Naujos užsienio rašytojų knygos/ birželis

Yukio Mishima

AUKSINĖ ŠVENTYKLA

Mikčiojantis Midzogučis auga nepritapdamas prie aplinkinių. Nepasitikintis savimi berniukas dar vaikystėje susižavi tobulai pastatyta Kioto miesto įžymybe – Auksine šventykla, kurią jam kadaise parodė tėvas. Tačiau ilgainiui ima pastebėti jos trūkumus.

1950-ųjų liepos 2-ąją šalį sukrečia kraupi žinia: ugnis pasiglemžė nacionalinę vertybę – Auksinę šventyklą. Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdęs susižavėjimas statinio grožiu galiausiai baigiasi tragedija, įkūnijusia jo fantazijas ir troškimus…

„Auksinė šventykla” – moderni alegorija apie žmogaus būties tragizmą, stipri psichologinėmis įžvalgomis ir netikėta atomazga. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atkuria jauno dzenbudisto vienuolio, sudeginusio Kioto architektūros šedevrą – beveik šešių šimtmečių senumo Auksinę šventyklą, – maniakiškai destruktyvių minčių raidą.

Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.

nespalvotas senamiesčio vaizdas

Thomas De Quincey

ANGLO OPIJAUS MEGĖJO IŠPAŽINTIS

Thomas de Quincey (1785–1859) – talentingas anglų žurnalistas, vertėjas ir eseistas, viešai prisipažinęs apie priklausomybę nuo opijaus – savo istoriją papasakojęs knygoje „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis” – buvo visuomenės negailestingai pasmerktas. Tačiau šis pasmerkimas buvo daugiau išorinis, parodomasis. Daugybė to meto skaitytojų su pasimėgavimu skaitė šią drąsią išpažintį paslapčia.

1821 m. išspausdintas autobiografinis pasakojimas žaibiškai išgarsino jo autorių. Knyga tapo kelrodžiu daugumai rašytojų, bandžiusių sekti T. de Quincey pėdomis. O Ch. Baudelaire’ui 1860 m. paskelbus šios knygos vertimą į prancūzų kalbą pavadinimu „Dirbtinis rojus”, autorius sulaukė netgi dar didesnio susidomėjimo.

Literatūros tyrinėtojų teigimu, šiuo savo kūriniu rašytojas padėjo priklausomybių literatūros pamatą Europoje.

T. de Quincey gimė 1785 m. ir visą gyvenimą žavėjosi Williamo Wordswortho kūryba. Jo gyvenime įvyko trys didžiulės tragedijos, pastūmėjusios rašytoją opijaus teikiamos užmaršties link. Pirmoji buvo mylimos sesers mirtis. Tai įvyko tada, kai mažajam Thomui tebuvo 7 metai. Antroji netektis – 15-metės prostitutės Anos, su kuria jis susipažino Londone, mirtis. Po tų nelaimių jis persikėlė gyventi šalia W. Wordswortho namų ir beprotiškai įsimylėjo jo dukrytę Keitę. Deja, ši vėliau mirė būdama vos trejų. Tai buvo trečia tragedija. Po savo mažosios mūzos mirties T. de Quincey ėmė rūkyti opijų, susituokė su kaimiete ir davė peno visuomenės apkalboms apie nelygią santuoką.

Šiandien „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis” – visuotinai pripažinta literatūros klasika.

Charles-Ferdinand Ramuz

ATSKIRTIEJI

Romane „Atskirtieji” (1922) vaizduojamas konfliktas tarp dviejų nedidelių bendruomenių, atskirtų vieno Alpių kalno: Berno Oberlando vokiečiakalbių protestantų ir Valė kantono prancūzakalbių katalikų. Pasirinkęs amžinai aktualią „kito” temą, C. F. Ramuz parodo bendruomenių, kurias skiria ne tik kalnas, bet ir gymis, kalba, papročiai, religija, nesutaikomumą, o kartu ir tokį pat dramatišką individo santykį su minia, neleidžiančia jam nebaudžiamam išsivaduoti iš stereotipų ir pakeisti požiūrį į „kitą”.

Šis vienas gražiausių, meistriškiausiai parašytų ir vienas tragiškiausių C. F. Ramuz romanų apie meilę ir kerštą pasižymi ryškiu vizualiu, kinematografiniu stiliumi, tad nenuostabu, kad buvo du kartus (1934 ir 1984 m.) ekranizuotas.

moteris rišasi prijuostę

Mary Beth Keane

ŠILTINĖ

Jie vadino ją Mikrobų Moterimi. Šiltininke Mere.

