Laukinis mąstymas Filosofijos skaitykloje

Filosofijos skaitykla Molėtų bibliotekoje veikia jau trečią mėnesį. Mokomės naudotis savo ir kitų žmonių mintimis geresniam gyvenimui.

Šiuo metu Filosofijos skaitykloje skaito daugiau nei trisdešimt žmonių iš Molėtų krašto, kitų Lietuvos vietų, Ispanijos ir Jungtinės karalystės.

Vyriausybei nutartus tęsti karantiną, tęsiame ir susitikimus Filosofijos skaitykloje.

Devintojoje Filosofijos skaitykloje — Klodo Levi-Stroso (Claude Lévi-Strauss, 1908-2009), prancūzų filosofo, antropologo ir etnologo, vieno iš struktūrinės antropologijos kūrėjų tekstas.

Rėkiantis agurkas

Viskas sodriai sužaliavo! Ir Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla! Aštuntąją savaitę skaitėme neurobiologijos tyrinėtoją Stefano Mancuso ir fiziką Michio Kaku. Mūsų susitikimuose jau dalyvavo šuniukas Kai, išgirdęs, ką kalbame apie šunis ir stoikus. O tąkart prisijungė ir vienas augalas.

Kodėl klausimas apie augalų sąmonę yra svarbus? Ar tai ką nors keičia mūsų savęs pačių suvokime? Ar tai turi įtakos etikai? O tam, kaip suprantame savo būtį? Augalai tarpusavyje bendradarbiauja, tariasi ir kovoja. Kaip su augalais bendradarbiaujate ir kovojate jūs? Ar yra dalykų, kurių esate išmokę iš augalų? Gal augalai yra jums padėję?  Ar pasirašytumėte Augalų teisių deklaraciją? Vienas jos punktas sako:  “Augalų Tauta, gamtines bendruomenes suvokdama kaip darnią skirtingų organizmų sugyvenimo vietą, pripažįsta ir užtikrina jų nepažeidžiamumo teises”. Ar galėsite pjauti žolę, jei pasirašysite šią deklaraciją? 

Septintąją savaitę skaitėme žymų prancūzų Renesanso filosofą, humanistą, politiką ir eseistą Mišelį de Montenį (Michel de Montaigne). 1585 m., kai Montenis buvo Bordo miesto meras, nuo maro mirė trečdalis miesto gyventojų.

Epidemijų akivaizdoje, praradęs artimuosius, kentėdamas fizinius skausmus Montenis rašė, apčiuopdamas savo paties proto kelius ir lengvindamas atskirtį.

Mes keičiamės kartu su pasauliu, o tikroji atgaila yra vidinis, ne išorinis dalykas.

Rizikos grupė nėra grupė

Šeštąją savaitę skaitėme Epikūrą, Marką Aurelijų ir Marthą Nussbaum.

„Agurkas kartus — išmesk jį. Kelyje erškėčiai — apeik juos. To užtenka; neklausk: Kodėl pasaulyje yra tokių dalykų?“, — tai viena iš imperatoriaus-stoiko minčių, įsiminusių Filosofijos skaityklos dalyviams.

Markas Aurelijus paskatino naujai pažvelgti ir į tai, kaip kalbame. „Karantino metu daug diskusijų kelia nauja sąvoka – „rizikos grupė“, — savo feisbuko paskyroje rašo filosofė Lina Vidauskytė. — Žmonės, kuriuos valdžia priskyrė šiai grupei, jaučiasi diskriminuojami. Ši dviprasmiška sąvoka lyg ir leido atsipalaiduoti jauniems žmonėms (neva, jie taip lengvai nesusirgs). Tuo pačiu kitose šalyse jau pradedamos diskusijos, kad karantinas daro žalą ekonomikai ir „senimas“ vis tiek išmirs, todėl reikia kažką daryti ir t.t. Ketvirtadienį virtualioje filosofijos skaitykloje su skaitytojais prisilietėme prie Marko Aurelijaus pastabų sau pačiam. Netikėtai užtikau mintį, kuri siūlo kiek kitaip pažvelgti į šią problemą. Markas Aurelijus pasakytų, kad negalime kalbėti, kad senas žmogus jau nugyveno gyvenimą ir gali mirti, o štai jaunuolio mirtis būtų didelė netektis. Stoikai akcentavo, kad mes realiai ką nors galime nuveikti tik dabarties laikotarpyje, iš čia kyla šio momento begalinė svarba. Praeitis ir ateitis mums nepriklauso. Tiek senas, tiek jaunas žmogus mirdamas praranda vienodai – dabartį. Egzistenciniu požiūriu mirtis bet kokiame amžiuje yra vienodos „vertės“, jeigu taip galėtume pasakyti“.

