Naujos lietuvių autorių knygos/ kovas

Anželika, Rimvydas Laužikai

GRAIKIJA: alyvmedis, vynmedis ir laivas

Anželikos ir Rimvydo Laužikų knyga „Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas” – tai neoficialus kelionių po žemyninę Graikiją ir Kretą vadovas, skirtas norintiems geriau pažinti šią šalį, planuojantiems ją aplankyti.

Skaitytojas sužinos daug įdomių faktų apie antikinę, bizantiškąją, Osmanų laikotarpio ir šiandieninę Graikiją, susipažins su Graikijos kultūros palikimu, tradicijomis, Graikijos ir Lietuvos sąsajomis. Per kalnus, tarpeklius, miškus nukeliaus iki jūros ir nuostabių jos pakrančių. O jei norės, išmoks ir pasigaminti tikrų graikiškų valgių pagal autorių pateiktus receptus.

Knygos autoriai ir rengėjai kviečia Jus aplankyti šią nuostabią jūros, kalnų, vynmedžių ir alyvmedžių šalį, į kurią tikrai norėsite sugrįžti ir kaip gerai bičiulei ištarti graikišką „γεια σας!”

Autorė sėdinti ant tilto

Doloresa Kazragytė

KUR SKRENDI,VIENIŠAS PAUKŠTI

Štai prirašiau daugybę puslapių, ir jei kas paklaustų (o būtinai paklaus), apie ką knyga, nežinočiau, ką atsakyti. Gal… apie Gyvenimą – savo, kitų, gyvenančių ir mirusių. Banalu! – pasakytų kritikas. Tegu. Gal jis žino, kas yra Gyvenimas? Aš nežinau.

Rašydama tą žodį GYVENIMAS prieš akis matau KELIĄ. Kelionė. Eini eini – vaikystė, jaunystė, branda, senėjimas, senatvė. Kelyje – sutikti žmonės. Vieni tik šmėsteli. Kiti – bent paklausia: „Kaip gyveni?” O dar yra tie, kurie net nulemia, kuria kryptimi eisi. Kokį pasirinksi kelią. Kas juos atsiunčia? Paslaptis. Kažkas sakė (neatmenu) maždaug taip: „Tavo gyvenimą nulemia tai, kiek gerų ar blogų žmonių sutinki Kelionėje.”

„Kur skrendi, vienišas paukšti” – dešimtoji Doloresos Kazragytės knyga˗dienoraštis. Joje, kaip visad atvirai, su humoru ir autoironija aktorė pasakoja, kas jos gyvenime įvyko 2017˗-2019 metais. Gastrolės su spektakliu „Didvyrių aikštė”. Bičiulės padovanota staigmena ˗ dvi savaitės išsvajotame Izraelyje. Nuotykiai ir netikėtumai. Vasaros kaime. Maži kasdienybės stebuklai, kuriuos Doloresa Kazragytė taip moka pamatyti. Ir prisiminimai apie sutiktus žmones: artimus ir tolimus, išėjusius, bet vis dėlto esančius šalia, padėjusius pasirinkti kelią ir ėjusius drauge. Kelionė tęsiasi.

ornamentai

Undinė Radzevičiūtė

GOŽIO IR BLOGIO BIBLIOTEKA

Ekscentriškas paveldėtojas, apimtas didžiulės aistros unikalioms knygoms, nori sukurti ypatingą biblioteką ir pasiruošęs peržengti bet kokias moralės ribas. O Veimaro respublikos Berlynas – vieta, kur galima nuslėpti bet kokį nusikaltimą.

Ir kas intelektualų nusikaltėlį gali sustabdyti? To negalėtų padaryti nei žmogus, nei Dievas. Visi įsitikinę, kad Dievas mirė, todėl Dešimties įsakymų nebesilaiko niekas. Tokiame pasaulyje nebėra aišku, kas yra gerai ir kas yra blogai. O visuotinė laisvė griauna ne tik moralę, bet ir valstybę.

Šiuolaikinė Europa labai primena Veimaro respubliką.

