Naujos užsienio rašytojų knygos/ lapkritis

vynuogių kekė

Noah Gordon

VYNDARYS

NAUJA PUIKIAI ŽINOMŲ ROMANŲ „GYDYTOJAS> AVICENOS MOKINYS“  IR „ŠAMANAS“  AUTORIAUS KNYGA PASAKOJA APIE XIX-OJO AMŽIAUS ISPANIJOS VYNUOGYNO SAVININKO SŪNŲ, KURIO PLANUS PRASIMUŠTI GYVENIME NEGAILESTINGAI SUGRIAUNA KLASTINGAS SĄMOKSLAS.

Nedideliame Šiaurės Ispanijos vynuogių augintojų kaimelyje Santa Eulalijoje gyvena Džiuzepas Alvaresas. Jo tėvas turi juodųjų vynuogių ūkų. Aistrą vynuogių auginimui ir meilę gimtajai žemei bei žaviajai Teresai jaučiantis Džuzepas norėtų perimti tėvo ūkį. Tačiau vaikinas yra antrasis savo tėvo sūnus, o tai reiškia, kad vynuogyną paveldės jo brolis, pirmagimis Donatas.

Tuo tarpu Madride verda politinės intrigos: įtakingų pirklių, didikų ir kitų elito atstovų būrelis planuoja užgrobti valdžią. Į intrigų verpetą patenka ir būrys niekuo dėtų vaikinų iš Santa Eulalijos, tarp jų – ir Džuzepas. Ne savo noru įsipainiojęs sąmokslo pinklėse, vaikinas susiduria su visiškai nauju, iki tol nepažintu pasauliu.

Naujoji realybė privers Džuzepą permąstyti vertybes ir pažinti tikrąjį save. Šios pamokos taps neįkainojamu lobiu jo kelyje į didžiąją svajonę – tapti talentingu, gerbiamu ir laimingu vyndariu.

„Gebėjimas keliais žodžiais nutapyti sodriausius paveikslus – didžiausias N. Gordono talentas. Pamažu plėtojamas siužetas prieš skaitytotojo akis išskleidžia panoraminį praeities pasaulio vaizdą.”
– WELT AM SONNTAG

1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą „Rabinas” išleido būdamas 39-erių. Rašytojas išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys”, kuris daugelyje šalių tapo tikra sensacija. Autorius jau yra išleidęs devynis istorinius romanus, kurie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų ir kritikų.

mergina su turbanu

Nadia Dhulam, Agnes Rotger

MANO TURBANO PASLAPTIS

„Mano turbano paslaptis” pasakoja skaudžiai tikrą afganės Nadios Golam išlikimo istoriją, alsuojančią laisvės ir laimės troškimu. Gyvendama šalyje, kurioje moterys neturi beveik jokių teisių, Nadia yra verta viso pasaulio pagarbos už ryžtą, atsakomybę, drąsą ir atsidavimą šeimai.

Aštuonmetė Nadia auga pasiturinčioje šeimoje Kabule drauge su vyresniu broliu Zelmai ir dviem jaunesnėmis seserimis. Ji lanko mokyklą ir džiaugiasi nerūpestinga vaikyste. Tačiau, Afganistane kilus pilietiniam karui, vieną dieną į Nadios šeimos namus pataiko bomba ir mergaitė sunkiai sužalojama.

Sulaukusi vos vienuolikos, Nadia ryžtasi apsimesti berniuku, kad išmaitintų šeimą. Pasivadinusi brolio Zelmai vardu, ji tarsi pasikeičia iš esmės: meluoja, sukčiauja, pykstasi su mama, išsisukinėja, nuolat persekiojama baimės, kad jos paslaptis bus išaiškinta. Kad apsaugotų mylimus žmones, ji turi visiškai atsisakyti savo mergaitiškos prigimties, sumokėdama didžiulę kainą.