Bėgdama nuo skurdaus ir nepakeliamai sunkaus gyvenimo Airijoje, Merė Melon atvyksta į Niujorką. Užsispyrusi, ryžtinga ir pasitikinti savo jėgomis, sunkiu darbu ji prasiskina kelią į Niujorko aukštuomenės namus ir netrukus tampa visų gerbiama virėja. Tačiau tarnaudama vis kitiems šeimininkams, Merė nė neįtaria, kad paskui ją driekiasi vidurių šiltinės nešamos mirties šleifas.

Susekta ir įkalinta užkrečiamųjų ligų pacientams skirtoje izoliuotoje saloje, visuomenės akyse Merė – mirtį sėjantis monstras, o gydytojams ji – sensacingas atradimas, kad užkratą platinantis žmogus pats niekada nepasijunta prastai. Ir iš tiesų Merė nesijaučia serganti, todėl medikų ir visuomenės veiksmai jai atrodo neteisingi. Ji negali susitaikyti su nelaisve, slegiančia vienatve ir viešu pažeminimu. Tik ne po to, kai dėl visko teko taip sunkiai kovoti.

„Tai savita vienos moters atgailos istorija ir liudijimas, kokia stipri gali būti valia ir nenoras pripažinti to, kas sunkiai suvokiama. Tačiau saviapgaulei susidūrus su neišvengiama realybe, visos viltys subyra į šipulius.”
New York Times Book Review

„Įsibaiminusios XX a. pr. visuomenės akyse demonizuota Šiltininkė Merė pagaliau įgauna kūną ir kraują, tikras, žemiškas emocijas.”
LIBRARY JOURNAL

Mary Beth Keane (Merė Bet Kyn, g. 1977) – airių kilmės amerikiečių rašytoja. 2005 m. Virdžinijos universitete ji įgijo Vaizduojamojo meno magistro laipsnį. „Šiltinė” – antroji autorės knyga, paremta tikra XX a. pradžioje Niujorke gyvenusios Mary Mallon, geriau žinomos Šiltininkės Merės vardu, istorija. 2017 m. „BBC America” paskelbė žinią, kad pagal knygą kuria mini serialą, Merės vaidmenį atliks aktorė Elisabeth Moss.

žmogaus rankos dryžuotame fone

Heather Morris 

CILKOS KELIAS

Paremta tikra Cilkos Klein nepaprasto likimo istorija.

Grožis išgelbėjo jai gyvybę – ir pasmerkė ją kančiai.

1942-aisiais šešiolikmetė Cilka Klein ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Vyresnysis karininkas Švarchuberis, neatsispyręs jos jaunystei ir grožiui, netrukus ją paskiria mirtininkių bloko viršininke ir priverčia tapti savo meiluže. Cilka suvokia: koncentracijos stovykloje galia, net ir primesta, lygi išlikimui. Tačiau už šią galią jai tenka brangiai mokėti.

Išvadavus Aušvicą-Birkenau, Cilka apkaltinama kolaboravimu su naciais ir sovietų įkalinama atšiauriausioje pasaulio vietoje – Vorkutos gulage už poliarinio rato Sibire. Ten ji praleis dešimt metų: negailėdama savęs slaugys ligonius, dirbs kitus alinančius darbus. Ir sutiks Aleksandrą, tomis žvėriškai sunkaus gyvenimo sąlygomis Cilkos širdyje pabudinusį meilę.

Šis romanas – neišmatuojamos žmogaus valios, pasiryžimo išgyventi ir gebėjimo mylėti bet kokiomis aplinkybėmis liudijimas.

„Ji buvo narsiausias mano pažinotas žmogus.”
Laleʼas Sokolovas

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti”. Diena, kai Heather susitiko su Laleʼu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Laleʼas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Laleʼo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“, kuris pasaulyje parduotas beveik 4,5 milijono egzempliorių tiražu, ir romano tęsinys „Cilkos kelias”.

moters veido dalies atspindys veidrodėlyje

Helena Mniszek

RAUPSUOTOJI

Nusivylusi mylimuoju Stefanija pasiryžta iš esmės pakeisti savo gyvenimą – išvyksta iš tėvų namų ir susiranda mokytojos darbą baronienės Elzonovskos dvare. Apsupta prabangos ir aukštuomenės atstovų jauna mokytoja greitai pamiršta nelaimingą meilę…

Tačiau galbūt jos širdies žaizdos taip greitai užgijo dėl to, kad dvare dažnai lankosi jaunasis paveldėtojas Valdemaras? Įžūlus jaunas vyras nepraleidžia progos Stefanijos paerzinti, o jos priešiškumas jo atžvilgiu tik dar labiau kursto vyro susidomėjimą.

