Nauji lietuvių autorių kūriniai/ gruodis

policijos mašinos švyturėlis

Dainius Sinkevičius

POLICIJOS DIEVAI

Kriminalinės publicistikos žanro autorius Dainius Sinkevičius savo pirmąją knyga „Pravieniškių mafija“ sudrebino visuomenę. „Policijos dievai“ – naujas tyrimas, kuris neabejotinai taps bestseleriu.

Dainius Sinkevičius – žurnalistas, rašantis kriminalinėmis temomis, už savo darbus apdovanotas įvairiomis premijomis, tarp jų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Taip pat jis buvo Europos Komisijos įvertintas kaip tolerantiškiausias žurnalistas mūsų šalyje. Dainius Sinkevičius išviešino ne vieną skandalą, susijusį su teisėsaugos institucijomis.

D. Sinkevičiaus knyga „Policijos dievai“ – žurnalistinis tyrimas apie skandalingus korumpuotų pareigūnų nusikaltimus

Policijos dievai – dar visai neseniai Šiauliuose veikęs nusikalstamas susivienijimas, kuriam priklausė su organizuotomis kriminalinėmis grupuotėmis kovoti turėję elitinio policijos skyriaus pareigūnai. Pavyzdingų, dorų ir gerai dirbančių policininkų įvaizdį viešai kūrę kriminalistai slapta patys darė nusikaltimus: klastojo baudžiamąsias bylas ir už grotų siuntė ne tik nusikalstamo pasaulio autoritetus, bet ir visiškai nekaltus žmones.

Apie tai, kaip ir kas iš tiesų vyko, galima perskaityti to paties pavadinimo naujausioje Dainiaus Sinkevičiaus knygoje „Policijos dievai“. Bestselerio „Pravieniškių mafija“ autorius šį kartą ėmėsi atskleisti išskirtinę, visą policijos sistemą sukrėtusią istoriją.

„Kriminalines istorijas rašau ne vienus metus, esu visko matęs, todėl išties mane jau sunku kuo nors nustebinti. Bet neslėpsiu: korumpuotų Šiaulių policininkų istorija tikrai šokiravo. Buvau girdėjęs daug istorijų apie pareigūnų ryšius su nusikaltėliais, puikiai žinojau apie jų darbo metodus su informatoriais, tačiau kad policininkai vogtų per kratas paimtus narkotikus – o vogė kilogramais – ir pardavinėtų kvaišalus savo slaptajam agentui, atrodė neįtikėtina. Juk jie turėjo ginti, saugoti, padėti, bet elgėsi priešingai. Ir, kaip paaiškėjo, net įžūliau nei kriminalinių grupuočių šulai“, – sako knygos „Policijos dievai“ autorius, naujienų portalo „Delfi.lt“ specialusis korespondentas D. Sinkevičius.

žmogus raudoname fone

Ramūnas Bogdanas 

JUODAS SNIEGAS, RAUDONAS DANGUS

„Juodas sniegas, raudonas dangus“ – įtempto siužeto romanas, gyvai šaržuojantis posovietinį tebetirpstančios Rusijos imperijos veidą ir keliantis esminį laisvo žmogaus ir laisvos tautos klausimą.


Nikas Fosa – laisvos sielos žmogus, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys – bando įsišaknyti Ukrainoje, kur gyveno ištisos jo giminės kartos. Gindamas savo rankomis užaugintą derlių Nikas jau manėsi susidorojęs su banditais, bet vieną dieną iš sąskaitos dingsta visi gimtinėje uždirbti pinigai. Ieškodamas tiesos Nikas pakliūva į painų Ukrainos korumpuotų valdininkų, oligarchų ir nusikaltėlių žaidimą. Bet šie tėra figūros, kurias, naudodamasi jų godumu, stumdo didžiojo brolio ranka. Kremlius perka Ukrainos laisvę, šelpdamas jos prezidentą, ir taip neleidžia šaliai gręžtis į Vakarus. Tačiau gerai apskaičiuoti ėjimai susiduria su stichija – prabudusia ukrainiečių laisvės dvasia. Matydama, kad valdžia kėsinasi į jos laisvą valią, tauta buriasi į Maidaną. Prasideda dramatiškos paprastų žmonių ir treniruotų valdžios pakalikų kovos. Niko, kaip profesionalaus kario, patirtis būtų naudinga tautiečiams, bet jis dvejoja: ar ši kova tikrai jo?

