Naujos užsienio rašytojų knygos/spalis
MOLOKAJO SALOS DUKRA
Amerikiečių autoriaus Alan Brennert romanas „Molokajo salos dukra“ pasakoja apie penkiasdešimt vienos moters gyvenimo metų. Užaugusi našlaičių namuose, vėliau patekusi į internuotųjų asmenų stovyklą, šios istorijos veikėja parodo, kokios nenugalimos gali būti moterys. Tai nepakartojamas pasakojimas apie viltį bei praeities įvykių įtaką ateičiai.
1920-tais metais aštuonmetė Ruta gyvena Havajų salų našlaičių namuose. Mama jos atsisakė tikrai ne savo noru. Ji sirgo raupais, o raupsuotieji tuo metu buvo izoliuoti Molokajo salose. Kūdikiai augo vaikų namuose, o per metus nepasirodžius jokiems ligos simptomams, jie būdavo atiduodami įvaikinti.
Mažoji Ruta visiškai prarado viltį būti įvaikinta, nes ji yra kitokia – mergaitė galvoja, kad kaltos jos akys. Ruta yra pusiau havajietė, pusiau japonė ir iš kitų išsiskiria savo išvaizda. Vieną dieną vaikų namuose apsilankiusi japonų šeima tiesiog įsimyli mergaitę – jie turi tris sūnus, bet visada svajojo apie dukrą. Taip Ruta pagaliau įgyja namus. Tikrus namus. Su broliais ir asmenine erdve virš naujosios tėčio medžio gaminių parduotuvės.
Šeimos tėvas sulaukia brolio laiško, kuris kviečia jį kartu su šeima atvykti į Kaliforniją ir kartu užsiimti braškių bei vynuogių auginimo verslu. Deja, persikrausčiusi į žemyną šeima susiduria su itin dideliu rasizmu, o brolio laiškai atskleidė ne visą tiesą. Visgi jie bando įsitvirtinti.
O tada viską pakeičia Antrasis pasaulinis karas ir Perl Harboro ataka. Tuo metu Ruta jau yra suaugusi ir laimingai ištekėjusi. JAV valdžios įsakymu visi japonų kilmės žmonės buvo laikomi šalies priešais ir išvežami į internuotųjų stovyklas.
Romane „Molokajo salos dukra“ atskleidžiama vienos šeimos istorija, visuomenės susiskaldymas, bandymas nenužmogėti žiauriomis sąlygomis, siekis susikurti namus ir susirasti draugų bet kokiomis aplinkybėmis. Tai knyga apie žmogiškumą ir apie skaudžią Amerikos japonų patirtį šalyje, kurią jie laikė sava. Taip pat tai istorija apie stiprias moteris, motinystę ir draugystę.
Alan Brennert gimė 1954-tais metais. Jis yra amerikiečių rašytojas, televizijos laidų prodiuseris ir scenarijų autorius. Autoriaus kurti serialai yra laimėję Emmi apdovanojimų. Alan Brennet parašė aštuonias knygas. Jo istoriniai romanai apie Havajų salas pelnė keletą literatūrinių apdovanojimų bei tapo bestseleriais.
Diane Chamberlain
IŠSVAJOTA DUKRA
– SUPRANTU, SUSITAIKYTI SU TUO LABAI SUNKU, – TARĖ GYDYTOJAS. – BET RANKOSE LAIKOTE AKIVAIZDŲ ĮRODYMĄ.
JEIGU NEMATYSIU, GALĖSIU APSIMESTI, KAD ŠI VALANDA BUVO TIK BLOGAS SAPNAS.
Karolina Siers sužino, kad mergytė, kurios laukiasi, turi širdies defektą. Dideliam moters sielvartui, 1970-aisiais medicina dar nėra tiek pažengusi, kad galėtų padėti išgelbėti dukterį. Karolina jaučiasi kaip niekada bejėgė ir palaužta, bet jos fizikas svainis pasiūlo išeitį – tokią sveiku protu nesuvokiamą, jog akimirką Karolina patiki, kad Hanteris išties linkęs į beprotybę.
Tik Karolina jį pažįsta – jis protingiausias kada nors jos sutiktas žmogus. Dėl savo dar negimusios dukrelės ji galėtų padaryti bet ką. Todėl galiausiai pasiryžta visus išankstinius nusistatymus nustumti į šoną ir patikėti neįtikimais dalykais. Šis sprendimas iš jos pareikalaus tokios drąsos ir stiprybės, kokių nė nenumanė turinti.
Įdomus, kelis literatūros žanrus siejantis romanas apie beribį motinos ryžtą išgelbėti savo vaiką, suvienyti šeimą ir patikėti neįtikimais dalykais.
Jeanine Cummins
AMERIKOS PURVAS
Amerikiečių autorės Jeanine Cummins romanas „Amerikos purvas“ pasakoja apie motiną su vaiku, bandančius pabėgti iš Meksikos ir pasiekti JAV. Jų saugus gyvenimas sugriuvo susidūrus su narkotikų kartelio vadeiva. Istorija apie niekada neblėstančią viltį iš karto sulaukė didelio populiarumo ir buvo paskelbta geriausia „Amazon“ knyga 2020-ųjų sausį.
Vakar Lidija buvo mažo ir jaukaus knygyno savininkė.
Vakar Lidija buvo ištekėjusi už nuostabaus vyro.
Vakar Lidija buvo kartu su tais, kuriuos myli.
Šiandien aštuonerių metų sūnelis Luka yra vienintelis jai likęs turtas.
Tai dėl jo Lidija nešiojasi paslėptą mačetę.
Tai dėl jo Lidija pasirengusi keliauti ant greitojo traukinio stogo.
Tai dėl jo Lidija ras jėgų pabėgti.
„Amerikos purvas“ prasideda kraupiomis žudynėmis Akapulke, Meksikoje. Kartu su sūneliu pasislėpusi knygyno savininkė Lidija klausosi, kaip samdyti narkotikų kartelio žudikai jų ieško. Galiausiai nusikaltėliai pasitraukia palikę šešiolika nekaltų aukų.
