Naujos užsienio rašytojų knygos/ liepa
MALDOS PAGROBTOSIOMS
Romanas „Maldos pagrobtosioms“ pasakoja Meksikos kalnuose užaugusios mergaitės istoriją, per kurią autorė Jennifer Clement pasakoja apie nusikalstamą narkotikų verslą, narkotikų baronų valdžią, viltį bei kovą už geresnį gyvenimą.
Ledidi yra linksma ir protinga mergaitė. Žodis mergaitė čia lemiamas, nes ten, kur ji gyvena, buvimas mergaite laimės neatneša. Meksikos Gerero kalnuose beveik nėra vyrų. Visi jie dirba svetur. Kaime gyvena tik moterys, vaikai, gyvatės ir skorpionai. Pasigirdęs automobilio garsas reiškia, kad Meksikos narkotikų baronai važiuoja medžioti merginų ir grobti jas į vergiją. Dėl to motinos dukras rengia kaip berniukus, o joms paaugus subjauroja jų išvaizdą. Pasigirdus automobiliui mergaitės turi spėti pasislėpti.
Išgirstas sraigtasparnio garsas reiškia kitą dalyką – ant kaimelio bus išbarstyti nuodai, kurie turėtų sunaikinti narkotikų plantacijas.
Kartu su kleptomane ir alkoholike motina gyvenanti Ledidi sugeba kasdienybėje atrasti džiaugsmo ir svajoja apie geresnį gyvenimą mieste. Kai turtinga pora pasikviečia Ledidi dirbti aukle, mergina nedvejoja. Akapulkas atrodo tarsi svajonių miestas, kur Ledidi atranda pirmąją meilę ir pajunta geresnio gyvenimo skonį. Visgi ramybė trunka neilgai, o Ledidi bus priversta prisiminti kaime išmoktas išgyvenimo pamokas.
„Maldos pagrobtosioms“ remiasi tikromis Meksikos moterų istorijomis. Į vergiją pagrobtų merginų skaičius yra stulbinantis, o tiksli statistika nežinoma. Nors šis romanas yra grožinės literatūros kūrinys, tačiau nusikaltimai tikri. Tuo pačiu ši istorija yra ir už širdies griebiantis pasakojimas apie draugystę bei šeimą.
Jennifer Clement (g. 1960) – amerikiečių-meksikiečių autorė. 2015-tais metais ji buvo išrinkta tarptautinės PEN organizacijos prezidente. Pirmą kartą šias pareigas užėmė moteris. PEN yra nepolitinė organizacija, kuri gina kūrybinę rašytojų ir kitų kūrėjų laisvę bei kovoja prieš menininkų persekiojimą už įsitikinimus. 2014-tais metais rašytoja buvo apdovanota Saros Curry prizu už dešimtmetį trukusį mergaičių grobimo Meksikoje tyrimą.
Jennifer Clement išleido keletą poezijos rinktinių, taip pat parašė keturis romanus, kurie yra išversti į beveik trisdešimt kalbų.
Gimusi JAV, rašytoja augo Meksikoje. Į Jungtines Amerikos Valstijas sugrįžo baigti mokslus. Autorė Niujorko universitete studijavo literatūrą ir antropologiją.
JOS DUKTERS MOTINA
„Jos dukters motina“ – įtraukiantis psichologinis trileris. Rašytoja Daniela Petrova kelia įdomius bei aktualius klausimus, susijusius su reprodukcinėmis teisėmis, motinyste, draugyste ir santykiais apskritai.
Trisdešimt aštuonerių metų Lana ir jos partneris Taileris jau aštuoneris metus bando susilaukti vaiko. Jie išmėgina beveik viską. Deja, nesėkmingai. Laikas spaudžia, pinigai senka ir pora nusprendžia pamėginti kiaušidės donorystę. Lana norėtų bulgarų kilmės donorės, nes jos pačios mama kilusi iš šios šalies. Radus tinkamą merginą procedūra įvyksta ir regis šį kartą pasiseka geriau – Lana pradeda lauktis. Deja, jos santykiai neatlaiko įtampos dėl vaisingumo procedūrų ir kelių persileidimų, moteris išsiskiria su savo vaikinu. Greičiausiai vaiką teks auginti vienai. Susiklosčius keistoms aplinkybėmis, Lana susipažįsta su „anonimine“ kiaušidės donore Katia ir moterys netrukus susidraugauja.
Studentė Katia linksma ir impulsyvi. Ji tarsi grynas oro gurkšnis po skyrybų atsigauti bandančiai Lanai. Deja, vieną dieną Katia pradingsta. Paskutinis ją matęs žmogus buvo Lana ir netrukus ji tampa pagrindine įtariamąja. Nepaisydama policijos neveiksnumo Lana jaučiasi skolinga Katiai ir imasi pati ieškoti tiesos bei tyrinėti merginos praeitį. Ar ji tikrai pasiruošusi priimti tai, ką išjudins? Lanos pažinotas pasaulis ima sparčiai eižėti.