Mama rėkia, nenustygstančiomis rankomis keldama ant manęs užvirtusius cemento ir kreidos gabalus. Jos išsigandusios akys ieško bent kokio nors gyvybės ženklo mano aštuonerių metų kūne. Ant mūsų namo ką tik nukrito bomba. Mama puola gesinti mano kūno liepsnas savuoju, apkabina, tarsi trokštų taip grąžinti man gyvenimą. Jai nesvarbu, kad ir pati apdega, nesvarbu, kad ji – sunki, nevikri moteris, nesvarbūs dūmai ir nuolaužos, per kelias sekundes mama išneša mane iš ten, kur tikriausiai galėjo būti mano kapas. Tik atsidūrus lauke, patikrinus, kad vis dar kvėpuoju, mamai pritrūksta jėgų. Tada ji ima smarkiai drebėti ir kartoti mano vardą, lyg gyvenime nebegalėtų sustoti: „Nadia, Nadia, Nadia, Nadia…” Tai ir bus paskutinis kartas, kai mama kreipsis į mane tokiu vardu mūsų namuose Kabule. Kitą kartą, kai turėsim namus, aš būsiu mūsų šeimos vyras.

šautuvo optika

Sandra Brown

PERGUDRAUTI ŽUDIKĄ

Vienas vyras su daug tapatybių.
Aštuonios be pėdsako dingusios moterys.
Kita tikėtina auka – jo žmona.

FTB agentą Dreksą Istoną į priekį stumia vienintelis tikslas – pergudrauti apgaviką, kuris kadaise buvo žinomas kaip Vestonas Grehamas. Per pastaruosius trisdešimt metų Vestonas prisidengė daugybe pavardžių, ne kartą keitė išvaizdą ir sugebėjo išvilioti iš aštuonių pasiturinčių moterų jų turtus prieš joms be pėdsako dingstant. Aukas sieja vienintelis dalykas: jų gyvenime atsiradęs naujas vyras taip pat pradingo, nepalikęs jokio įrodymo, kad apskritai egzistavo.

Dreksas įsitikinęs, kad šios moterys buvo nužudytos ir kad tai padarė sociopatas, kurį jis pažįsta kaip Vestoną Grehamą. Tačiau kaskart Dreksui priartėjus Vestonas tampa kuo nors kitu ir vėl pradingsta. Dabar, pirmą kartą per ilgą jų katės ir pelės žaidimą, Dreksas pamato įtariamąjį savo akiratyje.

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, yra parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai verčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

gėlė vielos kotu

Edith Eger

PASIRINKIMAS

ūs negalite pakeisti to, kas nutiko, negalite pakeisti to, ką padarėte ar kas buvo padaryta jums. Bet galite pasirinkti gyventi dabar.

– Mažoji šokėja, – įsakė Mengelė, – pašok man.

Knygoje „Pasirinkimas” Edita Eger dalijasi asmeniniais holokausto išgyvenimais ir nepaprastomis istorijomis žmonių, kuriems ji pagelbėjo kaip psichologė. Antrojo pasaulinio karo metais paauglė Vengrijos žydaitė Edita su šeima atsidūrė Aušvice. Čia jai teko kęsti nesuvokiamas kančias ir kartu šokti garsiajam Jozefui Mengelei; pasitelkusi neįtikėtiną drąsą Edita išgelbėjo seseriai gyvybę ir kartu su kitomis kalinėmis dalyvavo Mirties žygyje. Panaikinus koncentracijos stovyklą, Editą ištraukė iš po kūnų krūvos vos gyvą.

Šiandien Edita Eva Eger – pasaulinio garso psichologė, dirbanti su prievartos aukomis ir kareiviais, kenčiančiais nuo potrauminio streso sindromo. Ji atskleidžia, kiek daug žmonių gyvena savo proto kalėjime, bet, stoję akis į akį su savo traumomis, galime pasirinkti laisvę ir iš jo ištrūkti.

Jos istorija mane pakeitė amžiams. – Oprah Winfrey

Kaip niekad svarbi žinutė šiais laikais. Editos knyga yra triumfas. – The New York Times

Holokausto literatūros šedevras. Jos prisiminimai, kaip ir visas jos gyvenimas, nepaprasti, sukrečiantys ir kartu įkvepiantys. – The Times Literary Supplement

imperatorienės portretas

C. W. Gortner

ROMANOVŲ IMPERATORIENĖ

Dramatiškas pasakojimas apie imperatorienę Mariją Fiodorovną – Danijos princesę Dagmarą, paskutiniojo rusų caro motiną.

Moteris gali valdyti ir nesėdėdama soste.