Dabar moteris bei vaikas yra priversti bėgti iš šalies, nes itin galingas vyras jų ieško ir yra pasiryžęs užbaigti pradėtas žudynes. O juk Chavjeras kažkada buvo Lidijos klientas ir draugas. Jie kalbėdavosi apie mylimiausias knygas, užmezgė ryšį. Atrodė, kad gyvenime viskas gerai, kol vieną dieną Lidijos vyras žurnalistas Sebastjanas paskelbė demaskuojantį straipsnį apie Chavjerą – naujo narkotikų kartelio, agresyviai plečiančio įtaką mieste, vadeivą. Diena, kai straipsnis buvo išspausdintas, pakeitė šeimos gyvenimą. Lidijos šeima išžudyta, o moteris neturi laiko gedėti. Čia prasideda jos ir sūnaus kelionė Jungtinių Amerikos Valstijų link. Tik ten jie tikisi pasislėpti nuo Chavjero smogikų.
Lidija ir Luka lenktyniauja su laiku, valdžia ir žudikais vienu metu. Veikėjų patiriami sunkumai privers skaitytojus sulaikyti kvapą. Per šią kelionę jie slėpėsi, miegojo skirtingose vietose, bėgo nuo pavojingų žmonių, šoko į traukinius, kėlė pavojų savo gyvybėms ir sutiko labai skirtingų pakeleivių, kurie dalijosi savo gyvenimo istorijomis. Visi jie nuo kažko bėga, bet išlieka vienas vienintelis klausimas – kur nubėgs ir ką ten ras.
Jeanine Cummins – amerikiečių rašytoja, išleidusi keturias knygas. Kurdama romaną „Amerikos purvas“ autorė ieškojo medžiagos Meksikoje, lankėsi migrantų prieglaudose ir našlaičių namuose, apklausė humanitarinės pagalbos darbuotojus ir teisininkus bei savanoriavo valgykloje. Pagal šią knygą bus statomas filmas.
Antonio Iturbe
MAŽIAUSIA PASAULIO BIBLIOTEKA
„Du mokytojai nerimastingai pakelia galvas. Rankose jie laiko kai ką, kas Aušvice griežtai uždrausta. Tie pavojingi daiktai negali iššauti, įkirpti ar įpjauti. Tiek baimės žiauriesiems reicho sargams varo ne kas kita kaip knygos – senos, nuplyšusiais viršeliais, išplyšusiais lapais.“
Keturiolikmetė Dita, su tėvais ištremta į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą, atsiduria 31-ajame bloke, kuriame veikia slapta mokykla. Jos įkūrėjas Fredis Hiršas paprašo Ditos pasirūpinti aštuoniomis trapiomis, bet gyvybiškai svarbiomis knygomis, kurias kaliniai slapta įnešė į koncentracijos stovyklą. Taip Dita tampa mažiausios ir slapčiausios, kokia tik kada nors egzistavo, – Aušvico bibliotekos – saugotoja. Tačiau ji netrunka suvokti: knygos yra itin pavojingos. Jos padeda žmonėms mąstyti. Ir tai siutina nacius, jie persekioja ir draudžia jas lyg apsėsti. O aptikę – kaltininkus baudžia mirtimi.
„Mažiausia pasaulio biblioteka“ – jaudinantis ir iškalbingas, tikrais įvykiais paremtas romanas, kuris iš užmaršties prikelia vieną labiausiai sukrečiančių kultūrinio heroizmo istorijų. Dita mums perduoda nepaprastą drąsos pamoką – nepasiduoda ir niekad nepraranda noro gyventi ir skaityti, nes net naikinimo stovykloje „pradėti skaityti knygą – tai lyg įsėsti į traukinį, vežantį atostogų“.
„Nepamirštamas romanas.“
Publishers Weekly
„Rekomenduojama „Anos Frank dienoraštis“ skaitytojams.“
School Library Journal
Antonio Iturbe (Antonijus Iturbė, g. 1967 Saragosoje) – ispanų žurnalistas ir rašytojas. Parašė penkis romanus ir daugybę kūrinių vaikams. Pasaulyje labiausiai išgarsėjo romanu „Mažiausia pasaulio biblioteka“, kurį rašydamas rėmėsi pokalbiais su tikrąja Aušvico bibliotekininke Dita Kraus. Vos pasirodęs romanas tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išleistas 30-yje šalių.
Dita Polach gimė Prahoje. 1942-aisiais, sulaukusi trylikos, su tėvais deportuota į Terezyno getą, vėliau – į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Nė vienas iš Ditos tėvų Holokausto neišgyveno. Po karo Dita susituokė su rašytoju Otto B. Krausu ir tapo Dita Kraus. 1949 m. jie emigravo į Izraelį, ten dirbo mokytojais ir susilaukė trijų vaikų. Vyrui mirus, Dita toliau gyvena Netanijoje, bet kartą per metus grįžta į gimtąją Prahą. Ji turi keturis anūkus ir keturis proanūkius.
Mary Higgins Clark, Alafair Burke
NIEKADA NEBŪSIU TAVO
Detektyvų karalienė Mary Higgins Clark ir kriminalinių bestselerių autorė Alafair Burke dovanoja dar vieną serijos „Įtariamieji“ knygą „Niekada nebūsiu tavo“.
„Įtariamieji“ – autorių dueto knygos apie televizijos laidą, kurioje atkuriamos svarbiausios bylos bei jos prodiuserę Laurą Moran. „Niekada nebūsiu tavo“ – jau šeštoji dalis. Šioje istorijoje Laura Moran pasiryžusi padaryti viską, kad tik atskleistų įžymybių gydytojo žmogžudystę.