Pamažu tarp skirtingų luomų atstovų – mokytojos ir turtų paveldėtojo – įsiplieskia aistringa meilė. Tik ar pavyks įsimylėjėliams pasipriešinti tvirtoms kaip plienas visuomenės normoms ir negailestingoms aukštuomenės tradicijoms?

Lenkų rašytojos Helenos Mniszek romanas „RAUPSUOTOJI“ iš karto sulaukė didžiulio pasisekimo vos tik buvo išleistas 1909 m. Jis tapo tikru tarpukario bestseleriu Lenkijoje, kurio tūkstančiai parduodama iki šių dienų, buvo sparčiai verčiamas į užsienio kalbas, 3 kartus buvo ekranizuotas.

ĮDOMU: manoma kad autorės herojės Stefanijos Rudeckos prototipu buvo grafų Tiškevičių guvernantė Marija Fayard. Helena Mniszek, vasarodama Lietuvos pajūryje, pradėjo rašyti romaną, kurio siužetą įkvėpė tikra istorija, įvykusi grafų Tiškevičių Kretingos ir Palangos dvaruose – jauną guvernantę įsimylėjo didikas ir ketino ją vesti visiškai nepaisydamas tuometinių luominių barjerų…

ant moters kaklo perlų vėrinys

Jane Gardam

ŽMONA SU PASLAPTIMI

– Verčiau išsirink damą, – pasiūlė Rosas ir vėl ėmė dalyti kortas.
– Aš išsirinkau damą, Kolridžai. Išsirinkau.
Stojo tyla, tik burzgė lėktuvas.

Jane Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų (tarp jų – dukart Whitbread premija, buvo nominuota Booker premijai) laureatė, 1999 m. apdovanota „Heywood Hill” premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Pasaulyje ji labiausiai išgarsėjo trilogija apie Britanijos imperijos saulėlydį, papasakotą per vienos sutuoktinių poros istoriją. Pirmasis romanas „Vyras be trūkumų“  BBC 2015 m. buvo įtrauktas į 100 geriausių britų romanų sąrašą. Tai – istorija apie advokatą Edvardą Federsą, kurį „The New York Times” pavadino labiausiai įsimenančiu charakteriu šiuolaikinėje literatūroje. „Žmona su paslaptimi” yra istorija dvynė, pasakojanti Federsų poros gyvenimą iš žmonos Betės pozicijos. Ir Betės charakteris stiprumu nė kiek nenusileidžia jos vyrui.

Pažadėjusi tekėti už Federso, kylančios Honkongo advokatų žvaigždės, Betė intuityviai jaučia, kad santuokos pagrindas nebus laukinė aistra; ir vos po valandos ji sutinka savo didžiąją gyvenimo meilę – Federso varžovą ir pikčiausią priešą Veniringą… Tačiau santuoka įvyksta ir trunka penkiasdešimt metų. „Žmona su paslaptimi” – nepaprastai išmintingas ir nepaprastai ironiškas romanas apie meilę, ištikimybę, tačiau visų pirma – apie gyvenimo ir šalies sunykimą. Federsų pora gyvena laikydamasi nerašytų taisyklių, galiojusių šalyje, kurios daugiau nebėra. Tobula britų sutuoktinių pora, kurioje kiekvienas atlieka savo vaidmenį: atsidavęs profesijai tobulas vyras ir atsidavusi šeimai tobula žmona, nesiskirianti su meilužio dovanotais perlais.

Jane Gardam demonstruoja ne tik neįtikėtinai išsamias psichologijos žinias, bet ir ypatingą, iki kaulų smegenų britišką ironiją, kuria tiesiog alsuoja kiekvienas romano sakinys. „Žmona su paslaptimi” – nepaprastai tikslus vienos santuokos portretas ir vienos imperijos nykimo istorija.

vyras atsegtais marškinėliais

Jane Gardam 

MEILUŽIS

Kartais, toptelėjo jam, reikėtų ilgai ir įdėmiai apžiūrinėti senus draugus. Kaip senus drabužius spintoje: ateina laikas patikrinti, ar neįsiveisė kandžių. Ko gero, teks juos išmesti ir pamiršti. Taigi.

