ir supranta, kad atsisakyti iškastinio kuro būtina, bet pabandyk bent dyzelinio kuro kainą keliais centais pakelti.

Kalbėdama politikos ir verslo viršūnių susitikime Davose septyniolikmetė aktyvistė dar kartą pakartojo mokslininkų išvadas, pateiktas tarptautinėje ataskaitoje, ir priminė, kad dėl susrinkusiųjų neveiklumo žmonijai beliko tik aštuoneri metai – vėliau krizė bus taip pažengusi, kad bandymai ją švelninti neturės reikšmės, o žmonių kančios bus „neįtikėtinos“, kaip 2019 m. lapkritį viešame dokumente įvardino 11 tūkstančių mokslininkų iš 153 valstybių.

Kol tarptautinių susitarimų ir valstybinių strategijų įgyvendinimas įsibėgės, piliečiai, bendruomenės ir savivalda inovatyvius sprendimus priima greičiau ir ryžtingiau.

Viešasis transportas – madinga ir naudinga

Pavyzdžiui, Austrijos sostinės Vienos savivaldybė nusprendė apdovanoti miestiečius, kurie renkasi viešąjį transportą, o ne savo automobilį. Speciali telefono programėlė seks, kuo žmogus važiuoja ir kiek į aplinką išmetama CO2. Tų, kurių rezultatai bus palankiausi aplinkai, laukia bilietai į muziejus ir koncertus – sąmoningumas apdovanojamas kultūrine patirtimi.

Viena garsėja savo viešuoju transportu, o ką daro savivaldybės, kurios tuo pasigirti negali? Jos pradeda viešąjį transportą vystyti ir stiprinti, o sąlygas privačiam transportui – sunkinti. Jeigu be automobilio savivaldybėje judėjimas neįmanomas, tai rodo, kad ta savivaldybė įsivaizduoja gyvenanti ne Žemėje, o kitoje planetoje. Vokietijoje bandomas kelias, kuriame net krovininiai automobiliai važiuoja kaip troleibusai – pasikabinę ant elektros laidų.

Trinkelės – praeities atgyvena

Klimato krizės akivaizdoje kaštai ir nauda skaičiuojami ne tik pinigais, bet ir CO2 emisijomis, todėl kai kurie miestai, pavyzdžiui, Roterdamas (Nyderlandai), išima šaligatvių ir aikščių plyteles, keičia jas natūralia danga – smėliu, žeme, – ir gausiai sodina medžius. Siekiama, kad oro kokybė mieste gerėtų, kad žmonės galėtų išvengti alinančio karščio vaikščiodami medžių šešėlyje, kad CO2 išmetimai mažėtų, o miestas veiktų kaip kempinė – sugertų vandenį ir išlaikytų jį.

Prancūzijoje namų renovavimo programa pateikiama visuomenei ne kaip klimato krizės švelninimo būdas, o kaip žmonių sveikatos klausimas – tai skatina namus tvarkyti net ir tuos, kas, nepaisydami mokslininkų išvadų, dėl klimato kaitos norėtų ginčytis. Bankai ir verslas pradeda investicijas vertinti pagal tai, kokius CO2 išmetimus jos generuos. Daugėja investuotojų, kurie nebenori dėti savo pinigų į anglies verslą – jis neturi perspektyvos.

Asmeninių pasirinkimų svarba

Internete galima rasti skaičiuoklių, padedančių apskaičiuoti asmeninį CO2 pėdsaką. Norėdami mažinti savo poveikį klimatui, dalis žmonių vengia skraidyti lėktuvais ir esant reikalui vyksta traukiniais ar autobusais. Atsirado net naujas terminas – flygskam, švediškai – skraidymo gėda, – jei žmonės skrenda, tai girtis tuo vengia, o po skrydžio aukoja pinigus organizacijoms, kurios sodina medžius. Dalis žmonių atsisako atostogų tolimuose kraštuose ir renkasi tokį laisvalaikio praleidimo būdą, kuris suteikia džiaugsmo ir kuo mažiau kenkia aplinkai.

Kalbant apie klimato krizės švelninimo ir prisitaikymo sprendimus, dažnai minimos naujos technologijas. Spręsdamos CO2 problemą, jos kartais kuria naujas. Elektromobiliai vis dar pristatomi kaip sprendimas tiems, kas be mašinos savęs žmogumi nelaiko. Elektromobilių baterijoms reikia ličio, dėl jo gavybos Čilėje jau dabar žmonėms trūksta vandens. Todėl dalis aplinkos aktyvistų ragina ieškoti paprastų, daug nekainuojančių, tvarių kasdienių sprendimų. Pavyzdžiui – gerinti savo mitybą.

Svarbus kiekvienas kąsnis

Norėdami mažinti savo poveikį aplinkai ir gyvūnų kančią, dalis žmonių atsisako mėsos bei kitų gyvūninės kilmės produktų ir renkasi augalinę mitybą.

2009 m. Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūra paskelbė tyrimą, kuriame pasvėrė galimus CO2 išmetimo į aplinką pokyčius keičiant energetiką ir palygino su permainomis, kurias galėtų atnešti paskeitimai žemės ūkyje.

Tyrėjai nustatė, kad jeigu žmonės valgytų mažiau mėsos, šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimai galėtų sumažėti perpus. Toks pasikeitimas taip pat išlaisvintų daug žemės plotų, kur vietoj pašaro galima būtų auginti CO2 aplinkoje mažinančius augalus.

2014 m. Oksfordo universitete atliktas tyrimas analizavo 55 tūkst. žmonių mitybos įpročius ir jų įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui. Tyrimo metu nustatyta, jog vidutinis mėsavalgis amerikietis prie klimato krizės prisideda beveik dvigubai daugiau nei vidutinis vegetaras, ir beveik trigubai daugiau nei vidutinis veganas.

Molėtų biblioteka ir jos filialai klimato švietimą tęsia. Kitas susitikimas – Inturkės bibliotekoje vasario 24 d. Netrukus biblioteka gaus Gretos Thunberg knygą „Lyg degtų namai”. Daugiau informacijos – moletai.rvb.lt

Molėtų bibliotekos info.