Knygos aprašyme pasakojama, kad per paskutinį skaitytojų susitikimą su su pagrindine serijos veikėja Laura, ji buvo susižadėjusi su savo buvusiu laidos vedėju Aleksu Bakliu. Jiedu su malonumu planuoja vestuves ir medaus mėnesį, laukia Alekso paaukštinimo ir ieško tobulų namų bendram gyvenimui Niujorke. Tačiau skaitytojai žino tai, ko nežino Laura – ją seka paslaptingas stebėtojas, fantazuojantis apie mirtį.
Į Laurą kreipiasi gydytojo Martino tėvai. Martinas prieš penkerius metus buvo nušautas, kai važiavo į savo užmiesčio vilą. Gydytojo tėvai tikri, kad žmogžudystę įvykdė nepastovi buvusi marti. Jie pasiryžę įrodyti moters kaltę ir teisme laimėti anūkų globą. Jie maldauja Lauros sukurti „Įtariamųjų“ laidą apie šią bylą.
Martino žmona po jo mirties gyveno nuolat kaltinama ir įtarinėjama. Bulvarinėje žiniasklaidoje ji vaizduojama, kaip psichiškai nestabili barakuda. Lauros laida tampa galimybe apginti savo vardą. Tuo tarpu Laura pasinėrusi į bylą sužino, kad Martinas toli gražu nebuvo angelėlis, o po tobulu vyro ir tėvo įvaizdžiu slepiasi purvinos paslaptys. Ir kaip į visą šitą istorija įsipina paslaptingas asmuo, kuris nuolat stebi dirbančią prodiuserę?
Detektyvo žanro meistrės Mary Higgins Clark ir Alafair Burke ir vėl įrodė savo talentą, sukurdamos įtempto siužeto istoriją, kuri neleidžia atsitraukti. Detektyvas „Niekada nebūsiu tavo“ nenusileidžia ankstesnėms serijos dalims ir nekantriai verčia laukti, kuo dar nustebins rašytojos.
Mary Higgins Clark – populiari ir produktyvi JAV rašytoja. Jos detektyvai parduoti 80 milijonų egzempliorių tiražu bei įvertinti palankiais skaitytojų atsiliepimais, kritikų apžvalgomis ir literatūriniais apdovanojimais.
Alafair Burke – taip pat sėkminga detektyvų ir kriminalinių trilerių autorė. Knygose rašytoja panaudoja savo profesinę patirtį, mat ji yra teisininkė bei kriminalinės teisės dėstytoja.
KVAPŲ SAUGOTOJAS
Amerikiečių autorės Erica Bauermeister knyga „Kvapų saugotojas“ yra magijos kupinas romanas apie vaikystę izoliuotoje saloje, vienos šeimos paslaptis ir kerinčius kvapus. „Kvapų saugotoją“ Reese Witherspoon pasirinko skaityti savo knygų klube!
Emelinė kartu su tėvu gyvena saloje. Jie apsistoję mažame mediniame namelyje ir yra vieninteliai šios vietovės gyventojai. Kaip tėtis su dukra atsirado saloje mergaitė neprisimena. Ji nerūpestingai leidžia savo vaikystės dienas. Mokosi iš tėčio bei gamtos. Tėvas ugdydamas dukrą seka jai pamokančias pasakas, kuriose akylas skaitytojas užčiuops užuominų į realybę. Kartais jis išsitraukia paslaptingą, kvapus užfiksuoti mokančią mašiną. Dar Emelinės tėtis turi visą sieną mažų stalčiukų, kuriose paslėpti stikliniai buteliukai. Emelinei labai rūpi buteliukuose uždarytų kvapų paslaptis. Kartais tėtis leidžia jai pauostyti, bet niekada nepasakoja apie kvapų kilmę. Jis tik nuolat kartoja, kad žmonės meluoja, tačiau kvapai – niekada.
Emeleinės gyvenimas pamažu ima keistis. Augdama mergina smalsauja, o kartą natūralus žinių siekis prišaukia nelaimę. Taip iš saugios vaikystės salos Emeleinė atsiduria realiame pasaulyje, kuriame iš naujo teks mokytis gyventi. Čia ji patiria skaudžias išdavystes, pirmąją meilę ir susiduria su naujomis paslaptimis. Taip pat Emeleinė suvokia, kad jai, kaip ir tėvui, labai svarbūs yra kvapai, kurie kaip mat sužadina asociacijas. Visą laiką merginą kankina tapatybės klausimai. Būtent kvapai padės Emeleinei suprasti savo kilmę bei neįtikėtinas šeimos paslaptis.
„Kvapų saugotojas“ – knyga apie paslaptingus kvapus ir savęs pažinimą, šeimos paslaptis ir netikėtus gyvenimo vingius. Skaitytojai šią knygą lygina su tokiais jautriais romanais kaip Kristin Hannah „Sugrįžimas į Aliaska“ ar Delia Owens „Ten, kur gieda Vėžiai”.
Erica Bauermeister gimė 1959-tais metais, Kalifornijoje. Tapti rašytoja ji norėjo visą savo gyvenimą. Nusivylusi, tuo, kad universiteto mokymo programoje trūksta moterų rašytojų, ji kartu su bendraautorėmis sudarė knygą „500 Great Books by Women: A Reader’s Guide“. Tam, kad atrinktų kūrinius ji perskaitė daugybę gerų ir blogų knygų, bei teigia, kad tai buvo geriausia patirtis. Autorė sukūrė keturis „The New York Times” bestseleriais tapusius romanus.
LABANAKT, MAMA
„Labanakt, mama“ yra korėjiečių autorės Seo Mi-ae trileris, tapęs pasauliniu bestseleriu ir verčiamas į daugybę kalbų. Šiurpi psichologinė istorija ieško atsakymo į klausimą, kokia yra žiauraus žudiko prigimtis. Ar jis tokiu tapo, ar jau gimė?
Drąsiai galima teigti, kad ta diena sujaukė ramų kriminalinės psichologijos specialistės Songiongės gyvenimą. Iš pradžių su ja pasikalbėti panoro nuteistas serijinis žudikas I Biongdas, o vėliau ir jos pačios vyras pateikia ne itin malonią staigmeną.