Jane Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų laureatė, 1999 m. apdovanota „Heywood Hill” premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Pasaulyje ji labiausiai išgarsėjo trilogija apie Britanijos imperijos saulėlydį, papasakotą per vienos sutuoktinių poros istoriją. Romanas „Vyras be trūkumų“  BBC 2015 m. buvo įtrauktas į 100 geriausių britų romanų sąrašą. Tai istorija apie advokatą Edvardą Federsą, kurį „The New York Times” pavadino labiausiai įsimenančiu charakteriu šiuolaikinėje literatūroje. „Žmona su paslaptimi“  pasakoja Federsų poros gyvenimą iš žmonos Betės pozicijos. Ir galiausiai į sceną įžengia… trečiasis asmuo.

Advokatas Terensas Veniringas, pikčiausias Federso priešas ir viso gyvenimo varžovas. Ir drauge – žmogus, kurį visą gyvenimą mylėjo Betė Feders, nors apie tai niekuomet nebuvo kalbama garsiai. Kas buvo Veniringas? Paslaptingas advokatas, toks pat gabus kaip Federsas, stropiai saugantis savo praeitį. Kokia tikroji jo pavardė? Kas jame taip sužavėjo Betę? Kokia buvo visą gyvenimą trukusios neapykantos priežastis? Neapykanta, skatinusi du teisininkus varžytis visą gyvenimą dėl sandorių, dėl karjeros ir – tyliai – dėl meilės, lydėjusios juos visą laiką, kol nepaaiškėjo, kad ji nejučia virto draugyste, apie kurią pasakojama žvelgiant iš senatvės perspektyvos.

Ironiškas, šmaikštus, sėkmės lydimas, gražiausią Honkongo moterį vedęs ir vieną lemtingą naktį Betės meilužiu buvęs Terensas Veniringas – dar vienas nepamirštamas Jane Gardam portretų galerijos charakteris. Britų imperijos pabaiga ir šių trijų žmonių fatališkos meilės, tokios pat neapykantos ir ilgesnės už gyvenimą draugystės istorija susipina vienoje sarkastiškoje ir drauge graudžioje knygoje.

vyro ir moters fragmentai

Sebastian Faulks

PAUKŠČIŲ ČIULBĖJIMAS

„Paukščių čiulbėjimas” — tai neįtikėtinai emociškai galingas pasakojimas apie nepalaužiamą meilę ir žmogaus dvasios stiprybę negailestingo karo akivaizdoje. Tikra anglų moderniosios literatūros klasika.

Jaunas anglas Stivenas Reisfordas 1910 metais atvyksta į Šiaurės Prancūziją. Apsigyvena Azerų šeimos namuose ir įsimyli nelaimingai ištekėjusią Izabelę. Jiedu pasineria į audringą, slaptą meilės romaną. Stivenas įtikinėja mylimąją palikti savo komfortišką gyvenimą šeimoje, keliauti kartu su juo, ir Izabelė tam pasiryžta. Pasaulis ruošiasi karui, poros santykiai žlunga. Stivenas savo noru išeina kariauti į Vakarų frontą. Meilė Izabelei niekada taip ir neišblėsta. Stivenui tenka patirti nežmoniškus karo žiaurumus, kuriuos išgyvenęs jis nebegali likti toks, koks buvo.

skrendantis lėktuvas

Sandra Brown

AVARINIS NUSILEIDIMAS

Bebaimis, nutrūktgalvis pilotas Rajus Maletas garsėja kaip nepraustaburnis, į savo išvaizdą, autoritetus ir taisykles pernelyg daug dėmesio nekreipiantis lakūnas. Nepaisant šių trūkumų, jis pasižymi ir retam kolegai pasiekiama reputacija: net ir pačios bjauriausios aplinkybės, paros metas ar maršruto sudėtingumas nesutrukdo Rajui atlikti užduotį ir pristatyti siuntinius. Tad vieną dieną, sulaukęs užsakymo itin nepalankiomis oro sąlygomis į atokų Džordžijos valstijos miestelį nugabenti paslaptingą dėžę, adresuotą daktarui Lambertui, vyras tik gūžteli pečiais ir imasi užduoties.

