Mūsų autoriai 2020

Vaida Pilibaitytė

Vaida Pilibaitytė (Lietuva) yra radijo žurnalistė ir publicistė, apdovanojimų pelniusių radijo laidų autorė. Kūrybinį darbą dirba jau beveik du dešimtmečius. Maždaug tiek pat laiko specializuojasi aplinkosaugos ir mokslo žurnalistikos srityje. LRT radijuje kuria laidas „Vienkartinė planeta“ ir „Radijo dokumentika“. Yra parengusi apie 30 originalių dokumentinių laidų istorijos, kultūros, žmogaus teisių, mokslo, gamtos ir aplinkosaugos temomis, yra ne tik jų scenarijų autorė, bet ir garso kūrėja. Publikacijų ir specializuotų leidinių aplinkosaugos tema autorė.

Reziduodama Molėtų krašte Vaida Pilibaitytė turėjo planą pasistūmėti įgyvendindama savo pirmą stambios apimties negrožinės literatūros (angl. k. non-fiction) sumanymą — knygą apie tai, kaip Lietuva gyvena klimato krizės akivaizdoje.

„Vaidos pasakojimus apie klimatą girdžiu per radiją. Manau, kad jos pavardę žino visi“, – sako Giedraičių bibliotekininkė Danutė Imbrasaitė, padėjusi organizuoti autorės susitikimą su gimnazistais.

*

Ninos Olszewskos (Lenkija) knygą „Dėžėje. Pasakojimai iš Lenkijos kalėjimų“ (“Pudło. Opowieści z polskich więzień”) leidykla Wydawnictwo Poznańskie išleido šį pavasarį. Dokumentinė proza Lenkijoje — gilias tradicijas turintis ir ypatingai skaitytojų mėgiamas žanras. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Lenkijoje skaitytojus jaudina tikri gyvenimai, neišgalvotos istorijos.

Nina Olszewska

„Praleidau beveik 18 mėnesių lankydama žmones kalėjimuose ir kalbėdamasi su jais apie kasdienybę už grotų — kaip jie valgo ir miega, ką veikia, ką galvoja, ko bijo labiausiai ir kodėl kartais pats baisiausias dalykas yra grįžimas į laisvę, — sako autorė. — Man patinka kalbėtis su žmonėmis ir papasakoti skaitytojams jų istorijas. Dažniausiai rašau apie tuos, kuriems reikia paramos, o kartais — tiesiog išklausymo. Rašau apie viską, kas mane piktina ar žadina smalsumą“.

Nina Olszewska yra literatūros mokslų daktarė, todėl dalyvavimas bibliotekos sukurtoje rašytojų rezidencijų programoje jai prie širdies: „Ne tik rašau — skaitymas vis dar sudaro didžiąją dalį mano gyvenimo“.

Iš Varšuvos į Molėtų kraštą rašytoja atvyko giliau padirbėti su medžiaga, kuri susikaupė rašant knygą apie kalėjimų realybę. Leidykla jau laukia naujos knygos.

*

Simonas Bernotas (Lietuva) yra poetas ir vertėjas, poezijos konkursų ir skaitymų laureatas, 2016 metai „Varpų“ literatūrinės premijos prizininkas. Išleido poezijos knygą „Reivas” (Versus, 2019).

Simonas Bernotas po pokalbio Lietuvos etnokosmologijos centre Molėtų raj.

Šiuo metu Simonas yra pradinėje antrosios knygos rašymo stadijoje. Planas Molėtų krašte — parašyti eilėraščių ciklą (darbiniu pavadinimu „Girios gelmėje“), kuris pratęstų ir nauju kampu pažvelgtų į pirmoje knygoje plėtojamas temas: santykio su gamta, jaunystės, vienatvės, meilės, egzistencinio nerimo.

Taip pat poetas ir vertėjas skyrė laiką Ernesto Sabato romano „Tunelis“ ir Nicanor Parra eilėraščių vertimams iš ispanų kalbos. Ernesto Sabato – žymus argentiniečių rašytojas, laimėjęs prestižinius ispanakalbės literatūros prizų ir padaręs didelę įtaką visai Lotynų Amerikos literatūrai. Nicanor Parra – garsus čiliečių poetas, Servanteso ir Pablos Nerudos premijų laureatas, keturis kartus pretendavęs į Nobelio premiją.

*

Rugilė Audenienė (Lietuva) yra tikrais įvykiais paremto romano „Vojaĝo“ (2020, Aukso žuvys) autorė, žurnalistė, haiku konkurso „Haiku gimnazija“ organizatorė, kuria tinklaraštį kurtekstas.lt

Rugilė Audenienė

Nenuostabu, kad susižavėję pirmuoju rašytojos romanu skaitytojai skuba klausti — o kada bus antra knyga?

„Jau kurį laiką, gavusi Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, rašau distopinį kūrinį tinklaraštyje kurtekstas.lt. Jis — apie visuomenę, gyvenančią gal tik keletą metų į priekį nuo 2020- ųjų, kurią ištiko izoliacijų, karantinų ir panašių iššūkių metas, tik ne dėl viruso — dėl Sosnovskio barščių. Idėja atsirado gal prieš trejetą metų važiuojant į Molėtus, pastebėjus sodybą, apsuptą šių augalų”, — taip rašytoja pasakojo apie lemtingai į Molėtus atvedusį kūrinį, kuris sumanytas kaip „gyvo rašymo“ rašymo projektas.