I Biongdas yra nuožmus serijinis žudikas, kurio nusikaltimai šiurpino visuomenę. Sugautas ir nuteistas, mirties bausmės jis laukia kalėjime bei atsisako kalbėtis. Tačiau tą dieną kalinys paprašo leidimo pasimatyti su Songionge. Nustebusi dėl to, kad toks žmogus apskritai žino jos vardą, moteris sutinka. Po pirmojo interviu psichologė tenori pasislėpti saugiuose namuose, bet ir čia laukia staigmena. Jos vyras, nuolat užimtas chirurgas, į namus parsiveža vienuolikmetę dukrą Hahongę, kurios pats ilgai nematė, nes pirmoji žmona draudė susitikti su dukra. Netekusi mamos mergaitė gyveno kartu su seneliais, kurie netikėtai žuvo gaisre. Hahongė liko vienintelė išgyvenusi. Atvykusi podukra užsisklendžia ir elgiasi keistai.
Bendraudama su serijiniu žudiku ir kalbėdama apie jo vaikystę bei praeitį Songiongė netrunka pastebėti panašumų tarp I Biogdo ir savo vienuolikos metų amžiaus podukros. Tai verčią moterį baimintis, kad mergaitė ateityje gali pasekti serijinio žudiko pėdsakais. Jai rūpi išsiaiškinti, ar žmogus jau gimsta blogu, ar tą tamsą nulemia tam tikri gyvenimo įvykiai.
Trileryje „Labanakt, mama“ autorė Seo Mi-ae nebijo žengti į tamsias teritorijas. Psichologinė, šiurpi istorija, atskleidžia baugias vaikystės traumų pasekmes bei šokiruoja.
Seo Mi-ae – Seule gyvenanti korėjiečių rašytoja ir scenaristė. Dar vidurinėje mokykloje ji tapo trilerių ir šiurpių romanų gerbėja. Pati rašyti pradėjo nuo poezijos, mokydamasi koledže dalyvavo literatūriniuose konkursuose. Baigusi mokslus autorė pradėjo rašyti scenarijus bei kurti romanus. Taip pat Seo Mi-ae laimėjo kūrybinį konkursą tema „30 būdų nužudyti savo vyrą“. Istorija tapo iki šiol populiaria pjese. 2000-tais metais autorė sukūrė animacinio filmuko scenarijų, kuris filmų festivalyje laimėjo „Grand Prix“ prizą. 2010-tais metais pasirodė knyga „Labanakt, mama“. Autorė, norėdama sukurti kuo įtikinamesnį serijinio žudiko portretą, daug konsultavosi su įvairių sričių specialistais. Vos tik pasirodžius romanui, iš karto buvo parduotos ir teisės statyti pagal jį filmą.
Clarice Lispector
ARTI LAUKUNĖS ŠIRDIES
Debiutinis Clarice Lispector romanas „Arti laukinės širdies“ pirmą kartą išleistas 1943-iais metais. Tuo metu autoriui buvo tik 23 metai. Knyga tapo laikmečio sensacija ir pelnė prestižinę „Graça Aranha“ premiją. Kritikai apžvalgose giria unikalų autorės balsą ir jos vardą rašo šalia XX a. literatūros genijų, tokių kaip Jorge Luis Borges ir Fernando Pessoa.
Romanas „Arti laukinės širdies“ parašytas tarsi intelektualus sąmonės srautas, sutelktas į pagrindinės veikėjos Žoanos sielos gelmes ir egzistencines mintis. Autorė Clarice Lispector skaitytojus vedžioja po Žoanos vaikystę ir jaunystę, o jos gyvenimas, kaip pastebėjo kritikai, labai panašus į pačios Clarice Lispector.
Žoana yra jauna moteris, labai linkusi į amžininkų, tokių kaip egzistencialistai Albert Camus ar Jean-Paulis Sartre, būdą. Ji apsvarsto gyvenimo prasmę, laisvę būti savimi ir žmogaus egzistavimo tikslą. Romane „Arti laukinės širdies“ nėra įprasto siužeto. Vietoj to pasakojami blyksniai iš Žoanos įvairių gyvenimo tarpsnių. Žoanos patyrimų kelionė susideda iš neapgalvotų klaidų, kurios išsibarstė tarp tamsios bedugnės ir šviesaus beribio dangaus.
Žoana keista, įdomi ir kitokia. Moteris, regis, lengvai supranta save ir savo nesuderinamumą su aplinkiniais. Ji kitus žmones ir atstumia, ir traukia. Ji trapi, protinga, kūrybiška ir uždara. Žoana nori būti savimi, nori gyventi laisvą, santuokos nesuvaržytą gyvenimą, tačiau tuo pačiu mintis apie žmogaus laisvę atrodo nuodėminga. Žoana kelia amžiną klausimą, kas ateina po laimės? Ar laimė apriboja laisvę? Žoana simbolizuoja laukinį gyvenimą ir svajonę, nes mažai žmonių taip drąsiai renkasi vienatvę.
Romanas „Arti laukinės širdies“ yra siekis išmatuoti amžinybę ir rasti egzistencijos prasmę. Ši knyga – gaivaus, melancholiško oro gurkšnis ir dovana kiekvienam intelektualiam skaitytojui.
Kūrinys, ypač revoliucinė jo kalba, atkreipė dėmesį į jauną, nežinomą rašytoją, pelnė jai premiją ir uragano Klarisės pravardę. Rašytojos knygose neįtikėtinai tiksliai perteikiamas vidinis personažų pasaulis.
Clarice Lispector (1920–1977) – brazilų rašytoja, už novatoriškus romanus ir apsakymus pripažinta tarptautiniu mastu. Autorė gimė Ukrainoje, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo šalį užgriuvus negandoms ir antisemitinėms nuotaikoms, šeima emigravo į Braziliją. Paauglystėje autorė persikėlė į Rio de Ženeirą, mokėsi teisės ir tuo metu pradėjo rašyti žurnalams.