Artėjant prie nusileidimo vietos, ima aiškėti, kad bjaurus oras – ne vienintelis Rajaus priešas per šį reisą. Dėl kažkokių nežinomų piktadarių kėslų Rajus priverstas leistis avariniu būdu. Per plauką išvengus katastrofos, vyro laukia dar viena staigmena, tiesa, šįkart malonesnė, – žavi daktarė Brin O’Nil, teigianti, kad atvyko paimti siuntinio, įgaliota daktaro Lamberto. Įtarumo persmelktas Rajus nutaria nepaleisti iš akių nei daktarės O’Nil, nei paslaptingojo krovinio, kuriuo, panašu, labai aktyviai domisi ir daugiau žmonių – tarp jų aukšti valdžios atstovai ir nusikaltėlius primenantys asmenys, o vėliau įsitraukia ir policija. Nejučiomis pilotas prieš savo valią atsiduria pačiame paslaptingų ir mirtinai pavojingų įvykių epicentre.

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, yra parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai verčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

gatvė

Johnas Grishamas

SERGĖTOJAI

Šįkart Johnas Grishamas, skaitytojų pamėgtas New York Times bestselerių autorius, pristato klasikinį, bet vis dėlto kiek neįprastą teisinį trilerį.

Mažame Floridos miestelyje Sibruke vieną vakarą prie savo rašomojo stalo nušaunamas iki vėlumos dirbęs advokatas Kitas Ruso. Žudikas nepaliko jokių įkalčių. Liudininkų nėra, motyvo irgi. Tačiau tuoj pat nusikaltimu įtariamas Kvinsis Mileris, buvęs Ruso klientas.

Kvinsis nuteisiamas ir įkalinamas iki gyvos galvos. Pasmerktasis dvidešimt dvejus metus kamuojasi kalėjime ir neigia savo kaltę, bet kalinio niekas nesiklauso. Jis neturi advokato, nieko, kas gintų jo interesus. Beveik praradęs viltį Kvinsis parašo Sergėtojų draugijai, pelno nesiekiančiai organizacijai, kuriai vadovauja advokatas Kalenas Postas.

Kalenas Postas keliauja iš vienos valstijos į kitą, kovoja už neteisingų nuosprendžių panaikinimą ir imasi bylų nuteistųjų, kuriuos pamiršo teisingumo sistema. Kvinsio Milerio byla suteikia didesnių iššūkių, nei kas būtų galėjęs numanyti. Galingi, negailestingi žmonės, nužudę Ruso, nenori, kad Kvinsis Mileris būtų išteisintas.

Jie nužudė vieną advokatą prieš dvidešimt dvejus metus. Kas jiems sutrukdys nužudyti ir kitą?

Atsiliepimai:

„Nuostabus. Jaudinantis. Grishamui ir vėl pavyko. Neišsenkantis kūrybinis įkvėpimas būdingas šio žanro kūrėjams, tačiau stebina tai, kad Grishamo produktyvumas — kone kasmet po vieną romaną — nė kiek nesumažina jo kūrinių kokybės ir išmoningumo.“
The Washington Post

„Kupinas įtampos trileris nepaliks abejingų. Grishamas pasakoja apie neteisingą įkalinimą, mirties bausmę ir teisinės sistemos šališkumą bei nesąžiningumą. „Sergėtojų” komandos charakteriai atskleisti tiesiog puikiai.“
Associated Press

„1989 metais su savo debiutiniu romanu „Metas žudyti” Grishamas pelnė įgudusio pasakotojo ir rašytojo, gebančio šmaikščiai aprašyti veikėjus, kurie įveikia savo baimes ir trūkumus bei siekia teisingumo, reputaciją. Po trisdešimties metų autoriaus meistriškumas vėl atsiskleidžia šiame įtraukiančiame romane.“
Fredericksburg Free Lance Star

„Grishamo sukurtas pagrindinis veikėjas — paprastas, teisingas ir jautrus, ir dėl to nusipelno mūsų palaikymo ir ovacijų. Romanas persunktas įtampos, tad begalinio smalsumo vedami versite vieną lapą po kito iki pat pasitenkinimą suteikiančios pabaigos.“
Florida Times-Union

„Spalvinga Grishamo proza įtraukia. Jo pasirinkta tema — jaudinanti ir aktuali, tačiau neretai jai skiriama per mažai dėmesio. Išgalvotiems įvykiams Grishamas sugeba suteikti nepaprasto tikroviškumo.“
Pittsburgh Post-Gazette

„Sergėtojai” — teisinis trileris, tikras šio žanro stebuklas, skaitytojų nenuvils. Autoriaus gerbėjams jis neabejotinai suteiks daug džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Anniston Star

merginos veidas

Victorija Helen Stone

KLAIDINGAS ŽINGSNIS

Denverio gyventojai užgniaužę kvapą laukia, kuo pasibaigs dingusio berniuko drama. Ir štai įvyksta stebuklas – išsigandusį, bet sveiką Tanerį Holkombą kalnų tako pradžioje, už kelių mylių nuo turtingos jo šeimos namų, suranda sportiškas gražuolis Džonis Bredlis.