Romano „Jos dukters motina“ istorija pasakojama Lanos, Tailerio ir Katios akimis. Kiekvienas iš jų turi savo paslapčių, o knygos atomazga tikrai nustebins!
Ši knyga ne tik psichologinis trileris. Ji taip pat nagrinėja ir etinius klausimus. Kas yra Lana savo kūdikiui? Ar nėštumas, kūdikio nešiojimas ir gimdymas padaro ją motina? Juk kūdikio DNR yra Katios ir Tailerio. Ar Katia turi teisę žinoti apie Lanos vaiko gyvenimą? Istorijoje daugybė klausimų, kurie vers pamąstyti.
Daniela Petrova užaugo už geležinės uždangos, Sofijoje, Bulgarijoje. Dvidešimtmetė mergina atvyko į JAV ir įgijo filosofijos bakalaurą Kolumbijos universitete bei magistro laipsnį psichikos sveikatos srityje Niujorko universitete. Jos pasakojimai, eilėraščiai ir esė pasirodė daugelyje leidinių, įskaitant „The New York Times“, „The Washington Post“ ir „Marie Claire“. Debiutinis romanas „Jos dukters motina“ pasirodė 2019-tais metais ir sulaukė palankaus skaitytojų vertinimo.
TYLIOS ŠIRDYS
JAV žurnalistės Gwen Florio romanas „Tylios širdis“ patiks visiems rašytojo Khaled Hosseini gerbėjams. Istorija mus nukelia į Afganistaną, iš karto po 2001-tųjų rugsėjo 11-osios teroro akto. Tai jaudinanti knyga apie dvi moteris – amerikiečių humanitarinės misijos darbuotoją ir jos vertėją. Nepaisant visiškai skirtingos gyvenimo patirties ir Afganistane didėjančio smurto, tarp moterų užsimezga netikėta draugystė.
Farida yra pakistanietė, kuri gyveno Londone. Nepaisant vakarietiškos patirties, jai tenka prisitaikyti prie tradicijų – moteris ištekinama už įtakingo afganistaniečio sūnaus Gulo. Pastarasis nėra itin patenkintas žmonos išsilavinimu. Po rugsėjo 11-osios teroro akto šeima persikelia į Kabulą, o Faridos vyro tėvas įdarbina marčią amerikiečių organizacijoje. Būtent čia moteris sutinka Martiną ir Livą – amerikiečių porą, kuri į Afganistaną atvyko su humanitarine misija.
Martinas ir Liva atvažiavo padėti moterims. Bent jau Liva, nes jos vyras turi ir kitų tikslų. Afganistaniečių padėtis itin prasta. Jos tekinamos per prievartą, turi taikstytis su daugpatyste, prieš jas smurtaujama, neleidžiama mokytis, dirbti, taip pat privalo dėvėti burkas. Amerikiečiai tikisi, kad jų pagalba leis moterims tapti labiau savarankiškomis, mokytis ir dirbti. Farida yra skiriama Livos vertėja. Moterys susidraugauja, tačiau afganistanietė priversta savo vyrui ir uošviui pranešti apie visas amerikiečių organizacijos veiklas. Tuo pačiu Liva savo vyrui pasakoja viską, kas susiję su afganistaniečių vyrais.
Moterų ryšys gilėja, o karo paveiktas Kabulas skirtingai veikia tiek jas, tiek sutuoktinius. Romanas „Tylios širdys“ vaizduoja sudėtingus dviejų labai skirtingų, bet vienodai stiprių moterų likimus karo konfliktų nuniokotoje šalyje. Draugėms teks patirti tokius išbandymus, kurių nė viena neįsivaizdavo. Skaitytojams suteikiama dar viena proga geriau pažinti Afganistano tradicijas ir kultūrą.
Gwen Florio (g. 1955) – JAV žurnalistė ir rašytoja, augusi gamtos apsuptyje. Jos tėvas draudė televizorių, o namus pripildė knygomis. Delavero universitete Gwen studijavo anglų kalbą, savo pasirinkimą paaiškindama tuo, kad nori ir toliau skaityti daug knygų. Tačiau tėvo paraginta įgyti specialybę, kuri leistų jai būti nepriklausomai, autorė pasirinko žurnalistikos kursą. Šioje srityje moteris dirbo daugiau nei trisdešimt metų, lankėsi daugybėje šalių, taip pat ir tose, kurios niokojamos karinių konfliktų. Tiek autorės romanai, tiek žurnalistiniai darbai ne kartą buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais.
Olga Tokarczuk
VARYK SAVO ARKLĄ PER MIRUSIŲJŲ KAULUS
Atokiame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake’o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją. Ieško ryšių tarp planetų išsidėstymo ir to, ką rodo televizija. Jos manymu, žmonių vardai dažnai neatitinka konkrečių asmenybių, todėl žmones verta pervardyti.
Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom…
Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Tačiau knygoje kartu keliama daugybė svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.
Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureate. 2018 m. už romaną „Bėgūnai” ji pelnė vieną prestižišiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize” (angliškai romanas pasirodė „Flights” pavadinimu). Antrą kartą autorė „Man Booker International Prize” premijai buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus”. Kūrinys pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Prieš dešimtį metų Lenkijoje išėjęs Olgos Tokarczuk romanas šiandien pasirodo dar aktualesnis, dar sodresnis, dar subtiliau atskleidžiantis nūdienos pasaulio natas.
„Nepaprasta knyga. Tokarczuk romanas – linksmas, vaizdingas, pavojingas ir verčiantis sunerimti. Jame keliama rūsčių klausimų apie žmogaus elgesį. Nuoširdžiai žaviuosi šiuo nuostabiu kūriniu”, – Annie Proulx
„Nuostabiai keistas, legendą primenantis detektyvas… Tai filosofinė paslapčių kupina pasaka apie gyvenimą ir mirtį. Šias paslaptis, jei priglaustumėte prie žemės ausį, pajustume glūdint savo kauluose”, – New York Times Book Review
NAMŲ TVARKYTOJOS VADOVAS
Amerikiečių rašytoja Lucia Berlin visą gyvenimą kovojo su savo ydomis, ieškojo būdų išlaikyti keturis vaikus ir susitaikyti su trimis nevykusiomis santuokomis. Geriausi jos darbai sudėti į novelių rinkinį „Namų tvarkytojos vadovas“. Tai kūriniai, gimę iš komplikuotų buities ir būties sąlygų bei išskirtinių vaikystės prisiminimų.
Knygoje „Namų tvarkytojos vadovas“ rašytoja Lucia Berlin kruopščiai, smulkmeniškai, su humoru ir melancholija kuria stebuklus iš visiškai kasdienių akimirkų.
Knyga „Namų tvarkytojos vadovas“ atskleidžia netikėtai didingus nutikimus vietos skalbyklose ar vadinamuosiuose „pusiaukelės namuose“, kur suteikiama pagalba buvusiems kaliniams ar nuo priklausomybių besigydantiems žmonėms. Ji pasakoja apie aukštesniosios klasės gyventojų namus, su kasdienybe nesusitvarkančias motinas, autostopu keliaujančius keistuolius ir blogus krikščionis.
Lucia Berlin iki šiol jos neatradusius skaitytojus nustebins lengvu ir meistrišku rašymo stiliumi bei neįtikėtinu pastabumu detalėms, kurias daugelis dažniausiai praleidžia pro akis ir ausis.
„Neįprastas L. Berlin humoras, susitaikyti su realybe verčiantis požiūris ir gebėjimas vieną po kitos atskleisti detales skirtingose istorijose, skirtingais dešimtmečiais, suteikia jos knygai nepaprastai daug išliekamosios vertės.“
Publishers Weekly
„Didžiulis autorės talentas puikiai atsiskleidžia po jos mirties išleistose sunkiai gyvenančių moterų istorijose. Šios knygos, kurioje sudėtos 43 iš 76 L. Berlin išleistų istorijų, jautrumas yra akivaizdus ir net komiškas, vertinant visas sudėtingas gyvenimiškas aplinkybes. (…) Tai testamentas rašytojai, kurios aštrių visuomenės kampų tyrinėjimai nusipelno kur kas didesnio dėmesio.“
Kirkus Review
Lucia Berlin (1936–2004) – amerikiečių rašytoja, kūrusi talentingai, tačiau su pertraukomis. Ji rašė septintajame, aštuntajame, devintajame dešimtmetyje. Daugelis sukurtų istorijų yra įkvėptos autorės vaikystės nuotykių Vakarų Amerikoje, kalnakasių miesteliuose, taip pat jos prabangios paauglystės Santjage, Čilėje, trijų nenusisekusių santuokų ir nuolatinės kovos su alkoholizmu. L. Berlin dirbo įvairiausius darbus, kad galėtų rašyti ir išlaikyti keturis sūnus. Nuo 1990 metų rašytoja laikėsi blaivybės ir pradėjo dirbti universitete. 2001 metais persikėlė gyventi į Pietų Kaliforniją, kad vis labiau šlyjant sveikatai būtų arčiau vaikų. Rašytoja mirė 2004 m.
L. Berlin įkvėpė ir kitas Amerikos rašytojas moteris rašyti bei kalbėti tvirtesniu tonu, nevyniojant žodžių į vatą.
Bev Thomas
PAKANKAMAI GERA MOTINA
Psichologės darbo patirties turinčios rašytojos Bev Thomas debiutinis romanas „Pakankamai gera motina“ – įtempta drama, įtikinamai analizuojanti terapeuto ir jo pacientų santykius ir tai, kiek jie abu gali būti pažeidžiami.
Rut Hartland yra gerbiama psichoterapeutė, vadovaujanti Traumų centrui ir padedanti žmonėms išgyvenantiems potrauminio streso sindromą. Visgi profesiniai įgūdžiai neapsaugo nuo asmeninio sielvarto. Rut išsiskyrusi, vieniša dvynių mama, kuri mėgsta, kai visi gyventų pagal jos taisyklės. Moteris nesutaria su aikštinga dukra, o sūnus Tomas jau beveik porą metų dingęs ir niekas nežino gyvas jis ar miręs. Rut dažnai savęs klausia, kodėl galėdama padėti kitiems, ji nepastebėjo savo jautraus sūnaus problemų ir neužbėgo joms už akių. Širdgėlos kankinama moteris nepraranda vilties, kad Tomas vieną dieną sugrįš.