Rašytoja išgarsėjo išleidusi debiutinį romaną „Arti laukinės širdies“, kuris sulaukė didžiulio susidomėjimo ir daugybės teigiamų atsiliepimų. Autorė daug keliavo po pasaulį, į Braziliją grįžo 1959-tais metais ir sukūrė daugiau šedevrais laikomų kūrinių, tarp jų – romanai, apsakymai ir knygos vaikams. Paslaptingoji Clarice Lispector pati tapo kitų rašytojų kūrinių objektu, jos asmenybės ir kūrinių atgarsiai dažnai sutinkami brazilų literatūroje ir muzikoje. Keli rašytojos darbai buvo ekranizuoti. 1966-tais metais Clarice Lispector pateko į avariją ir paskutinį gyvenimo dešimtmetį kentė skausmus. Autorė rašė iki mirties.
TAVO VIETOJE
Debiutinis rašytojos Beth O’Leary romanas “Atskirai kartu” sužavėjo visus jautrių istorijų gerbėjus. Nauja autorės knyga „Tavo vietoje“ ir vėl kviečia į linksmą istoriją apie močiutę ir anūkę, kurios dviems mėnesiams susikeitė… savo gyvenimais.
Ailinei greitai sukaks aštuoniasdešimt metų ir ją ką tik paliko vyras – nusivijo dailų šokėjos užpakaliuką. Ar Ailinė liūdi? Ne! Ji mielai užmegztų naują pažintį. Deja, nedideliame kaimelyje, kur ji gyvena, labai jau menkas laisvų vyriškių pasirinkimas. Ailinė tyliai dūsauja, atsimindama savo jaunystės svajones kada nors gyventi Londone.
Lina – Ailinės anūkė. Ji darbe svarbaus pristatymo metu klientų akivaizdoje patyrė panikos priepuolį. Linos vadovas liepė jai pailsėti ir tiesiog išvijo dviejų mėnesių atostogų. Nusiminusi Lina nuvažiuoja aplankyti močiutės ir sužino su kokia problema susidūrė Ailinė.
Čia gimsta idėja! Lina pasiūlo močiutei tiesiog susikeisti namais. Du mėnesius Ailinė galės gyventi Londone ir megzti naujas pažintis su džentelmenais, o tuo tarpu Lina prižiūrės jos namus ir mėgausis kaimo ramybe. Planas idealus ir moterys imasi jį įgyvendinti.
Ailinė apsigyvena Londone kartu su Linos buto draugais. Anūkės geriausias draugas netrunka susidraugauti su močiute ir parodo jai visas internetinių pažinčių galimybes. Netrukus aplink Ailine pradeda burtis vienišų pagyvenusių Londono gyventojų ratelis.
Tuo tarpu Lina, kuri tikėjosi ramaus poilsio kaime, įtraukiama į bendruomenės gyvenimą. Jai tenka susipažinti su liežuvaujančių pensininkių draugija, vedžioti seną šunį bei organizuoti miestelio šventę. O kur dar slaptas močiutės planas sutaikyti Liną su mama, kuri gyvena tame pačiame kaime.
Romanas „Tavo vietoje“ turi visko. Tai istorija apie antrus šansus, apie bendruomenę, draugus, vaikų ir tėvų santykius, asmenines dramas, meilę ir netikėtus atradimus. Daug gero humoro ir šiek tiek graudulio tik paskanina pasakojimą ir neleidžia nuo jo atsitraukti iki paskutinio puslapio.
Beth O’Leary – britų autorė, kurios knygos jau verčiamos į 30 kalbų. Debiutinį romaną „Atskirai kartu“ ji parašė traukinyje, važinėdama į ir iš darbo vaikų literatūros leidykloje. Sulaukusi netikėtos sėkmės „Sunday Times“ bestselerių autorė atsidėjo vien tik kūrybai.
Lisa Jewell
STEBIU TAVE
„The New York Times“ bestselerių autorė Lisa Jewell pristato psichologinį trilerį „Stebiu tave“. Stebėtojų bus daug. Vieni jų – tiesiog smalsūs bendruomenės nariai, kiti – tamsių kėslų turintys žmonės.
„Stebiu tave“ prasideda žmogžudyste, tačiau skaitytojams neatskleidžiama nei aukos tapatybė, nei žudiko motyvai. Jie supažindinami su Aukštutiniu Menviliu – prestižiniu Anglijos miesto Bristolio rajonu. Tokiame paprastai apsigyvena didesnes pajamas turintys gydytojai, teisininkai, bei finansininkai. Gyventi gražiame rajone saugu ir ramu, tačiau jis turi vieną trūkumą – tu viską žinai apie kaimynus, o kaimynai apie tave.
Tomas Ficviljamas gana dažnai keičia gyvenamąją vietą. Jis yra talentingas mokyklos direktorius, kuris paskiriamas ten, kur mokslo įstaigą reikia ištraukti iš duobės. Tomas kartu su šeima atsikrausto į Aukštutinį Menvilį, o viso rajono akys nukrypsta į jį. Iš pradžių mokyklos direktorių įsižiūri kaimynė Džoja, kuri irgi yra bendruomenės naujokė. Tada mokytoją įsimyli pusė mokyklos mergaičių. Tik ne Tomo sūnaus klasiokė Džena, kuriai atrodo, kad direktorius rodo per daug dėmesio jos geriausiai draugei. Pastaroji irgi dūsauja dėl Tomo. Lyg to neužtektų – Dženos mama įsitikinusi, kad mokyklos direktorius ją persekioja, o jo paties sūnus svajoja tapti šnipu bei seka visus ir mato gerokai platesnį paveikslą.
Kuo baigsis visuotinė įtarinėjimų ir šnipinėjimų fiesta? Ir kieno tas lavonas pasirodęs knygos pradžioje? Kodėl prieš dvidešimt metų kitos mokyklos mokinė rašė mįslingą dienoraštį apie Tomą Ficviljamą? Klausimų daug, o Lisa Jewell skaitytojus sumaniai vedžioja už nosies iki pat galo.
