Naujos užsienio rašytojų knygos/rugsėjis

apleista pilis

Santa Montefiore

SLAPTOS VALANDOS

Didžiosios Britanijos autorė Santa Montefiore mūsų šalyje itin mėgstama ir mylima. Rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet ji išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas ir parduoti daugiau nei 6 mln. egzempliorių tiražu.

Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos”, „Dvasių medis”, „Greisės gundymas”, „Kregždė ir kolibris”, „Dėžutė su drugeliu”, „Neužmiršk manęs” ir kt.

Aretusa Kleiton buvo iš tų moterų, kurios visuomet gauna tai, ko trokšta. Prieš mirtį ji paliko aiškius nurodymus, kad nori būti palaidota ne ten, kur gyveno, – prabangioje rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, – o savo tėvynėje, atokioje Airijos vietovėje, kalnuose prie jūros.

Aretusos dukra Fei žino, kad motina gimė skurdžioje šeimoje ir pati viena išvyko iš Airijos, kad pradėtų naują gyvenimą Amerikoje. Tačiau daugiau apie savo praeitį Aretusa nekalbėdavo. O dabar, kai jos nebeliko, Fei jaučiasi išduota – lyg būtų praradusi pusę savo pačios istorijos.

Kur dabar jos motinos šeima? Ar Aretusa tikrai išvyko iš Airijos vien ieškodama geresnio gyvenimo, ar buvo ir kitų priežasčių? Ir kas yra tas paslaptingas didelės Aretusos turto dalies paveldėtojas? Fei ryžtasi sužinoti tiesą. Palikusi vyrą ir vaikus, ji viena išvyksta į Airiją, į nuostabaus grožio Balinakilio miestelį, pasiryžusi įvykdyti paskutinę motinos valią ir išsiaiškinti jos šeimos paslaptis.

„Aistringas ir intriguojantis romanas.” – Woman’s Weekly

„Niekas nerašo romantinių epų taip, kaip Santa Montefiore.” – Jojo Moyes (rašytoja, romano „Aš prieš tave” autorė)

imperatorienės portretas

Allison Pataki

SISI. VIENIŠOJI IMPERATORIENĖ

Už austrų imperatoriaus Pranciškaus Juozapo ištekėjusi Elžbieta, meiliai vadinama Sisi, pavergia žmonių širdis ir tampa jų „pasakų karaliene”. Vis dėlto po žaviu įvaizdžiu slypi kur kas sudėtingesnė asmenybė. XIX a. viduryje Vienoje, Hofburgo rūmų menėse, ne tik skamba karališki valsai ir liejasi šampanas – čia daug pagundų, viešpatauja konkurencija ir mirtinos intrigos. Sisi, varžoma griežto protokolo ir nevykusios santuokos saitų, vis labiau nerimsta. Laisvos sielos klajoklė nusiraminimą randa dvare prie Budapešto, čia ją savo vizitais džiugina įspūdingasis vengrų valstybės veikėjas grafas Andrašis, kurį ji kadaise įsimylėjo. Dėl tragiškų naujienų Sisi tenka palikti jaukią priebėgą ir grįžti į sostinę, į gandų, pavydo, sielvarto pasaulį, kur šešėliuose tyko grėsminga lemtis. Išgyvendama meilę ir netektį Sisi grumiasi su prieštaringais jausmais: išsaugoti šeimą ar sprukti, byrant dusinančiai santuokai ir kylant nerimui dėl Pirmojo pasaulinio karo. Monarchijų žlugimo laikotarpiu Sisi kovoja dėl teisės užimti sostą greta savo vyro, stengiasi pelnyti žmonių bei pasaulio meilę ir išgelbėti imperiją. Bet ar pati ji gali išsigelbėti?

Allison Pataki – „New York Times” bestselerio „Imperatorienė Sisi“  autorė, jos kūriniai išversti į daugelį užsienio kalbų.

Puikus romanas apie nesuprastą imperatorienę… Puikiai išmanydama to meto istoriją, atidžiai pateikdama kiekvieną detalę, Allison Pataki atkuria maištingą nuostabiosios Austrijos Sisi sielą.

C. W. Gortner, romano „Kotrynos Mediči išpažintis” autorius

Romanas nepaprastai pagaulus – tiesiog neįmanoma nuo jo atsiplėšti! Šioje stulbinamoje knygoje A. Pataki atkartoja princesės Dianos istoriją devynioliktame amžiuje.