Berniuko gelbėtojas iš skolų smaugiamo sporto trenerio virsta garbinamu didvyriu, tik ar kamerų šviesa jo šeimai nebus per ryški? Netikėta Džonio šlovė visiškai nedžiugina žmonos Veronikos – ji baiminasi, kad į dienos šviesą gali iškilti jos pačios paslaptys, ir įtaria, jog žavusis vyras kažką slepia. Paaiškėjus, kad Tanerio istorija nėra tokia jau nekalta, Veronika supranta negalinti niekuo pasitikėti…

Sumaniai sunarpliotas Amazon bestseleris „Klaidingas žingsnis” panardins skaitytoją į vidines gelmes moters, kuri taip ilgai neleido sau būti laimingai, kad galiausiai nebegali pripažinti, ko iš tiesų trokšta ir kodėl.

bokštas apšviestas mėnulio

Katrine Engberg 

KRUVINASIS MĖNULIS

Žiemos naktis Kopenhagoje sukaustyta ledo. Kol prašmatniose Geologijos muziejaus salėse skimbčiojant taurėms švenčiama mados savaitė, garsus dizaineris Alfa Bartoldis, apimtas agonijos, užgęsta skaidrios mėnulio šviesos nubalintame sniege.

Policijos tyrėjams Jepei Kiorneriui ir Anetei Verner iš pradžių atrodo, kad mirtinai sušalo dar vienas benamis, bet netrukus paaiškėja, kad tai – negailestingai nužudytos įžymybės, tituluojamos mados karaliumi, kūnas. Jepė ką tik grįžo iš ilgų atostogų Australijoje, kurios sugrąžino jam aistrą gyventi, tačiau atostogų nuotaika veikiai subliūkšta: jį pasiekia žinia, kad mados vakarėlyje Bartoldis paskutinįsyk buvo pastebėtas su geriausiu Jepės draugu Johanesu. O Johanesas dingo kaip į vandenį.

Anetei ir Jepei karštligiškai narpliojant melo, išdavysčių, pavydo ir keršto vijas, Jepei galvoje tarsi užsikirtusi plokštelė nenustoja suktis vienintelis klausimas: Johanesas dingo todėl, kad žudė, ar dėl to, kad jam pačiam gresia mirtis?

„Katrine Engberg – neabejotina danų kriminalinės literatūros karalienė.”
Litteratursiden

„Šiame romane rašytoja sukūrė šį tą unikalaus.”
Bogfriisen

„Siužeto meistrė sugrįžo!”
Bogblogger.dk

„Sužibo didelė detektyvų žvaigždė.”
Camilla Läckberg

Katrine Engberg (Katrinė Engberg, g. 1975) – danų rašytoja, choreografė ir režisierė. „Kruvinasis Mėnulis” – antrasis serijos „Kopenhagos bylos” romanas, kuris bus išleistas 24 šalyse. Pirmasis serijos romanas – „Sėjikas” („Baltos lankos”, 2017). Už kriminalinių romanų seriją „Kopenhagos bylos” K. Engberg Danijoje nominuota tokiems apdovanojimams kaip Metų rašytojo apdovanojimas, „People’s Choice Award”, „Martha Award”, „BogForum Debutant Prize”. Rašytoja gyvena Kopenhagoje su vyru ir sūnumi.

Mads Peder Nordbo 

LEDYNŲ ALSAVIMAS

 „Jie skrido šalia ledyno pakraščio. Apačioje plytėjo jūra, pilna pako, daugiamečio jūrų ledo. Priešaky driekėsi begalinė baltuma, kiek užmatė akys ar siekė šviesa. Išskyrus vieną vietą. Vieną dėmę. Ten ledas buvo tviskančiai raudonas.”