„Stebiu tave“ – intriguojantis psichologinis trileris apie maniją. Istorija pasakojama kelių veikėjų lūpomis. Trumpi skyriai įtraukia ir prikausto dėmesį. Knyga patiks visiems, kurie mėgsta tokias istorijas kaip „Dingusi“ ar „Mergina traukiny“.
Lisa Jewell gimė 1968-tais metais, Londone. Ji turi mados iliustracijos ir komunikacijos išsilavinimą ir keletą metų dirbo mados tinklo asistente ryšių su visuomene srityje. Pirmasis autorės romanas gimė iš lažybų. Netekusi darbo ji priėmė draugės iššūkį parašyti tris romano skyrius mainais už vakarienę mėgstamiausiame restorane. Šie skyriai vėliau virto knyga „Ralph’s Party“, kuri 1999-tais metais tapo geriausiai parduodamu debiutiniu romanu Jungtinėje Karalystėje. Iš viso Lisa Jewell parašė 18 bestseleriais tapusių knygų.
Nora Roberts
PRIEBĖGA
Amerikiečių autorė Nora Roberts rašo įvairaus žanro knygas: meilės istorijas bei detektyvinių ar fantastinių elementų turinčius romanus. „Priebėga“ pasakoja šeimos ryšių, apgaulės, manipuliavimo ir keršto istoriją, o tuo pačiu kalba apie stiprybę ir sugebėjimą žengti per sunkumus.
Sulivanai – garsi Holivudo aktorių šeima. Senelis, tėvas ir sūnus – visi jie ekrano žvaigždės. Mirus devyniasdešimties sulaukusiam Lajamui Salivanui šeima susirenka į laidotuves Didžiajame Sure. Kol suaugusieji aiškinasi savo reikalus, vaikai žaidžia slėpynių. Vieno tokio žaidimo metu dingsta dešimtmetė Keitė.
Netrukus paaiškėja, kad mergaitė pagrobta, iš Sulivanų reikalaujama išpirkos, o visi įsitikinę, kad iš saugios aplinkos Keitė dingti galėjo tik kažkam iš artimųjų prikišus rankas. Keitės pagrobimas gerokai sutrikdė Sulivanų gyvenimą.
Dešimtmetė mergaitė ne iš kelmo spirta ir neketina taip lengvai pasiduoti. Jai pavyksta pasprukti į mišką ir prisiglausti atsitiktiniuose namuose, kur ją suranda Kuperių šeima. Netrukus mergaitė, jau spėjusi susidraugauti su bendraamžiu Dilanu Kuperiu, grįžta pas saviškius, tačiau pagrobimo vakaro įvykiai darys įtaką tolesniam jos gyvenimui. Išdavystė, sugriautas pasitikėjimas, skausmas – Keitei teks pačiai susidoroti su užplūdusiais jausmais.
Bėga metai ir palikusį saugų prieglobstį Airijoje, Keitė nusprendžia grįžti į Los Anželą bei surasti savo gyvenimo kelią. Tačiau iš paskos velkasi praeities šešėliai ir tą lemtingą naktį gimusi meilė bei neapykanta.
Nora Roberts savo romane „Priebėga“ veikėjus ištobulino iki smulkmenų. Jie daugiasluoksniai, įdomūs bei verčia žavėtis. Siužetas nėra greitas, tačiau pakankamai vingiuotas bei įtraukiantis.
Trumpas aprašymas leidžia tikėtis, kad „Priebėga“ yra stiprus romanas apie godumą, išdavystę, draugystę, žmogaus stiprybę, norą gyventi ir, žinoma, romantiškus jausmus.
Nora Roberts – produktyvi romanų rašytoja. Autorė laikosi griežtos disciplinos, rašo 8 valandas per dieną ir jau yra išleidusi daugiau nei 200 knygų. 500 milijonų parduotų egzempliorių visame pasaulyje, palankios apžvalgos, atsiliepimai, apdovanojimai ir nuolatinis šmėžavimas bestselerių sąrašuose įrodo, kad rašytoja moka valdyti plunksną ir žavėti savo istorijomis.
DIDŽIOJI GALIA
Britų autorė L.J. Ross yra parašiusi jau šešiolika knygų apie detektyvą Rajeną. Į lietuvių kalbą išversti penki. „Didžioji galia“ – naujausias šios serijos kūrinys, kuris suves Rajeną su senu jo priešu.
Atrodė, kad detektyvo vyresniojo inspektoriaus Rajeno gyvenimas susitvarkė ir atėjo laikas atsipalaiduoti. Pagaliau išardyta religinė grupuotė, kuri buvo įsibrovusi į įvairius aukštuomenės ir valdininkų sluoksnius. Ji nebekelia grėsmės visuomenei. Visgi nusikaltėliai nesnaudžia ir vieni po kitų pasipila nauji nusikaltimai – tik spėk suktis. Paaiškėja pribloškianti naujiena – iš kalėjimo pabėgo serijinis žudikas pravarde Kirvis. Kartą Rajenas jau buvo su juo susidūręs. Tada jis neteko sesers, ramaus miego, pats vos liko gyvas ir ilgai turėjo gydytis sielos žaizdas.
Kirvis visada savo aukomis rinkosi brunetes. Tokias kaip Ana. Todėl Rajanas stengiasi apsaugoti savo mylimąją, juk žudikas turi jam už ką keršyti, o dar vieno brangaus žmogaus detektyvas tikrai neatiduos. Tačiau, panašu, kad nesutramdomas nusikaltėlis pakeitė savo įpročius ir šį kartą pagrobė žaviąją raudonplaukę detektyvę inspektorę Denisę Makenzi. Į paieškas metamos visos policijos pajėgos. Denisė yra ne tik gera policininkė, draugė, bet ir komandos nario detektyvo seržanto Frenko Filipso mylimoji. Laikas spaudžia ir knygos veikėjams lieka vis mažiau vilties sučiupti Kirvį, o Denisei – išsigelbėti.