Michelle Moran, rašytoja

mergaitė ant tolto

Emily Gunnis

MERGINA IŠ LAIŠKO

Esi mano dukra, nors mudvi sieja ne kraujo, o širdies ryšys, ir toji širdis dūžta suvokus, kad savo ketinimais tik dar labiau pagilinsiu tą skausmo jūrą, per kurią tau teko bristi ilgus aštuonerius savo gyvenimo metus.

Emily Gunnis – buvusi televizijos režisierė, šiuo metu su šeima gyvenanti Braitone. Ji – viena iš keturių garsios britų rašytojos Penny Vincenzi dukterų, nuo vaikystės norėjusi rašyti romanus, kaip ir mama. „Mergina iš laiško” – debiutinis jos romanas, sukrėtęs ir pavergęs daugybę skaitytojų, išverstas į 17 kalbų.

Tai tikrais faktais paremta pribloškianti istorija apie daugybės vienišų motinų ir jų kūdikių likimus. Apie Šv. Margaritos namus, į kuriuos būdavo atiduodamos pastojusios merginos, ir tas kančias, kurios laukė tiek nelaimingų motinų, tiek prievarta atimtų ir įvaikintų jų kūdikių.

Saseksas, 1956-ieji. Aivė Dženkins laukiasi kūdikio, tačiau būsimasis tėvas nesiruošia turėti su ja nieko bendra. Mama nuo jos nusigręžia, leisdama patėviui ištaisyti šeimą užklupusi nešlovę – išsiųsti nėščią Aivę į Šv. Margaritos namus. Iš šių namų Aivė niekada nebeišeis… Tačiau išeis jos dukra. Į svetimą šeimą.

Londonas, 2017-ieji. Jauna žurnalistė Samanta Harper, viena auginanti dukrą, labiau už viską trokšta sukrečiančios istorijos. Kartą grįžusi namo ji randa savo močiutę užsnūdusią ties laišku, kurio turinys Samantą pribloškia. Tai laiškas, kurį siaubo apimta Aivė rašė savo vaiko tėvui iš Šv. Margaritos namų, maldaudama ją išvaduoti. Kaip laiškas pateko pas jos močiutę? Kas nutiko kūdikiui? Įsitraukusi į tragiškos istorijos tyrimus ji sužino ir apie paslaptingų mirčių virtinę, sekančią šių nelaimingųjų pėdsakais. Šv. Margaritos namai tuoj bus nugriauti; Samanta turi tik keletą valandų, kad išsiaiškintų šešiasdešimties metų senumo paslaptį, kitaip tiesa, slypinti taip arti namų, dings amžiams. Ji nemanė, kad nelaimingos merginos likimas bus tiesiogiai susijęs su ja pačia…

mergaitės profilis nespalvotoje nuotraukoje

Gabi Kӧpp

KODĖL GI AŠ BUVAU MERGAITĖ?

1945-ųjų sausis. Bėgdama nuo Raudonosios armijos į Vakarus penkiolikametė Gabi ieško prieglobsčio. Jį randa viename ūkyje, kuriame jau slepiasi ir kiti pabėgėliai. Tačiau čia mergaitė patiria tikrą košmarą, nes dėl kitų moterų išdavystės susiduria su rusų kareivių savivale.

Gabi Kӧpp įtikinamai pasakoja, kaip per keturiolika dienų sugriuvo jos gyvenimas. Moterų prievartavimas Antrajame pasauliniame kare yra nusikaltimas tarptautinei teisei, kuris ilgą laiką buvo tabu.

moteris su žiursteliu  eina spygliuotų vielų koridoriumi

Mandy Robotham

KARO KŪDIKIS

1944 metai Vokietijoje. Koncentracijos stovykloje įkalinta Ankė Hof deda visas pastangas, kad nėščios kalinės ir jų naujagimiai išgyventų. Ankės darbas nelieka nepastebėtas ir ji pasirenkama užduočiai, kuri yra daug pavojingesnė, nei buvo galima numanyti. Eva Braun nešioja fiurerio kūdikį, o Ankė paskiriama jos akušere. Netrukus Ankei tenka rinktis – ar tarnauti Reichui, kurio nekenčia, ir išsaugoti nekalto kūdikio gyvybę, o gal paaukoti jį, kad sueižėjusiame pasaulyje įsiviešpatautų gėris?

Alternatyvios istorijos autorė Mandy Robotham nuo devynerių metų svajojo būti rašytoja, bet pirmiausia paviliojo žurnalistika, o vėliau sužavėjo žmogaus gimimas. Dabar ji dirba akušere ir rašo apie gimimą, mirtį, meilę ir visa kita, kas yra neatsiejama. Oksfordo Brukso universitete rašytoja yra įgijusi kūrybinio rašymo magistro laipsnį. Tai – pirmasis jos romanas.

mergina ant žirgo

Karen White

PRARASTOS VALANDOS

Vyrai, kurie rašo istorijos knygas, pasakoja apie mūšius ir pergales. O žmonių sielų istorijas pasakoja moterys.