Ar šiuolaikinio žmogaus mąstymas ir galimi sprendimai labai skiriasi nuo tų, priimtų prieš daugiau nei devyniasdešimt metų?

Nauja Europos Sąjungos premijos laureatės Undinės Radzevičiūtės knyga – apie grožį su lašu bjaurumo, apie blogį, besislepiantį gėryje, ir apie tai, kad centralizuotai tvarkant pasaulį galima jį visiškai sunaikinti.

supakuotas vokas

Jolita Herlyn

ŽINAU, KAD NIEKO NEŽINAU

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis.

Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

„Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai. Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas. Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?”

mergina daužanti kilimą

Vaiva Rykštaitė

LIZOS BUTAS

Laiptinė kvepia skrudintomis saulėgrąžomis, kartais – benamių šlapimu. Butą stebi ant suoliuko kojomis tabaluojančios čigonės. Čia gyveno Liza – palikusi tik violetinę taburetę ir toršerą su kutais. Bute visada tamsu, saulę užstoja senamiesčio mūrai. Kažkur toli už lango žmonės ruošiasi į Baltijos kelią, stoja prieš tankus Sausio tryliktosios naktį, švenčia, perka, parduoda – laukinio kapitalizmo pradžia. Lizos bute dabar gyvena maža mergaitė, kuri užaugusi nori būti tokia kaip jos mama – mylėti tiek pat vyrų, dažytis lūpas ir rūkyti balkone. Išėjus į kiemą, su čigonėmis geriau nesisveikinti, šitaip kalba kaimynai. Į butą kartą įsiveržė mafiozai, išdaužė viską, kas buvo po ranka. Į butą braunasi vyrai, kantriai, atkakliai, kiekvienas lyg lokio kailį savo moteriai dovanoja vis kitokio stiliaus remontą. Motina rūko balkone, čigonės kviečia praeivius paburti iš rankos, maža mergaitė pirmąsyk išeina į kiemą ieškoti draugų. Storos buto sienos nepraleidžia nei saulės, nei riksmo, bet viską atsimena…

Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – filosofijos magistrė, tinklaraštininkė. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dvi dukras. „Lizos butas” – aštuntoji jos knyga.

koncentracijos stovyklos fragmentas

Stasys Yla

ŽMONĖS IR ŽVĖRYS DIEVŲ MIŠKE

Palikite bet kokią viltį, kurie čia įeinate. Apie lietuvių inteligentų kalinimą nacių įrengtoje Štuthofo koncentracijos stovykloje mūsų skaitytojas geriausiai žino iš B. Sruogos kūrinio „Dievų miškas”. Ši knyga – tai kito Štuthofo kalinio – kunigo Stasio Ylos (1908–1983) liudijimas, stiliumi labai besiskiriantis nuo „Dievų miško”, bet galbūt kur kas tiesesnis, dar negailestingesnis, kraupesnis, labiau sukrečiantis. Kartu su 46 lietuvių inteligentais, apkaltintais mobilizacijos į lietuvių SS legioną sužlugdymu, 1943–1945 m. S. Ylai teko pereiti devynis pragaro ratus, kuriuose masinės žudynės ir kankinimai buvo virtę kasdienybe. Iš viso Štuthofo koncentracijos stovykloje, įrengtoje Dievų mišku pramintame vaizdingame pušyne ant jūros kranto, kalinta apie 110 tūkst. žmonių. Apie 65 tūkst. iš jų buvo nužudyti, mirė iš bado, nuo ligų ir išsekimo.