Šioje dalyje skaitytojai sužinos dar daugiau asmeniškų detektyvo Rajeno gyvenimo detalių.
Nuostabiame Nortumbrijos kraštovaizdyje greitai besiklostantys įvykiai iš karto įtraukia knygos „Didžioji galia“ skaitytojus. Autorės personažai nestokoja gero humoro jausmo, aštraus proto bei ūmaus būdo – vienas malonumas mėgstantiems veiksmą.
L.J. Ross – britų rašytoja, kurianti tarptautiniais bestseleriais tampančius detektyvus. Serija apie inspektorių Rajeną skaičiuoja milijoninius pardavimus visame pasaulyje. Be šio ciklo autorė pradėjo kurti dar vieną, apie psichologą, nusikaltėlių profilių sudarytoją Daktarą Aleksandrą Gregorį. Šios knygos taip pat tapo Jungtinės Karalystės bestseleriais. L.J.Ross studijavo Londone, vėliau Paryžiuje ir Florecijoje. Baigusi mokslus ji daug metų dirbo teisės srityje, tačiau per motinystės atostogas parašiusi knygą „Šventoji sala“ ir netikėtai sulaukusi milžiniškos sėkmės, nusprendė atsidėti vien rašymui.
MIRTIES SKULPTORIUS
Psichologu kriminalinėje policijoje dirbęs ir nusikaltimo elgseną studijavęs autorius Cris Carter grįžta su nauju detektyvu „Mirties Skulptorius“. Skaitytojai jau ketvirtą kartą susitiks su veikėjais Robertu Hanteriu ir jo partneriu Karlosu Garsija, kurie nepaprastai žiaurias bylas tyrinėjo knygose „Krucifiksas“, „Egzekutorius“ ir „Šešėlis naktyje“.
Detektyvo žanras niekada nepasižymi švelnumu, tačiau Cris Carter knygos ypatingai žiaurios. Smurtinių ir siaubingų žmogžudysčių aprašymai autorių išskiria iš kitų ir su kiekviena dalimi jo fantazija stebina vis labiau.
Pagrindinis knygų veikėjas – detektyvas Robertas Hunteris. Jis yra genijus tiesiogine ta žodžio prasme ir tiria pačius baisiausius ir kraupiausius nusikaltimus. Detektyvas vienintelis gali įsiskverbti į serijinių žudikų mintis ir padaryti viską, kad juos sugautų.
Los Andželo policijos departamento Apiplėšimų ir žmogžudysčių skyriaus pareigūnai Robertas Hunteris ir Karlosas Garsija šį kartą tiria keistą prokuroro Dereko Nikolsono nužudymo bylą. Keista ji tuo, kad auka ir taip sirgo nepagydoma liga ir jau stovėjo ant mirties slenksčio. Tačiau detektyvai aptinka šiurpią žinutę, kuri, regis, tarsi jiems ir parašyta.
Vos tik pradeda atrodyti, kad bylos siūlas jau užgriebtas ir nusikaltimas bus išaiškintas, įvykdoma dar viena kraupi žmogžudystė, už kurią, akivaizdu, atsakingas tas pats žmogus. Tik kodėl? Kas siejo aukas? Robertas Hunteris, Karlosas Garsija ir nauja kolegė Elisė Bjumont, protu prilygstanti genialiajam detektyvui, bando kuo greičiau suvesti galus, nes laikas senka, o Mirties Skulptorius paruošęs dar ne vieną dovanėlę.
Detektyvas „Mirties Skulptorius“ – skirtas visiems įtempto siužeto gerbėjams ir tiems, kuriuos domina serijinio žudiko psichologija. Autoriaus knygos visada sulaukia itin gerų atsiliepimų, tiesa, skaitytojai apžvalgose įspėja užkandžius palikti atokiau, nes nusikaltimų scenos atims apetitą.
Iš Brazilijos kilęs autorius Chris Carter JAV studijavo nusikalstamo elgesio psichologiją. Vėliau jis dirbo kriminaliniu psichologu policijoje, šią karjerą iškeitė į roko muzikos sceną, o galiausiai pradėjo kurti detektyvus. „Mirties Skulptorius“ – ketvirtoji serijos dalis. Iš viso autorius sukūrė jau vienuolika knygų apie apie detektyvus Robertą Hanterį bei Karlosą Garsiją.
Rachel Abbott
ŠEŠTASIS LANGAS
“Šeštasis langas” – dėmesį prikaustantis psichologinis bestselerių autorės Rachelės Abbott trileris.
Visi jos instinktai ragino bėgti…
Natalija Grėj gyvena košmare. Naujo partnerio kompiuteryje ji aptiko šiurpų tinklalapį ir nuogąstauja, kad vyras ne tik slepia tamsiąją pusę, bet turi ir dar tamsesnių ketinimų. O juk kai sutuoktinį Bernį užmušė nežinomas vairuotojas ir pabėgo, visą gyvenimą pažinotas Edas jai atrodė tarsi saugus uostas. Kur ieškoti pagalbos?
Susirūpinusi dėl savo penkiolikmetės dukters Skarletės saugumo, ji persikrausto į butą, kurio Edas negali pasiekti. Bet butas turi savo paslapčių. Ilgas vasaros atostogas likusi leisti viena Skarletė ima aiškintis, iš kur sklinda tie keisti garsai jų svetainėje. Ir net neįtaria, koks pavojus jos tyko kitapus sienos.
Detektyvas vyriausiasis inspektorius Tomas Daglasas, tirdamas paauglės savižudybę, aptinka netikėtų paralelių su žuvusio kolegos pareigūno byla. Ar spės apsaugoti nuo gresiančio pavojaus jo našlę ir dukterį, ar išaiškėjusi tiesa sugriaus tai, kas dar liko jų gyvenime?
Ar jos kada nors vėl galės jaustis saugios?