Netoli Grenlandijos sostinės Nūko randama istorinio senojo skandinavo mumija. Įvykio aprašyti išsiunčiamas vietinio laikraščio žurnalistas Metju Keivas. Dar kelios nuotraukos, ekspertų patvirtinimas, – ir sensacinga žinia apskries visą pasaulį. Tačiau ekspertų komanda, nuvykusi į įvykio vietą, randa ne mumiją, o ją pernakt saugojusio policininko lavoną. Perpjautas nuo tarpkojo iki krūtinės, išdraskytais, aplink išdrabstytais viduriais. Išdarinėtas dar gyvas.

Negalėdamas atsispirti makabriškam vaizdui, Metju nenorom įsitraukia į bylos tyrimą, tačiau netrukus pajunta, kad negali pasitikėti net pačiais artimiausiais žmonėmis, o policija akivaizdžiai kažką dangsto. Ir tik sutikęs neseniai iš kalėjimo paleistą jauną inuitę Tuparnak, Metju supranta, kiek daug visko slypi šioje istorijoje… ir kaip brangiai jiems teks sumokėti už tai, kad sužinotų tiesą.

„Gyvas klasikinio kriminalinio romano, aštraus trilerio ir negailestingos socialinės kritikos pliūpsnis.”
VG Norway

„Šiurpus pasakojimas pinasi su neapsakomu Grenlandijos grožiu, jos kultūra ir istorija.”
Canberra Weekly

Mads Peder Nordbo (g. 1970) – kriminalinių romanų autorius. Pietų Danijos ir Stokholmo universitetuose studijavo filologiją, komunikaciją ir filosofiją. Jau kelerius metus gyvena Grenlandijoje, Nūke, – mieste, kur vyksta pagrindinis romano „Ledynų alsavimas” veiksmas. Šis romanas – pirma knygų serijos „Grenlandijos bylos” dalis.

susivijusios medžio šakos

Teresa Driscoll

PAŽADAS
Naujas pasaulinio bestselerio „Aš stebiu tave” autorės psichologinis trileris.

Tai buvo tamsiausia jų paslaptis. Trys paauglės pasižadėjo tiesą apie siaubingą įvykį nusinešti į kapus.

Bėga metai, Betė ir Salė – vis dar geriausios draugės, padeda viena kitai ištverti slogius prisiminimus ir sunkias akimirkas. Tačiau Kerol visiškai atsiriboja ir nuo praeities slepiasi Prancūzijoje. Kol vieną dieną ateina laiškas, pranešantis naujieną, dėl kurios kyla grėsmė jų paslapčiai paaiškėti. Beviltiškai bandžiusios surasti Kerol, draugės kreipiasi pagalbos į privatų seklį Metjų Hilą. Ir iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti tai, kas gali sugriauti jų gyvenimus.„Kartais manęs klausia, kodėl mano personažai turi išgyventi tiek daug sunkumų. Kodėl verčiu juos vaikščioti tokiais niūriais keliais? Mano atsakymas yra keli žurnalistinio darbo dešimtmečiai. Daugelį metų dirbant laikraščiuose ir televizijoje, man teko nušviesti ne vieną tikrai šokiruojančią istoriją. Nuolat matydavau, kaip geriems žmonėms nutinka blogų dalykų. Šios skaudžios ir kartais išties šiurpios istorijos mane išmokė žavėtis drąsa. Gebėjimu greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas. Gydančia meilės galia ir neblėstančia viltimi sulaukti teisingumo. Ir išgijimu.

Susana López Rubio 

ROJAUS KAINA

Mieste, skendinčiame prabangoje ir apraizgytame korupcijos, kiekviena svajonė turi savo kainą.

Havana, Kuba, 1947. Pagundų kupinoje rojaus saloje išsilaipina iš karo nualintos Ispanijos pabėgęs jaunasis Patrisijus. Vienintelis jo turtas – drabužiai, kuriuos dėvi, ir svajonės apie gerą gyvenimą. Apdovanotas puikia išvaizda ir neatremiamu žavesiu, jaunuolis netrunka gauti darbo „Žavesyje”, vienoje prabangiausių to meto pasaulio parduotuvių.

Nuo prancūziškosios aukštosios mados iki arabiškų šilkų – „Žavesys” gali pasiūlyti viską. Čia lankosi Holivudo žvaigždės, kylantys politikai, turtingiausi iki revoliucinės Kubos veikėjai ir nuožmiausi gangsteriai.

Pamilti nusikaltėlio Sesario Valdeso žmoną Gloriją tolygu savižudybei. Tačiau Patricijų neapsakomai traukia ši liūdno žvilgsnio ir aštraus proto gražuolė, vienodai mėgstanti Cristiano Dioro apdarus ir Einsteino teorijas. Tarp „Žavesio” sienų viskas atrodo įmanoma – net meilė, rodos, nepasiekiamai moteriai.