Vos devyniolikos sulaukusi Dagmara, vadinama Mine, jau žino, kad jos, kaip Danijos princesės, pareiga – palikti šeimos lizdą ir ištekėti už valdovo. Įnoringas likimas nubloškia Minę į Rusiją, kur ji susituokia su Romanovų sosto įpėdiniu ir, jam paveldėjus sostą, tampa imperatoriene. 19 amžiuje kyla įnirtingas pasipriešinimas caro vienvaldystei, o Minei, stačiatikių papročiu vadinamai Marija Fiodorovna, tenka nuolatos ieškoti kompromisų šalyje, kurią ji ilgainiui pamilsta.

Mirus vyrui, Aleksandrui Trečiajam, jaunas ir nepatyręs jųdviejų sūnus Nikolajus Antrasis imasi valdyti siaubingai susiskaldžiusią ir byrančią imperiją. Norėdama padėti jam reformuoti Rusiją, Marija susiduria su atkakliu valingos ir užsispyrusios Nikolajaus žmonos Aleksandros pasipriešinimu: fanatiškas pastarosios religingumas suartina ją su keistuoliu mistiku, vardu Rasputinas.

Grėsmingoms revoliucijos bangoms nesulaikomai grasinant užlieti Rusiją, Marijai tenka dorotis su didžiausiais gyvenimo pavojais ir patirti skaudžiausią jai tekusią širdgėlą…

Iš prabangiausių Sankt Peterburgo rūmų ir intrigų persmelktų diduomenės salonų autorius veda mus per kruvinus Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukus ir bolševikų užgrobtos šalies platybes, parodydamas į anarchiją grimztančios imperijos žūtį ir neprilygstamą narsą bei aistrą moters, mėginančios ją išgelbėti.

Ši įspūdinga saga atskleidžia mums neįtikėtiną carinės Rusijos prabangą, ir smurto bei tragizmo kupinas paskutines Romanovų valdymo dienas. C. W. Gortner drąsiai žengia dar neišmėgintu keliu, išmoningai piešdamas intymų ir tikrovišką šios įstabios imperatorienės bei jos šeimos portretą.
Stephanie Dray, New York Times

namelis sniege

Anthony Doerr

MALONĖS SNIEGAS

Rašytojas Anthony Doerris (Antonis Doeris) lietuvių skaitytojams jau pažįstamas – mūsų šalyje išleistas prestižine Pulitzerio premija apdovanotas jo romanas „Neregimoji šviesa“  (vertė Z. Marienė) ir apsakymų rinkinys “Kriauklių rinkėjas“” (vertė N. R. Chijenienė). Rašytojas vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, taip pat už poetišką detalumą ir ypatingą kalbos grožį.

Hidrologas Deividas Vinkleris gyvena Aliaskoje. Nuo mažumės pakerėtas sniego, kartais jis sapnuoja pranašiškus sapnus. Sykį susapnavęs, jog per potvynį neįstengia išgelbėti dukrytės Greisės, apimtas panikos pabėga kuo toliau, kad tik pakeistų ateitį ir perrašytų lemtį. Kamuojamas kaltės ir nežinios, vienoje Karibų jūros saloje praleidžia dvidešimt penkerius metus. Bet kadaise Deividą išgelbėjusi šeima įtikina, kad jis turi grįžti į tėvynę ieškoti savųjų.

A. Doerrio knyga „Malonės sniegas” – vienas ryškiausių pirmojo dešimtmečio romano debiutų. Ji sklidina ilgesio ir liūdesio, bet sykiu – gailestingumo šviesos ir atjautos žmogaus netobulumui. Ji kalba apie meilę, atleidimą ir gerumą, apie mažyčius kasdienius stebuklus, keičiančius mūsų gyvenimą, taip pat apie kuklią žmogaus, kaip biologinės rūšies, vietą didingame ir stulbinančiame gamtos pasaulyje.
A. Doerrio meistriškumas įspūdingas: krištolinio skaidrumo sakiniai, ryškios ir jaudinančios detalės. A. Doerris — neabejotinai išskirtinio talento rašytojas, o šis romanas kupinas žavesio.

Daily Telegraph

žiemos vaizdas

Naomi Novik

ŠIMTAS METŲ ŽIEMOS

„Žavingas ir magiškas kūrinys. Viena iš tų knygų, kuriose norisi gyventi amžinai.”

Publishers Weekly

Į Litvą atėjo neramūs laikai: šalia esanti starikų karalystė, pasitelkusi magiją, stekena nedidukę kaimynę, vis ilgindama ir darydama dar atšiauresnes žiemas. Litvos žmones kankina neviltis, bet gelbėti šalį sumano trys nepriklausomos, tvirtos valios ir didelės širdies moterys: Mirijama, Vanda ir Irina.