KAREN WHITE (Karen Vait) – JAV rašytoja, dvidešimt keturių bestselerių autorė. Šiuo metu ji su vyru ir dviem vaikais gyvena Džordžijos valstijoje, JAV pietuose, kur
vyksta ir daugumos jos romanų veiksmas. Lietuviškai jau išleisti jos romanai „Stiklo skambesys”, „Pakrantės medžiai”, „Naktis, kai užgeso šviesos”.

Kai Paiper Milz buvo dvylika, ji padėjo seneliui užkasti dėžę sode už namo. Dėžė buvo senelės, todėl mergaitė pernelyg nesidomėjo, kas jos viduje, ir tai niekam nerūpėjo dar dvylika metų. Nelaimingas atsitikimas žirgų lenktynėse sudaužė visas Paiper svajones apie olimpinį auksą. Po senelio mirties ji paveldėjo namą su visomis jo paslaptimis, įskaitant ir kambarį, kurio nėra. Ar jis visgi yra? Bandydama atsigauti po sunkios
traumos, ji sugrįžta į senelių namus ir prisimena sode užkastą dėžę. O joje – iškarpų albumo lapai ir grandinėlė, iki pusės apkabinėta karuliais. Ir 1929-ųjų laikraščio iškarpa, kurioje rašoma, kad Savanos upėje buvo rastas kūdikio kūnelis. Grandinėlė ima pasakoti apie tris drauges tais tolimais 1920-aisiais: kiekviena jų segėdavo grandinėlę keturis mėnesius, papuošdavo ją karuliu ir fiksuodavo draugystę iškarpų albume. Tačiau kodėl viskas nutrūko? Kas buvo tas kūdikis? Ir kodėl jos liūdnoji senelė apie tai niekada nepasakojo?
Paiper visada manė, kad senelė neturi ką papasakoti. Ir tik dabar, kai jau per vėlu, ji supranta klydusi. Ir leidžiasi į istorijos paieškas.

„Prarastos valandos” – istorija apie tai, kad kiekviena moteris turi turėti dukterį, kuriai papasakotų savo istoriją. Apie paslaptis, kurios griauna gyvenimus, ir pamokas, kurias išmokstame jas sužinoję.

paukščio lizdas

Marina Stepnova

SODAS

Čia ne berniukas. Čia Tusia. Mano duktė. Ji ir yra visa ko prasmė.
Boriatinskajos veidą iškreipė, beveik subjaurojo laimės mėšlungis.

Marina Stepnova (g. 1971 m. Jefremove, Tulos srityje) – viena žymiausių šiuolaikinių rusų rašytojų, romanų „Lazario moterys“ , „Chirurgas” ir  „Italų pamokos autorė. Jos knygos pelnė prestižiškiausias Rusijos literatūros premijas, išverstos į 23 kalbas.

„Sodas” – naujausia autorės knyga, nukelianti mus į XIX a. Rusiją. Į klestinčią kunigaikščio Boriatinskio sodybą, apsuptą lūžtančio nuo gėrybių sodo. Ir sodyba, ir pats kunigaikščių gyvenimas – kaip šventė: amžina, dosni, džiūgaujanti. Tačiau į šį gyvenimą ateina vėlyvas ir niekieno nelaukiamas vaikas. Dukra, kurios gimimas sugriauna idealiai atrodžiusią šeimą. Tusia nuo gimimo yra kitokia.

Patriarchalinėje, tradicijų sukaustytoje visuomenėje, kurioje kiekvienas elgiasi ir gyvena taip, kaip diktuoja luomo taisyklės, ji atrodo, lyg būtų atėjusi iš kito laiko. Ji nuo gimimo daro ką nori, elgiasi kaip neįprastai laisvai, šokiruodama aplinkinius. Ji pati sprendžia, kada jai pradėti kalbėti. Kaip elgtis, kuo domėtis, ką mylėti ir ko neapkęsti – o tai neatleistina toje aplinkoje, kurioje jai tenka gyventi.