Traumų centre pasirodo naujas pacientas Denas Grifinas. Pradėjusi su juo dirbti Rut negali nepastebėti stulbinančio Deno ir jos sūnaus Tomo panašumo. Deną kankina nerimas ir potrauminio streso sindromas, o tai, ką jis pasakoja, primena pačios Rut šeimos patirtį. Nejučia Rut pradeda tapatinti Deną su savo sūnumi ir vaikinas jai ima atrodyti tarsi likimo siųstas šansas bent tokiu būdu ištaisyti praeityje padarytą žalą. Psichoterapeutė pamažu peržengia gydytoją ir pacientą skiriančią ribą.
„Pakankamai gera motina“ – psichologinė drama, apie psichoterapeuto ir paciento ryšį bei jų pažeidžiamumą. Autorė įtaigiai pavaizdavo įtampą, jaudulį, netikrumo jausmą, emocijas bei praradimo skausmą. Svarbiausia, šis romanas labai žmogiškas ir įtraukia nuo pradžios iki pabaigos.
Bev Thomas – daug metų dirbo klinikine psichologe, teikia konsultacijas psichikos sveikatos priežiūros ir kitoms organizacijoms. Autorė teigė, kad smulkius tekstus rašyti bandė jau seniai, bet niekada nesitikėjo, kad sukurs romaną, kuris paremtas profesine patirtimi. Rašytoja pasakoja, kad jai norėjosi parodyti, koks žmogus slypi už psichoterapeuto kaukės. Daugelis jų turi savo problemų, pvz., griūvančias santuokas ar nesutarimus su vaikais, tačiau tai nedaro šių žmonių mažiau profesionaliais savo srityje. Po debiutinio romano „Pakankamai gera motina“ sėkmės Bev Thomas ir toliau planuoja derinti rašymą ir terapeutės darbą.
Karen Raney
VISI PASAULIO VANDENYS
Madi ir Evą sieja išskirtinis ryšys. Savo jaukiame pasaulyje jos ilgai gyveno tik dviese. Nors jas visada aplanko seneliai ir geriausios Madi bičiulės, o prieš kelerius metus kartu apsigyveno Evos draugas Robinas, jau daugybę kartų Madi ir Eva įsitikino, kad niekas, visiškai niekas negali atstoti mamą ir dukrą jungiančios gijos ar jos nutraukti. Net šešiolikmetei diagnozuotas vėžys.
„Visi pasaulio vandenys” – tai lyg ledas eižėjantis Madi ir Evos gyvenimas, pastangos rasti jėgų drąsiai pasitikti išbandymus, nepalūžti ir neperžengti vienai kitos ribų bei išsaugoti gražiausius mylinčius žmones siejančius jausmus ir atsiminimus. Ypač tada, kai prieš akis po truputį veriasi nebūtis.
„Dailiai ir jautriai suaustas motinos ir dukters – jų meilės, netekties, širdgėlos – paveikslas.”
Kirkus
„Šildanti ir kartu žeidžianti širdį.”
Booklist
Karen Raney (Karen Reini) – rašytoja, tapytoja, meno kritikė, dėstanti Rytų Londono universitete. Prieš pasinerdama į rašymą, dirbo medicinos slauge. Už debiutinį romaną „Visi pasaulio vandenys” 2017-aisiais jai įteikta Pat Kavanagh vardo premija.
Naomi Klein
TAI VISKĄ KEIČIA
„Tai viską keičia“ – kovinga knyga, griežtai kritikuojanti šiuolaikinio kapitalizmo sistemą, rinkos fundamentalizmo ir trumpalaikio pelno siekimo persmelktą mąstymą. Tai įspėjanti ir kviečianti veikti knyga: žmonija neišliks, jei nepakeis požiūrio ir gyvenimo būdo.
„Esama įvairiausių priemonių, kurios smarkiai sumažintų išmetamųjų dujų kiekį, jų galime ir privalome imtis dabar pat. Bet nesiimame, tiesa? Priežastis ta, kad nelaimėdami šių didelių mūšių, kurie galėtų pakeisti mūsų ideologinę kryptį ir galios pusiausvyrą visuomenėje, pamažu sukuriame situaciją, kuriai esant bet kokia reakcija į klimato kaitą atrodo politiškai neįmanoma, ypač ekonomikos krizės laikais (o pastaruoju metu, regis, tie laikai nesibaigia).