Ramūnas Bogdanas (gim. 1959 Kaune) – „Delfi“ apžvalgininkas. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, dirbo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju užsienio politikos klausimais. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Ukrainoje nekart bendravo su revoliucinių įvykių dalyviais, skaitė paskaitas Kijeve, Odesoje, Mykolajive, Dniepre. Kinijoje įšventintas į 13-os kartos čen stiliaus taidzi kovos meistrus. „Juodas sniegas, raudonas dangus“ – antra knyga iš R. Bogdano romanų ciklo „Ukrainos tridantis“, dedikuoto pastarojo dešimtmečio įvykiams Ukrainoje. 2018 m. pasirodė pirmas ciklo romanas „Prie bedugnės“.

Gediminas Storpirštis

BARDAI: žodžiai ir natos

Aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio sudarytoje rinktinėje „Bardai: žodžiai ir natos“ rasite septynių garsių Lietuvos muzikos kūrėjų dainų žodžius ir natas. Visi septyniasdešimt kūrinių pateikti su autorių patvirtintomis pirštuotėmis ir akordais, pritaikyti muzikuoti ne tik patyrusiems, bet ir pradedantiesiems.

Knygoje „Bardai: žodžiai ir natos“ – gražiausios Giedriaus Arbačiausko, Sauliaus Bareikio, Andriaus Kaniavos, Alinos Orlovos, Domanto Razausko, Kosto Smorigino ir Gedimino Storpirščio dainos.

plevėsuojanti užuolaida

Gintarė Jankauskienė. Agnė Kirvaitienė

PASVEIKTI NUO TĖVŲ ALKOHOLIKŲ. Pokalbiai psichoanalitiko kabinete

„Pasveikti nuo tėvų alkoholikų“ man atrodo labai vertinga knyga, nes suteikia skaitytojams viltį, kad įvairios bėdos gali būti koreguojamos. Kai suaugę alkoholikų vaikai įsisąmonina, kas jiems atsitiko, ir supranta, kad vaikystėje buvo priklausomi nuo tėvų ir negalėjo nieko pakeisti, – jie pradeda sveikti.“
Eugenijus Laurinaitis, gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas, Europos psichoterapijos asociacijos generalinis sekretorius

Knyga „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų“ skiriama visiems, augusiems alkoholiu piktnaudžiavusių tėvų ar kitose nedarniose šeimose, todėl šiandien:

– patiriantiems kaustantį nerimą;
– nemokantiems savęs mylėti;
– turintiems polinkį į darboholizmą;
– jaučiantiems vidinę tuštumą;
– priklausomiems nuo savo partnerių;
– norintiems kontroliuoti kitus;
– nuodijantiems organizmą persivalgymu.

Pasitelkus gydomuosius psichoanalizės metodus, knygoje ieškoma atsakymų, kaip nugalėti vidinį kritiką, įgyti psichologinį atsparumą, atrasti seksualinį tapatumą ar įveikti priklausomybę nuo greitųjų angliavandenių ir cukraus.

Žurnalistė Gintarė Jankauskienė jautriai pasakoja žmonių, užaugusių nedarniose šeimose, istorijas, atskleisdama jų drąsą keistis ir suprasti savo elgesio priežastis bei nupasakodama sveikimo kelyje kylančius iššūkius. Psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė ne tik profesionaliai komentuoja dešimt knygos istorijų ir pateikia būdų, kaip spręsti įvairias gyvenimo problemas, bet ir atskleidžia, kas iš tiesų glūdi už psichiką varginančių įkyrių simptomų.

Agnė Kirvaitienė – gydytoja psichiatrė-psichoanalitikė, nuo 2006 m. dirba savo įkurtame Vilniaus psichoterapijos centre. Be individualių konsultacijų, jau 10 m. veda psichoterapines grupes.

Gintarė Jankauskienė – knygų apie sėkmingą nevaisingų šeimų patirtį „Kai atgimsta viltis“ (2016) ir nerimo sutrikimų gydymą „Panikos priepuoliai“ (2018) autorė. Kauno kolegijos Medicinos fakultete studijuoja socialinį darbą ir dirba laisvai samdoma žurnaliste.

karo žmonių siluetai

Petras Ruseckas

LIETUVA DIDŽIAJAME KARE

1883-ais metais gimęs Petras Ruseckas buvo Lietuvos knygnešys, visuomenininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. Autorius parašė devynias istorines knygas. „Lietuva Didžiajame kare“ – atsiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą, kuriuose aprašomi pasakojimai apie vokiečių okupaciją 1915-1918 metais.