„Sodas” – knyga, skirta pasiilgusiems klasikinės rusų literatūros. Tai epinis, plačiais mostais nutapytas anuometinės Rusijos paveikslas. Didžiulis Boriatinskių dvaras – tarsi rusiškas pasaulio modelis: su pirkliais ir valstiečiais, prietarais ir pažanga, mergomis patarnautojomis, sėja ir derliaus nuėmimu, sodu, kiaulėmis ir arkliais. Ypač arkliais, kurie Tusiai reiškia daugiau nei žmonės. Visą šį universumą valdo dviese: Nadežda Aleksandrovna Boriatinskaja ir Tusiai ateiti į pasaulį padėjęs vokiečių kilmės daktaras Meizelis. Šiame gyvame, kvėpuojančiame, sklidiname uždarame pasaulyje gyvena Tusia. Jų pasaulio centras.

O kažkur toli, už dvaro sienų, Simbirske, įsižiebia kibirkštis, iš kurios įsiplieks didysis gaisras. Bręsta sąmokslas prieš carą…

kalnas atsispindi vandenyje

Thornton Wilder

AŠTUNTOJI DIENA

„Žmogus yra ne pabaiga, o pradžia. Mes gyvename antrosios kūrimo savaitės pradžioje. Mes esame aštuntosios dienos vaikai.”

Amerikiečių rašytojo Torntono Vailderio kūryba jau pažįstama Lietuvos skaitytojams –Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagal jo pjesę pastatytas spektaklis „Mūsų miestelis”.

Thornton Wilder (Torntonas Vailderis, 1897–1975) – vienas žymiausių XX a. amerikiečių romanistų ir dramaturgų. Triskart pelnė Pulitzerio premiją: už romaną „Šventojo karaliaus Liudviko tiltas” (1927), pjeses „Mūsų miestelis” (1938) ir „Per plauką nuo žūties” (1942). 1962 metais, atsiskyręs nuo šeimos ir draugų, T. Vailderis praleido dvidešimt mėnesių Daglaso mieste, Arizonos valstijoje, kur pradėjo rašyti romaną „Aštuntoji diena” – pasakojimą apie susipynusius dviejų amerikiečių šeimų likimus.

1902 metais, vos prasidėjus vasarai, mažame angliakasių miestelyje Koultaune, Džordonas Baringtonas Ašlis nuteisiamas mirties bausme už Brekenridžo Lansingo nužudymą.
Gabenamas į nuosprendžio vykdymo vietą, nuteistasis paslaptingomis aplinkybėmis dingsta iš traukinio. Nuskusta galva, surakintas antrankiais ir vilkintis kalinio drabužiais Ašlis nepajudina nė piršto – jį išgelbsti šeši vyrai palydovų uniformomis. Kas buvo tie drąsuoliai, rizikavę savo gyvybėmis gelbėjant Džoną Ašlį?

Ši iš pažiūros nesvarbi byla nedideliame pietinio Ilinojaus mieste tampa jaudinančiu, filosofinių ir religinių apmąstymų kupinu pasakojimu apie skirtingų žmonių likimus.

„Nėra nei aukso amžių, nei tamsiųjų amžių. Tėra tik vandenyno monotonija, primenanti žmonių kartų kaitą, besikaitaliojant čia giedrai, čia darganai.”

kompasas

Guillaume Musso

SLAPTAS RAŠYTOJŲ GYVENIMAS

„– Kokią žinią norėtumėte perduoti naujos knygos laukiantiems skaitytojams?
– Kad nebelauktų. Neberašysiu.”

1999 metais, būdamas vos trisdešimt penkerių, kultinis trijų romanų autorius Natanas Favlesas lyg iš giedro dangaus praneša baigiąs karjerą ir pasitraukiąs į laukine gamta bei uždara bendruomene garsėjančią Bomono salą Viduržemio jūroje.

Prabėgo beveik dvidešimt metų. Favleso populiarumas nė kiek neišblėsęs. Suviliota garsaus rašytojo paslapčių, į Bomoną atvyksta žavinga šveicarė žurnalistė Matilda Monei. Tačiau kartu su jos pasirodymu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Pirma dingsta Favleso numylėtas šuo, o vėliau viename iš paplūdimių randamas kraupiai sudarkytas moters lavonas. Ir įtampa saloje po truputį ima kaisti.

„Žaižaruojantis, įtemptas, netikėtas.”
Grande Librairie

„Kaip negailestingai, lyg mėgaudamasis, Musso žaidžia skaitytojų nekantrumu!”
Parisien

Guillaume Musso (Gijomas Muso, g. 1974) – populiariosios literatūros fenomenas, devynerius metus iš eilės pripažintas skaitomiausiu autoriumi Prancūzijoje. Jo knygos išverstos į 41 pasaulio kalbą, o „Slaptas rašytojų gyvenimas” ilgiau nei metus po pasirodymo išsilaikė aukščiausiose Prancūzijos knygų topų pozicijose.

vaisių asorti

Lisa Taddeo

TRYS MOTERYS

„Nusprendžiau užfiksuoti moters aistros karštį ir skausmą, kad vyrai ir kitos moterys geriau ją suprastų prieš pasmerkdami.”