Tad šioje knygoje pateikiama kitokia strategija: mąstyti plačiai, leistis gilyn, ištraukti ideologinį pamatą iš po dusinančio rinkos fundamentalizmo, kuris yra tapęs didžiausiu planetos sveikatos priešu. Jei mes galėtume šiek tiek pakeisti kultūrinį kontekstą, atsirastų erdvės toms prasmingoms reformavimo strategijoms, kurios galiausiai pakreiptų atmosferos užterštumo anglies dvideginiu skaičius į reikiamą pusę. O laimėjimas yra užkrečiamas, tad kas žino? Galbūt po kelerių metų kai kurios čia nušviestos idėjos, dabar atrodančios neįmanomos ir radikalios, – kaip bazinės įplaukos visiems ar prekybos suraties perrašymas, ar realus teisių pripažinimas vietiniams žmonėms, kad milžiniškos pasaulio dalys būtų apsaugotos nuo teršiančios kalnakasybos ir išteklių gavybos, – ims atrodyti pagrįstos, netgi esminės.”
Peter Wohlleben
PASLAPTINGAS MEDŽIŲ GYVENIMAS
Daugelį metų medžių gyvenimą tyrinėjantis gamtininkas Peteris Wohllebenas, remdamasis naujausiais moksliniais atradimais, teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais, ligotais kaimynais. Jie jaučia, nuvokia, atsimena. Vabzdžių apniktas medis skelbia pavojų – paskleidžia kvapą. Aplinkiniai, gavę tokią žinią, tuoj apsiginkluoja: išskiria vabzdžius atgrasančių medžiagų. Knygos autorius įsismelkia į miško tankmę, pateikia stulbinančių įžvalgų apie paslapčių kupiną pasaulį ir dalijasi savo unikalia patirtimi.
Trent Dalton
BERNIUKAS NURYJA VISATĄ
2018 m. pasirodžius debiutiniam Trento Daltono romanui „Berniukas nuryja visatą”, autorius kritikų išsyk imtas lyginti su tokiais žymiais Australijos rašytojais kaip Timas Wintonas ir Robertas Drewe, o jo kūrinys pavadintas būsimąja Australijos literatūros klasika. Daugelis skaitytojų šį romaną įvardija kaip geriausią knygą, kurią jie yra skaitę per pastarąjį dešimtmetį.
Pristatydamas savo knygą rašytojas sako: „Aš – žurnalistas, parašęs tūkstančius žodžių apie šiurpiausias istorijas iš Australijos priemiesčių gyvenimo… tragedija, prievarta, trauma, neramumai, išdavystės, mirtis, žlugimas, išsižadėjimas, narkotikai, nusikaltimai, viltis ir pasveikimas, jokios vilties, jokio pasveikimo… Tačiau visgi aš dažnai pagalvoju, kartais jusdamas, kaip viskas viduje apsiverčia aukštyn kojom, kad šiurpiausia istorija, kokią esu girdėjęs, tai mano motinos istorija – ir aš turėjau keistos garbės būti reikšminga jos dalimi. Motina – mano herojė, – teigia autorius. – Ji įkvėpė mane sukurti romano personažę Frenkę Bel, ir knygoje, pasakojant apie tai, ką jai teko išgyventi, man kartais pritrūkdavo žodžių; kitas žmogus būtų pasidavęs.”
„Berniukas nuryja visatą” – tai istorija apie brolystę, tikrą meilę ir neįtikėtiną draugystę. Kūrinio pasakojimas – daugiasluoksnis, kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų į garsių rašytojų kūrybą – nuo Josepho Conrado iki Omaro Chajamo , romane pinasi šventumas ir šventvagystė, aukšti idealai ir žemiausi nuopuoliai.
Romano veiksmo laikas – 1983-ieji, vieta – Brisbenas. Prarastas tėvas, sąmoningai nebyliu tapęs brolis, įkalinta motina, patėvis – heroino prekeivis ir garsus nusikaltėlis, o auklė – garsus nusikaltėlis, išleistas į laisvę po ilgų įkalinimo metų: pagrindinio herojaus Elio gyvenimas ir taip jau komplikuotas. Bet jis stengiasi klausyti savo širdies, mokosi suprasti, ką reiškia būti geru žmogumi, tačiau gyvenimas vis įsigudrina pastatyti kliūčių – ir legendinis narkotikų prekeivis Titas Brozas – ne pati menkiausia iš jų.
***
Romanas „Berniukas nuryja visatą” tapo pirmąja Australijos literatūros istorijoje knyga, laimėjusia išsyk keturias svarbias šalies literatūrines premijas: Book of the Year, Literary Book of the Year, the Matt Richell Award for New Writer of the Year ir Audio Book of the Year. Premijos buvo paskelbtos 2019 m. gegužę. Anksčiau šiais metais kūrinys buvo apdovanotas dar keliomis premijomis: NSW Premier’s Literary Award, the Indie Book Awards Book of the Year ir the MUD Literary Prize. Pagal romaną bus statomas filmas.
Trentas Daltonas – vienas garsiausių Australijos žurnalistų, šiuo metu – „The Weekend Australian Magazine” bendradarbis. Už žurnalistinę veiklą du kartus apdovanotas „Walkley Award” premija, tris kartus – „Kennedy Award”, keturis kartus buvo nominuotas nacionaliniu Metų žurnalistu (News Awards Features Journalist of the Year), 2011 m. tapo Kvinslendo metų žurnalistu (News Awards Features Journalist of the Year).