Didysis karas, arba kitaip Pirmasis pasaulinis karas, siautė 1914-1918-tais metais ir žiauriai nuniokojo Lietuvą. Karo siaubo išgyvenimai daugelio dalyvių sąmonėje dar ilgai buvo gyvi. Niekada karo nepatyrusiai kartai su anų metų istorija padės susipažinti Petro Rusecko knyga „Lietuva Didžiajame Kare“. Jos pasirodymas sutapo su Antrojo pasaulinio karo pradžia.

Petras Ruseckas, buvo kruopštus lietuvių tautos praeities įvykių liudijimų kaupėjas ir savo knygoje jis skaitytojams pristatė surinktus ir suredaguotus kelių dešimčių asmenų atsiminimus apie vokiečių okupaciją. Tie atsiminimai – karo baisumą aprašantys dokumentai, kuriuos atkūrė Didžiojo karo įvykių liudytojai, savo pačių akimis matę ir išgyvenę, kaip istorija yra rašoma krauju.

Skaitytojas patirs, kokius vargus bei sielvartą karas buvo atnešęs mūsų krašto gyventojams. Taip pat, kokį pažeminimą jie turėjo kentėti okupacijos metu. Autoriaus kalba graži ir lanksti, atsiminimai skaitomi lengvai. Knygos tekstas papildytas Didžiojo karo nuotraukomis. Petras Ruseckas teigė, kad Didysis karas suvienijo lietuvių tautą, kuri stojo į kovą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Nors šalis patyrė didžiulį ekonominį ir moralinį nuosmukį, karas tapo lūžiu atvėrusiu kelią į laisvę.

„Lietuva Didžiajame kare“ sudomins karo literatūros mėgėjus, istorikus, žmones, kurie domisi Pirmojo pasaulinio karo įvykiais Lietuvoje.

Petras Ruseckas 1883-iais metais gimė Rokiškio rajone, daugiavaikėje neturtingų bajorų šeimoje. Vos sulaukęs aštuoniolikos Petras įsitraukė į lietuviškos spaudos platintojų grupelę. 1905-tais metais jis pateko į caro armiją, kur ir toliau tęsė revoliucinę veiklą. Vengdamas katorgos jaunuolis pabėgo į Vilnių ir čia įsitraukė į agitacinį judėjimą – skatino valstiečius kovoti už Lietuvą ir mūsų kalbą. Taip pat Petras daug rašė į tuometinį laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Pirmojo pasaulinio karo metu visuomenininkas pateko į vokiečių nelaisvę, kur praleido tris metus. Grįžęs jis prisidėjo prie Lietuvos savanorių, agitavo žmonės stoti į kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Daugybę šių patirčių autorius aprašė savo istorinėse knygose „Knygnešys“, „Baudžiava“, „Savanorių žygiai“, „Lietuva Didžiajame kare“.

Petras Ruseckas 1944-tais metais buvo areštuotas NKVD, 1945-ais metais nuteistas kalėti dešimčiai metų ir mirė Prostornensko lageryje.

kareivių siluetai

Jonas Kiriliauskas

SU APKASŲ SMARVE. Pirmųjų Lietuvos savanorių istorija

Jonas Kiriliauskas – rašytojas, istorikas, kultūrininkas. Žinių ir autentikos šiam istoriniam romanui parašyti sėmėsi iš 1918–1920 m. savanorių prisiminimų, tarpukario spaudos publikacijų.

1935-ieji. Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos ir galimo karo nuojautos, o jauna šalis Lietuva mėgina tvirčiau stotis ant kojų, kurti savo valstybę ir tapatybę. Du žurnalistai gauna užduotį paieškoti Nepriklausomybės karo liudininkų – keliauti po kaimus ir atkapstyti tikrą karo istoriją, persmelktą kraujo, baimės ir apkasų smarvės.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijoje patirties įgijęs ir Lietuvoje su bolševikais kariavęs savanoris Antanas jiems papasakoja mistinę, nepagražintą karo ir meilės istoriją, kaip savanoriai, tie vakarykščiai valstiečiai, padėję žagres ir susigundę pažadu gauti žemės, ėjo kovoti už Lietuvą.

Knygos „Su apkasų smarve. Pirmųjų Lietuvos savanorių istorija“ veikėjų lūpose atgyja to meto leksika, politinės aktualijos, aptariami realūs Lietuvos politikos, kultūros, meno srities žmonės ir įvykiai.

Verified by MonsterInsights