„Žmonės ir žvėrys” – niūrus istorijos įspėjimas, nežaboto žiaurumo priminimas ateinančioms kartoms. Ši knyga yra apie tai, kaip visuotinio sužvėrėjimo atmosferoje, nacių sukurtos naikinimo sistemos gniaužtuose išlikti žmogumi. 2020-ųjų leidinys iliustruotas originaliais Ramūno Vaitkaus piešiniais.

moteris su kauke

Dovilė Štuikienė

ANTRININKĖ

Kartais gyvenimas apsiverčia per keliolika minučių, vos išlipus iš mašinos išmesti ledų popierėlio…

Tai turėjo būti rami ir nuspėjama šeimos kelionė automobiliu po Europą. Tačiau kai viename Čekijos mieste Lina išeina ieškoti šiukšlių dėžės, vyras ir dukra nebesulaukia jos grįžtančios nei po pusvalandžio, nei po valandos, nei po dviejų. Netrukus jiems tenka vykti į ligoninę atpažinti avarijoje žuvusios moters kūno.

Stulbinamas panašumas į kitoje šalyje gyvenusią moterį bloškia vertėją Liną iš saugaus rutininio gyvenimo į visiškai priešingą – pilną nešvaraus farmacijos verslo paslapčių ir nusikaltimų.
Įkalinta svetimoje šalyje, paveikta psichotropinių medžiagų, gąsdinama ir šantažuojama, Lina bando išsaugoti sveiką protą ir išsivaduoti iš tankaus voratinklio, kurį supynė praeities vaiduokliai ir nežinia dėl ateities.

Detektyvinis romanas „Antrininkė” – trečioji žurnalistės Dovilės Štuikienės knyga. Autorė yra išleidusi žurnale „Laima” publikuotų komiškų autorinių skilčių rinkinį „Moterų miestas” (2010), atvirų gyvenimiškų esė tekstų knygą „Prabudimai. Gydančios istorijos” (kartu su Ramune Šuščevičiūte; 2017).

moteris eina kraujo klanu

Dailius Dargis

JUODOSIOS MAFIJOS NAŠLĖS

Septyniais kriminaliniais bestseleriais išgarsėjusio rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio naujai perleista knyga „Juodosios mafijos našlės” – tai tikrų, nepagražintų, atvirų ir šokiruojančių liudijimų rinkinys. Kūrinio veikėjos – nužudytų, paslaptingai dingusių garsiausių Lietuvos mafijos autoritetų, turtingiausių verslininkų moterys.

Įkvėpti šios knygos pasakojimų stambiausių Lietuvos ir Holivudo kino kompanijų atstovai rašytojui D. Dargiui vis dažniau siūlo ekranizuoti aprašytų moterų dramas. Kai kuriems skaitytojams vis dar sunku patikėti, kad tai ne išgalvotų scenarijų rinkinys, o tikro gyvenimo istorijos.

Plačiausiai išgarsėjusio pasaulyje narkotikų prekeivio Pablo Eskobaro našlė, neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios knygos „Mano laimė ir prakeiksmas su Pablu Eskobaru, garsiausiu pasaulyje narkobaronu”  autorė Viktorija Euchenija Enao taip apibūdina D. Dargio knygą: „Per šią išskirtinę knygą gavau progą pažinti man tolimą šalį Lietuvą. Ir tolimą, ir skirtingos kultūros. Vertinu darbą, kurį atliko autorius, tirdamas sudėtingą moters vaidmenį Lietuvos mafijos pasaulyje. Šios knygos tema mane sujaudino, priminė praeitį ir dar kartą patvirtino galingiausių ir žiauriausių vyrų aistrą valdyti mus, moteris…”.