***
Sveikindamas autorių su debiutu, Australijos rašytojas Benjaminas Law sako: „Kaip nuostabus žurnalistas, Trentas Daltonas visada kuo puikiausiai suprato, kad faktas gali būti keistesnis nei tikrovė. Turbūt reikėjo tokio kaip jis, kad sukurtų šį romaną, kuris tiesiog gauste gaudžia nuo išsakomos tiesos. Vadinkite tai nuojauta, bet aš spėju, kad Daltonas parašė kūrinį, tapsiantį Australijos literatūros klasika.”
Jam antrina garsūs Australijos žurnalistai Timas Rogersas („Pribloškianti knyga. Mano mėgstamiausias romanas per kelis dešimtmečius.”) ir Annabel Crabb („Tikras australų literatūros atradimas.”).
Knygą išvertė vienas geriausių Lietuvos vertėjų, apdovanotas Šv. Jeronimo premija Povilas Gasiulis.
Nikolaj Frobenius
KONGO UŽRAŠAI
Kino prodiuseris įkalba rašytoją leistis į Kongo Demokratinę Respubliką, į N’dolo kalėjimą – vieną žiauriausių įkalinimo įstaigų pasaulyje. Čia jis susitiks su dviem belaisviais: norvegais, buvusiais kariais, nuteistais mirties bausme už žmogžudystę. Vyriškiai atsiveria tautiečiui, papasakoja, į kokių brutalių įvykių sūkurį jie pateko Kongo džiunglėse, kai jų vairuotojas buvo nušautas. Tik ar rašytojas gali jais tikėti? Ar šiedu buvę kariai tikrai sako tiesą? O gal vis dėlto jų pasakojimas tik pridengia šį tą kur kas svarbesnio ir netgi dar kraupesnio?
„Kongo užrašai” – tai tikrais įvykiais paremtas romanas apie krizės ištiktą šalį. Bet kartu tai ir įtraukiantis pasakojimas apie tiesos paieškas ir pasitikėjimą. Pagrindiniam kūrinio veikėjui mėginant išnarplioti, kas gi čia vyko iš tiesų, prieš akis jam atsiskleidžia gerokai šiurpesnė realybė, nei buvo galima tikėtis. Ji paliečia ir jo paties gyvenimą, netgi priverčia permąstyti prisiimtą vaidmenį, kurį jis turi atlikti kaip rašytojas šioje miglotoje teritorijoje tarp pramano ir abejotinų tiesų.
Nikolaj Frobenius (g. 1965) – į daugybę užsienio kalbų verčiamas, ne vieną prestižinį apdovanojimą pasaulyje pelnęs populiarus norvegų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas, garsėjantis talentu meistriškai pinti praeities ir dabarties įvykius, faktinę medžiagą ir išmonę. Be kita ko, jis ir režisieriaus Christopherio Nolano garsiojo trilerio „Nemiga”, kuriame vaidino tokios žvaigždės, kaip Alas Pacino, Robinas Williamsas ir Hilary Swank, scenarijaus autorius.
John le Carre
NEPATOGI TIESA
Giblaltaro Didžiosios Britanijos karūnos kolonijoje vykdoma itin slapta antiteroristinė operacija, kodiniu pavadinimu „Laukinė gamta”. Tikslas: sugauti ir pagrobti įtakingą džihadistų ginklų pirkėją. Operacijos sumanytojai: ambicingas Užsienio reikalų ministras ir jo artimas bičiulis, atstovaujantis paslaptingai, su CŽA siejamai privačiai gynybos įmonei iš JAV.
Operacijos baigtis, regis, sėkminga, vienas jos vykdytojų kyla karjeros laiptais… Tačiau kaip viskas vyko iš tiesų? Kas dangstoma po šios operacijos, apie kurią visi duomenys ir toliau skrupulingai slepiami, šydu? Po trejų metų susiklosčiusių aplinkybių verčiami į šį klausimą ieškoti atsakymo imasi du – vienas buvęs, kitas esamas – ministerijos tarnautojai: abu toli gražu ne herojiškos prigimties, vis dėlto tiek vienas, tiek kitas, puikiai suvokdami, kad rizikuoja savo visuomenine padėtimi, laisve ir net gyvybe, laiko savo garbės ir sąžinės reikalu ištraukti į dienos šviesą visą tiesą apie šią griežtai įslaptintą operaciją, kuri, kaip aiškėja, anuomet žlugo ir virto tikriausia gėda.
John le Carré (Džonas le Karė, tikr. David Cornwell, gim. 1931 m.) – buvęs žvalgybininkas, darbą Didžiosios Britanijos saugumo struktūrose kadaise išmainęs į rašytojo plunksną ir tapęs neginčijamu vadinamojo „šnipų romano” žanro klasiku. Parašė per dvidešimt romanų, kurių nemaža dalis buvo ekranizuoti. „Nepatogi tiesa” Johno le Carré gerbėjų bene vienbalsiai priskiriama šio rašytojo aukso fondui.