Penktojoje skaitykloje tyrinėjome Senekos tekstą „Apie laimingą gyvenimą“ ir kraštutinės minimalistės Youheum videodienoraščius. Ar galime pasitikėti stoiškais raginimais milijonieriaus, kuris sako, jog nereikia skaičiuoti filosofų pinigų? Ar Senekos tekstas motyvuoja šiuolaikinį žmogų? Ar pinigų uždirbimas youtube yra suderinamas su minimalizmo principais? Ar yra ryšys tarp Senekos ir Youheum praktikų ir mūsų šiandieninio gyvenimo?

Filosofijos skaitykloje dalyvavusio profesoriaus Tomos Sodeikos siūlymu ir kitai savaitei liekame su stoikas, šį kartą susitiksime su Marku Aurelijumi. Molėtai ne vieninteliai, kur stoikų mintys šiuo metu populiarios. „Stoicizmas populiarėja, ir tai yra priežastis, kodėl iš šio karantino dalis žmonių išeis laimingesni, negu buvo“, taip vadinasi Julie Burchil straipsnis JK dienraštyje The Telegraph.

Kelią praskynė Epiktetas

Ketvirtojoje Filosofijos skaitykloje skaitėme stoiką Epiktetą (50 – 135 m.).„Epiktetas mokė, kad nėra tokio dalyko, kaip buvimas kito žmogaus auka. Žmogus gali būti tik savo paties auka. Viskas priklauso nuo to, kaip tu drausmini savo protą. Kas yra tavo šeimininkas? Tas, kuris sprendžia dėl dalykų, kurie tau brangūs. Koks yra tikslas? Ramybė. Parodyk man žmogų, kuris, nors ir sirgdamas, yra laimingas, nors pavojuje, yra laimingas, nors kalėjime – yra laimingas, ir aš tau parodysiu stoiką“, — rašė amerikiečių admirolas Džeimsas Stokdeilas (James Stockdale, 1923-2005), Epikteto pasekėjas, stoikų filosofiją išbandęs Šiaurės Vietname, kur buvo kalinamas ir kankinamas beveik aštuonerius metus.

Skaitome ir Džeimso Stokdeilo tekstą „Išbandyta drąsa: Epikteto doktrinų patikrinimas žmogaus elgesio laboratorijoje“. Taip pat prisimename Adelę Dirsytę (1909-1955), mokytoją ateitininkę, tremtinių maldų knygos autorę. Jos filosofinių tekstų nėra išlikę. A. Dirsytės įtraukimas į šios savaitės skaitinius yra simbolinis. Neparašyti ar neišlikę tekstai (kaip ir Epikteto laikų moterų stoikių) irgi gali būti įtraukti. 

Trečiojoje Filosofijos skaitykloje skaitėme Rainerio Marijos Rilkės (Rainer Maria Rilke, 1875-1926) „Laiškus jaunajam poetui“, Martino Heidegerio (Martin Heidegger, 1889-1976) tekstą „Kūrybinis gamtovaizdis: kodėl mes liekame provincijoje?“ ir žiūrėjome Jonnos Jinton (g. 1989) videopasakojimus.

Veiksmai ir mintys

Mūsų pasaulyje buvo įprasta vertinti veiksmą.

Nors iš politikų ir kitų atsakingas pareigas užimančių žmonių pandemijos akivaizdoje tikimės veiksmų, tačiau mūsų, kaip visuomenės, priešingai, šiandien prašoma nuo veiksmų susilaikyti.