Megė, jauna moteris, kurią kitos moterys, dar jaunesnės, vadina kekše. Ji kaltinama tuo, kad užmezgė santykius su savo vedusiu mokytoju. Jos istorija pateikiama teismo prisiekusiesiems. Daugelis šią moterį ir jos seksualinę patirtį atstumia. Kada, kodėl ir kas tiki moterimis – ir kada, kodėl ir kas jomis netiki?

Lina, namų šeimininkė iš Indianos. Daugelį metų jos niekas nebučiavo. Tačiau ji delsia palikti savo vyrą, nes neturi pinigų gyventi atskirai. Vėliau ji laukia, kol kitas vyras paliks savo žmoną. Paskui laukia vėl.

Sloun, sėkminga restorano savininkė. Leidžia savo vyrui stebėti, kaip ji užsiima seksu su kitais. Kartkartėmis lovoje atsiduria dvi poros, bet dažniausiai Sloun vyras tiesiog stebi – vaizdo įraše arba tiesiogiai – ją su kitu vyru. Sloun graži. Vyras žiūri, kaip ji miega su kitais, o už jų miegamojo lango atsiveria plati putojančio vandenyno panorama.

Tirdama šias trijų paprastų moterų intymaus gyvenimo istorijas, Lisa Taddeo užtruko aštuonerius metus, šešis kartus apvažiavo šalį, kraustėsi gyventi ten, kur gyveno šios moterys. Akis į akį valandų valandas klausėsi intymiausių jų gyvenimo liudijimų, kad galėtų geriau suprasti jų likimus, kad suteiktų joms galimybę kalbėti ir būti išgirstoms. „Trys moterys” – ilgų pokalbių, žurnalistinio virtuoziškumo ir literatūrinio talento jungtis, kuri moters geismą, meilę, seksualinius poreikius, dužusias viltis atskleidžia be pagražinimų ir labai atvirai – su visais sudėtingais ir nepatogiais niuansais. Tai ne tik šių moterų istorijos – tai ir mūsų istorijos.

„Moters geismo vivisekcija.”
Washington Post

„Pasaulio moterims, kurios jaučia, kad jų seksualinių troškimų nepaisoma ir kad jų balso nesiklausoma.”
Sunday Times

„Drąsus kūrinys, pasirodęs pačiu laiku.”
New Statement

„Nėra žemėje moters, kuri pašėlusiai plakančia širdimi neatpažintų to, ką teko patirti Megei, Linai ar Sloun.”
Observer

Lisa Taddeo (Liza Tadeo, g. 1980) – amerikiečių žurnalistė ir rašytoja. Jos tekstai spausdinti „New York Magazine”, „Granta”, „Esquire”, „Elle”, „Glamour” ir kituose leidiniuose, apsakymai pelnė du literatūros apdovanojimus „Pushcart Prize”. „Trys moterys” – debiutinė autorės knyga, užkopusi į „New York Times”, „Sunday Times” ir „Der Spiegel” bestselerių sarašų pirmąją vietą. Ši knyga laimėjo negrožinės metų knygos titulą knygynų tinklo „Foyles” (2019) ir „British Book Awards” (2020) apdovanojimuose. Lisa Taddeo su vyru ir dukterimi gyvena Konektikute.

mergina  rūmų sode

Kayte Nunn

GĖLIŲ KOLEKCININKO DUKTĖ

Jas skiria šimtmečiai ir platūs vandenynai. Tačiau jos turi bendrą tikslą.

Dabartis, Sidnėjus, Australija.
Pastaruoju metu Anos galvoje sukasi tik dvi mintys: kaip sėkmingai įkurti gėlininkystės verslą ir kaip kuo greičiau atnaujinti neseniai ją palikusios močiutės namus, kad juose būtų galima gyventi. Tačiau griaudami sienas darbininkai aptinka šį tą netikėto. Vos nukėlusi dėžės, ištrauktos iš šimtmetį saugotos slėptuvės, dangtį, Ana supranta, kad gyvenime ką tik atsivėrė neišaiškinta paslaptis: mergina nebegalės nurimti, kol nesužinos, kas ir kodėl jos namuose paslėpė dienoraštį ir saujelę niekad neregėtų sėklų.