Susana López Rubio – ispanų rašytoja ir scenaristė, kuria apsakymus suaugusiesiems ir vaikams, rašo scenarijus TV serialams bei kino filmams. Rašytoja televizijai adaptavo ir populiarų Maríos Dueñas romaną „Laiko gijos”.

moters kūnas vandenyje

Robert Bryndza

TAMSUS VANDUO

Paniręs į vandenį kūnas ėmė grimzti. Auka tykiai, nejudinama gulės daugelį metų, o krante jau prasidėjo košmaras.

Kai detektyvė Foster sužino, kad Londono priemiestyje, apleisto karjero dugne, paslėpti narkotikai, įsako išnaršyti tvenkinį skersai išilgai. Iš tiršto dumblo ištraukiamas lagaminas su heroinu ir… vaiko skeletas.

Labai greitai paaiškėja, kad palaikai — septynmetės Džesikos Kolins. Apie prieš dvidešimt šešerius metus paslaptingai dingusią mergaitę daug rašyta ir dar daugiau kalbėta. Tačiau jokių mergaitės pėdsakų taip ir nebuvo aptikta.

Tirdama seną bylą ir rinkdama naujus duomenis Erika aptinka šeimos paslapčių, nesėkmės sugniuždytą buvusią bylos tyrėją ir mįslingą prie tvenkinio gyvenusio keistuolio mirtį.

Ar įtariamasis — žmogus iš artimos aplinkos? Nenorintis, kad byla būtų ištirta? Ir jis pasistengs padaryti viską, kad detektyvai tiesos nesužinotų.

Milijoniniais tiražais parduotų romanų“Grėsmė naktyje“  ir „Mergina lede“  autorius R. Bryndza grįžta su nauja kraują stingdančia istorija apie detektyvę Eriką Foster.

moters akys

Elizabeth Haynes 

UŽ UŽDARŲ DURŲ

Iš pradžių nieko nebuvo tikra, išskyrus jos pačios siaubą…

Antrojoje New York Times paskelbtos bestselerių autorės Elizabeth Haynes Brajerstouno žmogžudysčių knygoje susipina išmoningai suregzta įtampa ir netikėtumo jaudulys, skatinantys skaitytoją versti puslapį po puslapio.

Prieš dešimt metų, atostogaudama su šeima Graikijoje, dingo penkiolikmetė Skarletė Reinsford. Ar ją pagrobė? O gal paauglė pati pabėgo nuo savo itin nedarnios šeimos? Tuomet Luisa Smit, dar būdama policijos konsteble, dalyvavo tiriant šią bylą, ir tai, kad Skarletės taip ir nerado, ji laikė viena didžiausių savo karjeros nesėkmių. Niekas labiau nebuvo priblokštas nei Lu, kai atlikdami kratą Specialiojo skyriaus pareigūnai viename Brajerstouno viešnamių netikėtai aptiko mirusia laikytą merginą.

Lu su savo komanda įstrigusi dviejose nerimą keliančiose bylose: rastas žiauriai sumuštas devyniolikmetis Ijenas Palmeris; netrukus po to pusiau užkasti miške aptikti baro savininko Karlo Makvėjaus palaikai; jo brangus roleksas ir pinigai dingę. Lu stengiasi nustatyti ryšį tarp šių dviejų nusikaltimų, o detektyvė seržantė Semė Holends talkina Specialiajam skyriui apklausiant Skarletę. Kas jai nutiko? Kur visą laiką buvo? Kaip pavyko grįžti? Ir kodėl šeima — išskyrus emociškai nestabilią jaunesniąją seserį Džiuljetą — anaiptol ne džiugiai sutiko žinią apie jos atsiradimą?

Kai dar vienas žiaurus užpuolimas ir žmogžudystė yra susiejami su Makvėjaus žūtimi, Lu bylos susikerta, ir visos užuominos rodo viena, pasibaisėtina kryptimi. Kylant įtampai ir pavojui aiškėja, kad tylioji, paslaptingoji Skarletė turi raktą į visus atsakymus.

Bestselerio „Į tamsiausią kampą“ autorė dovanoja skaitytojams trikdantį, įtampos kupiną romaną, užburiantį savo intrigomis iki pat paskutiniojo puslapio.

Verified by MonsterInsights