Nėjimas, nedalyvavimas, nebendravimas — įvairios neveikimo ir vengimo formos tampa gyvybiškai svarbia praktika. Daliai mūsų toks neaktyvumas — naujovė, ne visi žinome kaip elgtis.

Greta neveikimo patiriame dar ir nežinojimą. Daliai mūsų sunku pakelti nežinią ir neapibrėžtumą. Tačiau nėra žmogaus, kuris mums galėtų užtikrintai pasakyti, kurią dieną, kurį mėnesį, kuriais metais ir ar apskritai vėl viskas bus kaip anksčiau, kad galėtume sėdėti namuose ramiai galvodami, kad, štai, to ir to mėnesio tą ir tą dieną gyvenimas vėl bus toks, prie kokio buvome įpratę.

Dalis mūsų nuo šios neveikimo ir neapibrėžtumo būsenos bandome gelbėtis naujienomis. Tačiau dažnai jos nei guodžia, nei suteikia aiškumo, priešingai, informacijos srautas gali didinti baimės ir nevilties jausmą. Atrodo, kad daug prasmingiau informacinį srautą riboti ir laikytis naujienų dietos, žinias pažiūrint kartą per dieną.

Priešnuodis nevilčiai

Neviltis nepadeda susidūrus su ypatinga padėtimi. Tokiems atvejams žmonės yra išradę filosofiją.

Lina Vidauskytė, fone - ežeras
Filosofė dr. Lina Vidauskytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Klausimas „Ką man dabar daryti?“ gali būti pagilintas. Galime klausti to paties filosofiškai: „Kaip turėčiau gyventi?“

Todėl Molėtų biblioteka atidaro Filosofijos skaityklą. Nors bibliotekos pastatas nedidelis, virtualioje erdvėje galime pristatyti tiek priestatų, kiek norime. Į susitikimus Filosofijos skaitykloje kviečia filosofė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Lina Vidauskytė.

Kviečiame prisijungti visus — moksleivius ir suaugusius, ypač tuos, kurie mokykloje neturėjote filosofijos pamokų.

Kaip viskas vyksta?

Kiekvieną antradienį Lina mums pateiks klausimą arba teiginį ir gaires, kur ieškoti atsakymų, į ką atsiremti mąstant. Jei bus reikalingi tekstai, atsiųsime juos, jie bus trumpi. Ketvirtadienį susitiksime virtualiai, aptarsime savo mintis ir kilusius klausimus. Kartu tirsime savo kasdienybę pasinaudodami filosofiniais įrankiais.

Jie patikimi, sukurti seniau gyvenusių žmonių, susidūrusių su neapibrėžtumu, bet išmokti juos taikyti turime patys.

Dr. L. Vidauskytė yra monografijos „Tikrovė ir literatūra: Czesławo Miłoszo literatūrinė filosofija“, mokslinių straipsnių apie Walterį Benjaminą, Martiną Heideggerį, Jacques Derridą, Simone Weil, Hansą Blumenbergą ir kitus bei mokomosios knygos „Medijų filosofijos pagrindai“ autorė. Šiuo metu dirba mokslinių tyrimų projekte „Postsekuliarus būvis“ (VU, vadovas – prof. Tomas Sodeika). Mokslinių interesų sritys – medijų filosofija, religijos filosofija, technologijų filosofija, vizualumas, filosofinė praktika, žodis ir raštas. Kuruoja puslapį „Filosofinė praktika“ feisbuke.

Dalis Filosofijos skaityklos nori tik gauti tekstus, kiti prisijungia ketvirtadieniais, vieni nori kalbėtis, kiti tik klauso — galite pasirinkti bet kurį dalyvavimo būdą, kuris patogiausias.

Nebūtinai turite būti iš Molėtų krašto ar gyventi Lietuvoje — skaitykla atvira visiems, jei skaitote mus Londone, Dubline ar kitur — būtinai prisijunkite.

Molėtų bibliotekos info.