1886-ieji, Kornvalis, Anglija.
Elizabetė – smalsi ir energinga jauna mergina, kurios laisvės troškimą kiekviename žingsnyje varžo Viktorijos laikų aukštuomenės etiketas. Bet nelengva sutramdyti maištingą sielą. Gulėdamas mirties patale jos tėvas, garsusis Anglijos botanikas ir augalų kolekcininkas Džonas Trebitikas, paprašo išpildyti paskutinį jo norą – leistis į tolimą kelionę ir surasti paslaptingiausią pasaulio augalą, kuris, kalbama, gali ne tik suteikti nemirtingumą, bet ir grąžinti gyvybę. Elizabetė pasiryžta išpildyti tėvo valią ir jau po kelių dienų laivas išplukdo ją Pietų Amerikos link.

„Maištingos herojės, tykantys pavojai, tolimi kraštai ir širdis pavergianti meilė, – kiekvienas sakinys užburia.”
Australian Women’s Weekly

„Svaiginanti egzotinių gėlių dvelksmo persmelkta kelionė laiku.”
Foreword Books

Kayte Nunn (Keit Nan) gimė Singapūre, augo Jungtinėje Karalystėje ir JAV, dabar gyvena Australijoje. Karjerą pradėjo leidybos srityje, tačiau vėliau atsidavė savo tikrajai aistrai – knygų rašymui. „Gėlių kolekcininko duktė” – du skirtingus laikotarpius apimantis istorinis romanas, nukeliantis į XIX a. ir šių dienų Angliją, Čilę bei Australiją.

skrenda širdelė ir barsto mažas širdeles

Virginie Grimaldi

LIETUI LYJANT LAIMĖ KVEPIA DAR STIPRIAU

Vos keli žodžiai, – bet Polinos Frėmon gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ilgai negalvojusi, ji susikrauna daiktus ir pasiėmusi ketverių metų sūnų išvyksta pagyventi pas tėvus. Prisiekia sau, kad tikrai neilgam, – tik kol praeis išsiskyrimo skausmas.

Tačiau net po pusės metų Polina nesijaučia „išgijusi”: tą nelemtą dieną ji vis iš naujo išgyvena mintyse, o skausmas žioji lyg atvira žaizda, kuriai niekad nelemta užsitraukti. Polina įsitikinusi, kad vyras ją vis dar myli, tad nutaria griebtis paskutinio šiaudo: kasdien savo brangiam Benui išsiųsti po laišką ir priminti, kokie neapsakomai laimingi jie buvo visą kartu praleistą laiką. Tik geriausius norus ir gražiausias praeities akimirkas dažnai temdo neišsakyti jausmai, paslaptys ir nuoskaudos, kurie verčiau niekada neiškiltų į paviršių.

„Grimaldi švelniai ir jautriai prabyla apie jausmus, kurių taip dažnai nedrįstame ar nenorime parodyti kitiems.”
La Provence

„Dar kartą įsitikinsite, kad meilė ir liūdesys dažnai eina koja kojon.”
Romans français

Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. „Lietui lyjant laimė kvepia stipriau” – antrasis Prancūzijos bestselerių autorės romanas lietuvių kalba.

Nuala Ellwood

NAMAS PRIE EŽERO

Liza dar niekada nebuvo taip išsigandusi. Su mažamečiu sūnumi ant rankų ji leidžiasi į nežinomybę. Vienintelis išsigelbėjimas – draugei priklausantis Rovano salos namas netoli Haroubio kaimelio. Atrodo, tai tinkamiausia vieta pasislėpti. Namas atokus, o apylinkėse jos niekas nepažįsta.

Priimti sprendimą bėgti buvo sunku, tačiau dar sunkiau girdėti sūnelio reikalavimus grįžti namo, kaip ir kęsti jo nepaklusnumą. Negana to, ir namas prie ežero pasirodo toli gražu ne pati geriausia vieta apsistoti, ypač su vaiku: senas, be elektros ir vandentiekio pastatas, kuriame tvyrantis dvokas riečia nosį, o sodas, užgriozdintas vieliniais narvais, atrodo atšiaurus ir baugus. Liza suabejoja, ar draugė nebus iš jos pasišaipiusi. Vis dėlto tik čia jų niekas neras.

Nevilties kankinama Liza laikosi iš paskutiniųjų. Tačiau netikėtas nepažįstamosios apsilankymas priverčia suabejoti savo ir sūnaus saugumu. Kokią paslaptį visus šiuos metus slėpė Rovano salos namas? Ir ką Liza pasiruošusi padaryti, kad apsaugotų save ir sūnų nuo praeities šešėlių?