Mirijama – Litvos kaimelio vienintelės žydų šeimos duktė. Iš minkštaširdžio tėvo perėmusi pinigų skolinimo verslą, ji greitai pagarsėja kaip kieta ir negailestinga derybininkė, galinti „sidabrą paversti auksu”. Jei skolininkai negali grąžinti pinigais, Mirijama skolą atsiima ir kitais būdais. Taip jos namuose atsiranda Vanda: girtaujančio kaimiečio duktė už tėvo skolą dirba ateinančia tarnaite.

Irina yra Litvos kunigaikščio duktė, kurios genealoginio medžio šaknys siekia dabar priešišką starikų karalystę. Vadovaujamos Mirijamos, trys bebaimės merginos imasi kurpti sudėtingą ir pavojingą planą: nugalėti starikų valdovą ir iš despoto užmačių išlaisvinti Litvą.

Knyga „Šimtas metų žiemos“ 2019 metais pelnė: Amerikos bibliotekų asociacijos Alex apdovanojimą; Locus premiją už geriausią fantastinį romaną; Audie apdovanojimą fantastikos kategorijoje.

Viena geriausių 2019 metų knygų išrinko: The New York Times Book Review, NPR, Time, Tordot.com, Popsugar, Vox, Vulture, Paste, Bustle, Library Journal.

1973 m. gimusi Naomi Novik yra antrosios kartos amerikietė, gyvenanti Manhetene. Jos tėvo šeima buvo Lietuvos žydai, o mamos tėvai emigravo iš Lenkijos. Kaip rašytoja debiutavusi 2006 m., dabar N. Novik yra išleidusi 11 knygų.

„N. Novik išsiskiria kuriamais įdomiais fantastiniais pasauliais, kuriuose netrūksta sudėtingų socialinių santykių, negailestingų valdovų ir epinių siužeto posūkių; o į poetinį pasakojimo stilių dažnai itin netikėtai įsipina magiški motyvai.” – Newsweek

„Knyga šalta ir paslaptinga kaip žiemos naktis. Meilės ir pasiaukojimo liepsnos susigrumia su nesibaigiančios žiemos speigu. Negalėjau atsitraukti.” – Katherine Arden (romano „Lokys ir lakštingala” (The Bear and the Nightingale) autorė)

medžio šaka

Laura Imai Messina

TAI, KĄ PATIKIME VĖJUI

Subtiliai veržli ir labai jautri, ši istorija pasakoja apie giliausiai slepiamus išgyvenimus: netektį, sielvartą, vienišumą, kaltę, troškimą apsaugoti, galiausiai ir meilę.

Įkvėpimo knygai autorė sėmėsi iš Vėjo telefono, išties esančio viename sode šiaurės rytų Japonijoje, istorijos.

Kudžirajamos – Banginio kalno – šlaite driekiasi didžiulis Bell Gardia sodas. Tame sode stovi telefono kabina, o joje – prie tinklo neprijungtas, balsus vėjyje nešantis telefonas. Čia iš Japonijos ir viso pasaulio traukia tūkstančiai žmonių, netekusių vieno ar kelių artimųjų. Šioje magiškoje vietoje ištrinamos ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp šiapus ir anapus – pakėlę telefono ragelį atvykėliai gali kalbėtis su tais, kurių nebėra.

Kai vieną dieną besiartinantis taifūnas grasina sunaikinti sodą, iš toli atskuba moteris, kad apsaugotų šią skausmą perkeičiančią vietą. Ji vardu Jui, jai trisdešimt vieni. 2011 m. cunamis nušlavė miestelį, kuriame ji gyveno. Sužinojusi apie Bell Gardia sodą ir Vėjo telefoną, Jui nuvyksta jų apžiūrėti ir sutinka Takešį, gydytoją iš Tokijo, taip pat skaudžiai sužeistą netekties.

Laura Imai Messina gimė Romoje. Dvidešimt trejų išvyko į Tokiją studijuoti ir liko čia gyventi. 2011 m. pradėjo rašyti tinklaraštį apie gyvenimą Japonijoje ir savo kasdienybę Tokijuje, o netrukus išleido ir keletą knygų.