„Siužeto domino kauliukai dėliojami su meistriška precizija. […] Kaip ir visada, itin sklandi Le Carré proza įtraukia ir gena skaitytoją neišvengiamos, ir vis dėlto net nagus graužti priversiančios kulminacijos link”, – Olen Steinhauer, The New York Times Book Review
„Romanas toks įstabus, kad bus skaitomas ir po šimto metų. […] Le Carré žvalgybos užkulisius vaizduoja su ne menkesniu pašaukimu, nei Dickensas kadaise vaizdavo savuosius pasaulius. Šiuodu rašytojus išties yra pagrindo lyginti”, – Daily Mail
„Puiki literatūrinių įgūdžių ir tarptautinės padėties išmanymo dermė. […] Joks kitas rašytojas nėra perteikęs viešosios ir slaptosios savo gyvenamo laikotarpio istorijos šitaip įtaigiai”, – The Guardian
„Nuostabiai keliama įtampa – netikėtumai vos spėja sekti vieni paskui kitus. […] Nepaprasto talento rašytojas, kurio kūryba vienodai žavi ir populiariosios, ir rimtosios literatūros mėgėjus. […] Autorius vykusiai provokuoja ir išmuša iš vėžių”, – The Independent
Frank Ostaseski
PENKI KVIETIMAI
Mirtis anaiptol nelaukia mūsų ilgo kelio pabaigoje. Ji visą laiką kartu su mumis, kiekvienos praeinančios akimirkos šerdyje. Tai – mūsų slaptoji mokytoja, besislapstanti tiesiai mums prieš akis ir padedanti atrasti visa, kas svarbiausia.
Gyvenimas ir mirtis žengia ranka į ranką. Jie neatskiriami, ir mes, jei nesuvokiame, kad mirsime, iš tikrųjų nė negyvename. „Penki kvietimai“ – tai įkvepianti kontempliacija apie gyvenimo prasmę ir pasakojimas, kaip aktyviai ugdant sąmoningą požiūrį į mirtį galima priartėti prie tikrojo savęs.
Frankas Ostaseskis – pripažintas atjaučiamosios slaugos mokytojas, vienas Zen hospiso projekto San Fransiske steigėjų, prie mirties slenksčio palydėjęs daugiau nei tūkstantį žmonių. „Penkiuose kvietimuose“ jis išgrynina pamokų, kurias gavo dirbdamas šį svarbų darbą, esmę ir siūlo išminties gaires, rodančias kelią radikalių gyvenimo permainų link.
Tokią gilią patirtį, kuri aprašyta šioje knygoje, galėjo sukaupti tik bebaimis, ramus ir pakantus žmogus, suradęs kelią į kitų širdis ir apdovanotas talentu papasakoti apie nueitą kelią. „Penkiuose kvietimuose“ pasakojamos sukrečiančios istorijos – tokios pamokančios, kad galėtų tapti kompasu keliaujant nežinomu keliu į trokštamą tikslą. Daugumą šių tikrų pasakojimų galima perskaityti kaip paraboles – išmintingas istorijas, padedančias mums įvairiose situacijose gyventi tikslingiau ir išmintingiau.
„Penki kvietimai“ atskleidžia, kaip per mirtį visiškai nubusti gyvenimui. Jie – geriausias būdas bet kuriam žmogui susidoroti su netektimi ar kita skaudžia gyvenimo krize. Būti sąmoningam mirties atžvilgiu – tai drauge su išmintingu pakeleiviu keliauti į šviesesnį ir prasmingesnį pasaulį.
Nelauk
Viską šiltai priimk, nieko neatstumk
Visiškai įsitrauk į patirtį
Susirask ramią vietą įvykių sūkury
Ugdyk „nežinantį” protą
Mitchel Zuckoff
13 VALANDŲ: Islamo teroristų ataka Bengazyje
Sukrečiantis narsių vyrų, kurie priešinosi teroristų atakai Bengazyje, pasakojimas.
2012 m. rugsėjo 11-osios naktį Bengazyje (Libijoje) teroristai užpuolė Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinę atstovybę. Šeši Amerikos apsaugos kontraktininkai stojo į kovą, kad atremtų teroristų ataką ir apsaugotų ten dislokuotus amerikiečius.
Tie vyrai – Markas Geistas-Ozas, Krisas Paronto-Tantas, Johnas Tiegenas-Tigas, Jackas Silva, Dave’as Bentonas-D. B. ir Tyronas Woodsas-Ronas – vedami pareigos jausmo, atliko nepaprastus drąsos ir didvyriškumo reikalaujančius darbus, siekiant išvengti didesnės tragedijos. Ši knyga – asmeniškas liudijimas apie tai, kas nutiko per trylika valandų vykusį liūdnai pagarsėjusį išpuolį.
„13 valandų” knygoje pasakojama apie naktinės atakos Bengazyje įvykius, apgaubtus paslaptimi ir kupinus nesutarimų. Ši sukrečianti knyga įtraukia į veiksmo kupiną istoriją apie herojus, kurie vienas dėl kito bei savo tautiečių ir šalies paaukojo sveikatą bei gyvybę.