Henrikas Daktaras

Dailius Dargis

TIKROJI DAKTARŲ ISTORIJA

Išskirtiniai, niekur iki šiol nepublikuoti, ilgai saugoti faktai apie Kauno Daktarų gaujos ryšius su sovietine KGB, ne tik akylai stebėjusia šią gaują nuo 1980-ųjų vidurio, bet ir kone specialų leidimą suteikusia jos klestėjimui. Sunkiai protu suvokiami artimi ryšiai su visą pasaulį gąsdinusia sovietine žvalgybos sistema leido garsiausiai Kauno kriminalinei gaujai ilgus metus neliečiamai siautėti Lietuvoje, grobti, plėšti ir žudyti, sėti paniką ne tik tarp eilinių Lietuvos žmonių, bet ir tarp pareigūnų, ilgus metus sekusių karščiausiais gaujos narių pėdsakais. Net ir praėjus daugiau nei trims dešimtims metų po gaujos susikūrimo, 2009-ųjų rudenį patį Henriką Daktarą sekę ir vėliau iš Bulgarijos su legendiniu „Spartan” lėktuvu į Lietuvą pargabenę pareigūnai buvo šokiruoti antikontržvalgybinių priemonių, kurias naudojo H. Daktaro artimiausios aplinkos žmonės: vaikai, žmona ir kiti. Savisaugos būdai, gelbėję vieną garsiausių Lietuvos nusikaltėlių, įmanomi tik pasitelkus specialiųjų tarnybų apmokymus. Tuo įsitikinę gaują sekę ir su ja kovoję mūsų šalies pareigūnai. Šis jubiliejinis knygos papildymas atskleidžia kur kas baisesnį veidą nusikaltėlio, vykdžiusio ne tik žiauriausius nusikaltimus, bet galbūt ir galingiausių asmenų pavestus užsakymus.

Rašytojas, žurnalistas, kriminalinių bylų tyrinėtojas bei ekspertas Dailius Dargis po 2018 metais Lietuvos knygynų topus šturmavusių bestselerių: „Kriminalinė Agurkinių odisėja” bei naujais faktais papildytos knygos „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių” , ir 2019 metais šalies bei užsienio kino teatrus sudrebinusio dokumentinio filmo „Pirmieji kovotojai su mafija” premjeros sugrįžta į knygynų lentynas. Šįsyk D. Dargis pristato savo debiutinės ir skaitytojų pageidaujamos knygos „Tikroji Daktarų istorija” jubiliejinį leidimą, skirtą garsiausio visų laikų kriminalinio autoriteto Henriko Daktaro 10 metų sulaikymo proga.

vaistažolės

Juozas Ruolia

SEPTYNIOS GALIMYBĖS

Juozas Ruolia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, oficialiai pripažintas fitoterapeutas, užsiimantis klinikine praktika onkologijos srityje. Šioje knygoje su Jumis dalijuosi nuo vėžio saugančiais fitoterapiniais receptais, kuriuos sukūriau per 30 profesinės patirties metų. Nors vėžys klastinga liga, bet, patikėkit, tai dar nėra mirties nuosprendis. Rimtai ir laiku gydant pirmos bei antros stadijos vėžį, liga dažnai atsitraukia. Diagnozavus ligą visų pirma būtina pereiti visus tradicinius vėžio gydymo etapus. Gydymą žoliniais preparatais kaip papildomą būdą siūlau tik pabaigus tradicinį gydymą.     (Juozas Ruolia)

„Knyga, sušildyta Juozo Ruolios meile fitoterapijai, remiasi autoriaus mokėjimu ir žinojimu. J. Ruolia šioje knygoje kalba apie kompleksinio gydymo programą nuo vėžio atkryčio, siūlo priemones, ne tik slopinančias auglio augimą, bet ir stiprinančias imunitetą, organizmo sistemų veiklą, gerinančias onkologinių ligonių gyvenimo kokybę.

Knyga turi tvirtą mokslinį pagrindą, ji grįsta autoriaus asmenine patirtimi ir pagarba tradicinei fitoterapijai, tačiau joje rasime ir kritinių pastabų, siūlančių atsargiai vertinti liaudies medicinos paveldą. Ji pravers ne tik gydytojams onkologams, bet ir plačiam skaitytojų ratui, kitaip sakant – žmonėms, norintiems gyventi sveikai, bandantiems išvengti nelemto vėžio ar jo atkryčio.“

Prof. habil. dr. Vytautas Budnikas

VERTA ATSIMINTI

Kivis, avokadas, obuolys ir rauginti kopūstai – moters apsauga nuo krūties vėžio.

Jūrų kopūstai – tai visa Mendelejevo lentelė.

Selenas – tobuliausias pagalbininkas vėžinius genus paveldėjusiems žmonėms.

Propolis – vienas stipriausių natūralių antibiotikų.

Verified by MonsterInsights