Nuala Ellwood – skaitytojų pamėgta autorė, užaugusi žurnalistų šeimoje, dėstanti kūrybinį rašymą Šv. Jono universitete Jorke, Anglijoje. Tarptautinį pripažinimą jai pelnė psichologiniai trileriai „Mano sesers kaulai” („Sofoklis”, 2017) ir „Diena, kai įvyko nelaimė” („Sofoklis”, 2019).

„Namas prie ežero” varžosi su „Mergina traukiny” (ir nugali pastarąjį stiliumi). – „Observer”

Neįmanoma nuspėti šio įtraukiančio trilerio atomazgos. – „Daily Express”

moteris stovi ant kilpos gėlių lapų fone

Stacey Halls

ŠEIMINYKŠČIAI

1612-ieji, Lankašyras. Flytvudė Šatlvort – septyniolikos, ištekėjusi ir ketvirtą kartą nėščia. Jos vyras Ričardas, Gotorp Holo šeimininkas, nekantrauja susilaukti įpėdinio, deja, dar nė vienas kūdikis neišgyveno. Tą dieną, kai Flytvudė aptinka vyrui skirtą daktaro laišką su grėsmingu nuosprendžiu, jog ji negali ir neturi gimdyti, atsitiktinumas ją suveda su jauna pribuvėja Alisa Grei. Ir Alisa pažada padėti Flytvudei susilaukti sveiko kūdikio.

Tuo metu Anglijos šiaurės vakarus ima krėsti kaltinimai raganystėmis, įtarimai krinta ir ant Alisos. Artinantis legendiniam Pendlo raganų teismui, o Flytvudės pilvui vis didėjant, dviejų moterų likimai susipina. Laikas senka, abiejų gyvybė pavojuje.

Tik jos žino tiesą. Tik jos gali viena kitą išgelbėti.

 APIE AUTORĘ

Stacey Halls užaugo Rosendeile, Lankašyre, ir visada žavėjosi Pendlo raganomis. Ji gyvena Londone ir dirba žurnaliste leidiniuose StylistPsychologies ir Fabulous„Šeimynykščiai“ yra pirmasis jos romanas.

merginos portretas už antraštės

Liv Constantine

PASKUTINIOJI PONIA PERIŠ

Amber Paterson nusibodo būti niekuo: paprasta, nematoma, pilka moterimi. Ji trokšta kur kas daugiau – būti turtinga ir įtakinga. Visai kaip gražuolė Dafnė Periš, labdaringai veiklai atsidavusi milijonieriaus Džeksono Perišo žmona. Pavydas Amber būtų sugraužęs gyvą… jei ji nebūtų turėjusi plano.

Dar nykioje vaikystėje Amber suprato: jei ko nors trokšti, turi pasiimti pati. Tad pasistengia įgyti Dafnės pasitikėjimą ir tapti artimiausia drauge. Palengva įsilieja į Perišų šeimos gyvenimą, kartu keliauja ir leidžia laisvalaikį, įsikrausto į Džeksono padėjėjos kabinetą, o netrukus – ir į jo lovą.

Kruopščiai viską planuodama, Amber nerimauja tik dėl vieno – kad praeities vaiduokliai nepasirodytų pernelyg anksti. Tačiau ar tikrai pavojus slypi ten, kur ji galvoja?

Gardžiai dviveidiška… tokiu pat vingiuotu siužetu, užburianti ir įtraukianti, kaip Gillian Flynn „Dingusi” ar Paulos Hawkins „Mergina traukiny”.” – „Library Journal”

Pilna pavydo, apgaulės ir galios, puiki, įtraukianti istorija. O pabaigoje dar ir pritrenkiantis siužeto posūkis! – Reese Witherspoon

LIV CONSTANTINE – seserų Lynne Constantine ir Valerie Constantine slapyvardis. Jas skiria trys valstijos, todėl kurdamos siužetą valandų valandas bendrauja per „FaceTime” ir susirašinėja elektroniniais laiškais. Gebėjimą regzti intriguojančias siužetines linijas seserys paveldėjo iš graikės močiutės, kuri joms nuolat pasakodavo istorijas. Daugiau apie autores galite sužinoti livconstantine.com.

paukštis rūmų fone

Philippa Gregory

TIUDORŲ SAULĖLYDIS

– Kiek laiko turime? – prisiverčiu nusijuokti.
– Nedaug, – labai tyliai atsako. – Jums skirtas mirties nuosprendis yra patvirtintas. Labai apgailestauju. Būsite nukirsdinta rytoj.

Populiarių istorinių romanų autorė Philippa Gregory The New York Times bestseleryje „Tiudorų saulėlydis” pasakoja apie tris karališko kraujo seseris, tapusias nuožmių intrigų dėl sosto įkaitėmis.