Veikko Erkkila
PASKUTINIS RYTAS
Sukrečiantis žinomo suomių žurnalisto Veikko Erkkilä pasakojimas apie sovietų partizanų būrių naikinamuosius žygius Suomijos pasienio kaimuose. Tęstinio karo metu tuos būrius organizavo Karelijos–Suomijos SSR NKVD. Gerai ginkluoti enkavėdistai Suomijos pasienyje nuo Pielineno iki Petsamo nužudė apie 170 civilių, kelios dešimtys kaimų gyventojų dingo, 54 buvo sužeisti.
Likusių gyvų istorijos jaudina ir pribloškia. Dėl politinių priežasčių žuvusiųjų artimieji ištisus dešimtmečius liūdesį ir baimę kentė vienumoje. Apie sovietų partizanų nusikaltimus Suomijoje atvirai pradėta kalbėti tik XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
1998 m. knyga „Paskutinis rytas. Nutylėti sovietų partizanų nusikaltimai” buvo įvertinta Valstybine premija, skiriama už informacijos sklaidą.
1999 m. Suomija pateikė Rusijos Karelijos Respublikos prokuratūrai sąrašą sovietų veteranų, kuriuos siekia nuteisti.
Michael Bar-Zohar, Nissim Mishal
MOSADAS
Šios knygos autoriai M. Bar-Zoharas ir N. Mishalas pasakoja apie pačias svarbiausias Izraelio žvalgybos ir specialiųjų užduočių tarnybos Mosado operacijas.
1951 m. įkurto Mosado jėgos šaltinis – anoniminiai agentai: vyrai ir moterys, rizikuojantys gyvybe, gyvenantys atskirai nuo šeimų ir besidangstantys tariamomis tapatybėmis, vykdantys narsias operacijas priešiškose valstybėse, kur menkiausia klaida gali lemti sulaikymą, kankinimus ar net mirtį. Šaltojo karo metu blogiausia, kas galėjo nutikti agentui, sugautam Vakaruose ar komunistiniame bloke, – būti apkeistam į kitą agentą ant šalto ir ūkanoto tilto Berlyne. Rusas ar amerikietis, britas ar rytų vokietis agentas visada žinojo, kad yra kas išgelbės jį iš sunkios padėties, tačiau vieniši Mosado kariai neturėjo mainų galimybės – už drąsą jie mokėjo gyvybe.
Šioje knygoje pasakojama apie svarbiausias Mosado misijas, tokias kaip nacių nusikaltėlio A. Eichmanno sulaikymas, ir drąsiausius herojus, atskleidžiamos klaidos ir nesėkmės, ne kartą metusios šešėlį šios tarnybos įvaizdžiui, sudrebinusios ją iš esmės.
Ant Middleton
VISADA PRIEKYJE
Niekas negimė lyderiu, tačiau Antas Middletonas, ryžtingai pasitinkantis gyvenimo iššūkius, suprato tikrosios lyderystės prasmę. Savo knygoje „Visada priekyje” jis dalijasi pagrindinėmis pamokomis, išmoktomis per įspūdingą, įkvepiantį gyvenimą.
Specialiųjų pajėgų apmokymai – ne pasivaikščiojimas parke. Taisyklės griežtos, o instruktoriai pasirūpina, kad jas įsisavintum praliedamas daug prakaito, atsidurdamas už fizinių galimybių ribos. Čia ne vieta užuojautai ir nusiskundimams!
Po trylikos metų tarnybos įvairiose Didžiosios Britanijos elitinėse pajėgose, ketverius iš jų praleidęs Specialiojoje jūrų tarnyboje (SBS), A. Middletonas – gyvas pavyzdys, ko reikia, norint pranokti kitus. Jis buvo vedlys. Jis pirmasis žengdavo pro nežinomas duris, pirmasis atsidurdavo pavojaus zonoje.
Šioje įdomioje ir įkvepiančioje knygoje autorius pasakoja apie savo pergales ir pralaimėjimus: jaudulį praėjus specialiųjų pajėgų atranką, gedulą po ankstyvos tėvo mirties, kalėjimą po karinės tarnybos, taip pat moko vertingų dalykų, kurie mums pravers kasdieniame gyvenime.
Stuart MacBride
ŠALTAS GRANITAS
Žmogžudystės, panika ir bjaurios darganos – tokia yra Aberdyno žiema!
Metus gydęsis kriminalistas seržantas Loganas Makrėjus į darbą grįžta pačią netinkamiausią dieną, blogesnės nė nesugalvosi. Griovyje randamas seniai nužudyto ir išniekinto keturmečio Deivido Rydo kūnelis. Ir čia tik pirmoji auka. Granitinį miestą šiurpina serijinis žudikas, o žiniasklaidai reikia sensacijos.
Morgas jau perpildytas, o vaikai ir toliau dingsta. Nejaugi aukų bus ir daugiau? Laiko spaudžiamas Loganas suvokia: jį patį nuo pražūties skiria tik vienas neatsargus žingsnis!
