Paroda kaip asmeninė žinutė

Molėtų bibliotekoje eksponuojama dailininkės, iliustruotojos Vandos Padimanskaitės paroda „Pasivaikščiojimas su šešėliais“. Tai naujausi menininkės darbai, tapyti šiais metais. Dalis darbų jau priklauso privačioms kolekcijoms. Dėl karantino patekimas į biblioteką ribotas — išduodame tik iš anksto užsakytas knygas, bet tai ne kliūtis norint susipažinti su Vandos Padimanskaitės kūryba.

Sekite Molėtų bibliotekos feisbuką arba užsukite į mūsų svetainę — čia dailininkės darbus pristatysime vieną po kito.

Parodą pamatyti karantinas gal yra tinkamiausias metas — laiko galbūt atsirado daugiau, jis sulėtėjo ir leidžia geriau įsižiūrėti ir išjausti tai, ką matome.

Paveikslui, sako menininkė, kartais užtenka kelių sesijų. Kai kuriuose jų vaizdas įrėmintas lango, pro kurį gauname teisę žvilgtelėti ir mes. Tokį karantininį pasaulį — pro langą — ir prisiminsime iš 2020-ųjų. Vandos Padimanskaitės herojai niekada nėra tokie, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei žmogus eina pasivaikščioti, kodėl jis apkabinęs gluosnį, ar jie eina kartu? Ar faktas, kad parodoje yra trys žuvytės ir trys katinai, turi simbolinę reikšmę? Ar Vanda Padimanskaitė yra Juozo Erlicko giminaitė?

–Kaip gimė šitas paveikslas?

–Paprastai. Piešiau iš galvos gėlytes. Ir viskas.

–O kada?

–Pavasarį tikriausiai. Ar vasarį. Sausį-vasarį. Išeidama iš darbo jau buvau jį nutapiusi.

–Kaip į Tavo paveikslus ateina raudona spalva?

–Iš tūbelės.

“Gėlytės”akrilas, drobė 30x40cm 2020
Privati kolekcija

–Rimtai?

–Nežinau, garbės žodis. Aš “ružavai” simpatizuoju, nes ta spalva permatoma. O raudona tai eksperimentai. Gal ir susiję su charakteriu, o gal ir nebūtinai. Bet turbūt susiję.

Dailininkės žodis

Ši mano paroda – tarsi eksperimentas, žaidimas. Dalį darbų nutapiau
naudodama ne įprastas priemones, o sidabrinius dažus, tušą, flomasterius, derindama juos su akrilu, ieškodama ir atrasdama naujus motyvus ir išraiškos būdus.

Eksperimentas ir todėl, kad ekspozicinė erdvė sudėtinga. Molėtų biblioteka nėra viena kvadratinė patalpa, jos šeimininkės – knygos, ne paveikslai. O žaidimas, nes nė neįsivaizduoju, kiek žmonių ją pamatys gyvai šiuo sudėtingu laiku: keli ar keliasdešimt. (Atnaujinu vakarykštį tekstą: jau pamatė Vidas Poškus ir Lee Jae-Hyeong!)

Be to, ši ekspozicija Molėtuose – tarsi antra dalis rugsėjį Vilniuje
leidykloje „Aukso žuvys“ vykusios parodos „Žaliaakis peizažas“. Molėtuose eksponuoju dalį darbų iš pastarosios parodos, kiti paveikslai dar niekur nerodyti.

Pavadinimas parinktas pagal dviejų paveikslų, kuriuos nutapiau per pirmą karantiną, pavadinimus.

„Pasivaikščiojimas naktį“ – žmonės jame nešasi akvariumą. Tikra istorija tokia: Ispanijoje, kai į lauką buvo leidžiama eiti tik augintinį pavedžioti, vienas žmogus iš tikrųjų išsivedė pasivaikščioti žuvytes.

„Namas su šešėliais“ – kasdienis namo kaimynystėje su krūmų ir medžių šešėliais, krintančiais ant sienos, vaizdas.

Apie šešėlius iškilo vaikystės prisiminimas, kai eidavom vakarais su šeima pasivaikščioti. Eidama žiūrėdavau į šaligatvio plyteles ir niekaip negalėdavau suprasti, kodėl mano šešėlis keičiasi – tai jis tampa dvigubas, tai išnyksta, tai pasidaro labai ryškus ir didelis. Nė nešovė į galvą, kad tai dėl gatvės žibintų padėties. Šešėliai, kaip kompanionai, tinka ir dabartiniam laikui, kai reikia laikytis atstumų ir izoliacijos. Rudenį, kai gatvės žibintai – kaip saulės šviesa…

Vanda Padimanskaitė

Vanda Padimanskaitė gimė 1982 m. Druskininkuose. Baigė grafikos specialybę, plakatą, estampo magistrantūrą VDA, pusmetį praleido Vroclavo dailės akademijoje Lenkijoje, ten dirbo su šilkografija. Iliustruoja knygas ir vadovėlius. Knygos „Taškuota pasaka“ autorė ir iliustruotoja (2012, Rimanto Kaukėno paramos fondas). Diplomas už vadovėlio „Vaivorykštė“ dizainą (2010, Knygų mugė). 2019 Metų knygos vaikams — Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019) — iliustruotoja. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.