Džeinė Grei Anglijos karaliene buvo vos devynias dienas. Paskubomis karūnuota, taip pat greitai buvo nuversta, apkaltinta sąmokslu ir įkalinta Taueryje. Čia, palaikoma vien tikėjimo, praleidžia paskutines dienas iki ešafoto.

„Išmok mirti”, – tokį patarimą Džeinė užrašė jaunesniajai seseriai Ketrinai, nors ši apie mirtį nė negalvoja. Ji trokšta gyventi, mėgautis savo grožiu, jaunyste ir meile. Tačiau įtari bevaikė karalienė Elžbieta jokiu būdu neketina leisti jai tekėti ir susilaukti Tiudorų dinastijos berniuko. Išdrįsusi nepaklusti, Ketrina pasmerkiama kalinės ir tremtinės daliai.

„Sudie, sese”, – rašo Ketrina jaunėlei sesei Marijai. Gražioji nykštukė Marija moka būti nematoma, niekam neatskleidžia šeimos, o ypač savo, paslapčių ir uoliai vengia įtaraus Elžbietos žvilgsnio. Ji pasiryžusi savo likimą valdyti pati – net suprasdama, kaip pavojinga ignoruoti negailestingąją karalienę Elžbietą.

APIE AUTORĘ

Jau būdama žinoma istorikė ir rašytoja, Philippa Gregory susidomėjo Tiudorų valdymo laikotarpiu ir jo motyvais parašė tarptautiniu bestseleriu tapusį romaną „Kita Boleinų mergina” . Jos „Pusseserių karų” romanų serija, kurios dramatinė kulminacija yra romanas „Karaliaus prakeiksmas” , tapo medžiaga labai sėkmingam BBC serialui „Baltoji karalienė” (The White Queen).

Kita svarbi Philippa’os interesų sritis yra labdaros fondas „Gardens for The Gambia”, kurį ji įsteigė prieš dvidešimt metų. Ji pritraukė lėšas ir padengė išlaidas įrengiant 180 šulinių prie šios skurdžios Afrikos šalies pradinių mokyklų.

Philippa baigė Sasekso (Sussex) universitetą, o 2009 metais Edinburgo universitete geriausios metų studentės statusu apsigynė daktaro disertaciją. Meilė istorijos temoms bei įsipareigojimas istorinei autentikai yra pagrindiniai jos tekstų skiriamieji bruožai. Ji su šeima gyvena nedideliame ūkyje Jorkšyre.

moteris su vaiku eina gatve

Sarah Jio

LAUKSIU TAVĘS PARYŽIUJE

Kelias paras išbuvusi be sąmonės, Karolina pabunda Paryžiaus „Pitié Salpêtrière” ligoninėje. Sutrikusi, išsigandusi, staiga susivokia neatsimenanti nė menkiausio dalyko apie save: nei kas ji tokia, nei kas jai nutiko, nei kodėl ji apskritai atsidūrė šiame mieste. Palydėta į prabangų butą netoli Senos krantų, Karolina desperatiškai stengiasi išsiaiškinti savo praeitį: kasdien ieškodama užuominų, galinčių atgaivinti pažirusius prisiminimus, svečių kambario spintoje ji aptinka šūsnį senų laiškų, rašytų moters vardu Selina. Karolina panyra į svetimą istoriją, tikėdamasi, kad prieš daugiau nei pusšimtį metų rašytos eilutės taps raktu ir į jos pačios gyvenimą.

1943-ieji. Vokiečių okupuotame Paryžiuje gražuolė Selina kartu su tėvu ir dukrele Kozi nedidelėje parduotuvėlėje Kler gatvėje komponuoja visame mieste gražiausias gėlių puokštes. Žinia apie sėkmingai prekiaujančią šeimą netrukus sužadina aukšto rango SS karininko susidomėjimą. Selina suvokia, kad toks dėmesys nieko gero nežada, tačiau – kad ir ką tektų iškęsti, kad ir kiek reikėtų nusižeminti ir paaukoti – ji pasiryžusi bet kokia kaina išgelbėti brangiausius žmones.

„Verianti meilės, drąsos ir gebėjimo atleisti istorija.”
Library Journal

Sarah Jio (Sara Džijo, g. 1978) romanai kaskart patenka į „New York Times” ir „USA Today” perkamiausių knygų sąrašus. Skaitytojai jais mėgaujasi jau daugiau nei 25 pasaulio šalyse. „Lauksiu tavęs Paryžiuje” – naujausias autorės romanas, pasirodantis lietuvių kalba.

Verified by MonsterInsights