*

Vladas Rožėnas (Lietuva) yra įsitikinęs, kad rašymas duoda žmogui visokeriopą naudą — ne tik pinigus ir galimą šlovę, bet ir būdą struktūruoti tikrovę. Autorius tuo gali įtikinti ir jus, jei kada pateksite į jo kūrybines dirbtuves.

Du Molėtų krašto rašytojai — Vladas Rožėnas (dešinėje) ir Kazys Umbrasas
Molėtų bibliotekos konferencijų salėje

Vlado Rožėno knyga „Viskas gerai, aš dar jaunas“ 2019 m. laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą. Autorius yra kino kritikas, vienas iš Nepatogaus kino festivalio organizatorių. Studijavo filosofiją.

*

Gintarė Adomaitytė (Lietuva) — rašytoja, žurnalistė, eseistė ir vertėja. „Pirmąją knygą „Debesėlis ieško vardo“ išleidau 1999 m. Dabar esu 20 knygų vaikams, paaugliams ir suaugusiems autorė. Pastarųjų metų knygos:
„Iš baltojo namo“, eseistika (Gelmės, 2020), apysaka paaugliams „Žaliojo namo paslaptis“ ( fondas ,,Švieskime vaikus”, 2015), „Upeivės užrašai“, apysaka, novelės, eseistika (Alma littera, 2014), „Už sidabro kalnų“, pasakojimai apie rašytojų gyvenimus (Edukologija, 2012).”

Gintarė Adomaitytė. Eugenijaus Ostašenkovo nuotr.

Gintarė Adomaitytė — žinoma, mylima ir vertinama rašytoja. Iš gautų apdovanojimų autorė svarbiausiais vadina šiuos: Vaižganto premija už publicistikos knygą Kelio dulkės, baltos rožės (2004), A. Vienuolio apsakymų konkurso I vieta už apsakymą Solo valtornai (2007), Vinco Aurylos premija už knygą apie rašytojų gyvenimus „Už sidabro kalnų“ (2013), Nacionalinio vaikų literatūros konkurso II vieta (2015) už knygą „Žaliojo namo paslaptis“,
LR Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija už vaikų
literatūros sklaidą (2008), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo
medalis už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių skatinimą ir rėmimą
(2019).

Šiuo metu rašytoja yra pradėjusi rašyti apysaką darbiniu pavadinimu „Mano draugas lapkritis“.

„Kai man nuobodu, aš vardinu upių vardus“, — sako rašytoja Gintarė Adomaitytė.

*

Aušra Kaziliūnaitė (Lietuva) yra poetė, rašytoja, menininkė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja.

Aušra Kaziliūnaitė, Laimos Stasiulionytės nuotr.

Uladizlau Garbacki (Gudija) yra rašytojas ir vertėjas, į gudų kalbą verčia poeziją ir prozą iš prancūzų, ukrainiečių ir lietuvių kalbų. Prozos knygos „Troleibusų stuobrių dainos“ (Песьні тралейбусных рагуляў, belarusians.co.uk, 2016) ir sociolingvistinės ese „Gudų kalbos feminizacijos gidas“ ( Гід па фэмінізацыі беларускай мовы, belarusians.co.uk, 2016) autorius.

Uladzislau Garbacki

Parengė sovietų nužudytos baltarusių švietėjos ir politinės veikėjos Palutos Badunovos (1885 – 1938) tekstų knygą ir parašė jai įvadą. 2019 m. publikavo monografiją „Gudų kalbos feminizacija: sociolingvistinis tyrimas“ (Фэмінізацыя беларускай мовы. Сацыялінгвістычнае дасьледваньне, Gudų kultūros draugija, Vilnius, 2019),  2020 m. – utopinę apysaką „Keistas streikas“ (“Дзіўны страйк”), įkvėptą dabartinių įvykių Baltarusijoje.  

Netrukus iš Uladzislau lūpų galėsite išgirsti, kaip gudų kalba skamba Žemaitė – versti lietuvių literatūros klasikės kūrinius „Marti“ ir „Neturėjo geros motynos“ yra vienas iš jo tikslų reziduojant Molėtų krašte. Taip pat rašytojas ruošia tekstus naujam prozos rinkiniui, kuris pasirodys 2021 m. pradžioje.

„Rašau, kad papasakočiau apie įvykius visuomenėje, baimes, viltis ir problemas. Taip bandau dalyvauti viešojoje diskusijoje apie tai, kaip pašalinti šiandienos baimes ir problemas, kurios trukdo mums vystytis. Tvarumas man kaip rašytojui reiškia atsakomybę, atvirumą rašant, toleranciją ir įtraukimą. Galbūt šiandien rašytojai nėra tokie įtakingi, kaip XX a., bet jie vis tiek gali padėti išlaikyti pagarbą visoms gyvoms būtybėms“, — sako autorius.

Gabrielė Labanauskaitė (Lietuva) yra dramaturgė, rašytoja, kūrybinio rašymo mokytoja.

Gabrielė Labanauskaitė, Justino Stacevičiaus nuotr., LRT archyvas

Verified by MonsterInsights