MANO MIELOJI ŽMONA
„Mano mieloji žmona” – tarsi „Deksterio” ir „Pono ir ponios Smitų” mišinys, pasakojantis penkiolika metų susituokusios poros istoriją, kuri po tiek laiko pasidarė net pernelyg įdomi…
Mūsų meilės istorija paprasta. Sutikau pribloškiančią moterį. Mes įsimylėjome. Susilaukėme vaikų. Persikraustėme į priemiestį. Vienas kitam atskleidėme didžiausias svajones ir tamsiausias paslaptis. Ir tada atslinko nuobodulys.
Mes atrodome kaip įprasta pora. Esame jūsų kaimynai, vaiko draugo tėvai, pažįstami, kuriuos vis norėtumėte pakviesti vakarienės.
Visi turime paslapčių, kaip santuoką išlaikyti gyvą.
Tiesiog mūsiškė – kad reikia išsisukti dėl žmogžudystės.
„Šalutinis šio skaitinio poveikis – bemiegės naktys ir nustebę nepažįstamųjų žvilgsniai metro pastebėjus persigandusį jūsų veidą.”
Cosmopolitan
„Tamsus ir nerimą keliantis šeimos, santuokos bei potraukio žudyti tyrimas.”
The Washington Post
Debiutinis Samanthos Downing trileris „Mano mieloji žmona” išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapo USA Today bestseleriu, geriausiu Amazon mėnesio trileriu, nominuotas Edgar Award pirmojo romano kategorijoje. Pagal jį ketina kurti filmą Nicole Kidman kompanija Blossom Films ir Amazon Studios.
KITA AUGUSTOS HOUP PUSĖ
Debiutiniame romane „Kita Augustos Houp pusė“ autorė Joanna Glen pasakoja apie savo vietos pasaulyje paieškas ir ką gi reiškia būti kitokiu. Tai už širdies griebianti istorija apie šeimos ryšius, meilę ir globalines pasaulio problemas.
Augusta Houp turi seserį dvynę Juliją. Julija yra būtent tokia, kokios nori tėvai – graži, protinga į visus pageidaujamus rėmus telpanti mergaitė. Augusta – visai kitokia. Ji labai protinga ir domisi pasauliu, todėl užduoda per daug klausimų. Šešerių Augusta jau moka visą žodyną. Mergaitė itin domisi žodžiais. Aštuonerių ji taiso mokytojus ir todėl nėra pati mylimiausia mokinė. Augusta turi ir savo svajonių šalį, kurią išsirinko bakstelėdama pirštu į gaublį! Burundis – koks gražus pavadinimas! Užaugusi Augusta atitolsta nuo savo sesers, o šeimą ištikusi tragedija sukrečia. Gal Burundyje mergina atras savo namus ir laimę?
Burundis – šalis Centrinėje Afrikoje. Ją purto neramumui ir pilietiniai karai. Čia gyvenantis Parfė norėtų pasprukti nuo pavojų ir išgelbėti savo šeimą. Vaikinas yra vyriausias iš septynių vaikų, o jo pasaulis – stiprus kontrastas saugiam Augustos gyvenimui Anglijos miestelyje. Kaip pasisuks Parfės ir Augustos gyvenimai? Ar jiems lemta atrasti širdies pilnatvę, ramybę ir vietą, kurią pavadintų namais?
Romanas „Kita Augustos Houp pusė“ jautrus, tačiau nestokoja humoro. Jis kalba apie skaudžius dalykus, tačiau palieka vilties. Autorė Joanna Glen paliečia vienatvės, pabėgėlių, šeimos ryšių, asmeninio skausmo temas. Persipinanti istorija pasakojama dviejų veikėjų – Augustos ir Parfės akimis bei apima du dešimtmečius.
Britų rašytoja Joanna Glen dirba ispanų ir anglų kalbos mokytoja bei komunikacijos patarėja, ji skaito paskaitas įvairiose mokslo įstaigose. Taip pat Joanna Glen redaguoja negrožinės literatūros kūrinius. Jos pačios kūryba buvo spausdinama literatūriniuose žurnaluose. „Kita Augustos Houp pusė“ yra debiutinis rašytojos romanas. Autorės vyras vadovauja labdaros organizacijai, kuri padeda Afrikos šalims. Iš sutuoktinio išgirstos istorijos tapo įkvėpimu rašant apie Burundžio problemas. Romanas buvo palankiai sutiktas kritikų ir pateko į 2019-ųjų metų trumpąjį Costa premijos sąrašą.
Autorė kartu su vyru ir vaikais gyvena Londone.
Jon Fosse
Vaizdai iš vaikystės
Tai pirmoji garsaus, pasaulinį pripažinimą pelniusio norvegų rašytojo ir dramaturgo Jon Fosse knyga lietuvių kalba.
Knygą sudaro trumpieji prozos tekstai „Vaizdai iš vaikystės“ („Prosa frå ein oppvekst“), „Sesutė“ („Søster“), apsakymas „Taip viskas prasidėjo“ („Det var slik det byrja“) ir apysaka „Rytas ir vakaras“ („Morgon og kveld“).
Autobiografiniuose kūriniuose „Vaizdai iš vaikystės“ ir „Sesutė“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis.
Apsakyme „Taip viskas prasidėjo“ jautriai perteikiama pirmosios meilės tema, bundantys jausmai ir juslės.
„Rytas ir vakaras“ – apysaka, parašyta su koncentruota poezijos jėga, kurioje apmąstomas žmogaus gyvenimas nuo pat gimimo iki mirties.
Jon Fosse (g. 1959 m. Haugesunde) – norvegų rašytojas, dramaturgas ir vertėjas. Itin produktyvus ir universalus autorius, parašęs per 50 kūrinių – romanų, poezijos, vaikų literatūros, eseistikos ir dramų. Fosse gausiai apdovanotas už savo kūrybą, ne sykį tituluotas kaip vienas iš ryškiausių šiuolaikinės dramaturgijos kūrėjų. Fosse literatūra gali būti apibūdinama kaip postmodernus minimalizmas. Pastaruoju metu įvardijamas kaip kandidatas Nobelio literatūros premijai gauti.
